JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as, NATO sąjungininkų pajėgų vyriausiasis vadas, sakė, kad Rusijos pajėgos siekė „persigrupuoti ir pakeisti pozicijas“, tačiau išsaugoti per kautynes pasiektus laimėjimus, nors vasarį buvo paskelbtos trapios paliaubos.
„Daugelis jų veiksmų atitinka pasiruošimus kitam puolimui“, – pažymėjo Ph.Breedlove'as.
Per tą posėdį įstatymų leidėjų spaudžiamas generolas pripažino negalintis prognozuoti Maskvos žingsnių, bet šiuo metu stebimus veiksmus įvardijo kaip „pasiruošimus, mokymus ir apsirūpinimą, siekiant įgyti galimybę vėl imtis puolimo“.
„Praeityje jie veltui nešvaistydavo savo pajėgų“, – Ph.Breedlove'as sakė Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui.
Paliaubas prižiūrinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) nurodė, kad smurtas Rytų Ukrainoje pastebimai sumažėjo nuo vasario, kai Baltarusijos sostinėje Minske buvo pasirašyti paliaubų susitarimai.
Tačiau Jungtinės Valstijos sako, kad Rusija dabar sutelkusi prie sienos didžiausias pajėgas nuo pernai spalio ir dislokavo ten papildomas priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurių dabar sutelkta daugiausiai nuo pernai rugpjūčio.
Pasak Ph.Breedlove'o, Rusija siekia sustiprinti promaskvietiškų Ukrainos separatistų kovotojų kontrolę, „nes per kai kurias ankstesnes atakas nebuvo vienybės“.
„Matome labai aiškius Rusijos vadovavimo ir kontrolės požymius Ukrainos rytinėje dalyje, – nurodė kariškis. – Vadovavimo ir kontrolės (elementai), priešlėktuvinė gynyba, artilerijos palaikymas – visų šių dalykų padaugėjo ..., kuriant darnesnes ir labiau organizuotas pajėgas iš separatistų.“
Jungtinės Valstijos iki šiol atsisakinėjo aprūpinti Ukrainą letalia ginkluote. Tokio aprūpinimo šalininkai sako, kad Ukrainos vyriausybės pajėgų apginklavimas galėtų padėti užbaigti šį konfliktą, bet priešininkai perspėja, kad tai gali dar labiau eskaluoti karą.
Ph.Breedlove sakė, kad nereikėtų iš anksto atsiriboti nuo jokių potencialių priemonių, tačiau pripažino, kad nėra svarstoma galimybė suteikti Ukrainai tokią karinę galią, kuri galėtų būti reikalinga Rusijos puolimui atremti.
„Esame įsitikinę, kad turėtume pakeisti (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino skaičiavimus priimant sprendimus. Būtent tai mes nagrinėjame“, – sakė jis.
Kita vertus, Vašingtonas siekia išsaugoti vienybę su sąjungininkais Europoje, kurios dalis lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, griežtai nepritaria Ukrainos apginklavimui.
Ph.Breedlove'as nurodė, kad V.Putinas susirūpinęs dėl Rusijai paskelbtų Vakarų šalių sankcijų, susijusių su Ukrainos krize.
„Todėl tai gali paveikti jo dabartinius veiksmus Rytų Ukrainoje“, – pažymėjo generolas.
„Tačiau mes iš tikrųjų nežinome, ar bus vienaip, ar kitaip“, – pripažino Ph.Breedlove'as.