S. Lavrovas pareiškė, kad siekis išsaugoti ESBO jam kelia abejonių.
Sakydamas kalbą, persmelktą tipine Rusijos propaganda, S. Lavrovas nurodė, kad „iš esmės ESBO bandoma paversti NATO ir ES priedėliu“.
„Reikia išdrįsti pripažinti, kad organizacija yra atsidūrusi ant bedugnės krašto, todėl kyla paprastas klausimas, ar verta stengtis ją atgaivinti“, – kalbėjo S. Lavrovas. Dabar, anot jo, klausimų yra daugiau nei atsakymų.
Rusijos ministro kalba, kaip buvo galima tikėtis, susitikime sukėlė šurmulį. Kaip skelbia Ukrainos žiniasklaida, S. Lavrovui pradėjus kalbėti, Ukrainos delegacija paliko salę. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis socialiniuose tinkluose parašė, kad taip pat neklausė Rusijos užsienio reikalų ministro kalbos.
„Pamaniau, kad mūsų kolegai, atsakingam už dezinformacijos stebėjimą, būtų naudingiau tuo metu būti salėje“, – rašė jis.
Tiesioginėje transliacijoje buvo matyti, kad vienu metu S. Lavrovas trumpam nutraukė savo kalbą. „Ar galite palikti mane ramybėje?“ – anglų kalba kreipėsi jis.
Baigęs kalbėti S. Lavrovas tuoj pat ir pats paliko salę bei neklausė kitų dalyvių pasisakymų. Salėje jo nebuvo ir iki jo paties pasirodymo.
Po S. Lavrovo ESBO posėdyje kalbėjęs Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas pasistengė paprieštarauti klaidinančioms Rusijos diplomatijos vadovo pastaboms.
„Rusijos veiksmai pažeidžia taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, be to, Rusija akivaizdžiai bando apkaltinti kitus dėl savo pačios pasirinkimų“, – pasakė jis.
Danijos ministras akcentavo savo nusivylimą Rusija ir atkreipė dėmesį į S. Lavrovo pasišalinimą iš posėdžio.
„Dabar jis paliko salę, tad koks čia gali būti dialogas?“ – kalbėjo jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą prieš Ukrainą. „Sustabdykite neapsakomas kančias, kurias nešate milijonams žmonių“, – sakė Vokietijos ministrė per metinį ministrų susitikimą Skopjėje.
Jai kalbant, S. Lavrovo salėje nebuvo, A. Baerbock į tai sureagavo. Ji kreipėsi į S. Lavrovą ir sakė, jog, kaip ir kituose tarptautiniuose susitikimuose, akivaizdu, kad Rusijos užsienio reikalų ministras būna salėje tik tada, „kai pats kalba, o ne išklausyti kitų“.
Norint sustabdyti karą, „nereikia derybų, tikrai nereikia nuolaidų iš Ukrainos“, sakė Vokietijos ministrė. „Reikia tik Rusijos sprendimo laikytis pagrindinių šios organizacijos – ESBO – principų, išvesti savo kariuomenę ir vėl įsipareigoti taikai“, – kalbėjo A. Baerbock.
Ji taip pat kritikavo Maskvą, kad trys ESBO stebėtojų misijos Ukrainoje nariai vis dar laikomi Rusijos nelaisvėje, o tai taip pat yra „žiaurus mūsų bendrų ESBO taisyklių pažeidimas“.
Ketvirtadienį Skopjėje prasidėjo didžiausios pasaulyje regioninio saugumo grupės viršūnių susitikimas. Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys boikotavo diskusijas, protestuodamos, kad renginyje dalyvauja ir Rusija.
ESBO pastaruoju metu sunkiai sekasi, nes Rusija nuolat vetuoja svarbius sprendimus, įskaitant grupės biudžetą.
Kylanti įtampa savo kulminacija pasiekė pranešus, kad susitikime turėtų dalyvauti ir rusų užsienio reikalų ministras S. Lavrovas. Dėl to Ukraina ir jos svarbiausiosios sąjungininkės nusprendė boikotuoti renginį, argumentuodamos 20 mėnesių trunkančiu Rusijos puolimu.
„Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu prieštarauja visoms šios organizacijos vertybėms“, – pradėdamas viršūnių susitikimą sakė Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras ir ESBO pirmininkas Bujaras Osmani.
„Dėl šio karo nukenčia pasitikėjimas, dialogas, mūsų gebėjimas vykdyti įsipareigojimus“, – pridūrė jis.
Įsteigta 1975 m. kaip priemonė palaikyti dialogą tarp Rytų ir Vakarų blokų, ESBO šiuo metu vargsta dėl įtampos, kurią didina Rusijos karas Ukrainoje.
Šią savaitę Ukraina, Estija, Latvija ir Lietuva pareiškė boikotuosiančios kasmetinę ministrų konferenciją, o Lenkija pasakė, kad Rusijos dalyvavimas yra „nepriimtinas“.
Ukraina nori, kad iš Europos Tarybos pašalinta Rusija būtų išmesta ir iš ESBO ir perspėja, kad, Maskvai toliau esant jos nare, organizacijos laukia „lėta mirtis“.
„Negalime ignoruoti to fakto, kad prie organizacijoje, kurios tikslas turėtų būti užtikrinti taiką ir saugumą Europoje, stalo sėdės ir Rusijos užsienio reikalų ministras“, – trečiadienį kalbėdamas su žurnalistais sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Szymonas Szynkowskis vel Sekas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, trečiadienį atvykęs į Skopje dalyvauti susitikimo išvakarėse surengtoje ESBO valstybių narių atstovų vakarienėje, ketvirtadienio diskusijose nedalyvavo. S. Lavrovas į Šiaurės Makedoniją atvyko trečiadienį vakare.
Daugiašališkumas
Trečiadienį vakare Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis teigė suprantąs kai kurių šalių nerimą, tačiau sveikino Šiaurės Makedonijos sprendimą leisti S. Lavrovui dalyvauti susitikime, sakydamas, jog jis atitinka „bendrąjį tikslą užtikrinti daugiašališkumą“.
„Jam (Lavrovui) tai bus gera proga tiesiai iš šio susitikimo dalyvių lūpų išgirsti, kodėl Rusija yra smerkiama ir izoliuojama“, – sakė jis žurnalistams.
Po keletą mėnesių trukusių derybų pirmadienį Malta sutiko kitais metais rotacijos tvarka tapti organizacijos pirmininke vietoje NATO narės Estijos, su kurios kandidatūra Kremlius aiškiai nesutiko.
Šį sprendimą turėtų patvirtinti dvi dienas truksiantis ministrų posėdis.
Rusija trečiadienį apkaltino Vakarų šalis mėginimu sukliudyti jos atstovams dalyvauti susitikime.
„Matome, kad Vakarai mėgina padaryti viską, kas yra įmanoma, kad mūsų šalis negalėtų normaliai dalyvauti šiame susitikime“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Ji taip pat apkaltino kai kurias šalis keliant grėsmę „pačiam organizacijos egzistavimu vien tam, kad patenkintų savo ambicijas“, konkrečiai tų šalių nenurodydama.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, ESBO paskelbė keletą ataskaitų, kuriose kalbama apie galimus rusų ginkluotųjų pajėgų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui.
J. Borrellis taip pat dalyvauja susitikime, tačiau su S. Lavrovu asmeniškai nesusitiks.
