Arkivyskupo, Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininko Stanislawo Gadeckio pranešime sakoma, kad kardinolas Henrykas Gulbinowiczius „sukėlė skausmo“ tikintiesiems.
Vatikano nunciatūra Lenkijoje anksčiau šį mėnesį po tyrimo uždraudė H. Gulbinowicziui naudoti vyskupo insignijas ir sakė, kad jis negali būti laidojamas katedroje.
Kardinolo taip pat buvo paprašyta paaukoti Lenkijos vyskupų sukurtam fondui, kuris padeda lytinio išnaudojimo aukoms.
H. Gulbinowiczius, kurį kardinolu 1985 metų gegužę paskyrė velionis lenkų tautybės popiežius Jonas Paulius II, kaltinamas 15-mečio išnaudojimu 1989 metais ir vieno pedofilu laikomo dvasininko dangstymu.
H. Gulbinowiczius taip pat kaltinamas tuo, kad neinformavo Vatikano apie kitą kunigą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl pedofilijos.
Lenkijos Bažnyčios vadovybę šiemet supurtė skandalų virtinė. Praėjusį mėnesį popiežiaus nuncijus Lenkijoje paskelbė apie lenkų vyskupo Edwardo Janiako, įtarto vaikų lytinio išnaudojimo dangstymu, atsistatydinimą.
Rugpjūtį popiežius Pranciškus priėmė prabangos pomėgiu garsėjančio Gdansko arkivyskupo Slawojaus Leszeko Glodzo atsistatydinimą pasigirdus kaltinimams, kad jis ujo kunigus ir tylėjo apie įtariamą lytinį išnaudojimą.
H. Gulbinowiczius kilęs iš Lietuvos, jis gimė Vilniaus r., Šukiškėse. Mokėsi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje. Kaip skelbiama svetainėje „Vilnijos vartai“, 1944 m. H. Gulbinowiczius pradėjo studijas Vilniaus kunigų seminarijoje, kuri 1945 m. buvo perkelta į Balstogę. 1946 m. su tėvais repatrijavo į Lenkiją. 1950 m. birželio 15 d. buvo įšventintas į kunigus. 1951–1955 m. studijavo Liublino katalikų universiteto teologijos fakultete, kur gavo teologijos moralės ir etikos daktaro laipsnį.
Studijų metais klausėsi tuometinio profesoriaus Karolio Voitylos (būsimo popiežiaus Jono Pauliaus II) paskaitų. Kartu dalyvavo Lenkijos episkopato konferencijoje. 1970 m. vasario 7 d. Balstogėje įšventintas vyskupu, o 1976 m. – paskirtas Vroclavo arkivyskupu metropolitu. 1985 m. – kardinolu. Yra dirbęs Vatikano kongregacijose.
Dvasininkas svariai prisidėjo prie Lenkijos judėjimo „Solidarność” veiklos. „Vilnijos vartai“ rašo, kad kardinolas nuolat palaikė ryšius su savo gimtuoju Vilniaus kraštu. Pagal galimybes rėmė bažnyčių remontus, organizuodavo mokinių išvykas į Lenkiją.