Britanija iš ES turi išstoti kovo 29 dieną ir bus pirmoji tai padariusi valstybė. Tačiau susitarimas dėl jos išstojimo užstrigo britų parlamente, pirmiausia dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (backstop) Airijos sienos klausimu.
Pagal šį mechanizmą Britanija turi likti ES muitų sąjungoje, kol bus susitarta dėl naujų prekybinių ryšių. To reikia siekiant išvengti patikrinimų prie sienos tarp JK Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos, Britanijai išstojus iš bloko. Pasienis buvo „karštas rajonas“ per dešimtmečius trukusį ir tūkstančius gyvybių nusinešusį Šiaurės Airijos konfliktą.
Britų parlamentarai baiminasi, kad priėmus šią apsidraudžiamąją priemonę Britanija gali įstrigti su ES taisyklėmis, ir atmetė „Brexit“ susitarimą, kurį Th. May lapkričio mėnesį pasirašė su ES lyderiais.
Antradienį Th. May užsitikrino parlamento pritarimą derybų dėl išstojimo susitarimo atnaujinimui, tačiau ES lyderiai trečiadienį pakartojo, kad susitarimo negalima keisti.
„ES institucijos išlieka vieningos, mes palaikome susitarimą, dėl kurio susiderėjome su JK“, – žurnalistams sakė „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier, išeidamas iš Europos Parlamento „Brexit“ komiteto posėdžio.
Europos Parlamento „Brexit“ priežiūros komiteto vadovas, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) lyderis Guy Verhofstadtas pabrėžė, kad niekas Europoje nenori naudoti apsidraudžiamosios priemonės, bet reikia būti „100 proc. tikriems, kad nebus sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos“.
Pasak G. Verhofstadto, vienintelis būdas Th. May laimėti nuolaidų būtų atsisakyti pozicijos, kad Britanija po išstojimo negali likti ES muitų sąjungoje, išskyrus maždaug dvejų metų pereinamąjį laikotarpį po kovo 29-osios.
„Jei būsimi santykiai, pavyzdžiui, yra muitų sąjunga, tai viskas yra visai kitaip“, – žurnalistams sakė G. Verhofstadtas.