Kinija laiko Taivaną nuosava teritorija ir ateityje žada su ja „susivienyti“. Pekinas ėmėsi didinti spaudimą salai, kai 2016 m. Taivane į valdžią atėjo už nepriklausomybę pasisakanti prezidentė Tsai Ing-wen.
E. Muskas Taipėjaus kritikos strėlių susilaukė po to, kai vienoje tinklalaidėje palygino Taivaną su JAV Havajų valstija ir pareiškė, kad sala neva yra „neatsiejama“ Kinijos dalis.
Pasak Taivano užsienio reikalų ministerijos atstovo Jeffo Liu, verslininkas „aklai pataikauja Kinijai ir jei jo komentarus motyvuoja komerciniai interesai, jų neverta vertinti rimtai, o juos išsakęs asmuo nenusipelno pagarbos“. Atstovas nurodė, kad Taivanas „nėra parduodamas“.
Amerikiečių milijardierių kritikavo ir Taivano diplomatijos vadovas Josephas Wu. Jis E. Muskui priklausančiame socialiniame tinkle „X“ pasiūlė verslininkui paprašyti Kinijos valdančiosios Komunistų partijos atverti jo platformą Kinijos žmonėms. „Galbūt jis mano, kad draudimas yra gera politika, kaip ir sprendimas atjungti „Starlink“, siekiant užkirsti kelią Ukrainos atsakomajam smūgiui Rusijai“, – rašė politikas.
E. Muskas jau anksčiau yra supykdęs Taivaną savo pasisakymais. Gegužę jis buvo pareiškęs, kad Kinija neišvengiamai integruos Taivaną.
Viešai žinoma, kad E. Muskas Kinijoje turi verslo interesų. Milijardierius neretai pasisako įvairiais socialiniais ir geopolitiniais klausimais.
Anksčiau didelio atgarsio sulaukė pranešimai, esą E. Muskas pernai slapta nurodė išjungti „Starlink“ ryšio paslaugas netoli Krymo, kad būtų užkirstas kelias Ukrainos puolimui prieš Rusijos karinio jūrų laivyno bazę. E. Muskas esą baiminosi, kad Maskva atsakys branduoliniais ginklais.
Vėliau jis pareiškė, kad nedavė nurodymo savo įmonės darbuotojams išjungti „Starlink“ palydovų tinklą netoli okupuoto Krymo pakrantės, nes jis toje teritorijoje apskritai neveikė.
