Neseniai išplatinti pranešimai apie naująjį povandeninį laivą ir „naujo tipo“ iš povandeninio laivo paleidžiamos balistinės raketos bandymą pakurstė spekuliacijas, esą povandeninis laivas gali būti „naujuoju strateginiu ginklu“, kurį Kim Jong Unas pažadėjo pristatyti šiais metais. Nors toks laivas greičiausiai kristų į akis ir būtų neįmanoma nepastebėti, kaip jis tolsta nuo kranto, Kimo poreikiams patenkinti to, ko gero, ir pakaktų.
Net vienas povandeninis laivas pasislėpęs Korėjos pusiasalyje, nesusekamas palydovų šnipų, turėtų paskatinti karinių operacijų planuotojus apsvarstyti naują pavojingą grėsmę bet kokio konflikto atveju. O Kim Jong Unui bet kuri iniciatyva, trukdanti Jungtinėms Valstijoms įsivaizduoti tikrą karą, priartina jį prie tikslo, kurį minėjo jo tėvas: šalies, kaip branduolinės valstybės, tarptautinio pripažinimo.
„Strateginio planavimo kontekste Jungtinės Valstijos, Pietų Korėja ir Japonija povandeninę branduolinę grėsmę turėtų vertinti rimtai ir ruoštis kovos su povandeniniais laivais nenumatytiems atvejams“, – sakė Ankitas Panda, Amerikos mokslininkų federacijos vyriausiasis mokslinis bendradarbis ir netrukus knygų lentynas pasieksiančios knygos „Kim Jong Un and the Bomb: Survival and Deterrence in North Korea” (Kim Jong Unas ir bomba: išlikimas ir atgrasymas Šiaurės Korėjoje“ autorius.
Kim Jong Unas verčia pasaulį spėlioti nuo gruodžio 31 dieną nuskambėjusios jo kalbos, kai jis pažadėjo sukurti galingesnį branduolinį atgrasomąjį ginklą. Nors „strateginis ginklas“ galėtų reikšti bet ką – nuo pažangių tarpžemyninių balistinių raketų iki daugialypių kovinių užtaisų ir dar galingesnių atominių bombų, uždarasis režimas viešai paskelbė dedantis „dideles pastangas“ išplėsti savo povandeninių laivų, galinčių leisti raketas, laivyną.
Branduolinius ginklus galinčio gabenti povandeninio laivo paleidimas būtų aiškiausias įrodymas, jog Kim Jong Unas stengiasi stiprinti savo arsenalą, nors prezidentas Donaldas Trumpas ir tvirtino 2018 metų birželį, esą Šiaurės Korėja „nebekelia“ branduolinės grėsmės. Dar prieš susitarimą su D. Trumpu dėl „bendradarbiavimo siekiant visiškos denuklearizacijos“, Kim Jong Unas pademonstravo savo galimybes kurti vandenilines bombas ir raketas, pajėgias pasiekti kiekvieną didįjį JAV miestą.
Visa eilė trumpesnio nuotolio raketų bandymų praėjusiais metais parodė, kad režimas per tą laiką pasistūmėjo į priekį kurdamas kieto kuro raketas, kurias lengviau paslėpti, greičiau dislokuoti ir sunkiau perimti. Čia reikia paminėti iš povandeninio laivo paleidžiamą balistinę raketą, kuri nuskriejo beveik 1000 kilometrų spalio 3 dieną; jeigu raketa būtų paleista standartine trajektorija vietoj vertikalios, kuri buvo per bandymą, ji galėtų nuskrieti apie 1 900 kilometrų.
Toks diapazonas apimtų visą Pietų Korėją ir Japoniją – iš viso apie 170 mln. žmonių, įskaitant apie 80 000 karių, – povandeninio laivo, pasislėpusio šalia Šiaurės Korėjos rytinių krantų, zonoje. Ten laivas galėtų slėptis tarp kitų 60–80 mažesnių šalies laivyno povandeninių laivų, versdami sąjungininkus spėlioti, kurie iš jų, jeigu apskritai tokių yra, yra ginkluoti branduoliniais ginklais.
Viceadmirolas Jonas Hillas, JAV Priešraketinės gynybos agentūros vadovas, išreiškė pasitikėjimą sąjungininkų gebėjimu pasipriešinti branduoliniu ginklu ginkluotam povandeniniam laivui po naujausio iš povandeninio laivo paleidžiamų balistinių raketų (SLBM) bandymo. „Mums reikia nenuleisti akių nuo jo ir toliau stebėti siekiant įsitikinti, ar struktūra deramai paruošta“, – pernai spalį kalbėjo J. Hillas per susitikimą Strateginių ir tarptautinių studijų centre.
Šiaurės Korėja jau užsiminė apie povandeninio laivo, galinčio gabenti naują raketą, statybą, publikavusi liepą nuotraukas, kuriose Kim Jong Unas apžiūri didelį statomą laivą. Nuotraukose matyti modifikuota dyzelinu–elektra varomų „Romeo“ klasės laivų, sudarančių apie trečdalį Šiaurės Korėjos karinio jūrų laivyno, versija, sakė Josephas Dempsey‘is, Tarptautinio strateginių studijų instituto Gynybos ir karinės analizės skyriaus analitikas (Londonas).
Šiaurės Korėja įsigijo septynis „Romeo“ klasės povandeninius laivus iš Kinijos aštuntojo dešimtmečio viduryje ir pradėjo juos statyti šalies viduje, iki 1995 metų surinkinėdamas juos iš atskirų dalių, rodo pelno nesiekiančios organizacijos „Nuclear Threat Initiative“ atliktas tyrimas. Naujesnė versija, kaip matyti, turi išplėstą „uodegą“ – aukščiausią laivo dalį, – kurioje telpa maždaug trys raketų paleidimo vamzdžiai, pažymi J. Dempsey‘is.
Spėliota, kad Šiaurės Korėja kuria dar vieną, pažangesnį povandeninį laivą, kurį ginklų ekspertai praminė „Sinpo C“. Kol kas analitikai negali patvirtinti, kad yra toks laivas, pasitelkdami viešai prieinamus šaltinius, tokius kaip pranešimai valstybinėje žiniasklaidoje ar palydovinės nuotraukos.
Modifikuotas „Romeo“ dizainas rodo Šiaurės Korėjos rimtus ketinimus eksploatuoti ribotas medžiagas, kurias ji gali įsigyti galiojant tarptautinėms sankcijoms, kad galėtų kompensuoti savo turtingesnių konkurentų Pietų Korėjoje ir Jungtinėse Valstijose karinius pranašumus. Šalies povandeninių laivų laivynas – vienas iš didžiausių pasaulyje – jau seniai laikomas tokios strategijos pagrindine ašimi.
Dauguma Šiaurės Korėjos povandeninių laivų yra mažesni, „skirti ardyti jūrų koridorius, minuoti teritorijas, atakuoti antvandeninius laivus ir prisidėti prie specialių operacijų padalinių infiltracijos“, rašoma oficialiame Pietų Korėjos gynybos ministerijos dokumente. Seulas apkaltino tokį laivą paleidus torpedą, nuskandinusią Pietų Korėjos korvetę „Cheonan“ su 46 jūreivių įgula 2010 metais, – Šiaurės Korėja šiuos kaltinimus neigia.
Ši misija visiškai skiriasi nuo JAV karinio jūrų laivyno daug didesnio branduolinio „Virginia“ klasės puolamojo povandeninio laivo, kuris gali tykoti po vandeniu prie priešo krantų iki pat tada, kai ateina laikas paleisti raktas iš tuzino paleidimo vamzdžių. Šiaurės Korėjos kariniam jūrų laivynui nereikia tiek rizikuoti, slapstytis ar gabenti tiek daug ginklų.
„Toks scenarijus, kai Šiaurės Korėjos povandeninis laivas įslenka į Ramųjį vandenyną su balistinėmis raketomis, galinčiomis siųsti į taikinį branduolinius ginklus, gali sujaudinti vaizduotę, bet tikrovėje jis turi mažai pagrindo“, – sakė A. Panda iš Amerikos mokslininkų federacijos.
Tikroji branduoliniu ginklu ginkluoto povandeninio laivo reikšmė, ko gero, yra jo galimybė sustiprinti Kim Jong Uno poziciją derybose su Jungtinėmis Valstijomis. Kiekvienas žingsnis link patikimesnio branduolinio ginklo didina bet kurios amerikiečių vadovaujamos kariuomenės veiksmų išlaidas ir mažina Vašingtono pasistūmėjimą link jo branduolinio arsenalo eliminavimo – ne jo mažinimo ar ribojimo.
Šiaurės Korėja savo povandenį laivą mato kaip povandeninę priemonę, papildančią sausumoje esančius raketų transporterius, kuriuos ji pastaraisiais metais vis veiksmingiau demonstruoja, sako J. Dempsey‘is iš Tarptautinio strateginių studijų instituto. Jiems tiesiog reikia kitos platformos, kad atitrauktų JAV ir Pietų Korėjos karo vadų dėmesį.
„Siekiant užtikrinti pradinę branduolinę galią jūroje, laikytis tokio požiūrio galbūt ir pakaktų, – sakė J. Dempsey‘is. – Jiems tereikia vieno – kad nebūtų susekti ir kad galėtų paleisti savo raketą.“
