Po šio pranešimo, planuojamo 11 val. 45 min. vietos (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku, „vien per pastarąją savaitę paskelbta bendra (pagalbos) suma sieks 1 mlrd. dolerių“, antradienį vėlai vakare sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.
V. Zelenskis savo virtualiame kreipimesi į Kongresą trečiadienį vėl prašys suteikti daugiau pagalbos, kai kuriems JAV įstatymų leidėjams spaudžiant Baltuosius rūmus laikytis griežtesnės pozicijos dėl Rusijos invazijos.
Šeštadienį J. Bidenas patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. dolerių (182,4 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai. Tai papildė vasario 26 dieną Vašingtono patvirtintą 350 mln. dolerių (319,1 mln. eurų) sumą, taip pat skirtą karinei įrangai – tuo metu tai buvo didžiausias toks paketas JAV istorijoje.
Baltųjų rūmų pareigūnas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kas bus įtraukta į naują 800 mln. dolerių paramą saugumui.
Tačiau per pastaruosius metus JAV suteikė Ukrainai daugiau kaip 600 raketų „Stinger“ ir maždaug 2 600 prieštankinių sistemų „Javelin“, taip pat radarų sistemų, sraigtasparnių, granatsvaidžių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir kitos įrangos, sakė pareigūnas.
„JAV tebėra didžiausia paramos Ukrainai saugumo srityje teikėja“, – sakė pareigūnas.
V. Zelenskis prašo Vakarų padėti apginti šalį nuo kruvino Rusijos puolimo; jis ne kartą ragino Vašingtoną, Europos Sąjungą ir NATO suteikti karinės technikos, įskaitant lėktuvus, ir paskelbti virš Ukrainos neskraidymo zoną.
J. Bidenas atmetė galimybę skelbti neskraidymo zoną, perspėdamas, kad tai sukeltų katastrofišką karą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
Tačiau Kongrese vis dažniau pasigirsta balsų, pasisakančių už ryžtingesnę JAV poziciją.
V. Zelenskis jau antrą kartą šį mėnesį kreipsis į Kongreso narius, tačiau greičiausiai trečiadienį jo klausysis daug didesnė auditorija nei kovo 5 dieną, kai Ukrainos prezidentas paragino jo karinėms oro pajėgoms pristatyti rusų gamybos lėktuvų.