Katalonijos prezidentas Arturas Masas pareikalavo "apsisprendimo" teisės savo regionui, didindamas spaudimą premjerui Mariano Rajoy, kuris ragina šalį išlikti vieninga, kovojant dėl viešųjų finansų saugumo.
"Atėjo laikas pasinaudoti teise į apsisprendimą", - A.Masas sakė savo regiono parlamentui, kai M.Rajoy praeitą savaitę atmetė jo pasiūlymus suteikti regionų valdžiai didesnes galias spręsti dėl mokesčių ir biudžeto išlaidų.
"Mums nereikia įrodinėti, kas esame. Norime tų pačių instrumentų, kuriuos turi kitos šalys, kad išsaugotume savo bendrą tapatybę", - pažymėjo jis.
A.Masas paragino lapkričio 25 dieną surengti pirmalaikius rinkimus, kurie taptų faktiniu referendumu dėl reikalavimų suteikti didesnę autonomiją dideliam šiaurės rytiniam regionui, kuris itin didžiuojasi savo išsiskiriančia kalba ir kultūra.
"Parlamentui, kuris bus išrinktas, teks istorinė atsakomybė", - sakė Katalonijos prezidentas.
Jis dar kartą paragino Katalonijos žmonėms suteikti didesnę galimybę valdyti savo ekonomiką, kuri sudaro penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto.
"Jeigu Katalonija būtų valstybė, mes būtume tarp 50 daugiausiai eksportuojančių šalių", - pareiškė A.Masas.
Praeitą mėnesį Katalonija buvo priversta prašyti 5 mlrd. eurų (17,2 mlrd. litų) iš centrinės vyriausybės, kad galėtų finansuoti savo 40 mlrd. eurų (138,1 mlrd. litų) skolą.
Regionas skundžiasi gaunantis iš Madrido daug mažiau negu sumoka mokesčių.
"Dalinimasis pasiaukojimu tarp valstybės ir regionų labai nesąžiningas, - teigė A.Masas. - Rezultatas toks, kad didžiausius karpymus tenka vykdyti sveikatos apsaugoje ir švietime, kurie yra pagrindinė regionų atsakomybė."
Šimtai tūkstančių žmonių prieš dvi savaites dalyvavo Barselonoje vykusioje demonstracijoje dėl didesnės autonomijos. Apklausos rodo didėjantį palaikymą Katalonijos nepriklausomybei, tačiau Ispanijos konstitucija draudžia rengti tiesioginį referendumą šiuo klausimu.
Centrinė vyriausybė kaltina 17 autonominių regionų, kurie kontroliuoja svarbius sveikatos apsaugos ir švietimo biudžetus, per daug išlaidaujant, dėl ko šalies bendras biudžeto deficitas tapo gerokai didesnis nei planuota.
Antradienį daugiausiai gyventojų turintis Andalūzijos regionas tapo ketvirtuoju, paskelbusiu, kad ketina prašyti papildomai lėšų iš centrinės vyriausybės.
Anksčiau tokių gelbėjimo paketų yra paprašė du kiti dideli regionai - Katalonija ir Valensija, taip pat mažesnis pietinis Mursijos regionas. Visų keturių regionų prašoma suma - 15 mlrd. eurų (51,8 mlrd. litų), o vyriausybės rezervinis fondas turi tik 18 mlrd. eurų (62,2 mlrd. litų).
Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz antradienį sakė, kad lėšos bus prieinamos šią savaitę ir kad vyriausybė apskaičiavo, jog 18 mlrd. eurų turėtų pakakti.