Net 74,8 proc. rinkėjų referendume balsavo prieš šį pasiūlymą, kurį iškėlė radikalieji rusakalbiai, o 24,88 proc. jam pasakė "taip".
Toks balsų pasiskirstymas atspindi etninę Latvijos gyventojų sudėtį - 27 proc. šalies gyventojų, kurių iš viso yra 2 mln., sudaro rusai, rodo 2011 metais atliktas gyventojų surašymas. Kita vertus, maždaug 290 tūkst. žmonių Latvijoje oficialiai tebėra "ne piliečiai" ir negalėjo balsuoti referendume.
Prezidentas Andris Bėrzinis sakė, jog rezultatas yra aiškus.
"Didžioji dauguma Latvijos piliečių pareiškė savo nedviprasmišką paramą vienai pagrindinių konstitucijos vertybių - nacionalinei kalbai", - sakoma jo pareiškime.
"Šis referendumas nėra nei linijos pradžia, nei pabaiga. Tai buvo rimtas iššūkis ir pamoka mums visiems", - sakė prezidentas, kuris pridūrė, kad dabar reikia "rimtos diskusijos".
Rinkėjų aktyvumas buvo 70,73 proc., tad šis plebiscitas buvo aktyviausias per visą Latvijos istoriją.
Rinkėjų skaičius buvo beveik 1,1 mln. - tik vos mažesnis nei per 1993 metų parlamento rinkimus - pirmuosius po Latvijos nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais.
Užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius kalbėjo taikesniu tonu tiems, kurie balsavo už oficialaus statuso suteikimą konstitucijoje rusų kalbai.
"Jūsų balsai rodo, jog mums reikia atlikti daug namų darbų, kad padėtume reikšmingai populiacijos daliai pajusti, kad Latvijos valstybė ir jos pamatinės vertybės yra ir jų. Daugelis jaučiasi atstumti, ir jiems tai buvo protesto balsavimas", - sakoma E.Rinkevičiaus pareiškime, kuriame žadama pradėti viešą dialogą.
Radikalių pažiūrų rusakalbių aktyvistas Vladimiras Lindermanas, vadovaujantis referendumą inicijavusiai bendrijai "Gimtoji kalba", sakė, jog pasiekė savo pagrindinį tikslą.
Televizijai LNT jis sakė: "Dabar pažiūrėsime, ar žmonės yra pasirengę pradėti dialogą su rusų bendruomene. Mes parodėme, kad rusų kalba čia nėra užsienio kalba".