Žemės drebėjimo epicentras užfiksuotas 1 kilometro gylyje, 120 kilometrų į pietvakarius nuo Alikantės.

Seni pastatai jau buvo apgadinti, nes prieš dvi valandas prieš šį žemės drebėjimą įvyko kitas – 4,4 balo stiprumo žemės drebėjimas.

Išsigandę gyventojai bėgo iš pastatų ir rinkosi parkuose, skveruose ir kitose atvirose vietose. Eilės automobilių atsidūrė po pastatų nuolaužomis. Dėl atsargumo buvo evakuoti žmonės iš miesto ligoninės.

DELFI primena, kad trečiadienį Romos gyventojai bėgo iš miesto arba ėmė laisvą dieną darbe baimindamiesi, kad galingas žemės drebėjimas sugriaus miestą. Tai dar 1915-aisiais buvo išpranašavęs vienas seismologas, pareiškęs, kad 2011 m. gegužės 11 d. įvyks „didysis“ drebėjimas.

Nusinešė daugiausia gyvybių

Žemės drebėjimas Ispanijoje
Per žemės drebėjimą buvo apgriauti istoriniai pastatai, o panikos apimti gyventojai išbėgo į gatves.

Šis žemės drebėjimas tapo daugiausiai žmonių gyvybių nusinešusiu per daugiau nei penkis dešimtmečius, sakoma Mursijos regiono vyriausybės pranešime.

Sveikatos apsaugos pareigūnai nurodė, jog dar 167 žmonės buvo sužeisti, o trijų į ligoninę atvežtų sužeistųjų būklė kritinė.

Dėl požeminių smūgių apgriuvo kai kurių pastatų fasadai ir skilinėjo sienos. Gatvėse riogsojo pastatų nuolaužos, nukritę balkonai ir sudaužyti automobiliai.

Vienos bažnyčios bokštas su laikrodžiu nugriuvo ir subyrėjo netoli vieno visuomeninės televizijos TVE žurnalisto, kuris tuo metu ėmė interviu. Griuvėsiuose matėsi gulintis bronzinis varpas.

Daug išsigandusių gyventojų, tarp jų šeimų su vaikais, naktį praleido lauke, apsigobę antklodėmis. Apie 10 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš Lorkos centro, kurį uždarė policija.

Tapk DELFI Piliečiu Ispanijoje!
Siųsk savo įspūdžius ir nuotraukas iš įvykio vietos
Dešimtys žmonių nakvojo vienoje atviroje krepšinio ir vaikų žaidimų aikštelėje.

Ketvirtadienį paryčiais keturi evakuotieji sėdėjo ant sulankstomų kėdžių, negalėdami užmigti. Bėgdami iš apgadinto namo jie lauke matė trijų žmonių, kuriuos užmušė krintančios plytos, lavonus.

"Mirtinai išsigandau", - sakė viena senyvo amžiaus moteris, atsisakiusi nurodyti savo vardą.

Šis žemės drebėjimas prasidėjo 18 val. 47 min. vietos (19 val. 47 min. Lietuvos) laiku, o jo židinys buvo 10 kilometrų gylyje. Požeminiai smūgiai taip pat buvo juntami sostinėje Madride, o stipriausi buvo užfiksuoti praėjus dviem valandoms po silpnesnio 4,4 balo žemės drebėjimo.

Vienas gydytojas sakė, kad daug žmonių buvo sužeisti.

Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero į nelaimės zoną pasiuntė kariuomenės gelbėtojų dalinius. Apie žemės drebėjimą jam buvo pranešta per susitikimą su Ispanijos karaliumi Juanu Carlosu, sakoma ministro pirmininko biuro pranešime.

Didžiausią žalą patyrė Lorkos ir Totanos miestai, esantys viename iš seismiškai aktyviausių Iberijos pusiasalio regionų. Tačiau taip pat nukentėjo Albasetė ir Veles Rubijo miestelis Almerijos provincijoje, nurodė premjero biuras.

Buvo sustabdytas traukinių eismas, o keliuose į Lorką susigrūdo greitosios pagalbos automobiliai.

Gyventojai pasakojo apie kilusią sumaištį 92,7 tūkst. gyventojų turinčiame mieste, esančiame už maždaug 70 kilometrų į pietryčius nuo Mursijos.

Lorkoje, kurios istorija apima daugiau nei du tūkstantmečius, yra daug viduramžių paminklų.

32 metų Cristina Selva sakė pajutusi požeminius smūgius, kai žaidė su savo dviem dvejų metų dukromis.

"Pastatas sujudėjo, o aš labai išsigandau dėl mergaičių. Pasiėmiau jas, ir mes visos trys lindėjome po stalu, laukdamos, kol viskas baigsis, - moteris pasakojo dienraščiui "El Pais". - Šios 20 sekundžių buvo ilgiausios mano gyvenime".

Pastarasis drebėjimas Ispanijoje pareikalavo daugiausiai aukų nuo 1956 metų balandžio 19 dienos, kai šalies pietinėje Granados provincijoje esančiame Albolotės mieste požeminiai smūgiai sugriovė arba apgadino nemažai pastatų, taip pat nusinešė 11 žmonių gyvybių.

Ironiška, kad vėliausias žemės drebėjimas Ispanijoje smogė tą pačią dieną, kai Italijos sostinėje Romoje daug gyventojų nėjo į darbą, baimindamiesi galimų niokojančių požeminių smūgių, kuriuos išpranašavo vienas savamokslis Italijos seismologas, miręs 1979 metais.