Per pastarąją savaitę toji žvalgybos informacija buvo perduota kai kurioms NATO narėms, paremiant JAV susirūpinimą dėl galimų V. Putino ketinimų ir vis įnirtingesnes diplomatines pastangas atgrasyti jį nuo bet kokios invazijos, Europos lyderiams tiesiogiai bendraujant su Rusijos prezidentu. Diplomatai yra informuoti, kad V. Putinas, vėl masiškai telkdamas savo kariuomenę prie sienos, kitų metų pradžioje gali svarstyti invaziją į Ukrainą.
Informacijoje išdėstomas scenarijus, pagal kurį kariai įžengtų į Ukrainą iš Krymo ir per Baltarusiją, dislokuojant apie šimtą batalionų taktinių grupių – galimai apie 100 000 karių – operacijai, kurią šaltiniai apibūdino kaip operaciją nelygioje vietovėje ir šaltyje, apimančią plataus masto teritoriją ir parengtą galimai ilgai trunkančiai okupacijai.
Pasak dviejų šaltinių, maždaug pusė šių taktinių grupių jau dislokuotos ir kad bet kokia invazija būtų remiama iš oro.
Šaltinių teigimu, Maskva taip pat pašaukė dešimtis tūkstančių rezervistų – tai beprecedentis mastas posovietiniu laikotarpiu. Anot jų, rezervistų vaidmuo bet kokiame konflikte būtų užtikrinti teritorijos apsaugą vėlesniame etape, taktiniams batalionams nutiesus kelią. Rusija nėra viešai paskelbusi apie kokį nors didesnio masto rezervistų šaukimą.
Pasak vieno iš šaltinių, Jungtinės Valstijos taip pat pasidalijo informacija apie dezinformacijos, nukreiptos prieš Kijevą, eksponentinį augimą ir apie tai, kad Maskva pasamdė agentų, kurie bando pasėti destabilizaciją Ukrainoje.
Praėjusią savaitę V. Putinas neigė bet kokius invazijos ketinimus, bet sveikino pavojaus signalą kaip įrodymą, kad į jo veiksmus dėmesį atkreipė JAV ir jų sąjungininkai, kuriuos jis kaltino nesugebėjimu pakankamai rimtai vertinti Rusijos „raudonąsias linijas“ dėl Ukrainos.
Amerika ir kiti netvirtina, kad karas tikrai bus ar net kad jie yra įsitikinę, jog V. Putinas rimtai ketina pradėti karą. Anot šaltinių, greičiausiai jis dar nenusprendė, ką daryti. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas lapkritį yra pareiškęs: „Aš negaliu kalbėti apie Rusijos ketinimus. Mes nežinome, kokie jie.“
Pasak vieno aukšto rango administracijos pareigūno, Jungtinės Valstijos, vadovaujant Joe Bidenui, įrodė, jog yra pasirengusios pasitelkti daugybę priemonių prieš kenkėjišką Rusijos veiklą ir toliau tą daryti. Baltieji rūmai pareiškė neturintys daugiau ką pakomentuoti.
Rusijos lyderis jau ne kartą balansavo ties pavojinga karo riba, o ankstesnis karių telkimas pasienyje nuėjo perniek. Bet pareigūnai teigia, kad jis, jei tik panorėtų, yra pasirengęs veikti, ir pažymi, kad nors veiksmų eskalacija balandžio mėnesį buvo sustabdyta, kariai paliko įrangą, todėl naujas kariuomenės telkimas tampa greitesnis ir lengvesnis.
V. Putinui Ukraina po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos yra neužbaigtas reikalas. Jis mato Ukrainą kaip Rusijos dalį ir piktinasi jos ryšiais su Vakarais, ypač gimstančiu šalies kariniu bendradarbiavimu su NATO. Nors yra sakęs, kad nenori karo, praėjusią savaitę jis pareiškė, kad jo tikslas išlaikyti įtampą su JAV ir jos sąjungininkėmis „kuo ilgiau, kad niekam nešautų į galvą sukelti konfliktą, kurio mums tikrai nereikia prie mūsų vakarinių sienų“.
Jis negailėjo aršios kritikos Jungtinėms Valstijoms ir kitoms šalims dėl karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje ir suintesyvėjusių karinio jūrų laivyno misijų Juodojoje jūroje bei karo lėktuvų vykdomų skrydžių palei Rusijos sienas.
Rusijos pareigūnai teigia siekiantys, kad NATO nutrauktų savo besiplečiantį bendradarbiavimą su Ukraina ir tai, ką Maskva vadina pajėgų stiprinimu prie savo sienų. Taip pat svarstoma surengti naują aukščiausiojo lygio V. Putino ir JAV prezidento J. Bideno susitikimą, kurio tikslas būtų sumažinti įtampą.
Tuo pat metu Rusijos valdžia supranta, kad bet kokios pastangos karinėmis priemonėmis užimti nemažą Ukrainos teritorijos dalį sukeltų didelio masto visuomenės pasipriešinimą ir paskatintų plataus spektro Vakarų sankcijų įvedimą, o tai, savo ruožtu, gali smarkiai pakenkti Rusijos ekonomikai, teigė vadovams artimi šaltiniai.
Tikėtina, kad diplomatinio sąmyšio nepavyks išvengti ir toliau, o JAV svarsto galimybę atnaujinti ir išplėsti priemonių paketą, kurį buvo parengusios šiais metais per ankstesnį kariuomenės telkimą, įskaitant ir sankcijas.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas praėjusią savaitę lankėsi Vašingtone ir paprašė Pentagono daugiau pagalbos ginant šalies oro erdvę ir pakrantes. Ukrainos užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę taip pat vyko į Briuselį. Pritardamas JAV susirūpinimui, gynybos žvalgybos agentūros vadovas laikraščiui „Military Times“ sakė, kad, jo nuomone, Rusija gali ruoštis sausio pabaigoje arba vasario pradžioje surengti puolimą, įskaitant oro antskrydžius, amfibines atakos operacijas ir įsiveržimą per Baltarusiją.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sekmadienį neigė tokias kalbas, pareikšdamas: „Ši isterija yra kurstoma dirbtinai“.
„Tie, kas kaltina mus neįprasta karine veikla mūsų pačių teritorijoje, patys siunčia savo ginkluotąsias pajėgas iš užsienio. Aš turiu galvoje Jungtines Amerikos Valstijas. Toks elgesys ne visai logiškas ir ne visai padorus“, – per valstybinę televiziją sakė D. Peskovas.
Joe Bidenui tokie Rusijos prezidento veiksmai kelia daugybę iššūkių. Tai gali būti naujas išbandymas jo administracijos polinkiui pasitelkti karinę intervenciją jūroje. JAV vos prieš kelis mėnesius organizavo netvarkingą savo karių išvedimą iš Afganistano po du dešimtmečius ten trukusio konflikto. J. Bidenui teko sutelkti savo politines jėgas į vidaus prioritetus, tokius kaip ekonominė darbotvarkė ir kylančios dujų kainos degalinėse bei maisto prekių brangimas parduotuvėse.
Naujausia trintis turėtų būti vertinama platesniame kontekste, ne tik dėl vėl telkiamų karių, – rekordiškai aukštos dujų kainos daro Europą pažeidžiamą dėl Rusijos elgesio, susijusio su tiekimu. Europos Sąjungos narės-valstybės, įskaitant Lenkiją, taip pat kaltina Rusiją kurstant pabėgėlių krizę, jos sąjungininkei Baltarusijai nukreipiant migrantus bloko link. JAV taip pat pasmerkė Rusijos raketos bandymą, per kurį buvo susprogdintas vienas iš šalies palydovų bei susidarė nuolaužų debesis, galintis sukelti pavojų Tarptautinės kosminės stoties įgulai.
Vis dėlto, pasak vieno iš šaltinių, susipažinusių su JAV žvalgybos duomenimis, šie įvykiai vargu ar yra platesnio plano dalis, bet Rusijos prezidentas jais naudojasi atsiradus galimybei.
Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos išaugo 2014 metais, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir parėmė separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje. Tai paskatino JAV ir Europos šalis įvesti sankcijas, tačiau konfliktas tęsėsi, – per jį Rytų Ukrainoje žuvo apie 14 000 žmonių. Pasak dviejų iš šaltinių, bet koks naujas išpuolis gali būti daug didesnio masto nei prieš septynerius metus.
Sąjungininkai turi greitai susitarti dėl galimo bendro atsako, kuris būtų nedviprasmiškas ir įtikinamas, jei būtų įgyvendintas, sakė vienas iš šaltinių, pridurdamas, kad vis dar yra galimybė atgrasyti V. Putiną. Kol kas neaišku, ar tai apimtų galimą karinį atsaką. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves Le Drianas sekmadienį pareiškė, kad bet koks Rusijos įvykdytas Ukrainos sienos pažeidimas gali turėti „itin rimtų padarinių“.
Pasak minėto šaltinio, gali būti nutrauktas ir bendradarbiavimas su Rusija. Pareigūnai pastebėjo nežymų santykių pagerėjimą nuo birželį Ženevoje surengto J. Bideno ir V. Putino susitikimo, įskaitant bendradarbiavimą sprendžiant tokius klausimus kaip klimato kaita, todėl naujausi Maskvos manevrai dar labiau krinta į akis, pridūrė šaltinis.
Jungtinių Valstijų perspėjimas apie galimą invaziją Maskvoje vertinamas kaip ženklas, jog Vašingtonas – bent jau kol kas – neketina eiti į kompromisus ir telkia transatlantinę vienybę prieš Rusiją. „JAV kloja pamatą vieningam atsakui sankcijomis“, – sakė Dmitrijus Suslovas, Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos ekspertas, atsakingas už Rusijos santykius su JAV ir Europa.
Nors Vakarų valstybės šiuo metu nežino Kremliaus ketinimų, jos mano, kad karinės opcijos akivaizdžios, ir beveik neabejoja, kad tai, ką jos girdi ir mato, gali išsirutulioti į didelio masto puolimą, jei V. Putinas nuspręstų žengti žingsnį naujaisiais metais. Pasak šaltinių, JAV užtikrintai kliaujasi tos informacijos, kuria pasidalijo su sąjungininkais, patikimumu.
Kremlius: tai dezinformacija
Pranešimai, kad Rusija rengia karinį įsiveržimą į Ukrainą, gali būti priedanga agresyviems Kijevo ketinimams jėga išspręsti Donbaso problemą, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas D. Peskovas.
Paprašytas pakomentuoti Vakarų ir Ukrainos žiniasklaidos pranešimus, kad Rusija rengia karinį įsiveržimą į Ukrainos teritoriją, D. Peskovas atsakė: „Matome, kad vyksta tikslinė informacinė kampanija.“
Pasak jo, tam pasitelkiamos informacinės agentūros ir kai kurie JAV laikraščiai.
„Įtampos didinimas – tai bandymas pavaizduoti RF kaip šalį, keliančią grėsmę sureguliavimo procesui. Be to, žinoma, negalima atmesti galimybės, kad tai kamufliažas, siekiant pridengti agresyvias užmačias, galbūt esančias Kijeve... Turima galvoje agresyvūs [ketinimai]... jėgos metodais išspręsti [Ukrainos] pietryčių problemą“, – tvirtino Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.
„Kijevas ir pats kaupia jėgas, Kijevui padedama kaupti jėgas, Kijevui tiekiama nemažai ginkluotės, įskaitant šiuolaikinę ir aukštųjų technologijų [ginkluotę]. Visa tai, žinoma, stebime su dideliu nerimu“, – pabrėžė D. Peskovas.
Jo teigimu, ginklų tiekimas Kijevui neramina Maskvą, esą matančią, kad Ukrainoje „ekstremistiškai nusiteikę politikai daro reikšmingą poveikį“.
Pavasarį Rusija prie Ukrainos sienos ir aneksuotame Kryme surengė plataus masto pratybas, sukėlusias susirūpinimą dėl galimo įsiveržimo.
Kijevas praeitą savaitę pareiškė siekiantis gauti daugiau karinės pagalbos iš Vakarų valstybių.
Pastaruoju metu socialiniuose tinkuose skelbiamuose vaizdo įrašuose matyti, kaip Rusija perkelia karius, tankus ir raketas Ukrainos sienos link.
„Pastarosiomis savaitėmis Rusijos agresyvumas – tiek diplomatinis, tiek karinis – gerokai padidėjo“, – per spaudos konferenciją teigė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Pasak ministro, po jo vizitų Vašingtone ir Briuselyje „rengiamas išsamus Rusijos sulaikymo priemonių paketas“.
Jis pridūrė, kad Kijevas derasi su Vakarais dėl „papildomos gynybinės ginkluotės tiekimo mūsų kariuomenei“.
D. Peskovas savo ruožtu pirmadienį teigė, kad Rusijos pajėgų perdislokavimas Rusijos teritorijoje niekam nekelia grėsmės.
„Galiu tik pasakyti, kad šiuo atveju bet koks RF karių judėjimas mūsų teritorijoje – kalbama būtent apie rusų teritoriją – niekam nekelia jokios grėsmės ir niekam neturi kelti nerimo“, – sakė jis.
D. Peskovo buvo paklausta, ar Rusija mato pajėgų telkimą Ukrainoje.
„Detales paliksiu kariškiams. Aš kalbu apie bendrą foną. Be abejo, provokacijų reikšmingai daugėja. Be to, šios provokacijos vykdomos taikant tą pačią NATO šalių Ukrainai tiekiamą ginkluotę. Visa tai vyksta pažeidžiant galiojančius Minsko susitarimus“, – atsakė Kremliaus atstovas.