Kartkartėmis užsienio žurnalistai ir tinklaraštininkai pradeda svarstyti: V. Putinas yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje ar tik turtingiausias politinis lyderis. Žiniasklaidos pranešimai, cituojantys vieni kitus, galiausiai remiasi vienu pagrindiniu šaltiniu – interviu, kurį Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ 2007 metų lapkričio mėnesį davė Stanislavas Belkovskis. L. Beršidskis jį apibūdina kaip „ryškų Maskvos sluoksnių atstovą, kuris mėgsta paplepėti“.
Šiame interviu politologas tvirtino, jog V. Putinas kontroliuoja 37 procentus naftos bendrovės „Surgutneftegaz“ bei 4,5 procento dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų.
„Nėra net menkiausių įrodymų, kad V. Putinui iš tikrųjų priklausytų „Surgutneftegaz“ ar „Gazprom“ dalis, - tvirtina L. Beršidskis. - Vakarų žurnalistai, kurie remiasi S. Belkovskiu, arba nežino, kas jis toks, arba spausdina jo nepagrįstus pareiškimus dėl jų vaizdingumo“.
Pats V. Putinas apie politologo kaltinimus sužinojo 2008 metų vasarį, kai agentūros „Associated Press“ korespondentas jam per spaudos konferenciją uždavė štai tokį klausimą: „Kai kurie laikraščiai rašo apie tai, kad jūs – pats turtingiausias žmogus Europoje. Jeigu tai tiesa, kokie jūsų turto šaltiniai?“
V. Putinas tada visus kaltinimus kategoriškai atmetė: „Tiesiog tauzijimas, kurio neverta net svarstyti, tiesiog niekai. Viską ištraukė sau iš nosių ir išterliojo po savo popierių“.
L. Beršidskį labiau sudomino antroji V. Putino atsakymo dalis: „Aš esu pats turtingiausias žmogus ne tik Europoje, bet ir pasaulyje: aš renku emocijas, esu turtingas tuo, kad Rusijos žmonės man du kartus patikėjo tokios didingos šalies, kaip Rusija, vadovavimą. Manau, kad tai pats didžiausias turtas“.
„Tai tik atrodo tuščiažodžiavimas, - įsitikinęs rašytojas. - Iš tikrųjų V. Putino valdžia ir yra jo turtas visomis šio žodžio prasmėmis.
Nepagrįstiems S. Belkovskio tvirtinimams L. Beršidskis priešpastato išsamią Boriso Nemcovo ataskaitą „Putinas. Korupcija“ apie Rusijos prezidento draugų ir giminaičių praturtėjimą jo valdymo metais. Joje taip pat pateikiama informacija apie prezidentines „premijas“ – prabangias jachtas, valstybines rezidencijas ir brangius šveicariškus laikrodžius.
„Anksčiau aukštu vyriausybės pareigūnu buvęs B. Nemcovas žino, kad Rusijoje valstybės vadovui nereikia pinigų ir turtų – jis disponuoja visa šalimi. Pakanka jam spragtelėti pirštu ir valstybinės kompanijos jo draugams perleis aktyvus pusdykiai. Pakanka jam pašnabždėti ir prasigyvenę verslininkai susimes prabangiam prezidento rezidencijos remontui“, - teigiama L. Beršidskio straipsnyje.
Tačiau rašytojas kelia klausimą, ar bus patikima ši schema tada, kai V. Putinas pasitrauks iš valdžios?
„2008 metais, kai V. Putinas po dviejų kadencijų buvo priverstas palikti prezidento postą, Condoleezza Rice, tuo metu ėjusi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorės pareigas, parašė diplomatinę telegramą, kad, anot šaltinių Rusijos opozicijoje, V. Putinas „nervingai ieškojo galimybės užsitikrinti būsimą imunitetą nuo potencialaus teisėsaugos tyrimo dėl spėjamų jo neteisėtų pajamų“.
Anot telegramos, šis nervingumas nulėmė silpno ir nuosaikaus Dmitrijaus Medvedevo pasirinkimą tapti įpėdiniu, įsitikinęs rašytojas.
„Vėliau paaiškėjo, kad V. Putinas visiškai neketino atsisakyti valdžios. Jo trečioji kadencija baigiasi 2018 metais ir jis gali kandidatuoti dar vienai kadencijai, jeigu būdamas 65 metų jausis pakankamai stiprus. Jis turi pakankamai laiko draugams ir šeimai suteiktą valdžią ir paslaugas paversti grynaisiais ir turtu. Kol kas tam tiesiog nėra būtinybės. Vadinamieji šalies „kapitalistai“ tik laikinai valdo ir naudojasi turtu valstybės vardu – tai yra, V. Putino, balsų ir emocijų kolekcionieriaus, naudai“, - reziumuoja L. Beršidskis.