Latvijos vadovas buvo pakviestas pasakyti kalbą Bundestage, Vokietijos karo kapų komisijos atminimo dienos minėjimo renginyje, vykusiame sekmadienį, 2022 m. lapkričio 13 d. Minėjimas buvo skirtas Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir bendram Vokietijos ir Latvijos istorijos prisiminimui.
Garbus Bundestago svečias iš Latvijos kalbėjo apie XX a. audras, nusinešusias milijonus gyvybių ir priminė, kad per Antrąjį pasaulinį karą Latvija neteko trečdalio savo gyventojų, kai ją pakaitomis okupavo nacistinė Vokietija ir stalinistinė Sovietų Sąjunga.
„Abi okupacinės valdžios Latvijoje žudė ir deportavo žmones. Kodėl vokiečiai šiandien yra mūsų draugai, mūsų tvirti partneriai? Kodėl mes galime kurti bendrą ateitį su jais, o Rusija skleidžia baimę ir terorą?“
Tiesa sudrebintų autokratinio valdymo pamatus
Vokietija nevengė atsakomybės už savo smurtingą istoriją, – šalis parodė „gilų gailestį“ dėl nacionalsocialistų nusikaltimų. Vokietijos visuomenė buvo pasirengusi apmąstyti savo praeitį ir padaryti iš jos išvadas dabarčiai, – gyrė vokiečius E. Levitas.
Be šio susitaikymo su praeitimi Vokietija nebūtų galėjusi sukurti demokratinės valstybės, nebūtų atgavusi tarptautinės bendruomenės pagarbos. O be demokratinės Vokietijos nebūtų ir tokios Europos Sąjungos, kokią dabar matome, – sakė Latvijos vadovas.
Vokietijos praeities įveika tapo pasauliniu pavyzdžiu, pagal kurį galima vertinti kitų valstybių istorinę politiką. Rusija yra „ryškus priešingas pavyzdys“. Rusijos visuomenė niekada to nedarė. Ir būtent tas „nesugebėjimas susitaikyti su praeitimi sudarė sąlygas atgimti grubiai Rusijos imperializmo ideologijai“.
Vokietija, „nenuilstamai iš naujo vertindama“ savo istoriją, sukūrė tvirtą demokratinių vertybių pagrindą. Rusijoje tai neįmanoma, nes „tiesa sudrebintų autokratinės valdžios pamatus“, – sakė E. Levitas.
Rusija prieš Ukrainą griebėsi nacių tezių
Latvijos vadovas priminė Rusijos išpuolius prieš Gruziją 2008 m. ir Ukrainą 2014 m. – iki „totalinio puolimo“ 2022 m. vasario 24 d.. „Totalinio puolimo“ sąvoką savo kalboje teisės daktaras E. Levitas paminėjo veikiausiai neatsitiktinai, – ja pakoregavo Vokietijos viešojoje erdvėje įsigalėjusį teiginį apie „karo pradžią“ 2022-ųjų vasarį.
E. Levitsas taip pat citavo JAV istoriką Timothy Snyderį, pasak kurio, Rusija griebėsi nacių tezių, kad Ukraina neturi istorijos, kalbos ir elito.
Niurnbergo tribunolas nacių ideologijos kulminaciją – agresijos karą – paskelbė nusikaltimu žmonijai ir teisei. Pasak E. Levito, nevalia atsitraukti nuo šių tarptautinės teisės standartų.
Tarptautinis Teisingumo Teismas ir Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje jau pradėjo tirti konkrečius Rusijos karo nusikaltimų aspektus. „Pritariu idėjai įsteigti specialųjį tribunolą, kuris nagrinėtų Rusijos agresijos karo bylą, teisiškai tai įmanoma“, – sakė E. Levitas.
Putinas turi būti nugalėtas
Latvijos prezidentas nepraleido progos iš aukštos tribūnos paraginti Europos Sąjungos šalis „deramai“ investuoti į savo gynybą ir solidarizuotis su už savo laisvę bei demokratiją kovojančia Ukraina. Pasak jo, demokratinės šalys dabar turi vieningai kovoti su Rusijos agresoriumi ir paremti Ukrainą pinigais bei ginklais. „Niekada daugiau agresijos karo, niekada daugiau genocido“, – baigė E. Levitas savo kalbą.
„Atminimo dieną Bundestage kalbėjęs Latvijos prezidentas Egilis Levitsas atstovauja visai grupei valstybių, kurių istorinę traumą sudaro šis imperinio kaimyno melagingumas ir kurios nesitiki, kad kas nors galėtų greitai pasikeisti“, – Latvijos prezidento kalbą pakomentavo dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ redaktorius Jasperas von Altenbocumas.
Pasak jo, tik šitokiomis progomis „Vokietijos visuomenei galbūt tampa aišku, kaip svarbu tokioms šalims, kaip Baltijos šalys, kad Putinas būtų bent jau nugalėtas, jei kapituliacija nebūtų įmanoma“.
