Metinėje kalboje Putinas prižadėjo rusams pinigų, kurių neturi: ekspertai prognozuoja liūdną Rusijos ateitį

Vakar, likus 18 dienų iki rinkimų procedūros, po kurios jis vėl neabejotinai bus paskelbtas Rusijos prezidentu, Vladimiras Putinas perskaitė metinį pranešimą Rusijos Federalinei asamblėjai. Kasmet Rusijos vadovo skaitomas kreipimasis į savo šalį šį kartą tapo priešrinkiminis. V. Putinas mažiausiai laiko skyrė karui Ukrainoje, o daugiausia – pažadams skirti pinigų švietimui, medicinai, socialinėms problemoms spręsti bei infrastruktūrai modernizuoti. Šiuos pažadus V. Putinas žarstė Rusijoje stiprėjant antikarinėms nuotaikoms. „Delfi“ kalbinti ekspertai mano, kad V. Putino pažadai arba nebus įgyvendinti, arba neduos laukiamų rezultatų, arba pablogins Rusijos ekonominę padėtį.

Daugiau nei dvi valandas trukusioje kalboje, kuri buvo skirta abiem Rusijos parlamento rūmams, o iš tikrųjų – visai šaliai ir jos elitams, karui prieš Ukrainą V. Putinas skyrė tik labai nedidelę jos dalį. Maža to, ginkluotą konfliktą su kaimynine šalimi V. Putinas pristatė kaip egzistencinį konfliktą su Vakarais, kuris esą ir „išprovokavo konfliktus Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose, kituose pasaulio regionuose“:

„Vadinamieji Vakarai su savo kolonijine elgsena ir įpročiu kurstyti nacionalinius konfliktus visame pasaulyje, ne tik bando stabdyti mūsų vystymąsi – vietoj Rusijos jie nori priklausomos, gęstančios, mirštančios erdvės, kurioje jie galėtų daryti, ką nori“, – sakė jis.