Šią paramą taip pat sudaro raketos HIMARS sistemoms, 36 000 artilerijos sviedinių, transporto priemonės ir iki 580 bepiločių skraidyklių „Phoenix Ghost“.
„JAV preliminariai nagrinėja galimybę tiekti ukrainiečiams naikintuvus“, – sakė jis.
Tačiau J. Kirby pridėjo, kad Ukrainos kariuomenė negalėtų naikintuvų panaudoti iš karto ar net artimiausioje ateityje, nes pažangių naikintuvų su sudėtingais sensoriai, sistemomis ir ginklais eksploatavimas yra nelengva užduotis.
Jis pabrėžė, kad JAV rems Ukrainą kovoje prieš Rusijos pajėgas tiek ilgai, kiek reikės.
Tuo metu Europos Sąjunga (ES), kaip jau skelbta, iki 2,5 mlrd. eurų didina savo karinę paramą Ukrainai. ES šalys penktadienį oficialiai nusprendė skirti dar 500 mln. eurų, pranešė šalių narių taryba.
„Ukrainai reikia daugiau ginklų. Mes juos tieksime“, - sakė užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis jau pirmadienį pranešė apie ES ketinimus skirti Ukrainai papildomai 500 mln. eurų.
Konkrečiai iš šios sumos 490 mln. bus išleista ginklams ir amunicijai, 10 mln. – apsaugos priemonėms, benzinui ar pirmosios pagalbos rinkiniams. Pirmasis 500 mln. eurų paketas buvo patvirtintas jau vasario pabaigoje, dar trys – kovą, balandį ir gegužę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų nuostoliai fronte liepą buvo gerokai mažesni, palyginti su gegužės ir birželio mėnesiais.
Interviu „The Wall Street Journal“ jis nurodė, kad dabar Ukraina kasdien praranda maždaug 30 karių, o dar maždaug 250 jų sužeidžiama. Anksčiau jis buvo teigęs, kad gegužės ir birželio mėnesiais žūdavo nuo 100 iki 200 karių per dieną.
V. Zelenskis pažymėjo, kad tai susiję su galingesnių Vakarų ginklų tiekimu Ukrainai. Tiesa, interviu teigiama, kad Ukrainos prezidentas atsisakė pasakyti tikslų Ukrainos kariuomenės aukų nuo Rusijos invazijos pradžios skaičių.
