Prezidento rūmų viduje antradienį abu asmenys galiausiai ir buvo sulaikyti.
Centro kairiųjų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas prieš tai apkaltino dešiniųjų pažiūrų prezidentą Andrzejų Dudą trukdymu įkalinti buvusį vidaus reikalų ministrą Mariuszą Kaminskį ir buvusį valstybės sekretorių Maciejų Wasiką.
„Pone Prezidente, mano nuoširdus kreipimasis Lenkijos valstybės labui: privalote nutraukti šį spektaklį. Tai mus atves į labai pavojingą padėtį“, – Varšuvoje sakė D. Tuskas.
Jis įspėjo, kad A. Duda, atėjęs iš PiS gretų, ir partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis bus patraukti atsakomybėn už konstitucijos sabotavimą ir įstatymų nesilaikymą.
Duda buvo suteiktęs malonę
M. Kaminskis ir M. Wasikas anksčiau pirmosios instancijos teisme buvo nuteisti trejiems metams kalėjimo už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Nuteisimo priežastis – 2007 metais atskleista afera, kai antikorupcijos agentūra, kuriai tuo metu vadovavo M. Kaminskis, esą sąmoningai sukurpė korupcijos bylą, kad diskredituotų tuometinį žemės ūkio ministrą Andrzejų Lepperį.
2015 metais, iškart po to, kai PiS atėjo į valdžią, A. Duda prieštaringai vertinamu sprendimu suteikė malonę M. Kaminskiui ir M. Wasikui. Pernai birželį Lenkijos Aukščiausiasis Teismas panaikino jiems suteiktą malonę.
Abiem vėl teko stoti prieš teismą. Gruodžio pabaigoje Varšuvos apygardos teismas juos nuteisė dvejus metus kalėti.
Pirmadienį A. Duda dar kartą pabrėžė, kad, jo nuomone, 2015 metų malonė tebegalioja.
Trečiadienį ir ketvirtadienį turėjusi vykti parlamento sesija dėl įtemptos padėties buvo atidėta iki kitos savaitės.
Lenkijos prezidentas: esu šokiruotas
Varšuvos policija patvirtino, kad gautas teismo nurodymas abu nuteistus politikus nugabenti į kalėjimą.
Transliuotojo TVN24 filmuotoje medžiagoje matyti, kaip policijos pareigūnai antradienį ryte akivaizdžiai veltui ieškojo vyrų jų namuose. Tačiau vėliau M. Kaminskis ir M. Wasikas buvo nufotografuoti pozuojantys greta valstybės vadovo per priėmimą rūmuose, o nuotraukas platformoje „X“ paskelbė A. Dudos advokatų kontora.
„Mes nesislapstome. Šiuo metu esame su Lenkijos prezidentu, kol blogis pralaimės“, – sakė M. Kaminskis.
Kai abu nuteistieji buvo sulaikyti, A. Dudos, pasak pranešimų, rūmuose nebebuvo.
Šimtai protestuotojų antradienį susirinko prie prezidento rūmų ir prie policijos nuovados palaikyti sulaikytų politikų. Tuo tarpu Lenkijos prezidentas A. Duda trečiadienį pareiškė, kad yra šokiruotas ir pažadėjo stengtis juos išlaisvinti.
Lenkijos prezidentas išplatino pareiškimą žiniasklaidai, kuriame teigė „nenuilstamai kovosiąs už sąžiningą ir teisingą valstybę“, kol „ministras M. Kaminskis ir jo kolegos vėl bus laisvi žmonės“.
„Aš nesustosiu, patikinu jus, ir aš nebijau“, – sakoma prezidento pareiškime.
A. Duda taip pat paragino laikytis rimties per demonstracijas. „Jei kas nors nori pasinaudoti teise į susirinkimus, gali susirinkti (...) bet prašau jūsų garantuoti, jog tai bus taikios demonstracijos“, – sakė jis.
Morawieckis kaltina kerštu
Buvęs Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį paragino Vakarus nežiūrėti į tai, kas vyksta Lenkijoje, pasyviai ir vadino politikus, kuriems gresia kalėjimas, D. Tusko vyriausybės „politinio keršto aukomis“.
M. Morawieckis socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame apie situaciją kalbėjo anglų kalba.
„Daugiau nei tris dešimtmečius mūsų šalyje niekas nebuvo persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų. Politinių kalinių taip pat nebuvo. Iki šiol. Pirmą kartą nuo tamsiųjų totalitarinio valdymo laikų Lenkijoje turime politinių kalinių“, – socialiniame tinkle X paskelbtame kreipimesi sakė jis.
„ Mariuszas Kaminskis ir Maciejus Wasikas yra Donaldo Tusko vyriausybės politinio keršto aukos“, – pareiškė jis.
„Man asmeniškai labai gėda, kad Lenkija, šalis, garsėjanti iškovotomis laisvėmis, ėmėsi praktikos, kuri būdinga režimams Rytuose“, – vaizdo įraše sakė M. Morawieckis.
M. Kaminskis taip pat pareiškė, neva jo įkalinimas yra naujosios Lenkijos vyriausybės „politinio keršto aktas“.
Blažejus Pobozis, kuris antradienį buvo paskirtas prezidento A. Dudos patarėju, sakė, kad M. Kaminskis prieš pat „neteisėtą sulaikymą“ padarė tokį pareiškimą teisingumo ministrui: „Pareiškiu, kad savo nuteisimą už kovą su korupcija ir neteisėtus veiksmus siekiant atimti iš manęs parlamentaro mandatą vertinu kaip politinio keršto aktą. Todėl, kaip politinis kalinys, nuo pirmos įkalinimo dienos pradedu bado streiką. Reikalauju nedelsiant paleisti iš kalėjimo visus buvusios CBA (Centrinio antikorupcijos biuro) vadovybės narius, kuriems taikomas 2015 metų Lenkijos Respublikos prezidento išleistas malonės aktas.“
Lenkijos teisingumo viceministrė Maria Ejchart sureagavo į bado streiko paskelbimą, sakydama, kad M. Kaminskis ir M. Wacikas nėra politiniai kaliniai ir bet kuris kalinys turi teisę atsisakyti valgyti ir gerti, jei tik nori.
„Precedento neturinti situacija“
„Teisė ir teisingumas“ sulaukia daugybės kaltinimų, kad per savo valdymo metus griovė teisinės valstybės principus, o naujoji Lenkijos valdžia pareiškė, kad siekia sugrąžinti Lenkiją prie ES demokratinių normų ir atblokuoti įšaldytą ES finansavimą, siekiantį dešimtis milijardų eurų.
Naujausi nesutarimai greičiausiai bus vieni iš daugelio iki A. Dudos kadencijos pabaigos 2025 metų gegužę. PiS šalininkai jau surengė protestus po parlamentarų areštų, kuriuos partijos atstovas pavadino „neteisėtu pagrobimu ir visų demokratinių taisyklių pažeidimu“.
Tuo tarpu naujojo parlamento pirmininkas Szymonas Holownia sakė, kad gruodžio mėnesį priimtas teismo sprendimas reiškia, kad abu asmenys neteko Seimo mandatų. Jis atidėjo šią savaitę planuotą parlamento posėdį, motyvuodamas „gilia konstitucine krize“.
Šios savaitės posėdyje Seimas turėjo balsuoti dėl 2024 metų biudžeto, kurį iki sausio pabaigos reikia pateikti biudžetą A. Dudai, kad prezidentas pasirašytų. Jei tai nebus padaryta, prezidentas turės teisę paleisti parlamentą.
D. Tuskas, Lenkijos ministras pirmininkas ir buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, apibūdino situaciją kaip „precedento neturinčią“ ir apkaltino „politinę stovyklą, kuri valdė Lenkiją aštuonerius metus“ sukėlus „teisinį chaosą“.
Koalicijos nariai tvirtina, kad PiS šalininkų elgesys teismuose ir žiniasklaidoje yra tokio pobūdžio veiksmai, kokių PiS ketina imtis, kad niekas nebūtų patrauktas atsakomybėn už nusikaltimus, tariamai padarytus einant pareigas.
„Du nuteisti politikai mano, kad jie yra aukščiau įstatymų“, – antradienį sakė D. Tuskas.
Dideli pokyčiai
Naujoji Lenkijos valdžia jau anksčiau ėmėsi didelių pokyčių šalies visuomeninėje žiniasklaidoje, kuri kaltinama tapusi buvusios valdžios ruporu.
Lenkijos kultūros ministras Bartlomiejus Sienkiewiczius praėjusių metų pabaigoje paskelbė apie visos visuomeninės žiniasklaidos likvidavimą prieš numatomą restruktūrizavimą.
A. Duda yra sukritikavęs vyriausybės reformas ir vetavo subsidijas valstybinei žiniasklaidai.
Anksčiau B. Sienkiewiczius atleido visus visuomeninės žiniasklaidos įmonių vadovus, įskaitant TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP direktorius bei valdybų narius. Reikšdami pasipriešinimą, PiS priklausantys parlamento nariai kalėdiniu laikotarpiu užėmė TVP ir PAP biurus.
Ketvirtadienį Varšuvoje numatytas opozicijos vadovaujamas protestas, kuriuo siekiama padaryti spaudimą D. Tuskui.
Tačiau naująjį premjerą palaiko didelė dalis Lenkijos gyventojų, kurie nori, kad PiS lyderiai atsakytų už aštuonerių metų kadenciją, kuri, jų teigimu, pakirto žiniasklaidos, teismų, valstybinių įmonių ir kultūros institucijų nepriklausomybę.
PiS rengia protestą prieš Lenkijos vyriausybę
Lenkijos opozicinės Teisės ir teisingumo partijos (PiS) šalininkai ketvirtadienį 16.00 val. rengia protestą prieš naująją D. Tusko vyriausybę. Į „Laisvosios Lenkijos protestą“ prie parlamento Varšuvoje tikimasi susirenkant iki 40 000 žmonių. Pasak lenkų žiniasklaidos, PiS savo rėmėjams iš kaimiškųjų vietovių organizavo autobusus į sostinę.
Pradžioje planuota, kad protestas bus nukreiptas prieš visuomeninės žiniasklaidos pertvarkymą. D. Tusko vyriausybė prieš kelias savaites pradėjo televizijos stoties TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP pertvarką. Šias žiniasklaidos priemones per aštuonerius metus trukusią savo kadenciją kontroliavo PiS.
Tačiau kilus konfliktui dėl dviejų nuteistų PiS politikų sulaikymo, pagrindinė protesto tema pasikeitė.
