Per 80 proc. iš maždaug 2 mln. žmonių, sekmadienį dalyvavusių simboliniame referendume dėl Ispanijos turtingo Katalonijos regiono nepriklausomybės, palaikė regiono atsiskyrimo idėją, rodo preliminarūs rezultatai.

Rinkėjų buvo prašoma atsakyti į du klausimus: „Ar norite, kad Katalonija būtų valstybė?“, o jeigu atsakymas į šį klausimą buvo teigiamas, reikėjo atsakyti į antrąją: „Ar norite, kad ta valstybė būtų nepriklausoma?“

Suskaičiavus 2 043 226 balsalapius, paaiškėjo, kad 1 649 239 balsavimo dalyviai (80,7 proc.) į abu klausimus atsakė teigiamai, Katalonijos viceprezidentė Joana Ortega sakė per spaudos konferenciją.

Tik kiek daugiau negu 10 proc. dalyvių (206 599) teigiamai atsakė į pirmąjį klausimą, bet neigiamai į antrąjį, o 92 939 balsalapiuose (4,5 proc.) į abu klausimus buvo atsakyta neigiamai, pridūrė ji.

Katalonija vėl parodė, kad ji nori valdyti save“, - sakė Katalonijos lyderis Arturas Masas Barselonoje po to, kai Ispanijos šiaurės rytuose esančiame regione užsidarė balsavimo apylinkės.

Tuo tarpu kiek anksčiau Ispanijos teisingumo ministras Rafaelis Catala atmetė šį plebiscitą kaip „bevaisį ir nereikalingą“.

„Vyriausybė mano, jog tai buvo politinės propagandos, kurią suorganizavo nepriklausomybę remiančios jėgos ir kuri neturi jokios demokratinio teisėtumo, diena“, - pažymėjo jis išplatintame pareiškime.

„Piliečiai buvo skatiname dalyvauti bevaisėje ir nereikalingoje priemonėje“, - pridūrė jis pirmojoje vyriausybės reakcijoje į balsavimo, kuris buvo rengiamas nepaisant Konstitucinio teismo sprendimo jį suspenduoti, aktyvumo duomenis.

Ispanija yra konsoliduotas demokratinis režimas, kuriame egzistuoja žodžio laisvė ir kuriame referendumai rengiami laikantis griežtų taisyklių, užtikrinančių nešališkumą ir neutralumą. Nei vienas iš šių reikalavimų šiandien nebuvo patenkintas“, - pabrėžė R.Catala.

Ministras pridūrė, kad valstybės prokurorai toliau atlieka tyrimą, siekdami įsitikinti, ar Katalonijos valdžia nepažeidė teismo draudimo atidaryti balsavimo apylinkes.

Likus dviem valandoms iki balsavimo pabaigos Katalonijos viceprezidentė Joana Ortega žurnalistams pranešė, kad simboliniame plebiscite dalyvavo 1 977 531 žmogus.

J.Ortega nepatikslino, koks buvo referendumo aktyvumas, nes nebuvo parengtas oficialus rinkėjų sąrašas, bet Katalonijos valdžia anksčiau buvo nurodžiusi, jog balsavimo teisę turi 5,4 mln. katalonų ir regione gyvenančių užsieniečių nuo 16 metų amžiaus.

Katalonijos, vieno turtingiausių, bet labiausiai įsiskolinusių Ispanijos regionų, senas didesnės autonomijos troškimas pastaraisiais metais buvo kurstomas ekonominių problemų ir Madrido priešinimosi.

„Tai galimybė, kurios negalime praleisti ... Mes jos labai ilgai reikalavome“, – sakė 16-metis Martinas Arbaizaras, laukęs eilės balsuoti prie vienos mokyklos Barselonoje.

Katalonijos regiono vyriausybė balsavimą surengė nepaisydama to, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas antradienį nurodė jį sustabdyti, sutikęs nagrinėti Ispanijos vyriausybės užginčijimą, kad šis balsavimas yra nekonstitucinis.

Balsalapiuose rinkėjams pateikiami du klausimai: „Ar norite, kad Katalonija būtų valstybė?“, ir jei taip, „Ar norite, kad ta valstybė būtų nepriklausoma?“.

„Nors tai gal ir neoficialu, aš galvoju, jog svarbu tai, kad jie mūsų klausytųsi, – sakė M.Arbaizaras. – Kuo daugiau žmonių balsuos ir kuo didesnį triukšmą kelsime, tuo geriau“.

Premjero Mariano Rajoy vadovaujama Ispanijos konservatorių vyriausybė žadėjo ginti šalies, atsigaunančios po didelio ekonominio smukimo, vienybę.

Tačiau katalonai nieko nepaisydami siekė savo, padrąsinti referendumo dėl nepriklausomybės, kurį rugsėjo mėnesį surengė Škotija, net jei škotai ir nusprendė neatsiskirti nuo Didžiosios Britanijos.
M.Rajoy sako, kad jo šalis negali rengti nepriklausomybės referendumo kaip Škotija, nes, skirtingai nuo Didžiosios Britanijos, turi rašytinę konstituciją, kuri tai draudžia.

Ispanijos vyriausybė konkrečiai nenurodė, kokias teisines pasekmes, jeigu išvis tokių bus, patirs Katalonijos lyderiai, savanoriai rinkimų darbuotojai ar rinkėjai.

7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija, kuri didžiuojasi sava kalba ir kultūra, nulemia beveik penktadalį Ispanijos ekonomikos.

Reikalavimai suteikti didesnę autonomiją čia reiškiami jau daug metų, bet naujausias A.Maso bandymas pastūmėjo šį klausimą kaip niekada toli.

Katalonija žingsnį didesnės autonomijos link žengė 2006 metais, kai oficialiai priėmė chartiją, kuria jai buvo priskirtas „nacijos“ statusas.

Prašo pasaulio paramos regiono nepriklausomybės siekiui

Katalonijos vyriausybės vadovas A. Masas paragino pasaulį padėti jam įtikinti Madridą leisti regionui surengti referendumą dėl nepriklausomybės.

Šį raginimą jis paskelbė, kai daugiau nei du milijonai katalonų dalyvavo sekmadienį surengtame simboliniame balsavime dėl nepriklausomybės.

„Prašome pasaulio padėti mums įtikinti Ispanijos institucijas, kad Katalonija nusipelno balsavimo referendume dėl savo ateities“, - sakė A.Masas žurnalistams Barselonoje po to, kai buvo uždarytos balsavimo apylinkės.

„Nusipelnėme balsuoti teisėtame ir teisiškai įpareigojančiame referendume, ir būtent tai mėginsime padaryti“, - pridūrė jis.

Preliminarūs rezultatai rodo, kad daugiau nei 80 proc. iš 2 mln. žmonių, kurie dalyvavo simboliniame balsavime šiame turtingame šiaurės rytiniame regione, pasisakė už nepriklausomybę.

Barselonoje ir kituose regiono miestuose dar prieš atsidarant balsavimo apylinkėms, prie jų nusidriekė ilgos įvairaus amžiaus rinkėjų eilės.

Katalonijos lyderiai pripažįsta, kad sekmadienį vykęs balsavimas neturės jokių tiesioginių teisinių pasekmių, tačiau viliasi, kad didžiulis žmonių aktyvumas sustiprins jų pozicijas reikalaujant iš Madrido galimybės surengti oficialų referendumą dėl atsiskyrimo ir padės pelnyti didesnę tarptautinę paramą jų nepriklausomybės siekiui.

Įtakingas visuomeninis nepriklausomybės šalininkų judėjimas „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANS) balsavimo apylinkėse rinko parašus po peticija, kuri bus nusiųsta Jungtinėms Tautoms ir Europos Komisijai ir kurioje prašoma jų padėti įtikinti Ispaniją leisti Katalonijai surengti oficialų referendumą.