Kremliaus karo kaina baigia pasivyti pačius rusus: ant kortos – Rusijos galimybės efektyviai kariauti

Praeitais metais mažai valiutų patyrė tokių sunkių išbandymų kaip Rusijos rublis. Praeitą rugsėjį už vieną Amerikos dolerį jų buvo galima nusipirkti net 60. O dabar ir visą šimtą. Toks Rusijos rublio smukimas – simbolinis smūgis eiliniams rusams, stiprią valiutą siejantiems su stipria valstybe, tad natūralu, jog šalyje auga įtampa. Dėl tos pačios priežasties praeitais metais nebeliko ir sutarimo šalies viduje, nors iki tol centrinis bankas ir finansų ministerija laikėsi išvien. Pradėjus augti infliacijai ir lėtėti ekonomikos augimui, minimos dvi institucijos pradėjo viena kitai atsukti nugarą. Ant kortos – Rusijos galimybės efektyviai kariauti.

Pirmaisiais karo etapais Rusijos valdžia turėjo labai aiškią užduotį: jų darbas buvo neleisti šalies ekonomikai sugriūti. Vos tik prasidėjo invazija buvo bandoma visomis išgalėmis užkardyti pinigų atsiėmimo iš šalies finansinės sistemos procesus. Tam pasitelkta kapitalo kontrolė ir padvigubinta bazinė palūkanų norma.

Prieš pradėdamas atsigauti, rublis atpigo tiek, kad už vieną Amerikos dolerį jų buvo galima nusipirkti 135 vienetus. Rusijos ekonomika nėrė nosimi žemyn, o tada atsispyrė nuo dugno ir ėmė kilti. Misdama dosniomis pajamomis iš naftos ir dujų pardavimų, Rusijos finansų ministerija demonstratyviai žarstė lėšas gynybai ir piliečių gerovei.