Kinija laiko Taivaną savo dalimi ir grasina kada nors užimti salą. Tuo metu JAV Kongresas pritaria ginklų tiekimui, kad Taivanas galėtų apsiginti nuo Kinijos.
Gruodžio mėnesį JAV valstybės departamentas patvirtino 300 mln. JAV dolerių vertės ginkluotės paketą, kuris sustiprintų Taipėjaus jungtinę mūšio valdymo ir kontrolės sistemą. Po šio žingsnio Pekinas pagrasino imtis atsakomųjų priemonių prieš JAV bendroves.
Sekmadienį Kinija įvardino, kad sankcijos bus taikomos įmonėms „BAE Systems Land and Armament“, „Alliant Techsystems Operation“, „AeroVironment“, „ViaSat“ ir Data Link Solutions“.
Kinijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad užšaldomas šių bendrovių turtas Kinijoje, įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Be to, Kinijos organizacijoms ir piliečiams draudžiama bendradarbiauti ir atlikti sandorius su šiomis įmonėmis.
Pasak ministerijos, „JAV ginklų pardavimas Kinijos Taivano regionui rimtai pažeidžia Kinijos suverenitetą ir saugumo interesus“.
Kinija spaudimą Taivanui ėmė didinti po to, kai pastarojo prezidente 2016 m. buvo išrinkta už nepriklausomybę pasisakanti Tsai Ing-wen.
Pekinas nuolat siunčia karo lėktuvus ir laivus link Taivano. Taivano gynybos ministerija neseniai pranešė iš salos pastebėjusi ir keletą Kinijos oro balionų.
Tiek Vašingtonas, tiek Taipėjus perspėjo Pekiną nesikišti į sausio mėnesį Taivane vyksiančius prezidento rinkimus.
