„Akivaizdu, kad Rusija ieško naujų būdų imtis hibridinių veiksmų tiek prie ES, tiek prie NATO sienų. Žinoma, privalome būti budrūs ir reaguoti, remdamiesi faktais, – Rygoje po susitikimo su Suomijos premjeru Petteriu Orpo pasakė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa. – Mes toliau atidžiai stebėsime įvykius.“
„Esame ir turime būti gerai pasirengę bet kokioms iš Rusijos ateinančioms grėsmėms“, – pabrėžė P. Orpo.
Jis pridūrė, jog galima matyti, kaip „visos šios problemos Suomijoje, Lietuvoje ir Estijoje yra susijusios laike.
Esame ir turime būti gerai pasirengę bet kokioms iš Rusijos ateinančioms grėsmėms
Tačiau dabar laikas būti ramiems ir labai atidžiai žiūrėti, kas gi iš tiesų dedasi. Galbūt jie nori mus išmėginti, bet mes kol kas to nežinome.“
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija vyriausybės teisės aktų duomenų bazėje paskelbė prieštaringai vertinamos iniciatyvos projektą.
Ji pranešė, kad Suomijos įlankoje ir su Lietuva besiribojančioje Rusijos Kaliningrado srityje bus koreguojamos jūros sienos, šiuo pareiškimu tuojau pat sukeldama kaimyninių valstybių susirūpinimą.
Tačiau vėliau, nenurodant kokių nors priežasčių, įstatymo projektas iš duomenų bazės dingo.
Ketvirtadienio naktį Rusija taip pat pašalino keletą žymeklių nuo Narvos upe einančios sienos su Estija, kuri taip pat yra ir rytinė išorinė ES bei NATO siena.
„Mes atidžiai stebime, kas šiuo metu vyksta prie Estijos sienos Narvos upėje. Esame visiškai solidarūs su Estija“, – kalbėjo P. Orpo.
Lietuva, kuri, kaip Latvija ir Estija, iki 1991 m. buvo Sovietų Sąjungos dalimi, šį sprendimą pasmerkė, teigdama, jog tai yra „dar vienas įrodymas, Rusijos agresyvi ir revizionistinė politika kelia grėsmę kaimyninių valstybių ir visos Europos saugumui“.
Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad ši iniciatyva nėra susijusi su jokiais politiniais aspektais.
