2023-ųjų lapkričio 19-oji Argentinoje tapo politinio žemės drebėjimo diena. Jei iki pat sekmadienio popietės iš J. Milei dažnai dar buvo šaipomasi kaip iš išsišokėlio juokdario, tiesiog keliančio nepagrįstai garsų triukšmą trečiosios pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikos padangėje, viskas virsti aukštyn kojomis ėmė saulei nusileidus.
Šalies rinkimų rezultatai atspindėjo didžiulės metinės infliacijos (143 proc.) ir beatodairiškai kylančių kainų viesulo neapsikentusių žmonių požiūrį. Iš beveik 26 mln. prie balsadėžių atėjusių žmonių, 56 proc. savo balsus atidavė už kraštutinės dešinės radikalą J. Milei, Argentinos prezidento rinkimų antrajame ture užtikrintai pranokusį valdančiųjų kandidatą Sergio Massą.
Nors šalies miestai buvo užtvindyti būtent Massą palaikančiais plakatais, o televizija ir radijas – reklaminiais klipais, iki šiol šalies ekonomikos ministro pareigas ėjusio vyro kandidatūra Argentinos neįtikino. Centro kairės kandidatui nepadėjo nė vienos įtakingiausių šalies politikos figūrų – buvusios prezidentės Christinos Fernandez de Kirchner ir peronistų koalicijos parama.
„Kastai atėjo galas! Pagaliau sulaukėme dienos, kai rinkimai nėra eilinis valdžios postų pasiskirstymas tarp draugų ir nesąžiningų politikų grupuotės“, – vos paskelbus rinkimų rezultatus, sau nebūdingai ramiai iš lapelio paskaitė naujai iškeptas prezidentas J. Milei. Ir netrukus sulaukė paties Donaldo Trumpo sveikinimų.
Cirkais, kuriuos krėtė savo politinės kampanijos metu, J. Milei sugebėjo pranokti netgi savo dievinamą amerikietį. O realybe tapę pažadai, kurių El Loco pridalijo nusivylusiai ir „prieš sistemą“ balsavusiai šaliai, Argentinos gyvenimą galėtų supurtyti iš pagrindų.
