Prie Arabijos jūros Malabaro pakrantės esančiame niekuo neišsiskiriančiame kaimelyje grupelė moterų ploja rankomis ir dainuoja tradicines liaudies dainas – sveikinama dar pilnametystės nesulaukusi nuotaka.
Tačiau, vos pasibaigus iškilmėms, jaunamartė prisijungs prie vis gausėjančio nepilnamečių žmonų klano, kurių dauguma iš tikrųjų yra pasmerktos vienatvei.
Dauguma šio musulmonų dominuojamo regiono vyrų dirba Artimuosiuose Rytuose. Patys geidžiamiausi jaunikiai – indai, turintys patikimą darbą vienoje iš Artimųjų Rytų regiono valstybių.
Remiantis valstybiniais duomenimis, beveik 50 proc. Malabaro regione gyvenančių vyrų dirba arba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, arba kitose arabų šalyse.
Keraloje galimybės susirasti patikimą darbą labai ribotos. Skaičiuojama, jog nedarbo lygis valstijoje net tris kartus viršija šalies vidutinį, tad nieko keisto, jog jauni vyrai geresnio gyvenimo (ar bent jau darbo) ieško Artimuosiuose Rytuose.
Ši tendencija sparčiai įgauna pagreitį, ir skaudžiai veikia jaunųjų nuotakų, priverstų prievarta priimti gyvanašlių likimą, psichiką.
„Jų vedybinis gyvenimas trunka labai trumpai, nes ceremonija rengiama per vyro atostogas – į darbą jis turi grįžti po 15-20 dienų. O kai jau išvyksta, pas jauną žmoną nesugrįžta keletą metų – o ir grįžęs, namuose išbūna geriausiu atveju mėnesį“, - teigia Malapuramo rajono valstybės tarnautoja Sujatha.
Anot specialistės, minėtame regione ištekinti penkiolikmetę – įprastas dalykas, nors teisiškai tuoktis gali tik pilnametės. Tėvai įsitikinę, jog „vėlesniame amžiuje jų dukrai tinkamo jaunikio nebeatsiras“.
Tačiau toks priverstinis išsiskyrimas su sutuoktiniu, atsižvelgiant į faktą, jog labai dažnai nepilnametės žmonos labai greitai pastoja, pastaruoju metu kelia nemenką galvos skausmą vietos bendruomenei ir valstijos valdžiai.
Sajida (vardas pakeistas) – nepilnametė iš Nilamburo. Ji ištekėjo prieš septynerius metus ir šiuo metu viena augina šešerių metukų sūnelį. Mergina pastojo po vestuvių praėjus vos 15 dienų – būtent po tiek laiko jos vyras išvyko dirbti į Kuveitą.
Aštuoniolikmetė Ayesha iš Kotakalio ištekėjo prieš dvejus metus. Grynieji ir auksas, kuriuos jaunai šeimai skyrė jaunosios tėvai, buvo panaudoti vyro darbo paieškoms Persijos įlankoje, „tačiau nuo to laiko, kai sutuoktinis išvyko, apie jį nieko negirdėjo“, prisipažįsta mergina. Merginos tėvas Abdhulis Kareemas teigia, jog dukra visą tą laiką kenčia nuo depresijos.
Persijos įlankos sindromas
Nuolat augant nuo depresijos kenčiančių gyvanašlių skaičiui, valdžia nusprendė į regioną pasiųsti sveikatos priežiūros specialistų, kurie teiktų reikiamą pagalbą.
Valstybinėje ligoninėje dirbanti specialistė Ramlath teigia, jog kiekvieną dieną dirba su mažiausiai 10 pacienčių.
„Šios merginos nėra pasirengusios gyvenimui atskirai, jos kenčia tiek psichologiškai, tiek fiziškai“, - sako specialistė.
Vadinamasis Persijos įlankos sindromas (kilęs nuo regiono, pasiglemžiančio jaunų indžių vyrus, pavadinimo) taip pat prisideda ir prie šeimų griūčių.