„Noriu pasveikinti“ B. Netanyahu, pareiškė D. Trumpas, paaiškėjus dar negalutiniams rinkimų rezultatams, leidžiantiems premjerui pradėti penktą kadenciją prie vyriausybės vairo ir formuoti naują vyriausybę.
D. Trumpas taip pat pranašavo sėkmę savo administracijos žadamam planui, kaip išspręsti užsitęsusį Izraelio ir palestiniečių konfliktą.
„Tas faktas, kad Bibi (B. Netanyahu) laimėjo, manau, pastūmės link gerų veiksmų taikos klausimu“, – pareiškė D. Trumpas.
„Visi sakė, kad taika Artimuosiuose Rytuose yra neįmanoma, kol ten yra Izraelis ir palestiniečiai. Aš manau, kad turime progą, ir manau, kad dabar turime dar geresnę progą“, – pareiškė jis.
Įtemptų rinkimų preliminarūs rezultatai suteikia B. Netanyahu galimybę formuoti su dešiniojo sparno partijoms koaliciją ir užsitikrinti nedidelę daugumą parlamente – tokia perspektyva leistų jam tapti ilgiausiai pareigas einančiu Izraelio premjeru.
Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas entuziastingai palaikydavo B. Netanyahu – pavyzdžiui, pripažino Izraelio suverenitetą okupuotose Golano Aukštumose.
Abejonės dėl taikos plano
Taikos planą ruošia D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Palestiniečių lyderiai jau išreiškė didelį skepticizmą dėl šios iniciatyvos, atsižvelgę į amerikiečių prezidento tvirtą paramą B. Netanyahu.
J. Kushneris yra žydas ortodoksas ir, be kita ko, palaiko glaudžius verslo ryšius su Izraeliu, todėl daugelis abejoja, ar jis gali tarpininkauti abiems konfliktuojančioms šalims.
JAV pareigūnai kol kas atskleidė tik aptakias plano gaires, tačiau valstybės sekretorius Mike'as Pompeo leido suprasti, kad jį ruošiant galėtų būti sulaužyta daugybė precedentų.
„Esu visiškai tikras, kad ankstesnės pastangos buvo nesėkmingos“, – antradienį Kongrese kalbėjo M. Pompeo.
Tai galėtų reikšti, kad Vašingtonas rengiasi persvarstyti savo ilgalaikę paramą būsimos palestiniečių valstybės įkūrimui.
Kelis kartus paklaustas, ar palaiko vadinamąjį „dviejų valstybių sprendinį“, M. Pompeo atsisakė duoti aiškų atsakymą.
Tokia žinia nuskambėjo B. Netanyahu pažadėjus aneksuoti žydų nausėdijas palestiniečiams priklausančiame Izraelio okupuotame Vakarų Krante – toks sprendimas leistų Izraeliui formalizuoti dalies teritorijos, kurią palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės teritorija, kontrolę.
Toks žingsnis dar neseniai būtų laikomas beveik neįsivaizduojamu, o Izraelis veikiausiai liktų diplomatiniu požiūriu izoliuotas. Tačiau kai kurie analitikai mano, kad sąlygas tokiai situacijai paruošė Vašingtono palyginti ne toks kontroversiškas sprendimas pripažinti Golano Aukštumas Izraelio teritorija.
Apie Izraelio dabartinį stiprumo jausmą liudija ir praėjusią savaitę B. Netanyahu padarytas pareiškimas, kad svarstydamas bet kokį taikos planą jis atsisakytų ardyti okupuotose palestiniečių žemėse pastatytas žydų gyvenvietes.
Jis nurodė sakęs D. Trumpui, kad „nuturėtų būti pašalinta nė viena nausėdija“.
Atėjęs į valdžią, D. Trumpas nurodė perkelti JAV ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į ginčijamą Jeruzalės miestą, uždarė Vašingtone veikusią palestiniečių atstovybę, sustabdė JAV narystę antiizraelietišku šališkumu kaltinamose Jungtinių Tautų institucijose ir nutraukė finansavimą palestiniečių pabėgėliams švietimo ir kitas paslaugas teikiančiai JT agentūrai.