„Tokių žemės drebėjimų per metus Lenkijoje įvyksta apie 10. Drebėjimas fiksuotas netoli sienos su Vokietija, kur didžiuliai rudosios anglies karjerai. Kasama anglis, nukraunamas svoris nuo žemės gelmių, svoris sumažėja ir žemės gelmėse susikaupusios įtampos išsilaisvina, realizuojasi“, - DELFI aiškino J. Satkūnas.
Drebėjimo epicentras nuo sostinės Varšuvos nutolęs 348 km, 133 km – nuo Kotbuso (Vokietija).
J. Satkūno teigimu, tai kasybos lemiamas žemės drebėjimas, niekaip nesusijęs su trečiadienį drebinusiu Ispanijos pietus.
Drebėjimą Lenkijos gyventojai turėjo justi: galėjo virpėti langai, pastatai, daiktai. Pasak J. Satkūno, žemės drebėjimo poveikis priklauso nuo magnitudės (galios), taip pat hipocentro gylio. Šis drebėjimas buvo seklus – 5 km gylyje, tad neturėjo regimų pasekmių.
Tokius drebėjimus fiksuoja ir Lietuvos seisminės stotys.
Lietuvoje nėra užfiksuoto žemės drebėjimo, kurio epicentras būtų Lietuvos teritorijoje. Tačiau 2004 m. rugsėjo 21 dieną Lietuvoje buvo jaučiamas Kaliningrade vykęs žemės drebėjimas. Kaimyninėje srityje fiksuoti iki 5 balų stiprumo žemės virpesiai.
DELFI primena, kad Ispanijos Lorkos mieste trečiadienį įvyko žemės drebėjimas, kurio metu žuvo aštuoni žmonės ir daugiau nei 120 buvo sužeisti. 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas apgriovė namus ir pastatų fasadus bei apgadino automobilius.
Dėkojame DELFI skaitytojui už informaciją.
