Vieninteliai jiems kompaniją palaikantys gyvi sutvėrimai – trys šunys, keturios vištos, gaidys, 25 katės ir bitės. Arčiausi poros kaimynai gyvena net už 25 kilometrų, skelbia odditycentral.com.
Sutikite – toks gyvenimo būdas gana neįprastas. Sunku patikėti, kad pora tiek metų nepasigedo kitų žmonių draugijos. Kad ir kaip ten būtų, šis kaimelis ne visada buvo toks. Kadaise čia virte virė gyvenimas, gyveno šimtai žmonių, stovėjo bažnyčia, dvi mokyklos, veikė kelios užeigos.
Tiesą sakant, La Estrelos praeitis labai spalvinga ir įdomi: jeigu tikėtume legenda, šis kaimelis buvo įkurtas specialiai turtingų vyrų meilužėms apgyvendinti.
Remiantis skirtingais šaltiniais, per pražūtingą audrą 1883 metais žuvo praktiškai pusė kaimelio gyventojų, sunaikinta mažiausiai 17 namų. Kaimelio aikštė ir bažnyčia nenukentėjo, o žuvusiems atminti buvo pastatytas paminklas. Nepaisant to, kaimelis pradėjo sparčiai tuštėti.
Martino ir Sinforosos istorija prasidėjo prieš maždaug 70 metų. Jie buvo vieni iš nedaugelio La Estreloje likusių jaunų žmonių.
„Sutikau ją, kai ji iš laukų gynė gyvulius. Ir aš patraukiau į tą patį ūkį, nugyniau savo gyvulius“, – pažinties su žmona istoriją prisimena vyras. Po kurio laiko jie vėl susitiko vienoje iš dviejų kaimelio užeigų, netrukus karštai pamilo vienas kitą ir susituokė.
Colomerai nusprendė pasilikti kaimelyje, nors kiti gyventojai ir patraukė į miestus, kur tikėjosi rasti darbą.
„Prieš tai kaimelyje gyveno 150-200 žmonių. Turėjome mokytojų, kvalifikuotų specialistų, merą, šerifą, kunigą. Po metų ar dvejų nebeliko nieko“, – sako Martinas.
Deja, sulaukusi vos 12 metų, mirė poros dukra, mergaitės galvoje užsikimšo kraujagyslė.
„Kai nuvežėme į ligoninę, ji dar buvo gyva. Perpylė kraują, bet buvo per vėlu. Dabar jai būtų 48 metai“, – pasakoja Martinas.
Tikrosios priežasties, kodėl liko gyventi apmirusiame kaime, pora įvardyti negalėjo. Jų visai neglumina faktas, kad liko vieninteliai jo gyventojai.
„Dažnai mūsų klausia, kaip mes galime čia gyventi, bet aš jiems atsakau: „Atvykite ir pagyvenkite, patys pamatysite, kaip ilgai galėsite išbūti. Čia gimė mano žmona, ji čia visada gyveno. Nenori niekur išvažiuoti. Jeigu viskas priklausytų nuo manęs, jau seniai būtume persikėlę į miestą. Be jos išvažiuoti negaliu. Tiesiog neturiu kito pasirinkimo“, – pasakoja La Estrelos gyventojas.
Šiandien 79 metų Martinas ir 82 metų Sinforosa gyvena labai asketiškai – namuose nėra nei elektros, nei vandens. Pora apsieina ir be telefono. Šeima turi seną automobilį, kuriuo kartais nuvyksta iki artimiausio miesto, tačiau panašu, kad toks kuklus ir paprastas gyvenimas jiems patinka.
„Veiklos ūkyje tikrai nestinga. Užtenka radijo. Kartais savaitgaliais sulaukiame svečių“, – apie savo kasdienybę pasakoja pora.