„Deja, negaliu patvirtinti, kad Rusija traukia savo pajėgas, mes matėme ne tai“, – prieš NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje žurnalistams pasakė Andersas Foghas Rasmussenas.
A. F. Rasmussenas pasakė, kad Rusija sulaužė susitarimus, kuriais pagrįsta NATO–Rusijos partnerystė, todėl reikalai su ja nebebus tvarkomi taip, kaip anksčiau.
DELFI primena, kad pirmadienį pasirodė informacija, jog Rusija pradėjo laipsnišką savo pajėgų atitraukimą nuo sienos su Ukraina. Apie tai pranešė pranešė vienas Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas, nenurodęs, kiek karių Maskva išvedė iš tos teritorijos.
O.Dmytraškivskis sakė negalintis nurodyti, kiek tiksliai karių atitraukiama iš pasienio ir kiek jų vis dar yra prie sienos su Ukraina.
JAV ir Europos Sąjunga savaitgalį pranešė, kad po staigaus Rusijos karinio kontingento padidinimo prie rytinės Ukrainos sienos yra sutelkta nuo 30 000 iki 40 000 karių.
Karinių ir politinių tyrimų centro Kijeve analitikas Dmytro Tymčukas pirmadienį sakė, kad jo šaltiniai jam pranešė, jog ryte pasienyje buvo likę 10 tūkst. rusų karių.
Antradienį NATO užsienio reikalų ministrai susitinka Briuselyje, šiam gynybos aljansui siekiant sustiprinti savo rytines sienas, skiriančias nuo Rusijos, kurios ambicijos padidėjo aneksavus Krymą.
Per eilinį dviejų dienų susitikimą, kuriame dalyvauja 28 valstybių diplomatijos vadovai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Johną Kerry, NATO patvirtins įšaldanti bendradarbiavimą su Maskva. Šis sprendimas buvo priimtas kovo 5 dieną – po to, kai Rusija pasiuntė į Krymą savo karius, o galiausiai atplėšė jį nuo Ukrainos.
„NATO svarbiausia vėl suteikti pasitikėjimo sąjungininkams“, – sakė JAV ambasadorius prie Aljanso Douglasas Lute'as per parengiamąjį susitikimą NATO būstinėje Briuselyje.
Siekdama išvengti susipriešinimo su Maskva, praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje NATO buvo pažadėjusi, kad naujose Aljanso narėse, besiribojančiose su Rusija, nebus laikomi nuolatiniai sąjungininkai kontingentai.
Tačiau vystantis Ukrainos krizei, NATO nebeatmeta galimybės, kad nuolatinės karinės bazės atsiras Baltijos šalyse.
„Reikalų su Rusija nebegalime tvarkyti kaip įprasta, – pažymėjo D.Lute'as. – Aišku, kad Rusija nesilaikė žaidimo taisyklių, nesiderino prie mūsų partnerystės ... todėl galime peržiūrėti savo taisykle.“
Jungtinės Valstijos aktyviai reagavo į Rusijos provokacijas Ukrainoje, vildamosi suderinti savo norą įlieti naujos gyvybės Aljansui su pastangomis išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus su Kremliumi.
Prasidėjus Krymo krizei, NATO pasiuntė patruliuoti virš Lenkijos ir Rumunijos ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos lėktuvus (AWACS), o Jungtinės Valstijos dislokavo papildomų naikintuvų Lietuvoje ir Lenkijoje.
Antradienį Baltijos šalių oro erdvėje prasidės kasmetinė NATO karinių oro pajėgų treniruotė, kurioje dalyvaus Jungtinių Valstijų, Švedijos ir Lietuvos kariniai orlaiviai. Tokios pratybos Baltijos regione vyksta jau penktus metus, bet šiemet jos rengiamos Rytų Europos valstybėms nuogąstaujant dėl Rusijos teritorinių ambicijų.
Kelios kitos NATO šalys, tarp jų Prancūzija ir Didžioji Britanija, pasisiūlė pasiųsti papildomų karo lėktuvų, o jų pavyzdžiu taip pat gali pasekti Berlynas, rodo Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ pranešimas.
NATO taip pat svarsto galimybes suteikti netiesioginę pagalbą Kijevui, įskaitant pastangas modernizuoti Ukrainos armiją, tačiau neprisiimant jokio operatyvinio vaidmens toje šalyje.