Pirmadienį kalbėdamas įvykių apžvalgai skirtu POLITICO kanalu, NATO karinio komiteto pirmininkas generolas P. Pavelas pareiškė, kad nors Rusijos intencijos kartais ir neaiškios, didėjančių jos karinių galių faktą paneigti sunku.
„Mes, dėvintys uniformas, grėsmę apibrėžiame atsižvelgdami į du pagrindinius elementus. Vienas yra susijęs su grėsmės mastu, o kitas – su tikslais, – sakė P. Pavelas POLITICO korespondentui Ryanui Heathui. – Jei kalbėtume apie mastą, tektų konstatuoti neabejotinai didėjantį tiek įprastą, tiek branduolinį Rusijos potencialą. Tai akivaizdžiai įrodo kad ir šios šalies sugebėjimas dislokuoti karius į labai tolimus regionus ir efektyviai jiems komanduoti.“
Tačiau Kremliaus intencijos, anot P. Pavelo, kiek mažiau aiškios. „Jei kalbėtume apie tikslus, pasakyti ką nors apibrėžto būtų sunku – mes nežinome, ar Rusija NATO atžvilgiu iš tiesų nusiteikusi agresyviai“, – sakė generolas.
P. Pavelas, be kita ko, užsiminė apie vis intensyvėjantį Rusijos ginkluotųjų pajėgų telkimą, taip pat apie Kaliningrade ir Kryme dislokuojamas tarpžemynines balistines raketas su branduoliniu užtaisu.
„Tam tikri elementai kelia mums nerimą, todėl neprarandame budrumo, – tikino P. Pavelas. – Į šią, kad ir numanomą, grėsmę žvelgiame labai rimtai. Darome viską, kas įmanoma, kad, prireikus, būtume pasirengę įveikti bet kokią grėsmę, galinčią pakreipti kurios nors NATO sąjungininkės likimą tokia kryptimi, kuri primintų tai, kas nutiko Kryme ir Rytų Ukrainoje.“
„Taip pat stebime griežtėjančias ir vis labiau kategoriškas politinių bei karinių struktūrų vadovų nuostatas, susijusias su nusiteikimu imtis visų įmanomų priemonių siekiant užsitikrinti gausėjančias NATO pajėgas atitinkančias galias. Taigi, Rusijos karinės pajėgos milžiniškais tempais modernizuojamos“, – pridūrė P. Pavelas.
NATO karinio komiteto pirmininkas teigė, kad Rusijos keliamos grėsmės – ne vienintelis didėjančio nerimo šaltinis. Ne ką mažiau dėmesio skiriama ir kovos su terorizmu priemonių telkimui.
Nors Ankaros ir kitų NATO sąjungininkių politiniai santykiai jau kurį laiką gana įtempti, tvirtus ryšius su Turkija, pasak P. Pavelo, NATO pareigūnai vertina kaip pranašumą.
Po praeitą vasarą nepasisekusio bandymo įvykdyti karinį perversmą daugybė Turkijoje tarnavusių NATO karininkų buvo pašalinti iš karinių pajėgų. Kai kurie iš jų buvo suimti, o kitiems teko ieškotis prieglobsčio Europoje.
P. Pavelo tvirtinimu, į įvykius Turkijoje NATO sąjungininkėms svarbu pažvelgti neatsiejant jų nuo konteksto, ir panašu, kad, vertinant vidaus saugumo požiūriu, Turkijai kyla kur kas daugiau pavojų nei bet kuriai kitai šaliai.
„Turkijai tenka susidurti su dviem pagrindiniais šiuo metu NATO tenkančiais iššūkiais. Vieną iš jų kelia valstybė, t.y. Rusija, o kitą – įvairūs reiškiniai, tokie kaip ekstremizmas, terorizmas ir migracija. Išvardytos aplinkybės daro Turkijai neginčijamą poveikį“, – sakė P. Pavelas.
„Į Turkiją žvelgiame kaip į svarbią NATO sąjungininkę, kuriai būtina parama“, – tikino generolas.
Dar šią savaitę Briuselyje turėtų įvykti NATO gynybos ministrų susitikimas.