E. Macronas į kasmetinį Europos rabinų konferencijos renginį buvo pakviestas atsiimti apdovanojimo už kovą su antisemitizmu ir religinės laisvės apsaugą.
Renginio metu vyriausiasis Prancūzijos rabinas Haimas Korsia, susirinkusiems hebrajų kalba giedant tradicines Chanukos giesmes, uždegė ceremoninę žvakę. Septynšakės žvakidės – menoros – žvakių uždegimas yra vienas svarbiausių Chanukos ritualų. Šiais metais Chanuka prasidėjo praėjusį ketvirtadienį ir truks iki penktadienio.
Penktadienį lankydamasis Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, Prancūzijos prezidentas sakė visai nesigailintis to, kas įvyko: „Manau, kad šiuo atveju reikia išlaikyti šaltą protą. Pasaulietiškumas nėra religijų ištrynimas ar neigimas. Pasaulietiškumas yra apie tai, jog visi turi teisę tikėti arba netikėti.“
Vienas esminių Prancūzijos kaip valstybės principų yra pasaulietiškumas, todėl E. Macrono dalyvavimas religiniame rituale oficialioje rezidencijoje sukėlė nemenką kritikos bangą, taip pat ir dalies žydų grupių.
Kaip rašo „Politico“, renginyje dalyvavęs Prancūzijos žydų federacijos CRIF prezidentas Yonathanas Arfi penktadienį radijui „Sud Radio“ sakė, kad žvakės uždegimas „buvo klaida“ ir „kad taip neturėjo atsitikti“.
„Eliziejaus rūmai tikrai nėra tinkama vieta degti Chanukos žvakę, nes respublikonų DNR įrašyta laikytis kuo toliau nuo visko, kas susiję su religija“, – pridūrė Y. Arfi.
E. Macrono centro „Renesanso“ partijos deputatas Pierre‘as Henriet „griežtai pasmerkė šį religinių preferencijų bandymą“ ir pridūrė: „Tokiu poelgiu E. Macronas sužlugdė savo kaip valstybės neutralumo garanto vaidmenį.“
Radikaliosios kairės opozicinės partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) parlamentaras Manuelis Bompardas sako, kad E. Macronas padarė „nedovanotiną politinę klaidą“.
Socialistų deputatė Laurence Rossignol, kuri yra ir Prancūzijos Senato vicepirmininkė, E. Macroną palygino su „dešimtmečiu vaiku, žaidžiančiu su jaunojo chemiko rinkiniu, tik jame tikras nitroglicerinas ir tikri degtukai“.
O radikaliosios dešinės partija „Nacionalinis sambūris“ tikina, kad E. Macrono dalyvavimas Eliziejaus rūmuose vykusiame renginyje buvo savotiška kompensacija už prezidento nebuvimą lapkritį vykusiose eitynėse prieš antisemitizmą, dėl ko savo laiku E. Macronas taip pat buvo kritikuojamas.
„Chanukos proga Eliziejaus rūmuose uždegdamas menoros žvakę... E. Macronas paniekino mūsų tautiečius žydus ir mūsų pasaulietiškumą. Šis prezidentas niekada nesuprato Prancūzijos“, – rėžė „Nacionalinio sambūrio“ atstovas Julienas Odoulas.
Į E. Macrono pusę penktadienio rytą stojo jo bendražygiai. Prancūzijos prezidentas „yra religijų gynėjas... jis jas gerbia kaip valstybės vadovas, ir tame nėra nieko, paminančio pasaulietiškumą“, transliuotojui „Franceinfo“ sakė vidaus reikalų ministras, taip pat atsakingas ir už religinius klausimus, Geraldas Darmaninas.
Valdžios atstovų religinių simbolių demonstravimas Prancūzijos viešojoje erdvėje, kur nuo 1905 metų įstatymu valstybė ir bažnyčia yra labai griežtai atskirtos, yra labai jautrus klausimas, neretai paskatinantis nuožmias politines diskusijas. Šeštadienį kaip tik minėtos 118-osios įstatymo metinės.
Rugsėjį E. Macronas taip pat sulaukė nepritarimo atvykęs į Marselio stadione Katalikų bažnyčios vadovo popiežiaus Pranciškaus laikytas mišias.
Be to, Prancūzijos prezidentas aktyviai spaudžiamas išreikšti paramą Prancūzijos žydams po spalio 7 dieną „Hamas“ Izraelyje įvykdytų išpuolių, po kurių Izraelis su teroristais pradėjo karą Gazos Ruože. Stiprėjantis antisemitizmas – vienas iš karo Artimuosiuose Rytuose padarinių.
