Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas šiuos komentarus išsakė trečiadienį prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame taip pat dalyvaus JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
„Apgailestaudamas turiu pasakyti, jog mes nematome jokių ženklų, kad Rusija gerbia savo tarptautinius įsipareigojimus“, – žurnalistams sakė Andersas Foghas Rasmussenas, prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kuriame taip pat dalyvaus JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
„Tad šiandien persvarstysime savo santykius su Rusija ir nuspręsime, ką daryti toliau“, – sakė jis, nepatikslindamas, ko nepadarė Maskva.
Pasak A.F.Rasmusseno, vienas iš šio susitikimo darbotvarkės klausimų – kaip NATO galėtų padėti padidinti Ukrainos kariuomenės pajėgumus. Tarp numatomų priemonių minimas tikslinių pagalbos fondų įkūrimas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris Rusijos prezidento Vladimiro Putino prašymą anuliuoti intervencijos įstatymą, kuriam šiandien pritarė Federacijos Taryba, pavadino geromis naujienomis.
„Tačiau matydami vėlesnius įvykius – sraigtasparnio numušimą, kai žuvo devyni žmonės, – matome, kaip viskas trapu ir kaip greitai ką tik pasiekta pažanga gali būti vėl sunaikinta separatistų veiklos ... Rytų Ukrainoje, galbūt padedant trečiosioms šalims“, – sakė jis.
„Kadangi karinės galimybės nėra, nepaprastai svarbu, kad mes – nepaisydami pastarųjų poros dienų incidentų – nepaliktume jokios neišnaudotos galimybės ir bandytume žengti atsargius žingsnius dėl minimalaus pasitikėjimo, pasitikėjimo, kuris tarp Rusijos ir Ukrainos buvo visiškai prarastas, kūrimo“, – pažymėjo jis.
Pasak A.F.Rasmusseno, vienas iš šio susitikimo darbotvarkės klausimų – kaip NATO galėtų padėti padidinti Ukrainos kariuomenės pajėgumus. Tarp numatomų priemonių minimas tikslinių pagalbos fondų įkūrimas.
Šiame susitikime bus peržiūrėti NATO ryšiai su Rusija ir tolesni veiksmai Maskvos atžvilgiu, nurodė Aljanso vadovas. Jis pridūrė, kad 28 šalių blokas pasilieka teisę plėstis, pabrėždamas, kad „jokia trečioji šalis“ negali tam užkirsti kelio, aiškiai turėdamas omenyje Rusiją.
Rusija tikisi, kad jos „teigiami signalai“ bus išgirsti
Rusija trečiadienį išreiškė viltį, kad Kijevas ir tarptautinė bendruomenė įsiklausys į Maskvos siunčiamus „teigiamus signalus“ dėl krizės kaimyninėje šalyje, kai prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė jam parlamento suteiktą leidimą panaudoti karines pajėgas užsienyje.
„Tikimės, kad šis signalas bus išgirstas pasaulyje ir, visų pirma, Ukrainoje, o abipuse pagarba grindžiamas procesas, ieškant sprendimų, (padėsiančių) normalizuoti padėti, pereiti prie naujos konstitucijos ir decentralizuoti (valdžią), gerbti rusų kalbą, bus išgirstas Kijevo valdžios“, – užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas sakė žurnalistams.
V.Putinas antradienį paprašė parlamento aukštųjų rūmų panaikinti kovo 1-ąją priimtą rezoliuciją, leidžiančią šalies vadovui pasiųsti Rusijos karius į Ukrainą. Šį netikėtą žingsnį Kijevas sveikino kaip „pirmąjį praktinį žingsnį“, padedant malšinti prorusiškų separatistų sukilimą Ukrainos rytuose.
Rusijos Federacijos Taryba, kaip prognozuojama, patenkins šį V.Putino prašymą per vėliau trečiadienį vyksiantį balsavimą.
Intensyvinamos tarptautinės pastangos išgelbėti paliaubas
Tarptautinės pastangos išgelbėti trapias paliaubas Ukrainoje trečiadienį turi suintensyvėti, Kijevui pagrasinus jas atšaukti po to, kai prorusiški separatistai šalies rytuose numušė armijos sraigtasparnį.
Devyni ukrainiečių kariai antradienį žuvo, kai transporto sraigtasparnis Mi-8 buvo numuštas netoli sukilėlių tvirtovės Slovjansko.
Šis incidentas rodo, kokia ribota yra Rusijos ir aukščiausių sukilėlių lyderių įtaka kai kurioms separatistų formuotėms, kurios veikia pagal savas taisykles pramoniniame prorusiškame rytų regione, vadinamojoje plieno ir akmens anglių juostoje.
Separatistams numušus sraigtasparnį, taip pat kyla rimtų abejonių dėl to, ar Vakarų remiamam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuris penktadienį paskelbė vienašališkas savaitės trukmės paliaubas, kurių laikytis pirmadienį sutiko ir sukilėliai, visgi pavyks derybų keliu užbaigti 11 savaičių trunkantį sukilimą.
Jungtinių Tautų ir AFP duomenimis, šis sukilimas jau pareikalavo 435 gyvybių.
P.Porošenka sakė, jog tikisi trečiadienį aptarti pastarąjį incidentą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per telefoninę konferenciją, kurioje taip pat dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as.
Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry dalyvaus NATO derybose Briuselyje, kuriose pagrindinis dėmesys bus skirtas situacijai Ukrainoje, nurodė vienas amerikiečių pareigūnas.
Baltieji rūmai antradienį pasveikino V.Putino kreipimąsi į įstatymų leidėjus atšaukti jam suteiktą įgaliojimą panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje.
Šį žingsnį Kremliaus vadovas žengė, kai Rusijai gresia skaudžios Vakarų ekonominės sankcijos, kurių žadama imtis, jei Maskva skubiai nesiims priemonių deeskaluoti rimčiausią Rytų ir Vakarų santykių krizę nuo Šaltojo karo laikų.
Tarptautinei bendrijai tęsiant diplomatines pastangas rasti taikų krizės sprendinį, J.Kerry surengs pirmąjį dvišalį susitikimą su naujuoju Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu.
Ukraina prašo papildomos NATO paramos siekiant pažaboti separatistus, kurie kontroliuoja nemažą dalį rytinių šalies teritorijų.
Donecko sritis, kur buvo numuštas sraigtasparnis, ir kaimyninis Luhansko regionas gegužę paskelbė nepriklausomybę. Separatistai savo sukilimą rytuose pradėjo po to, kai vasarį buvo nušalintas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Po kruvinos atakos prieš sraigtasparnį P.Porošenka paskelbė, jog yra pasirengęs atšaukti paliaubas ir atnaujinti karinę kampaniją rytuose.
„Valstybės vadovas neatmeta, kad paliaubų režimas gali būti atšauktas anksčiau laiko dėl nuolatinių pažeidimų, kuriuos vykdo iš užsienio kontroliuojami sukilėliai“, - rašoma prezidentūros paskelbtame pareiškime.