Tačiau jis pripažino, kad dėl agresijos Ukrainoje ir Krymo aneksijos Rusija tapo potencialia saugumo grėsme, todėl Latvija privalo kurti scenarijų, kaip elgtis užpuolimo atveju. Pasak R. Vėjuonio, privalo būti stiprinamos nacionalinės ginkluotosios pajėgos bei tobulinamas bendradarbiavimas su NATO partneriais.
„Privalome būti pakankamai stiprūs, kad sulaikytume Rusiją nuo bet kokios intencijos pulti bet kurią NATO narę“, – pažymėjo ministras.
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis anksčiau yra sakęs, kad Rusija šiuo metu nekelia jokios karinės grėsmės NATO.
„NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išreiškė aiškią nuomonę šiuo klausimu. Nėra jokios konkrečios grėsmės nė vienai NATO narei, įskaitant Latviją ir kitas Baltijos šalis“, – pažymėjo A. Bėrzinis.
Tuo pačiu metu Latvijos vadovas pažymėjo, kad Ryga svarsto visus būtinus žingsnius tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu, kad būtų padidinti šalies gynybos pajėgumai.