ESBO pranešė, kad šeštadienį per vieną dieną Donecke ir Luhanske buvo įvykdyta 1500 paliaubų pažeidimų. Keliolika minosvaidžių sviedinių šeštadienį nukrito kelių šimtų metrų atstumu nuo Ukrainos vidaus reikalų ministro Denyso Monastyrskio, kai jis susitiko su žurnalistais.
Prorusiški sukilėliai abiejuose regionuose paskelbė visuotines mobilizacijas, šaukdami vyrus į kovą net ir skelbiant masines moterų ir vaikų evakuacijas. Maskva ir separatistai kaltina Kijevą planuojant puolimą, kad atsiimtų šiuos regionus – tokius teiginius Ukraina kategoriškai neigia, juos atmeta ir Vakarai.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė pranešimus apie Ukrainos sviedinius, nukritusius į Rusijos teritoriją, kaip „suklastotus“.
Vokietija ir Prancūzija šeštadienį paragino savo piliečius palikti Ukrainą. NATO pranešė, kad perkelia darbuotojus iš Kijevo į Lvovą šalies vakaruose ir Briuselį. Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ ir Austrijos oro linijos pranešė, kad nuo pirmadienio iki vasario pabaigos stabdo skrydžius į Kijevą ir Odesą, tačiau skraidys į Vakarų Ukrainą.
Macronas ketina kalbėtis su Putinu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekdamas kita linkme nukreipti Vakarų galių prognozuojamą neišvengiamą įsiveržimą į Ukrainą.
Savaitgalį separatistai skelbė, kad iš vis labiau užkardomų fronto linijos regionų buvo evakuojami civiliai. Kijevas šeštadienį pranešė, kad per ataką žuvo du Ukrainos kariai – tai pirmi žuvusieji per daugiau nei mėnesį. Kremlius ir toliau tvirtina, kad neplanuoja įsiveržti, bet šeštadienį surengtas branduolinių raketų bandomasis paleidimas nesumažino įtampos.
„Visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja plataus masto Ukrainos puolimą“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. JAV prezidentas Joe Bidenas, anksčiau sakęs esąs „įsitikinęs“, kad Rusija artimiausiomis dienomis įsiverš, sekmadienį dėl krizės šaukia retą Nacionalinės saugumo tarybos posėdį.
JAV ir Europos Sąjungos pareigūnai tvirtina, kad Maskva mėgina suklastoti dingstį puolimui pateikdama melagingą informaciją apie smurtą separatistų kontroliuojamuose anklavuose Rytų Ukrainoje. „Vietos gyventojai Donecke teigia, kad viskas ramu, nepaisant Rusijos tvirtinimų apie sprogdinimą automobilyje“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Pasak Eliziejaus rūmų, šeštadienį kalbėdamas su E. Macronu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad į Rusijos provokacijas nereaguos. Tačiau savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje jis taip pat pasmerkė „nuolaidžiavimo politiką“ Maskvos atžvilgiu. „Aštuonerius metus Ukraina sulaiko vieną didžiausių armijų pasaulyje“, – sakė V. Zelenskis.
Jis ragino paskelbti „aiškius ir įvykdomus terminus“ Ukrainai prisijungti prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso – Maskvos teigimu, tai yra raudonoji linija jos saugumui.
Strateginiai raketų bandymai
Miunchene susirinkę Vakarų pareigūnai perspėjo dėl milžiniškų sankcijų Rusijai, jei ji užpuls Ukrainą, o JAV viceprezidentė Kamala Harris teigė, kad tai tik privers NATO sustiprinti savo rytinį flangą.
Jungtinės Valstijos tvirtina, kad Maskva, prie Ukrainos sienų sutelkusi apie 150 tūkst. Rusijos karių – net 190 tūkst. pridėjus ir Rusijos remiamas separatistų pajėgas rytuose – jau apsisprendė įsiveržti.
Pastarosiomis dienomis Rusija kelis kartus skelbė išvedanti pajėgas iš regionų prie Ukrainos ir tvirtino, kad jos dalyvauja reguliariose karinėse pratybose. Maždaug 30 tūkst. Rusijos karių yra Baltarusijoje, kur taip pat, Maskvos teigimu, vyksta pratybos, turinčios pasibaigti sekmadienį. Maskva sako, kad šios pajėgos grįš į kareivines, bet JAV žvalgyba susirūpinusi, kad jos gali dalyvauti invazijoje į Ukrainą.
V. Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį iš Kremliaus situacijų kambario stebėjo naujausių Rusijos hipergarsinių, sparnuotųjų ir branduolinių balistinių raketų paleidimą. V. Putinas taip pat sugriežtino savo retoriką, pakartojęs, kad reikalauja rašytinių garantijų, jog Ukrainai niekada nebus leista įstoti į NATO ir Aljansas atitrauks savo pajėgas iš Rytų Europos į prieš kelis dešimtmečius buvusias pozicijas.
ES perspėja, kad Rusija „manipuliuoja“ informacija, ieškodama dingsties pulti Ukrainą
Europos Sąjunga (ES) pastebi suaktyvėjusį „manipuliavimą“ informacija, siekiant paremti suklastotas priežastis kariniam eskalavimui Ukrainoje, šeštadienį perspėjo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„ES labai susirūpinusi, kad surežisuoti įvykiai <...> gali būti panaudoti kaip galimo karinio eskalavimo pretekstas“, – sakoma D. Borrellio pareiškime bloko vardu. „ES taip pat mato intensyvėjančias manipuliavimo informacija pastangas, siekiant paremti tokius tikslus“, – sakė jis.
Perspėjimas paviešintas Rusijos valstybinei žiniasklaidai paskelbus nepatikrinamus pranešimus apie smurtinius aktus Rytų Ukrainoje, promaskvietiškų separatistų rankose esančiuose regionuose. Rusijos žiniasklaida kaltina Kijevą planuojant separatistinių Donecko ir Luhansko sričių puolimą.
„ES nemato pagrindo kaltinimams apie galimą Ukrainos puolimą, skleidžiamiems iš Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių“, – sakoma J. Borrellio pareiškime.
Atsižvelgiant į tokias dezinformacijos pastangas, sakė J. Borrellis, ES visiškai remia Europos saugumo organizaciją ESBO, kurios stebėtojai yra dislokuoti Ukrainoje ir „vaidina pagrindinį vaidmenį“ tikrinant veiklą vietoje. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl ESBO pastebėtų paliaubų pažeidimų tarp sukilėlių pozicijų ir Ukrainos pajėgų.
„Mes teigiamai vertiname Ukrainos santūrumą nuolat vykstančių provokacijų ir destabilizavimo pastangų akivaizdoje“, – pridūrė jis.
ES valstybės narės ir Jungtinės Valstijos pareiškė manančios, kad Maskva siekia sukurti dingstį pulti Ukrainą, klastodama smurtinius incidentus vietoje ir įpareigodama platinti melagingą informaciją.
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad Rusija per kelias dienas veršis gilyn į Ukrainą. Šeštadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Vokietijos transliuotojui ARD sakė: „Visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja plataus masto Ukrainos puolimą.“
NATO perkelia savo darbuotojus iš Kijevo į Lvivą ir Briuselį
NATO perkelia savo darbuotojus iš Ukrainos sostinės Kijevo į Lvivą, esantį šalies vakaruose, ir į Belgijos sostinę Briuselį dėl jų saugumo, šeštadienį pranešė vienas Aljanso pareigūnas.
„Mūsų personalo saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl darbuotojai buvo perkelti į Lvivą ir Briuselį. NATO biurai Ukrainoje ir toliau veikia“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, nenurodydamas, kiek darbuotojų perkeliama.
Ukraina nėra NATO narė, o Aljansas ten neturi jokių pajėgų.
Vis dėlto nuo 10-o dešimtmečio pabaigos jis turi du biurus Kijeve: NATO ryšių biurą ir NATO informacijos ir dokumentacijos centrą.
Kelios Vakarų šalys jau perkėlė diplomatus iš Kijevo į netoli sienos su Lenkija esantį Lvivą. Pastarosiomis savaitėmis JAV, kitos NATO šalys ir Kijevas ne kartą skelbė, kad Rusija telkia karius prie sienos su Ukraina, galimai ruošdamasi įsiveržti į kaiminę šalį.
Briuselyje įsikūrusi NATO būstinė.
„Visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja visavertį puolimą prieš Ukrainą“, – šeštadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Visi sutinkame, kad atakos rizika yra labai didelė“, – Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sakė jis Vokietijos transliuotojui ARD.
J. Stoltenbergas anksčiau yra sakęs, jog Aljansas neketina dislokuoti jokių pajėgų Ukrainoje, kad apgintų ją nuo bet kokios Rusijos agresijos.
Tačiau NATO narės išsiuntė pajėgų į kaimynines šalis, kurios yra Aljanso narės, o J. Stoltenbergas sakė, kad NATO valstybės narės ryžtingai reaguos į bet kokius Rusijos veiksmus tose teritorijose pagal kolektyvinės gynybos paktą.
Jungtinės Valstijos dominuoja NATO, o JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad Rusija ketina per savaitę įsiveržti į Ukrainą ir kad jos pajėgos taikysis į Kijevą.
NATO ryšių biuro darbas – palaikyti dialogą tarp Aljanso ir Ukrainos vyriausybės, skatinant demokratinę Ukrainos gynybos ir saugumo sektoriaus pertvarką.
Kaip teigiama NATO svetainėje, tame biure dirba civilis vadovas, vadovaujantis mišriai NATO karinio ir civilinio personalo komandai. Tinklalapyje, pastarąjį kartą atnaujintame 2016 metais, buvo nurodyta, kad biure iš viso dirba 16 darbuotojų.
NATO informacijos ir dokumentacijos centro darbuotojų skaičius neskelbiamas. Jos užduotis buvo informuoti Ukrainos visuomenę apie NATO ir palaikyti Ukrainos institucijų komunikaciją.
Minėtas NATO pareigūnas sakė, kad abu šie biurai įsikūrę tame pačiame pastate Kijeve ir bendrai vadinami NATO atstovybe Ukrainoje.
Pareigūnas pridūrė, kad atstovybės darbuotojų skaičius skiriasi, nes NATO sąjungininkių šalių patarėjai „ateina ir išeina“.
