„Rusija!“ – atsako šie.
Šie kariai – dalis 650 jūrų pėstininkų, neseniai kartu su trimis tūkstančiais karių iš NATO narės Norvegijos dalyvavę bendrose pratybose. Mokymai vyko kaip tik tuo metu, kai tiek NATO, tiek ir Rusija didina savo karinį buvimą Arktyje.
Už kelių šimtų kilometrų nuo Setermoeno Rusija modernizuoja savo pajėgas Kolos pusiasalyje, kur dislokuotas jos šiaurinis laivynas. Pastarosiomis savaitėmis Rusija surengė net keletą pratybų ir didelio masto povandeninių laivų pratybas šiaurinėje Atlanto dalyje, teigia žvalgybos šaltiniai, kuriais remiasi Norvegijos žiniasklaida.
Auganti įtampa kelia nerimą daugeliui norvegų, ypač Kirkeneso miestelyje, kuris pastaruosius tris dešimtmečius mėgina skatinti bendradarbiavimą su Rusija. Šio pasienyje esančio miestelio gyventojai gali greitai be vizos kirsti sieną.
Daugelis vyksta į Rusijos pusėje esantį Nikelio miestelį, kur perka benzino, nes ten jis gerokai pigesnis. O gatvių užrašai čia yra tiek kirilica, tiek ir lotyniškais rašmenimis.
„Man nepatinka, kad abiejose sienos pusėse didinamos karinės pajėgos. Mes nenorime, kad augtų įtampa“, – sakė laivų statyklos Kirkenese vienas iš savininkų Eirikas Wikanas.
Ši laivų statykla du trečdalius pajamų gauna iš rusų laivų remonto.
„Čia, šiaurėje, mes dirbame kartu, kad sumažintumėme įtampą... Mes stengiamės nebūti to dalimi“, – sakė jis.
„Rusiškas miestelis Norvegijoje“
Maždaug trečdalis iš 180 minėtos kompanijos darbuotojų yra rusai, iš kurių 22 dirba Murmansko uoste. Mechanikas iš Severodvinsko Nikolajus Čaginas Kirkeneso laivų statykloje dirba nuo 2006 metų.
„Neturiu tų problemų, kurių prieš tai turėjau Rusijoje: turiu darbą, gaunu normalų atlyginimą“, – sakė jis.
Maždaug 10 proc. Kirkeneso gyventojų yra iš Kolos pusiasalio. Kirkeneso samovarų teatras stato spektaklius ir Norvegijoje, ir Rusijoje bei turi ir rusų, ir norvegų darbuotojų. Rusas choreografas Nikolajus Ščetniovas čia jaučiasi kaip namie ir svarsto net siekti dvigubos pilietybės.
„Kirkenesas yra rusiškas miestelis Norvegijoje“, – sakė Soer-Varangerio savivaldybės, kuriai priklauso ir Kirkenesas, meras Rune Rafaelsenas.
Jis sako tikrai nenorintis pasienyje matyti daugiau tankų, nors ir laiko Norvegijos narystę NATO „garantija, jog galiu ramiai gyventi“.
Rusija neigia, jog yra atsakinga už augančią įtampą. Dėl to ji kaltina neseniai į Norvegiją atvykusius JAV pėstininkus, kuriuos laiko iššūkiu saugumui.
Nerimas Norvegijoje išaugo, kai 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o vėliau Arktyje surengė karines pratybas, kuriose dalyvavo ir pėstininkai bei balistines raketas nešti gebantys laivai.
„Tai buvo aiškūs signalai iš Maskvos, – sakė Norvegijos jungtinio štabo vadas generolas leitenantas Rune Jakobsenas. – Nebūkite NATO balistinės gynybos dalimi.“
Nepaisant augančios įtampos, jis sako, kad Rusijos pajėgos pasienyje su Norvegija elgiasi ne taip agresyviai, kaip elgiasi kai kuriose kitose pasienio zonose tarp Rusijos ir NATO, pavyzdžiui, Baltijos jūroje.
Siekdamas didinti pasitikėjimą, R. Jakobsenas pastarosiomis savaitėmis Kirkenese surengė net kelis susitikimus su Rusijos federalinės saugumo tarybos padalinio Kolos pusiasalyje regioniniu vadovu bei susitiko su naujuoju Rusijos šiaurinio laivyno vadovu Aleksandru Moisejevu.
„Jei esi nedidelė tauta, gyvenanti šalia supervalstybės, turi išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp atgrasymo ir pasitikėjimo“, – sakė R. Jakobsenas.
Tačiau karinės pratybos taip pat yra svarbios ir Norvegijai.
„Dirbant kartu įmanoma ir kartu kovoti, jeigu jau prireiks“, – sakė Norvegijos šiaurinės brigados, dislokuotos Setermoene, vadas brigados generolas Larsas Lervikas.