Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu reaguodamas į šį žingsnį nurodė uždaryti žydų valstybės diplomatinę atstovybę šioje Pietų Amerikos šalyje.
Palestiniečių vadovybė savo ruožtu paskelbė ketinanti „nedelsiant“ atidaryti ambasadą Paragvajaus sostinėje Asunsjone, nurodė užsienio reikalų ministras Riyadas al Maliki, kurį cituoja oficiali naujienų agentūra „Wafa“.
Paragvajaus naujasis prezidentas Mario Abdo Benitezas, pareigas pradėjęs eiti rugpjūčio viduryje, nusprendė sugrąžinti ambasadą į Tel Avivą siekdamas „prisidėti prie regioninių ir diplomatinių pastangų tvirtinti bendrą, teisingą ir ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose suintensyvinimo“, nurodė šalies vyriausybė.
„Izraelis labai rimtai žiūri į šį neeilinį Paragvajaus sprendimą, galintį aptemdyti dvišalius santykius“, – parašė premjero B. Netanyahu biuras socialiniame tinkle „Twitter“.
Sprendimą perkelti ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę priėmė M. Abdo Benitezo pirmtakas Horacio Cartesas. Tai jis nusprendė netrukus po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vašingtonas perkels savo ambasadą į Jeruzalę.
H. Cartesas netgi kartu su B. Netanyahu gegužę dalyvavo naujosios JAV diplomatinės atstovybės Jeruzalėje atidarymo ceremonijoje.
M. Abdo Benitezas, tuo metu jau išrinktas prezidentu, reiškė abejones dėl tokio H. Carteso sprendimo ir skundėsi, kad su juo nebuvo konsultuotasi šiuo klausimu.
Pristatydama sprendimą M. Abdo Benitezo vyriausybė nurodė laikanti ambasados grąžinimą į Tel Avivą „tinkamu“ žingsniu. B. Netanyahu biuras atkirto, kad šis sprendimas metė šešėlį šalių santykiams.
Paragvajus savo ruožtu atkreipė dėmesį į ilgą pozityvių šalies santykių su žydų valstybe istoriją.
„Nemanau, kad tai turėtų suerzinti mūsų draugus ir brolius izraeliečius“, – sakė Paragvajaus užsienio reikalų ministras Luisas Castiglioni.
„Daugiau nei 85 valstybės palikusios savo ambasadas Tel Avive, o mes esame istoriniai Izraelio sąjungininkai“, – pažymėjo jis.
„Nepamirškite, kad Paragvajaus balsas buvo lemiamas balsas sukuriant Izraelio valstybę“, – pridūrė ministras.
1947 metais Paragvajus, kaip ir dauguma Lotynų Amerikos šalių, pritarė Jungtinių Tautų planui padalyti Palestiną į arabų ir žydų valstybes. Iš viso už šį planą balsavo 33 šalys, prieš pasisakė 13, o 10 susilaikė.
L. Castiglioni sakė, kad Paragvajus visuomet buvo „prognozuojamas tarptautiniuose santykiuose“, o H. Carteso sprendimas reiškė „nukrypimą nuo šios tradicijos ir pagarbos tarptautinei teisei kultūros“.
D. Trumpas atsisakė ne vieną dešimtmetį Vašingtono vykdytos politikos ir gegužės 14 dieną nurodė perkelti JAV ambasadą į Jeruzalę, pripažįstant šį miestą žydų valstybės sostine.
Tai smarkiai supykdė palestiniečius, laikančius Izraelio aneksuotą Rytų Jeruzalę savo būsimos valstybės sostine, ir išprovokavo dar didesnių protestų bangą Gazos Ruožo ir Izraelio pasienyje. Tą dieną per neramumus pasienyje Izraelio pajėgos nušovė 60 palestiniečių.
Savo ambasadą į Jeruzalę perkėlė ir Gvatemala, o Čekija nusprendė tame mieste atidaryti savo garbės konsulatą. Be to, Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pareiškė taip pat norįs iškelti šalies ambasadą iš Tel Avivo.