„Šie veiksmai yra tiesioginė grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui regione bei už jo ribų; jie toliau didina įtampą Korėjos pusiasalyje visų nenaudai“, – sakoma ES diplomatijos vadovės Federicos Mogherini pranešime.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pasmerkė Šiaurės Korėjos įvykdytą didelio nuotolio raketos paleidimą, sakydamas, kad tas žingsnis įžūliai pažeidžia penkias Jungtinių Tautų rezoliucijas, ir reikalaudamas, kad Pchenjanas laikytųsi tarptautinių įstatymų.
„Šiuo paleidimu tiesiogiai pažeidžiamos penkios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuriose Šiaurės Korėja primygtinai raginama sustabdyti visus veiksmus, susijusius su jos balistinių raketų programa, vėl pradėti laikytis savo ankstesnių įsipareigojimų vykdyti raketų paleidimų moratoriumą ir neatlikti jokių tolesnių branduolinių bandymų arba paleidimų, naudojant balistinių raketų technologijas“, – sakoma J. Stoltenbergo pranešime.
Šiaurės Korėja sekmadienį paleido didelio nuotolio raketa, išprovokuodama tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą ir ryžtą nubausti Pchenjaną, kuris praeitą mėnesį taip pat susprogdino branduolinį užtaisą.
Žemiau pateikiami atsakymai į penkis klausimus, kodėl pasaulis yra susirūpinęs dėl Šiaurės Korėjos raketų bandymų, kurie, kaip tvirtina Pchenjanas, yra visiškai taikios kosminių tyrimų programos dalis.
Kas buvo paleista sekmadienį?
Šiaurės Korėja tvirtina paleidusi raketą nešėją, iškėlusią į orbitą Žemės stebėjimų palydovą. Tuo tarpu Pietų Korėja sako, kad buvo paleista didelio nuotolio balistinė raketa.
Šis ginčas labiau susijęs ne su tos raketos konkrečiomis techninėmis charakteristikomis, o su Šiaurės Korėjos tikraisiais ketinimais.
Bet kokia raketa nešėja yra dvigubos paskirties technologija, kurią galima panaudoti tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, įskaitant Pietų Korėją, tvirtina, kad Šiaurės Korėja tokius raketų paleidimus naudoja savo balistinių raketų technologijoms vystyti, kurdama tarpžemyninę balistinę raketą, kuri galėtų nuskraidinti branduolinį užtaisą į JAV žemyninę dalį.
Tačiau Pchenjanas sako, kad ši programa yra vien mokslinė.
Ar Šiaurės Korėja turi teisę vykdyti kosminę programą?
Pchenjanas neabejotinai mano turįs tokią teisę, bet 2006 metais buvo paskelbtos Jungtinių Tautų sankcijos, draudžiančios bet kokius Šiaurės Korėjos raketų bandymus, siekiant pažaboti tos šalies branduolinio ginklavimosi programą.
Naujausią raketos startą JT Saugumo Taryba laiko šio draudimo pažeidimu.
Šiaurės Korėjos pagrindinė diplomatinė užtarėja Kinija stengiasi išlaikyti pusiausvyrą, palaikydama Pchenjano teisę vykdyti kosminius tyrimus, bet pripažindama, kad ta šalis privalo laikytis JT rezoliucijų.
Šiaurės Korėja savo pirmąjį palydovą iškėlė sėkmingai paleidusi raketą 2012 metų gruodį. Tačiau ekspertai sako, kad tas palydovas taip ir nepradėjo veikti, todėl kilo abejonių, ar tas bandymas iš tikrųjų buvo mokslinės programos dalis.
Kiek šiaurės Korėja yra priartėjusi prie tarpžemyninės balistinės raketos sukūrimo?
Kai kuriuose savo karinguose pareiškimuose Šiaurės Korėja tvirtino jau turinti galimybę smogti JAV žemyninei daliai.
Tačiau dauguma ekspertų tokią galimybę atmeta, tvirtindami, kad turėtų praeiti dar ne vieneri metai, kol Šiaurės Korėja įgis įtikinamą galimybę surengti tarpžemyninių balistinių raketų smūgį.
Nors sėkmingi raketų nešėjų bandymai byloja apie tam tikrą pažangą balistinių raketų programoje, Šiaurės Korėja kol kas niekaip nepademonstravo sukūrusi raketos grįžimo į Žemės atmosferą ir jos nutaikymo technologijų, kurios būtų reikalingos siekiant paleisti kovinį užtaisą į Jungtines Valstijas ar kitas šalis.
Taip pat abejojama, ar komunistinė valstybė sugeba pasigaminti pakankamai mažų branduolinių užtaisų, kuriuos būtų galima sumontuoti balistinės raketos kovinėje galvutėje.
Ko bus imtasi dabar?
JT Saugumo Tarybą vėliau sekmadienį surengs nepaprastąjį posėdį, o JAV ir jų sąjungininkai ragins paskelbti naujas sankcijas Šiaurės Korėjai.
Tačiau Saugumo Taryba dar nėra susitarusi dėl atsako į Šiaurės Korėjos sausio 6-ąją įvykdytą branduolinį bandymą, o Kinija, turinti veto teisę, priešinosi pastangoms griežtai nubausti Pchenjaną.
Tikėtina, kad įtampa Korėjos pusiasalyje dar labiau padidės, ypač Seului paskelbus, kad jis oficialiai pradės tartis su Vašingtonu dėl galimo modernios JAV priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Pietų Korėjoje.
Ko siekia Šiaurės Korėja?
Šiaurės Korėja tikriausiai tikisi, kad sėkmingas branduolinis bandymas ir raketos paleidimas padės atvesti JAV prie derybų stalo, kur Pchenjanas galėtų tikėtis išsireikalauti nuolaidų.
Pchenjanas jau paskelbė planuojantis ateityje paleisti daugiau palydovų.
Jungtinės Valstijos atmetė galimybę derėtis su Šiaurės Korėja, kol ta šalis nėra prisiėmusi įtikinamų įsipareigojimų atsisakyti branduolinio ginklavimosi programos. Tačiau kritikai sako, kad „strateginės kantrybės“ politika suteikė Pchenjanui erdvės plėsti ir tobulinti savo branduolinį arsenalą.
Vokietija: tai – neatsakinga provokacija
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris sekmadienį Šiaurės Korėjos paleistą ilgojo nuotolio raketą pavadino "neatsakinga provokacija". Apie tai praneša "Reuters".
"Griežtai smerkiu šiandien Šiaurės Korėjos atliktą balistinės raketos paleidimą. Šalis dar kartą ignoruoja tarptautinės bendruomenės perspėjimus", – teigiama oficialiame F. W. Štainmejerio pranešime.
"Raketos paleidimas yra neatsakinga provokacija, nusižengianti tarptautiniu mastu įpareigojančioms Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms ir dar kartą kelia pavojų regiono saugumui", – pridūrė pareigūnas.
Anot F. W. Štainmejerio, sekmadienį rengiamas neeilinis JT Saugumo Tarybos posėdis tampa svarbiu signalu, todėl jis visus partnerius ragina paremti rimtų priemonių taikymą.