Berlynas yra vienas iš pagrindinių Kijevo sąjungininkų nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose. Besitęsiantis konfliktas pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija priklauso vadinamajam Normandijos ketvertui, suburtam siekiant išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje. 2015-aisiais šalys parengė vadinamuosius Minsko susitarimus konfliktui deeskaluoti.
„Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketina apsilankyti Ukrainoje rugpjūčio 22 dieną“, – feisbuke pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas.
Jo teigimu, per derybas žadama aptarti saugumo ir dvišalių santykių temas.
Tuo metu Vokietijos vyriausybės atstovė Ulrike Demmer kol kas nepatvirtino tokių A. Merkel planų.
„Kaip žinote, apie artėjančias keliones visuomet pranešame penktadieniais... Tad šiandien šiuo klausimu neturiu ko pranešti“, – žurnalistams Berlyne pirmadienį sakė U. Demmer.
Rugpjūčio 24-ąją Ukraina minės Nepriklausomybės dieną. Šalies nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos paskelbimas prieš 30 metų prisidėjo prie komunistinio bloko griūties.
Be to, rugpjūčio 23 dieną Kijeve laukiama kelių Europos šalių lyderių; per šį viršūnių susitikimą bus aptariami būdai, kaip Ukrainai susigrąžinti Krymą.
16 metų prie Vokietijos vyriausybės vairo stovinti A. Merkel, paliksianti savo postą vėliau šiais metais, be kita ko nori pabrėžti savo sąjungininkams, kad gamtinių dujų tranzitas per Ukrainą tęsis net tuomet, kai bus užbaigtas prieštaringai vertinamas dujotiekis tarp Rusijos ir Vokietijos „Nord Stream 2“.
Projektą vystanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“ liepos pabaigoje skelbė, jog vamzdynas nutiestas 99 procentais.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas klojamas greta jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.
Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.
Tačiau šiam projektui įnirtingai priešinosi JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą. Jos argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.