„Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse daugelis klausia, kokį žaidimą Vokietija iš tiesų žaidžia Ukrainos konflikte“, – sakė jis agentūrai dpa lankydamasis Berlyne. Esą yra abejonių, ar galima pasitikėti Vokietija.
„Aš norėčiau, kad šios abejonės ne stiprėtų, o kad jų neliktų. Mums reikia aiškaus signalo iš Vokietijos“, – teigė viceministras.
Konkrečiai jis iš Vokietijos vyriausybės reikalavo aiškaus „ne“ dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatacijai ir greitai suteikti leidimą Estijai perduoti Ukrainai haubicas iš buvusių VDR atsargų. „Esame ypatingoje situacijoje. Ir ypatingoje situacijoje reikėtų imtis ypatingų priemonių“, – sakė S. Szynkowskis vel Sekas, turėdamas omenyje Berlyno atsisakymą tiekti ginklus Ukrainai.
„Ir dėl to mes laukiame stiprių Vokietijos vyriausybės žodžių ir stiprių veiksmų, o ne faktų nutylėjimo“, – pažymėjo lenkų politikas.
Vokietijos vyriausybė šiuo metu vertina Estijos prašymą dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Jis reikalingas, nes haubicos iš VDR atsargų pradžioje su išlygomis buvo parduotos Suomijai, o vėliau perduotos Estijai. Ukraina, be to, reikalauja iš Vokietijos ginklų gynybai nuo galimo plataus masto Rusijos puolimo, be kita ko – karo laivų ir oro gynybos sistemų.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tarė aiškų „ne“ letalinių, t.y. mirtinų ginklų tiekimui.
