Angeliškas grožis ir dvejus metus trukęs kalinimas šiai ukrainietei pelnė užuojautą ir simpatijas visame pasaulyje. Šeštadienį, nuo pareigų nušalinus dabar jau buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, moteris išėjo į laisvę, rašo apžvalgininkas Edwardas Lucasas, skelbia „The Daily Mail“.
Tą pačią naktį J. Tymošenko, jau kurį laiką kentėjusi stiprius nugaros skausmus, invalido vėžimėlyje pasirodė Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, kur 50 tūkst. miniai pasakė aistringą sugrįžimo kalbą. Maidano protestuotojus skandalingoji politikė vadino herojais, kurie šalį pagydė nuo vėžio. J. Tymošenko taip pat davė suprasti, jog gegužę vyksiančiuose pirmalaikiuose prezidento rinkimuose dalyvauti ji pasirengusi.
Tačiau tikimybė, jog tapsime liudininkais J. Tymošenko politinio sugrįžimo, piešia itin nestabilios ir pažeidžiamos Ukrainos ateities paveikslą.
Esant reikalui, ši narsi moteris pasirengusi pasitelkti ir moterišką ginklą – nepaneigiamą seksualinį magnetizmą.
Kartą E. Lucasui vienas ambasadorius prasitaręs, jog dvi valandas trukusi kelionė jos garso nepraleidžiančiame limuzine tamsintais langais buvo pati seksualine prasme labiausiai bauginanti patirtis jo gyvenime.
Pats E. Lucasas teigia ją kalbinęs ne kartą ir ne du. Politikės kūno kalba, akys, koketiški galvos pasukimai ir švelnus balsas praktiškai hipnotizuoja. Tačiau ši moteris geba ir virti pykčiu. Apžvalgininkui teko matyti J. Tymošenko ir besikeikiančią bei besiplūstančią – švelni katytė geba virsti tikra tigre.
Daug užsienio lyderių taip pat buvo J. Tymošenko apžavėti. Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis buvo pakerėtas Ukrainos politikės bendro skrydžio sraigtasparniu metu – netgi gandai buvo pasklidę.
Tačiau 2008 metais Rusijai puolus Gruziją, J. Tymošenko, kuri tuo metu ėjo Ukrainos ministrės pirmininkės pareigas, savo simpatiją gynė labai vangiai. Sklando gandai, jog J. Tymošenko privertė nusišypsoti net ir akmeninį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Kartą jis netgi prasitaręs, jog ši moteris – žmogus, su kurio jis norėtų ir galėtų turėti reikalų.
J. Tymošenko buvo artima ir milijardieriui verslininkui bei patarėjui Borisui Berezovskiui – kadaise Kremliaus numylėtiniu laikytam asmeniui, kuris po konflikto su V. Putino režimu buvo priverstas ieškoti prieglobsčio Londone.
„Julija Tymošenko – vienintelė politikė visoje Ukrainoje, kuri supranta, kas yra demokratija“, - E. Lucasui buvo sakęs B. Berezovskis.
E. Lucaso toks teiginys neįtikino – realybė buvo kitokia, ir jos požiūris į politiką buvo kitoks.
Niekas nebūtų drįsęs abejoti jos gebėjimu derėtis, įtikinėti ir reklamuotis. Iš energetikos pramonės susikrovusi milijardus, ji galėjo sau leisti geriausių viešųjų ryšių ir įvaizdžio formavimo specialistų paslaugas.
Per jau 20 metų trunkančią karjerą politikoje ji susipyko su visais iki vieno savo bendražygiais. Šios moters bendravimo įgūdžiai – apgailėtini. Jos kolegoms ir patarėjams tenka spėlioti, ko ji nori – ir tai įvykdyti. Jeigu J. Tymošenko įgeidžių nuspėti nepavykdavo, ji pratrūkdavo.
Be to, J. Tymošenko laikoma neracionalia lydere, pasiduodančia įnorių valiai. Kaip ir dauguma buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų, ji tiki horoskopais ir ezoteriniais dalykais.
Kaip teigia buvęs artimas J. Tymošenko patarėjas Dmitrijus Vydrinas, politikė yra įsitikusi esanti Evos Peron – Argentinos lyderės, kuriai Andrew Lloydas Webberis sukūrė miuziklą „Evita“ – reinkarnacija.
Ir iš tikrųjų – J. Tymošenko elgesys viešumoje ir manieros tikrai primena garsiąją argentinietę. Dar vienas nerimą keliantis aspektas – persipinantys politikės verslo ir politikos interesai.
Šios moters verslumas niekam nekelia abejonių – talentą ji turi. Būsimoji politikė augo su mama atokioje provincijoje, tačiau sugebėjo daug pasiekti. Ji pasiskolino 5 tūkst. rublių (tais laikais suma buvo nemenka) ir atidarė visą tinklą mažų pogrindžio kino teatrų, kur nelegaliai buvo rodomi Holivudo filmai.
Toliau sekė prekyba kompiuteriais ir kitais buitiniais prietaisais. Vėliau buvo pasirašytos pelningos valstybinės sutartys ir susitarimas, kaip perteklinę Ukrainos ginkluotę išmainyti į degalus iš Rusijos.
Ši moteris daug užsidirbo versdamasi verslu, kuriam reikėjo plieninių nervų - juk buvo laikai, kai nesutarimai verslo srityje spręsti pačiomis brutaliausiomis priemonėmis.
Tais ekonominiu požiūriu itin nestabiliais metais migloti ryšiai su valdžia buvo bene vertingiausia, ką galėjo turėti verslas.
Dvejus itin pelningus metus J. Tymošenko bendrovė „United Energy Systems“ kontroliavo visą Ukrainos dujų importą iš Rusijos. Buvusioje Sovietų Sąjungoje prekiautojai dujomis galėjo susikrauti didžiulius turtus. Turint reikiamų ryšių, dujų įsigyti buvo galima itin pigiai – o parduoti labai brangiai.
Ukrainoje klestėjusi sunkioji pramonė ir šaltos žiemos – veiksniai, lėmę didžiulę dujų paklausą. J. Tymošenko imta vadinti „dujų princese“. Ir Ukrainos žmonės tai sakė ne kaip komplimentą.
Ukrainos ministro pirmininko Pavlo Lazarenkos vyriausybėje J. Tymošenko buvo patikėtos energetikos ministrės pareigos. Per tuos dvejus metus, kaip skelbia Jungtinės Tautos, iš Ukrainos buvo pavogta 120 mlrd. skaičiuojant svarais (501 mlrd. Lt).
Šiuo metu P. Lazarenka atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę Amerikoje už pinigų plovimą, sukčiavimą naudojantis telefono ryšiu siekiant pasisavinti lėšas, bei reketą.
Kaip teigiama teismo dokumentuose, P. Lazarenka J. Tymošenko suteikė nuolaidų ir privilegijų, kurios į jos rankas perdavė trečdalį visos Ukrainos dujų pramonės – ir maždaug penktadalį šalies BVP.
J. Tymošenko atkakliai neigia savo kaltę – tiek šiuo, tiek kitais atvejais.
Tačiau dauguma mano, jog ši moteris savo asmeniu įkūnija visą Ukrainos politinės sistemos blogį. 2004 metais Ukrainą sudrebino Oranžinė revoliucija – protestas prieš neskaidrius prezidento rinkimus, kuriuose pergalę deklaravo jos priešininkas Viktoras Janukovyčius.
Tada J. Tymošenko ir pražydo kaip gėlė – tapo viena garsiausių politikių visame pasaulyje.
Dabar šios šalys – gerbiamos Europos Sąjungos ir NATO narės. Tačiau Ukraina, netinkamai valdoma nuo pat 1991 metų, kai iškovojo nepriklausomybę, dar netgi nepakviesta užeiti į šių politinių darinių laukiamąjį.
Akivaizdu, jog J. Tymošenko tuo laiku nesuvokė, kokio masto reformų šaliai reikia, ir nuo ko pradėti, norint jas įgyvendinti.
Šiai moteriai politika tebuvo noras iškovoti ir išlaikyti valdžią bei galią, o ne būdas pagerinti gyvenimo sąlygas ištikimiems rinkėjams. Jai einant Ukrainos vyriausybės vadovės pareigas, Oranžinės revoliucijos euforija pradėjo sklaidytis – desperacijos apimti žmonės balsavo už V. Janukovyčių, kalėjime sėdėjusį ir elementarių manierų bei išsilavinimo stokojantį ambicingą politiką.
Į valdžią atėjęs V. Janukovyčius nedelsė imtis keršto programos. J. Tymošenko buvo nuteista ir įkišta už grotų dėl sukčiavimo ir kaltinimų, susijusių su mokesčiais. Nepaisant tikrai nemenko tarptautinio spaudimo ir vis daugėjančių įrodymų dėl politikę kankinančių rimtų sveikatos bėdų, valdžia J. Tymošenko paleisti į laisvę atsisakė.
Ukrainos politikos pasaulis visu svoriu užgulė ir J. Tymošenko šeimos pečius. Politikės vyras Aleksandras iš šalies pabėgo 2012 metais – po to, kai buvo sulaikytas dėl kaltinimų lėšų iššvaistymu ir muitinės dokumentų klastojimu. Prieglobstį jis rado Čekijoje.
Vienintelė jų dukra, ne mažiau nei motina žavinga Jevgenija, studijavusi Londono ekonomikos mokykloje, įrodė esanti pati lojaliausia mamos rėmėja – visus tuos metus ji siekė J. Tymošenko ištraukti ir kalėjimo. Būtent ji greta mamos stovėjo ir Nepriklausomybės aikštėje šeštadienio vakarą.
J. Tymošenko Maidane žmonės sutiko dviprasmiškai. Nemažai tokių, kurie nenorėtų, jog gegužę jį sugrįžtų į valdžios olimpą. Baisiausia tai, jog Ukrainos žmonės nelabai turi iš ko rinktis.
Pats garsiausias opozicijos politikas – buvęs pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko. Šio tvirtai sudėto vyro drąsa ir dora abejojančių praktiškai nėra. Tačiau jis politikoje naujokas. Kitas potencialus lyderis – Arsenijus Jaceniukas. Jis neblogas vykdytojas ir puikiai išmano politikos virtuvę. Tačiau nemažai tokių, kurie jį kaltina pernelyg prisirišus prie senosios sistemos.
Neįtikėtinai savimi pasitikinti J. Tymošenko šiuo metu galbūt ir nėra mylimiausia kandidatė, tačiau ateityje nei vienas iš minėtųjų opozicijos vyrų jai greičiausiai netaps lygiaverčiu varžovu.
Politikė turi daug priešų, tačiau su jais lengvai susitvarkys. Net ir turtingiausi šalies žmonės, ilgą laiką lėmę Ukrainos politikos kryptį, prieš ją pagarbiai pritūpia.
Kaip teigia D. Vydrinas, J. Tymošenko draugas, kurį politikė negailestingai atstūmė: „Jokiomis įprastomis politinėmis priemonėmis jos nesustabdysi. Jos per televiziją neįveiksi, jos argumentų neatremsi... Jeigu šioje Žemėje jai būtų skirta daugiau laiko, ji taptų ne tik Ukrainos, bet ir Europos Sąjungos bei JAV prezidente“.
Jeigu dujų princesė sugebėtų pasimokyti iš savo praeities, jos sugrįžimas į didžiąją politiką būtų lydimas triumfo. O ir Ukraina gautų vadovą, kurio jai reikia.
Tačiau, kaip teigia E. Lucasas, viskas, ką jis žino apie politikės interesus, valdžios troškulį ir panieką savo žmonėms, palieka rimtų abejonių, jog taip ir įvyks.