Baltijos regione turi būti sukurta tokia gynybos infrastruktūra, kuri leistų tučtuojau reaguoti į bet kokius Rusijos veiksmus. Tai pirmadienį Rygoje po susitikimo su Latvijos premjere Laimduota Straujuma pareiškė Vokietijos kanclerė A. Merkel.
Ji sakė suprantanti Latvijos ir kitų regiono šalių gyventojų susirūpinimą dėl padėties Ukrainoje. „Mes turime sudaryti visas sąlygas tam, kad, Latvijai prireikus partnerių iš NATO paramos, jie galėtų greitai reaguoti“, - pažymėjo A. Merkel.
Kanclerė pabrėžė, kad NATO sutarties 5-asis straipsnis, numatantis sąjungininkų pagalbą grėsmės vienai iš Aljanso šalių atveju, yra ne šiaip žodžiai, o reiškia realius veiksmus. Kaip tik todėl dabar reikia suaktyvinti pratybų organizavimą, kad prireikus sąjungininkų kariuomenė galėtų reaguoti, sakė ji. Vokietijos lyderė pabrėžė, kad reikalinga didesnė negu anksčiau karinė parengtis, turint omenyje krizę Ukrainoje.
A. Merkel pareiškė apgailestaujanti dėl to, kad Ukrainos krizė blogina saugumo situaciją, bet nepanoro atsakyti į klausimą, ar reikia dislokuoti Baltijos regione NATO pajėgas. Ji priminė, kad netrukus Baltijos šalių oro erdvę patruliuos Vokietijos lakūnai. „Vokietija pasirengusi įnešti savo indėlį, kad būtų įvykdytas Latvijos ir kitų Baltijos šalių gyventojų noras būti saugiems“, - teigė kanclerė. „Dirbkime kartu, kad mūsų pozicija stiprėtų“, – pridūrė ji.
Latvijos premjerė L. Straujuma pareiškė pasitenkinimą Vokietijos kanclerės patikinimais, kad NATO padės Latvijai, jeigu iškils tokia būtinybė.
A.Merkel taip pat pažymėjo, kad jai lankantis Europos pietų šalyse, ten buvo reiškiamas didelis nerimas dėl įvykių Ukrainoje.
„Būtina stengtis ir daryti viską, kad šie nerimai būtų išsklaidyti“,– sakė kanclerė.
Anksčiau pirmadienį A.Merkel pareiškė, kad Vakarų sankcijos Rusijai „turi tęstis, kad parodytume, jog mes rimtai“ žiūrime į Ukrainos krizę.
„Jeigu mes sėdėsime ramiai ir leisime padėčiai eskaluotis, padėtis nebus pageidautina“, – sakė ji po derybų Rygoje su Latvijos ministre pirmininke Laimduota Straujuma.