565 tūkst. gyventojų turinčios turtingos valstybės rinkėjai taip pat bus prašomi pareikšti nuomonę, ar teisė balsuoti turėtų būti suteikta asmenims jau nuo 16 metų, taip pat ar vyriausybės narių darbo mandatas turėtų būti apribotas 10 metų laikotarpiu.
Balsalapiuose atsakymų variantai („Taip“ arba „Ne“) bus išvardyti liuksemburgiečių, prancūzų ir vokiečių kalbomis.
Svarbiausiu šiame plebiscite laikomas klausimas dėl balso teisės suteikimo užsieniečiams, gyvenantiems Liuksemburge ilgiau negu 10 metų. Daugumą tokių gyventojų sudaro kitų šalių piliečiai, ypač portugalai, kurie sudaro 16,4 proc. viso gyventojų skaičiaus.
Premjeras Xavier Bettelis – 42 metų liberalas, kuris 2013-aisiais pakeitė dabartinį Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį), – ragina į tą klausimą atsakyti „Taip“, siekiant modernizuoti šalį ir užtikrinti joje didesnę demokratiją.
Priešina liuksemburgiečius
„Europoje nėra kitos šalies, kurioje tik 40 proc. gyventojų rinktų savo atstovus, – X.Bettelis sakė žurnalistams. – Per kitus rinkimus keturi iš dešimties žmonių galės pasakyti, ar yra patenkinti mano politika, ar ne.“
„Jokia kita šalis pasaulyje, išskyrus Dubajų, nepasižymi tokio lygio demokratijos deficitu“, – pridūrė ji.
Plebiscitas Liuksemburge žymi Europoje didėjančią referendumų reikšmę. Tarp pastarųjų pavyzdžių buvo balsavimas Airijoje, palaikęs pasiūlymą įteisinti vienalytes santuokas, taip pat Škotijos visuomenės sprendimas likti Jungtinėje Karalystėje.
Jeigu bent 244 382 balso teisę turintys žmonės balsalapiuose pažymėtų atsakymą „Taip“, Liuksemburgas taptų pirmąja Europos Sąjungos šalimi, leidusia užsieniečiams balsuoti visuose šalyje vykstančiuose rinkimuose.
Toks sprendimas taip pat būtų priešingas Britanijos nuostatai neleisti kitų ES šalių piliečiams balsuoti planuojamame referendume dėl šalies narystės Bendrijoje.
X.Bettelis jau inicijavo svarbių pokyčių Liuksemburge, praeitą mėnesį tapęs pirmuoju ES lyderiu, sudariusiu civilinę partnerystę su savo partneriu gėjumi.
Be portugalų, kurių Didžiojoje Kunigaikštystėje yra apie 88 tūkst., Liuksemburge dar gyvena daug Prancūzijos piliečių (7 proc.), italų (3,5 proc.), belgų (3,3 proc.) ir vokiečių (2,3 procento).
Ne Europos šalių – tokių kaip Žaliasis Kyšulys, Šiaurės Amerikos valstybės arba Kinija – piliečiai sudaro 7 proc. Liuksemburgo gyventojų.
Tačiau diskusijos dėl balso teisės smarkiai priešina liuksemburgiečius, kurių daugelis baiminasi, kad piliečių įtaka dar mažiau sumažės, užsieniečiams atliekant gyvybiškai svarbų vaidmenį itin atviroje ekonomikoje tarp Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos esančioje šalyje.
Nacionalinis statistikos institutas „Statec“ nurodė, kad pagal naują tvarką balso teisę įgytų apie 35 tūkst. žmonių. ES šalių piliečiai jau dabar gali dalyvauti savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose.
Nauja tvarka gali pakeisti šalies politinį profilį, nes naujoji rinkėjų kohorta būtų jaunesnė negu liuksemburgiečių. Be to, dauguma jos narių dirba privačiame, o ne viešajame sektoriuje.
J. C. Junckerio partija priešinasi
Šis klausimas kursto nesutarimus netgi politinių partijų viduje.
J.-C.Junckerio pagrindinė opozicine Krikščionių socialinė partija (CSV) ragina balsuoti „Ne“, bet jos jaunimo frakcija linkusi palaikyti „Taip“ stovyklą.
Pagrindiniai ekonomikos ir pilietinės visuomenės veikėjai taip pat aktyviai pasisako už balso teisės suteikimą užsieniečiams, bet su kai kuriomis išlygomis.
„Visi tie žmonės prisideda prie šalies gerovės, ekonomikos produkto ir skatina kultūrinę įvairovę, kuri praturtina šią valstybę“, – sakė verslo lyderis Norbertas Beckeris (Norbertas Bekeris).
Tuo tarpu „Ne“ stovyklos šalininkai argumentuoja, kad nėra jokios priežasties suteikti balso teisės Liuksemburgo pilietybės neturintiems asmenims, sakydami, kad tokios tvarkos nėra niekur kitur Europoje.
N.Beckeris atšovė: „Jokioje šalyje užsieniečiai nesudaro 46 proc. gyventojų.“