Toks sprendimas liudija apie galimus Rusijos politikos pokyčius Ukrainoje. B. Gryzlovas – artimosios V. Putino aplinkos „sunkiasvorininkas“, buvęs šalies vidaus reikalų ministras, buvęs Dūmos pirmininkas ir V. Putino kolega iš KGB laikų.

Apie tai leidinyje „Newsweek“ rašo Atlanto tarybos ekspertas Andersas Aslundas. Kaip rašo zn.ua, B. Gryzlovas šiame poste pakeitė Azamatą Kulmuchametovą, siekusį sumažinti Rusijos vaidmenį ir priversti Ukrainą derėtis tiesiogiai su Rusijos kontroliuojamais „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ lyderiais.

Vis dėlto dabar, kai derybininko vietą užėmė B. Gryzlovas, pasidarė akivaizdu, kad Kremlius imasi tiesioginio užimtų Donbaso teritorijų kontroliavimo. A. Aslundas primena, kad 2015 m. trys prorusiškų separatistų vadeivos – Pavlas Dremovas, Aleksejus Mozgovojus ir Aleksejus Bednovas – buvo labai profesionaliai nužudyti. Apžvalgininkai tada svarstė, kad šie nužudymai galimai yra Rusijos žvalgybos agentų darbas.

Vasarą paaiškėjo, kad „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ pajėgos tiesiogiai paklūsta Rusijos gynybos ministerijai, o Ukrainos gynybos ministerija ir Ukrainos saugumo tarnyba identifikavo tiesiogiai šiame procese dalyvaujančius rusų vadus.

Jų skyrimas vertintas kaip įrodymas, kad Rusija nenori vykdyti didesnio masto įsiveržimo ir taip vadinamosios Novorosijos sukūrimo. 2015 m. vasario mėn. vykusių Minsko derybų metu viena pagrindinių Rusijos sąlygų buvo reikalavimas, kad Ukraina pradėtų okupuotos Donbaso teritorijos finansavimą, bet nerinktų šioje teritorijoje mokesčių.

Ukraina savo ruožtu pasielgė išmintingai laikydamasi pozicijos, kad gali mokėti pensijas tik tiems žmonėms, kurie registruosis laisvose Rusijos karinių pajėgų nekontroliuojamose Donbaso teritorijose.

2015 m. birželio mėn. Rusija po šiokių tokių dvejonių ėmė rubliais mokėti okupuotų teritorijų gyventojams pensijas, o spalio mėn. Kremlius slapta pakeitė okupuotų Donbaso teritorijų vadovus.

Keli tinklaraštininkai pranešė, kad tai įvyko spalio 30 d. Vėliau vis dar šioje teritorijoje dirbantys verslininkai šią informaciją patvirtino. Šio regiono kontroliavimas iš V. Putino administracijos perėjo Rusijos vyriausybės žinion. Asmeninis V. Putino padėjėjas Vladislavas Surkovas perdavė reikalus Rusijos vicepremjerui Dmitrijui Kozakui.

Abu jie lojalūs V. Putinui, atsiskaito jam asmeniškai. Vis dėlto tenka pripažinti, kad V. Surkovas labiau linkęs imtis agresyvių veiksmų. Jis buvo atsakingas už „Novorosijos“ projektą. D. Kozakas savo ruožtu kuruoja įšaldytus Rusijos inicijuotus konfliktus.

Ekonominis okupuoto Donbaso valdymas taip pat pasikeitė. D. Kozakas skyrė Rusijos ekonominio ministro pavaduotoją Sergejų Nazarovą atsakingu už užgrobtų teritorijų plėtrą.

Jis taip pat nuo šiol vadovaus rusų darbo grupei dėl humanitarinės pagalbos skyrimo okupuotam Donbasui. Ši darbo grupė apima visų atitinkamų Rusijos tarnybų, o taip pat ir „Luhansko bei Donecko liaudies respublikų“ atstovus.

Taigi, A. Aslundo manymu, Rusijos valdžia palaipsniui pereina nuo visiškos betvarkės Donbase prie šios teritorijos gaivinimo. Apie tai liudija ir tai, kad okupuotose teritorijose vis dar veiklą vykdančioms bendrovėms leista pradėti gamybą. Rinatui Achmetovui priklausanti įmonė DTEK gavo leidimą imtis valstybinių kelių remonto.

Mainais šiam oligarchui leista okupuotose teritorijose vykdyti anglies gavybą ir ją parduoti laisvoje Ukrainoje. Be to, Rusijos valdžia mėgina atkurti bankų sistemą „Luhansko ir Donecko respublikose“. Rusijos bankai ir separatistų „bankai“ ėmėsi dalies finansinių operacijų vykdymo rubliais.

Okupuotų Donbaso teritorijų kontroliavimo perdavimas D. Kozakui ir B. Gryzlovui, anot A. Aslundo, yra labai svarbus ir reikšmingas etapas.

D. Kozako skyrimas reiškia, kad aktyvi karinė Rusijos įsiveržimo fazė baigta ir dabar prasidės ilgalaikio įšaldyto konflikto valdymas. Vis dėlto B. Gryzlovo skyrimas kur kas įdomesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šis asmuo atstovavo V. Putinui 2004 m. vykusiose derybose po Oranžinės revoliucijos Ukrainoje. Derybos pasibaigė sprendimu surengti trečią rinkimų turą. Tada V. Putinas leido B. Gryzlovui padaryti rimtų nuolaidų Kijevo naudai, taigi neatmetama galimybė, kad tokių sprendimų galima tikėtis ir šiuo atveju.

Rusijos karas Donbase nebuvo nei trumpas, nei pergalingas, todėl geriausia, ką gali padaryti Kremlius, – jį pamiršti. Bet kuriuo atveju B. Gryzlovas derėsis Kremliaus vardu, apibendrina A. Aslundas.