Šių vietos valdžios rinkimų rezultatai gali lemti Katalonijos susipriešinimą su Ispanijos centrine vyriausybe, jau įtūžusia dėl A.Maso pastangų užsitikrinti didesnę autonomiją tuo metu, kai Ispanija stengiasi išvengti būtinybės prašytis finansinės pagalbos iš kaimynių Europos Sąjungoje (ES).
Tačiau kol kas neaišku, ar A.Masas imsis ryžtingų veiksmų po to, kai jo palaikymas sumažėjo varžovų partijų sąskaita. Tos partijos taip pat pasisako už referendumą, tačiau sutinka ne su visais regiono prezidento politiniais tikslais.
A.Maso centro kairysis Konvergencijos ir sąjungos aljansas (CiU) laimėjo rinkimus, tačiau vietos parlamente jo mandatų skaičius sumažės nuo 62 iki 50. Tuo tarpu kairioji nacionalistinė partija ERC savo vietų skaičių padidino nuo dešimties iki 21, rodo oficialūs rezultatai.
"Aiškiai esame vienintelė jėga, galinti vadovauti šiai vyriausybei, tačiau negalime vadovauti vieni. Mums reikia dalyti atsakomybe", - A.Masas sakė savo šalininkams Barselonoje.
"Turime priimti vadovavimą, tačiau taip pat turime tartis su kitomis jėgomis", - pridūrė A.Masas, kuris žadėjo surengti referendumą dėl "apsisprendimo", jeigu sekmadienį vykę rinkimai užtikrintų jam tvirtą mandatą.
Nors A.Masas, kuris paskelbė rinkimus dvejais metais anksčiau nei planuota, kai Madridas atmetė jo reikalavimą suteikti regiono valdžiai didesnes fiskalines galias, patyrė žeminančią nesėkmę, balsavimas suteikė jėgoms, pasisakančioms už Katalonijos suverenumą, tvirtą daugumą 135 vietų parlamente.
"Suverenumo palaikymas vis tiek sustiprėjo, nes ERC laimėjo nepaprastą galią", - sakė A.Maso šalininkas 58 metų Jordi Fiolas, sekmadienio vakarą laukęs, kada CiU lyderis pasirodys prabangiame Barselonos viešbutyje "Majestic".
"Žmonės iš tikrųjų labiau norėjo už suverenumą pasisakančios daugumos negu vienos ar kitos partijos pergalės", - sakė 32 metų teisininkė Laia Bartomeus.
Socialistai, kurie šalies mastu yra pagrindinė opozicijos partija, Katalonijoje liko treti, o jų turimų mandatų skaičius sumažėjo nuo 28 iki 20. Tuo tarpu Ispanijos premjero Mariano Rajoy Liaudies partija regiono parlamente užsitikrino 19 vietų.
Ispanijos skilimo perspektyva nustelbė debatus dėl didelio Katalonijos biudžeto deficito, griežto taupymo priemonių, nedarbo ir recesijos.
Šiame regione ant daugelio langų ir balkonų buvo iškeltos raudonai ir geltonai dryžuotos Katalonijos vėliavos, taip pat nepriklausomybės judėjimo vėliavos, papildytos mėlynu trikampiu ir balta žvaigždė.
Tačiau panašu, kad Katalonijos nepriklausomybė tebėra tolima perspektyva.
Pasak M.Rajoy, referendumas dėl suverenumo kirstųsi su šalies konstitucija ir pakenktų visiems ispanams, kurie jau dabar yra prislėgti recesijos ir didesnio nei 25 proc. nedarbo.
Katalonija, kurios istorija siekia ilgiau nei tūkstantmetį. labai didžiuojasi savo kalba ir kultūra, kuri buvo slopinama valdant diktatoriui generolui Francisco Franco, kuris mirė 1975 metais.
A.Masas, kaip ir dauguma katalonų, kaltina Madridą, kad iš Katalonijos surenkama daugiau mokesčių negu vėliau grąžinama, ir teigia, kad šis skirtumas yra 16 mlrd. eurų (apie 55 mlrd. litų) per metus, nors Madridas šį skaičių ginčija.
"Kai jis laimės, norėčiau, kad prezidentas Masas stotų prieš Madridą - kad jie mums grąžintų pinigus, kuriuos yra skolingi, ir surengtų referendumą, - sakė rinkimuose balsavęs 38 metų šaltkalvis Gerardas Ruizas. - Dabar, kai pradėjome eiti šiuo keliu, turime nueiti visą kelią. Norime būti nepriklausoma tauta."
Jeigu referendumas dėl "savarankiškumo" būtų surengtas dabar, katalonai už jį nubalsuotų 46 proc. prieš 42 proc., rodo dienraščio "El Pais" atliktas tyrimas.
Dabar 7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija sukuria daugiau nei penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadalį šalies eksporto, taip pat turi vieną iš pajėgiausių pasaulyje futbolo komandų - "Barcelona FC".
Tačiau Katalonija taip pat turi 44 mlrd. eurų skolų, kurios sudaro penktadalį jos BVP, o anksčiau šiais metais regiono valdžia buvo priversta paprašyti daugiau nei 5 mlrd. eurų, kad įvykdytų finansinius įsipareigojimus.
Verslo mokyklos IESE ekonomisto Pedro Nueno nuomone, rinkimų rezultatai "rodo, kad žmonės įpykę, nes nei vienas politikas nepateikė aiškaus plano, kaip spręsti rimtas mūsų šalies problemas: skolas, nedarbą, finansus".