„Meduzos“ šaltinių teigimu, šis sprendimas slepia ne tik karines, bet ir politines priežastis. Pavyzdžiui, tai, kad Rusijos pareigūnai nesupranta, kaip šalis gali išgyventi esant griežtoms Vakarų sankcijoms.
Kovo pabaigoje Rusijos karinė vadovybė pagaliau susitaikė su faktu, kad Kyjivo „lengvai užimti“ nepavyks, – kitaip tariant, su pajėgomis, kurios jau dalyvauja „specialiojoje operacijoje“ (taip Maskva vadina karą Ukrainoje – Delfi). Apie tai „Meduzai“ pranešė trys prezidento administracijai artimi šaltiniai ir du vyriausybei artimi pašnekovai.
Anot „Meduzos“ šaltinių, pirmosiomis invazijos dienomis tiek Rusijos kariuomenė, tiek pats prezidentas Vladimiras Putinas tikėjo, kad „specialioji operacija“ bus gana lengva, ir nesitikėjo tokio pasipriešinimo iš Ukrainos pusės.
Prezidento administracijai artimas „Meduzai“ pašnekovas vasario pabaigoje buvo įsitikinęs, kad viena pagrindinių Rusijos problemų bus ne didžiųjų miestų užgrobimas, o normalaus jų „naujųjų administracijų“ darbo organizavimas. Jis beveik neabejojo, kad šios teritorijos (įskaitant Kyjivą) bus užimtos.
„[Bet] nėra iš kur gauti personalo sudėtingai urbanizuotai teritorijai administruoti. Jų nepakako net Krymui ir Sevastopoliui“, – tuomet samprotavo „Meduzos“ šaltinis.
Tačiau jau kovo pradžioje „Meduzos“ šaltinių retorika valdžios atžvilgiu ėmė keistis. Dabar, jų nuomone, labiausiai „tikėtinas scenarijus“ yra visiška Donbaso kontrolė.
Sušvelnėjusią Rusijos poziciją derybų metu penki „Meduzos“ šaltiniai aiškina nesėkmėmis fronte. Po kovo 29-ą dieną Stambule įvykusio Rusijos ir Ukrainos delegacijų susitikimo Rusijos gynybos ministerijos atstovas generolas pulkininkas Aleksandras Fominas pareiškė, kad Rusijos kariai „drastiškai, netgi kartais mažina karinį aktyvumą Kyjivo ir Černihivo kryptimis“. Gynybos ministras Sergejus Šoigu, savo ruožtu, „Donbaso išlaisvinimą“ pavadino pagrindiniu karinių operacijų tikslu.
Be to, „Meduzos“ pašnekovai tvirtina, kad kovo pabaigoje vyriausybės pareigūnai V. Putinui parodė Rusijos ekonomikos būklės ataskaitų. Remiantis šiais dokumentais, anot vieno iš šaltinių, „esant tokioms sankcijoms, šalis normaliai gyventi negalės“.
„[Vyriausybėje] vyksta maždaug vienodo turinio posėdžiai įvairiuose sektoriuose: su turimais ištekliais galima išgyventi kelis mėnesius. Kas bus toliau, jei bent kai kurios sankcijos nebus panaikintos, niekam neaišku. Labiausiai tikėtina, kad viskas bus labai blogai. Prasidės infrastruktūros problemos, problemos su transportu“, – sunkumus vardija „Meduzos“ šaltinis, artimas federaliniam ministrų kabinetui.
Iš karto trys prezidento administracijai artimi šaltiniai pabrėžia, kad V. Putinas dar nepriėmė galutinio sprendimo, ką daryti toliau.
Pasak vieno iš jų, prezidentui dabar „įtaką daro įvairios grupės ir žmonės“, o jis pats „norėtų stebėti viešas diskusijas“ apie karą Ukrainoje. Ši „vieša diskusija“ reiškia, kad V. Putinas yra pasirengęs išklausyti ir tų, kurie reikalauja taikos su Ukraina, ir tų, kurie pasisako už viso masto karo tęsimą.
„Kremliaus politiniam blokui artimi žmonės pasisako už derybas, tam bus panaudoti pajėgumai internete. Karo šalininkai, pavyzdžiui, [Čečėnijos vadovas Ramzanas] Kadyrovas, [Dūmos pirmininkas Viačeslavas] Volodinas mano, kad pats V. Putinas sieks pergalės, todėl jie seka jį“, – komentuoja artimas prezidento administracijai šaltinis.
Pati prezidento administracija baiminasi, kad galimos paliaubos su Ukraina smogs V. Putino reitingams. „Piliečius perkaitino propaganda. Tarkime, bus priimtas sprendimas sustoti Donbaso teritorijoje. O kaip tada su „naciais“? Ar mes nebekariaujame su jais? Šis žodis taip įkaltas žmonėms į galvas, kad neįsivaizduoju, kaip galima sustoti Donbase nepakenkiant reitingams“, – sako vienas su Kremliumi bendradarbiaujančių politikos strategų.
Prezidento administracijai artimas „Meduzos“ šaltinis cituoja kitas propagandines klišes – greitą „Kyjivo užgrobimą“ ir neišvengiamą „paradą jo gatve“. „O ką sakyti dabar? Kad persigalvojo užimti Kyjivą? O kodėl? Taip, tikrų, įsitikinusių karo iki galo šalininkų nėra tiek daug, bet tai labai garsi visuomenės dalis, ji jau pradėjo kelti triukšmą [po derybų Stambule]“, – aiškina jis, užsimindamas apie daug pasipiktinusių „patriotų“ komentarų po sprendimo „sumažinti veiklą“ Kyjivo kryptimi.
Kaip anksčiau pranešė „Meduza“, nuo kovo vidurio prezidento administracija, pasitelkusi sociologines apklausas, bando išsiaiškinti, ką iš tiesų apie karą galvoja rusai, ir kas kelia nerimą šalies gyventojams. Su šio tyrimo rezultatais susipažinęs „Meduzos“ pašnekovas pastebi, kad, anot prezidento administracijos, dar visai neseniai „specialiosios operacijos“ fone V. Putino reitingai augo. Tačiau kas bus toliau, neaišku ir, ar galimas „atsisakymas“ užimti Kyjivą sukels ir vyriausybę palaikančių rinkėjų protestus.
„Tarp jų [karo šalininkų] yra „sofos patriotų“, kurie tai palaiko, bet neišeis į gatves dėl karo veiksmų tęsimo. Kita „operacijos“ palaikymo branduolio dalis – moterys nuo 40-ies metų. Jos pasisako už, bet uždavus klausimą: „Ar esate pasirengę į karą siųsti vieną iš savo šeimos narių?“ – iškart pareiškia, kad nepasirengusios“, – uždarų sociologinių apklausų rezultatais remiasi „Meduzos“ šaltinis. Pašnekovas priduria, kad rusai karo palaikymo priežastimis dažniausiai įvardija „grėsmę iš Vakarų“ – apie ką jiems pasakoja per televiziją.
Esant tokiai situacijai, anot „Meduzos“ šaltinių, prezidento administracijoje buvo surengtas susitikimas, kuriame buvo aptartos strategijos, kaip rusams paaiškinti galimas taikos derybas su Ukraina.
Tačiau „veiksmingų strategijų tam paaiškinti nerasta“. „Į garvežio krosnį prieš tai buvo įmesta tiek anglių, kad taip iš karto jo sustabdyti nepavyks“, – posėdyje, anot „Meduzos“, sakė vienas iš politikos strategų.
Sudėtingiausia tai, kad, anot prezidento administracijos, kai kurie Rusijos propagandistai atvirai reikalauja tęsti karą. „Pavyzdžiui, televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas apšmeižė [derybininką su Ukraina Vladimirą] Medinskį.“ Kita dalis propagandistų „nesupranta, kaip jiems pakeisti nuomonę, nesusigadinant reputacijos“.
Du prezidento administracijai artimi „Meduzos“ šaltiniai pabrėžia, kad „patriotinės publikos“ nusivylimas gali būti labai didelis: „Jiems tai tarsi serialo žiūrėjimas su iš anksto žinomu siužetu – Kyjivas bus paimtas paskutiniame epizode. Serialo viduryje įvyksta derybos – ir jau, rodos, jokio Kyjivo nepaims.“
Vidinis politinis blokas, pasibaigus karui ir paaštrėjus ekonominei krizei, ruošiasi neišvengiamam valdžios reitingų kritimui. Ypač didžiuosiuose miestuose. Pirmiausia, Maskvoje ir Sankt Peterburge. Prezidento administracijos uždarų apklausų duomenimis, karą šiuose miestuose dabar palaiko ne daugiau nei pusė gyventojų.
Atsižvelgiant į tai, anot „Meduzos“ šaltinių, valdžiai artimi politikos strategai gavo užduotį pagalvoti apie „naują šalies ideologiją“, apie „kažkokią naują nacionalinę idėją“.
„Kažkokia forma pasaulis vis tiek išliks, ir žmonės užduos klausimus: dėl ko taip nutiko? Kyjivas nepaimtas, dauguma sankcijų nepanaikintos, su jomis gyventi blogai. Kam visa tai kentėti? Ši tuštuma turės būti užpildyta, kad jos neužpildytų kas nors kitas“, – sako „Meduzos“ šaltiniai.
