„Šaltojo karo metais, kai valdė [kancleriai] Konradas Adenaueris ir Willy Brandtas, išlaidos gynybai sudarė 3-4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto“, – sakė J. Stoltenbergas savaitgalį Vokietijos laikraštyje „Funke Mediengruppe“ paskelbto interviu vertime.
Jo gimtojoje Norvegijoje padėtis buvo panaši. „Mes sugebėjome tuomet, ir šiandien turime vėl tai sugebėti“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas priminė liepos mėnesį Vilniuje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimą, pagal kurį 2 proc. BVP karinėms išlaidoms yra „minimumas“, nors Berlynas ir toliau nesiekia šio tikslo.
NATO vadovas sakė, kad tikisi, jog daugelis sąjungininkių šį tikslą viršys.
Kaip buvęs Norvegijos premjeras, jis sakė žinąs, kaip sunku numatyti biudžete daugiau lėšų gynybai, kai taip pat būtina skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugai, švietimui ar infrastruktūrai. Tačiau jei įtampa didėja, gynybos išlaidas būtina didinti, sakė jis.
Vokietija yra „gerame kelyje“ į NATO iškeltą tikslą skirti 2 proc. BVP gynybai, pabrėžė J. Stoltenbergas. Pasak jo, yra „didžiulis skirtumas“, kai tokia šalis kaip Vokietija „laikosi šio tikslo arba ne“.
