Karas Ukrainoje. Ekspertas – apie retą pranešimą iš Ukrainos: išties įdomu ^{po atakų – Budanovo įspėjimas rusams: labai greitai dėl to gailėsitės}

Vėl smogta Kyjivui: tarp žuvusiųjų du vaikaiNaktį Rusijos pajėgos užpuolė Kyjivą ir regioną. Per išpuolį žuvo trys žmonės, du iš jų vaikai.Tai paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Kličko.„Remiantis pirmine gelbėtojų informacija, Desnianskio rajone rasti trys žuvusieji, tarp jų du vaikai, 4 sužeisti. Iš viso Desnianskio ir Dneprovskio rajonuose gydytojai paguldė į ligoninę 5 nukentėjuosiuos“, – sakė jis.

Norvegija suteiks Ukrainai 7 mlrd. eurųNorvegija per penkerius metus Ukrainai suteiks karinės pagalbos, kurios vertė siekia 7 mlrd. eurų. Tai, pasak Norvegijos užsienio reikalų ministerijos, tapo žinoma po Norvegijos premjero Jono Gahro Støre'o ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo susitikimo.„Palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės. Pagal paramos Ukrainai programą Norvegija per penkerius metus suteiks karinę, humanitarinę ir civilinę pagalbą, kurios bendra suma siekia 75 milijardus Norvegijos kronų (7 milijardus eurų)“, – sakė Jonas Gahras Støre'as.

Ukrainos generalinis prokuroras: tiriama daugiau nei 2900 Rusijos kariuomenės įvykdytų nusikaltimų prieš vaikusNuo karinio konflikto pradžios Rusija neteisėtai išvežė iš Ukrainos teritorijos beveik 20 tūkstančių vaikų. Apie tai dieną prieš Tarptautinę vaikų gynimo dieną per spaudos konferenciją sakė šalies generalinis prokuroras Andrejus Kostinas.Pasak jo, šiuo metu tiriama daugiau nei 2900 Rusijos kariuomenės įvykdytų nusikalstamų veikų prieš vaikus. Generalinės prokuratūros duomenimis, kol kas žinoma apie daugiau nei 19400 neteisėto vaikų išvežimo iš Ukrainos teritorijos atvejų, bet iš tikrųjų jų galėtų būti daug daugiau.A. Kostinas citavo dar vieną liūdną statistiką: mažiausiai 483 vaikai žuvo ir 989 buvo sužeisti per karas, kurį pradėjo Rusija, ir šie skaičiai neapima daugumos vaikų, žuvo ar buvo sužeisti Mariupolyje ir kitose šiuo metu okupuotose teritorijose.„Ukrainos ateitis būtinai turi apimti visų mūsų vaikų grįžimą namo. Todėl mes kruopščiai renkame įrodymus Ukrainos ir tarptautiniams teismams, glaudžiai bendradarbiaujame su TBT ir šalimis, atliekančiomis savo tyrimus, ir užmezgame transatlantinį bendradarbiavimą“, – teigė A. Kostinas. - Visa tai daroma siekiant užtikrinti bausmės neišvengiamumą visiems, padariusiems nusikaltimus prieš vaikus. Juk kiekvienas toks nusikaltimas yra nusikaltimas mūsų ateičiai. Nusikaltimas prieš vaiką yra nusikaltimas prieš kiekvieną iš mūsų.“

JAV Ukrainai skiria papildomas oro gynybos sistemasJungtinės Valstijos skiria Ukrainai naują karinės pagalbos paketą, į kurį, be kita ko, bus įtrauktos „Stinger MANPADS“ ir „Avenger“ oro gynybos sistemos, sakė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby.Jis pažymėjo, kad tai yra 39-asis pagalbos paketas Ukrainai, patvirtintas dabartinės JAV administracijos.

Pareigūnė: rusai keičia deportuotų ukrainiečių vaikų vardus ir gimimo datasRusijoje keičiami neteisėtai deportuotų ukrainiečių vaikų vardai ir gimimo datos.Tai trečiadienį per konferenciją „UA: Karas. Nesudainuota lopšinė“ pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, praneša portalas „rbc.ua“.„Rusijoje ukrainiečių vaikai slepiami visuose regionuose, keičiama jų tapatybę, vardai, pavardės, gimimo datos, daroma visa, kad jie būtų asimiliuoti, kad pamirštų savo gimtąją žemę, kalbą, kultūrą ir priimtų, kaip sako rusai, naują realybę“, - teigė pareigūnė.Ji pabrėžė, kad Ukrainai reikia didžiulės tarptautinės paramos vaikų grąžinimo klausimu.„Reikia daryti spaudimą Rusijai. Turime nedelsiant rasti mechanizmą. Nes kiekviena diena, kol vaikai lieka ten, yra minusas jų ateičiai, jų tapatybės praradimas", – pareiškė vicepremjerė.Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vykdo ukrainiečių, įskaitant vaikus, išvežimo iš okupuotų teritorijų kampaniją. Jie vežami į Krymą, Rusiją ar Baltarusiją. Tai paprastai daroma gydymo arba poilsio stovyklose dingstimi.Neseniai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria Ukrainos vaikų deportavimas į Rusiją pripažįstamas genocidu.Kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotų Ukrainos regionų į Rusiją.

JAV: nenorime eskalacijos ir nepalaikome Ukrainos smūgių Rusijos teritorijojeJAV Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby trečiadienį interviu CNN dar kartą patvirtino Baltųjų rūmų politiką dėl Ukrainos kariuomenės smūgių Rusijos teritorijoje.J. Kirby pabrėžė, kad Ukrainos pusė patikino Jungtines Valstijas, kad nenaudos ginklų, gautų iš Amerikos tokiems smūgiams.„Mes ketiname ir toliau teikti jiems tai, ko jiems reikia savigynai ir jų teritorijos apsaugai, bet mes nepalaikome atakų prieš Rusiją“, – patikino J. Kirby.„Mes sutinkame su tuo, kad ukrainiečiai turi teisę į savigyną. Mes sakėme, kad mes nenorime skatinti ar palengvinti išpuolių Rusijos viduje, nes mes to nedarome. Nenorime, kad karas peraugtų į dar didesnį smurtą, nei jau įvyko Ukrainos“, - teigė J.Kirby. „Manau, kad visi suprantame kad jei duosime Putinui tai, ką jis sako, kad tai yra karas su Vakarais, karas su Jungtinėmis Valstijomis, karas su NATO, bus karas Europos žemyne, bus daug daugiau kančių. Taigi nenorime, kad šis karas eskaluotųsi“, – pabrėžė J. Kirby.

Gegužės atakos Rusijai kainavo daugiau nei milijardą„Kyiv Post“ atliko analizę ir išnagrinėjo Rusijos atakų, kurias jis pradėjo gegužę prieš Ukrainą, kainą.Tyrimo metu nustatyta, kad apie 90 proc. iš 500 raketų ir bepiločių orlaivių, paleistų į Ukrainą, tikslo nepasiekė, o tai rusams kainavo daugiau nei 1,7 mlrd. dolerių.Naujienų tinklalapyje teigiama, kad, peržiūrėjus Ukrainos oro pajėgų kasdieninę informaciją, atakuojant Ukrainą buvo panaudotos 563 raketos ir Irano gamybos bepiločiai orlaiviai „Shahed“.Jame teigiama, kad 533 iš jų sunaikino Ukrainos oro pajėgos. Sąraše yra 401 „Shahed-136“ dronas, kurių kiekvienas kainuoja apie 20 000 dolerių.Didžiąją dalį akivaizdžių Rusijos vyriausybės išlaidų, susijusių su platesnio karo pastangų dalimi, sudarė raketoms išleistos sumos.Svetainėje pripažįstama, kad tai tik duomenys, kuriuos paskelbė Ukraina ir kurie nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Meras: Bachmute liko apie 500 žmoniųPasak miesto mero, Bachmute – mieste rytinėje Ukrainos dalyje, kuriame per pastaruosius metus vyko įnirtingos kovos, liko tik 500 žmonių.Ukrainos naujienų agentūros UNIAN paskelbtas Oleksijaus Reva skaičius yra ypač stulbinantis, palyginti su 70 000 gyventojų prieš karą.Tiek Rusija, tiek Ukraina pastarosiomis savaitėmis tvirtino kontroliuojančios miestą.

Prigožinas prašo ištirti Rusijos gynybos ministerijos „nusikaltimus“Sukarintos grupuotės „Vagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas paprašė Rusijos valdžios ištirti Gynybos ministerijos pareigūnus.J. Prigožinas apkaltino departamento „aukščiausius funkcionierius“ vykdant „nusikaltimus“ „rengiant ir vykdant specialiąją karinę operaciją“.Jis jau seniai įnirtingai kritikuoja Rusijos gynybos ministeriją, įskaitant jos taktiką ir tvarkymąsi su amunicijos atsargomis.

Prigožinas prašo ištirti Rusijos gynybos ministerijos „nusikaltimus“Sukarintos grupuotės „Vagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas paprašė Rusijos valdžios ištirti Gynybos ministerijos pareigūnus.J. Prigožinas apkaltino departamento „aukščiausius funkcionierius“ vykdant „nusikaltimus“ „rengiant ir vykdant specialiąją karinę operaciją“.Jis jau seniai įnirtingai kritikuoja Rusijos gynybos ministeriją, įskaitant jos taktiką ir tvarkymąsi su amunicijos atsargomis.

Ukraina: Rusija ruošiasi naujai raketų atakaiRusija Juodojoje jūroje laiko tris raketų paleidimo įrenginius, įskaitant du povandeninius laivus, todėl naujos raketų atakos grėsmė yra labai didelė. Tai paskelbė Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro „Pietūs“ vadovė Natalija Humeniuk, skelbia UNIAN. Pasak jos, sunkiau įrašyti paleidimus iš povandeninio paleidimo įrenginio. Tai darydami okupantai apsunkina Ukrainos oro gynybos darbą.„Ir tai rodo, kad visiškai tikėtina, kad priešas ruošiasi pradėti raketų smūgį, ypač dalyvaujant karinio jūrų laivyno paleidimo mašinoms. Suprasdamas, kad visi yra pasirengę atremti ataką, priešas gali padaryti pauzes tam tikram laikotarpiui, kad nustebintų mūsų oro gynybos pajėgas“, - perspėjo N. Humeniuk. Ji taip pat pabrėžė, kad kovinių transporto priemonių buvimas visada yra labai didelis pavojus. Paleidimas gali įvykti bet kuriuo metu. Tikriausiai rusai sumaišys ginklus paleisdami raketas kartu su dronais.„Atsižvelgiant į nuolatinį kamikadzių dronų atsargų papildymą, visiškai tikėtina, kad į ataką bus įtrauktas ir dronų atitraukimo komponentas. Kai jie paleidžia dronus bangomis, kad išprovokuotų oro gynybos darbą, nustato jos buvimo vietą ir tada smogia tikslesnėmis raketomis“, - apibendrino N. Humeniuk.Pastarosiomis dienomis rusai raketomis ir dronais vykdė masines atakas prieš Ukrainos miestus.

Duda: Rusija vis dar kariauja, nors naudoja septintojo dešimtmečio tankusLenkijos prezidentas Andrzejus Duda perspėjo nepasiduoti optimistinei nuotaikai, kad Ukraina „jau laimėjo“, o „Rusija pralaimėjo“.Maskva kelia didelę grėsmę, Kyjivui reikės didelės pagalbos, kad nugalėtų, sakė A. Duda „The Wall Street Journal“ leidėjui Almarui Latourui, interviu trečiadienį paskelbtas „Dziennik Gazeta Prawna“, pranešė „Ukrinform“.Pasak A. Dudos, šiandien dažnai girdime, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimėjo karą, o Suomijos įstojimas į NATO yra to įrodymas. Tačiau Lenkijos prezidentas perspėjo, kad iš tikrųjų Rusijos diktatorius iki šiol nepralaimėjo nė vieno karo.„Tikiuosi, Vladimiras Putinas pralaimės. O kol kas turime padėtį, kai Rusijos volas traiško Ukrainą, kiekvieną dieną fronte žūsta šimtai žmonių“, – sakė A. Duda. Jis pabrėžė, kad rusų yra daugiau nei 100 milijonų, o ukrainiečių – mažiau nei 40 milijonų, todėl vien šis skirtumas parodo, kas per konfliktą pranašesnis.A.Duda pabrėžė, kad Rusijai žmogaus gyvybė nieko verta, o Ukrainai – neįkainojama, tai rodo šių dviejų kultūrų skirtumą.„Rusija yra branduolinė valstybė, ji turi didžiulius arsenalus. Kodėl juokiamės, kad Rusija ištraukia praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio tankus? Kiekvienas tankas sveria nuo 50 iki 60 tonų. Jei važiuoja, jis traiško, nesvarbu, modernus ar ne. V. Putinas pralaimės karą, kai Rusijos kariuomenė bus atstumta nuo tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų“, – pabrėžė A. Duda.Pasak Lenkijos prezidento, negalima kalbėti apie Rusijos pralaimėjimą, nes karas vyksta toliau, Rusija mobilizuojasi ir pertvarko ekonomiką karo poreikiams.„Neabejokite, kad jie gali pasitelkti propagandą, kad įtikintų žmones, jog reikia susiveržti diržus, ir net jei jie alkani, turi didžiuotis Rusijos didybe. Šiandien mūsų, Vakarų bendruomenės, kuriai priklauso ir Lenkija, pareiga yra remti Ukrainą“, – sakė A. Duda.Jo teigimu, Lenkija ir paprasti lenkai aktyviai padeda Ukrainai nuo pat karo pradžios. Lenkijos vertinimu, 2022 m. Lenkija suteikė Ukrainai iki 8 mlrd. JAV dolerių pagalbos, tai sudaro 1,5 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto.

Ukraina turi įrodymų, kad Baltarusija prisidėjo prie vaikų deportavimoUkrainos vyriausybė patvirtina, kad Baltarusijos teritorija, dalyvaujant šios šalies valdžiai, buvo prievarta perkeliami ukrainiečių vaikai ir karo belaisviai.Kaip pranešė trečiadienį portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.Pasak pareigūno, Rusijoje šiuo metu įkaitais laikoma daugiau kaip 27 tūkst. civilių.„Turime patvirtinimą, kad per Baltarusijos teritoriją, tiesiogiai dalyvaujant Baltarusijos valdžiai, vyko tiek ukrainiečių vaikų, civilių įkaitų, tiek karo belaisvių priverstinis perkėlimas“, – sakė D. Lubinecas.Nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vykdo ukrainiečių, įskaitant vaikus, išvežimo iš okupuotų teritorijų kampaniją. Jie vežami į Krymą, Rusiją ar Baltarusiją.Neseniai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria Ukrainos vaikų deportavimas į Rusiją pripažįstamas genocidu.Kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotų Ukrainos regionų į Rusiją.

Zelenskis susitiko su karine vadovybe Odesos srityjeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė darbo kelionę į Odesos sritį ir susitiko su karine vadovybe, sakoma V. Zelenskio „Telegram“ kanale, pranešė „Ukrinform“.„Darbo kelionė į Odesos sritį. Susitikau su regiono karine vadovybe ir teisėsaugos institucijų vadovais aptarti padėtį Odesos srityje (...) Tai prioritetinis mūsų nepriklausomos valstybės regionas“, – parašė šalies vadovas.Per susitikimą aptartas nuo Rusijos smūgių nukentėjusios energetikos infrastruktūros atkūrimas ir stabilaus jos darbo užtikrinimas, pagrindinių įmonių atkūrimas esant karo padėčiai, šalyje perkeltųjų ukrainiečių poreikiai, karių reabilitacija.Prezidentas pristatė naujai paskirtą Odesos regiono administracijos vadovą Olehą Kiperį.Be to, V. Zelenskis atkreipė dėmesį į regioninės administracijos ir saugumo tarnybos (SBU) biuro darbą atremiant Rusijos žvalgybines ir ardomąsias pastangas.

Maliar papasakojo apie situaciją Bachmuto ruože: šalys ruošiasi tęsti kovąUkrainos ginkluotosios pajėgos sustabdė priešo puolimo potencialą Bachmuto ruože. Šiuo metu šalys ruošiasi tęsti kovą.Tai trečiadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, praneša portalas „rbc.ua“.Kaip paaiškino pareigūnė, okupantai rusai dabar kontroliuoja didžiąją Bachmuto dalį. Bet apylinkės pietvakarinėje gyvenvietės dalyje ir kelias į patį miestą tebėra kontroliuojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.„Priešo puolimas buvo sustabdytas. Iš naujienų atrodo, kad ten stojo tyla. Iš tikrųjų taip nėra, tai tik įspūdis. Priešas suintensyvino artilerijos apšaudymus. Jų skaičius yra maždaug toks pat, koks buvo vykstant įnirtingiausiems mūšiams“, – pridūrė gynybos ministro pavaduotoja.Priešas šiuo metu pergrupuoja pajėgas, „Vagner“ samdinius pakeičia reguliarioji kariuomenė. Ukrainos kariai tęsia savo darbą ir trukdo rusams įgyvendinti planus. Tai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė dalį aukštumų aplink miestą, padeda apsunkinti priešo užduočių vykdymą, sakė pareigūnė.„Mūsų kariai atlieka svarbią užduotį. Priešo veržimasis buvo sustabdytas prieš kelias dienas. Tai nereiškia, kad jie stovi, jie atlieka kitas užduotis, kurių negalime skelbti. Šiomis užduotimis siekiama didinti kovinį pajėgumą. Abi šalys ruošiasi tolesnei kovai. Karas ir kova dėl šios krypties tęsiasi“, – pridūrė H. Maliar.Pasak Bachmuto mero Oleksijaus Revos, šiuo metu mieste liko apie 500 žmonių.

Putinas nedalyvaus Erdoğano inauguracijojePerrinkto Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano inauguracijos ceremonijoje Rusijai atstovaus Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.Tai trečiadienį pranešė Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, kuriuo remiasi „Interfax“.Žurnalistai jo pasiteiravo, ar priimtas sprendimas, kas atstovaus Rusijai per ceremoniją.„Taip, Viačeslavas Volodinas“, - atsakė jis.Anksčiau Turkijos prezidento patarėjas Mehmetas Uçumas pareiškė, kad R. T. Erdoğano inauguracijos ceremonija gali būti surengta šeštadienį, birželio 3-iąją.Gegužės 29 d. Rusijos prezidento spaudos sekretorius buvo paklaustas, ar Vladimiras Putinas gali vykti į R. T. Erdoğano inauguraciją. Dmitrijus Peskovas atsakė negirdėjęs, kad Turkija kviestų į šį renginį užsienio lyderius.Anksčiau R. T. Erdoğano atstovas Ibrahimas Kalinas pranešė, kad Ankara nusprendė į inauguraciją pakviesti užsienio šalių lyderius.R. T. Erdoganas gegužės mėnesį laimėjo du prezidento rinkimų ratus. Per antrąjį ratą jis surinko daugiau kaip 52 proc. balsų, o opozicijos lyderis Kemalis Kiliçdaroğlu – 47,9 proc.

Rusija evakuoja vaikus iš pasienio kaimųRusija pareiškė dėl intensyvėjančių apšaudymų evakuosianti šimtus vaikų iš kaimų Belgorodo pasienio regione, padėtį jame Kremlius įvertino kaip „keliančią nerimą“.Rusija patiria vis intensyvėjančias atakas savo teritorijoje, praėjusią savaitę įvyko precedento neturintis įsiveržimas į pietinį Belgorodo regioną, o antradienį surengta dronų ataka prieš Maskvą.„Šiandien pradedame evakuoti vaikus iš Šebekino ir Graivorono rajonų“, – „Telegram“ kanale paskelbė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, paminėjęs labiausiai nukentėjusias pasienio zonas.Gubernatorius sakė, kad pirmieji 300 vaikų bus išvežti į Voronežą, maždaug už 250 kilometrų nuo sienos esantį Rusijos miestą.Pasak V. Gladkovo, Šebekino kaime padėtis „blogėja“, į jį 3.15 val. vietos laiku pataikė raketa. Jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti pajuodę apdegę automobiliai žolėje prie žaidimų aikštelės ir, atrodo, ant kelio nukritusi raketa. Pasak V. Gladkovo, „ačiū Dievui, niekas nežuvo“, bet per smūgį buvo sužeisti keturi žmonės. Be to, antradienį vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti per smūgį į perkeltųjų asmenų centrą regione.Paklaustas apie apšaudymą pasienyje, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad padėtis „kelia nerimą“, bet „imtasi priemonių“.  „Iki šiol iš Vakarų negirdėjome nė vieno pasmerkimo žodžio“, – pridūrė jis.  Trečiadienį pietinio Krasnodaro regiono valdžia pranešė, kad dronas smogė į Ilskio naftos perdirbimo gamyklą rajone, kuriam nuo gegužės pradžios smogta jau du kartus.  Dėl padidėjusio atakų skaičiaus Kremlius kaltina Ukrainą ir ją remiančius Vakarus. Ukraina, beveik kasnakt patirianti raketų ir dronų atakas prieš sostinę, atsakomybės neprisiima.

Vokietijos vyriausybės atstovas: Ukraina turi teisę atakuoti Rusijos teritoriją savigynos tikslaisTarptautinė teisė leidžia Ukrainai smogti Rusijos teritorijai savigynos tikslais. Tai pareiškė oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, atsakydamas į DW korespondento klausimą apie dronų ataką prieš Maskvą.Bet oficialusis Berlynas yra prieš tai, kad tokioms atakoms būtų naudojama Vokietijoje pagaminta ginkluotė, pridūrė S. Hebestreitas.Antradienio rytą Maskvoje ir regione buvo pranešta apie bepiločių orlaivių ataką – kai kurie iš jų įsirėžė į gyvenamuosius namus.Rusijos žiniasklaida rašė, kad atakoje dalyvavo 32 dronai, iš kurių 19 esą buvo numušti. Rusijos gynybos ministerija pranešė tik apie aštuonis dronus.

Okupantai rusai minuoja didžiausią Krymo gamyklą, liūdnai pagarsėjusią pavojingais teršalaisOkupantai rusai minuoja prie Armiansko esančią gamyklą „Krymo titanas“, kurios teršalai prieš penkerius metus jau sukėlė ekologinę katastrofą, praneša partizanų grupė „ATEŠ“, kuria remiasi UNIAN.Manoma, jog rusai ruošiasi dar vienai provokacijai, kad galėtų apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas „ekologiniu terorizmu“.„Matyt, rašistai mano, kad Ukrainos kariai jau netrukus bus prie administracinės sienos su Krymu“, – rašo „ATEŠ“.UNIAN primena, kad metų pradžioje gamyklos teritorijoje rusai dislokavo radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos dalinius. Nacionalinio pasipriešinimo centras informavo, kad įmonėje „Krymo titanas“ sutelkta ne tik okupantų gyvoji jėga, bet jų ir karinė technika.2018 metų rugpjūtį ir rugsėjį buvo pranešta, kad Kryme įvyko keli chemikalų nuotėkiai, dėl kurių Armiansko ir Jany Kapu gyvenvietėse metaliniai daiktai pasidengė rūdimis, nuo medžių nukrito lapai ir masiškai gaišo gyvūnai.Okupantai tada pareiškė, kad „Krymo titano“ – didžiausios gamyklos pusiasalyje ir vienos didžiausių titano dioksido gamintojų Rytų Europoje – rūgšties kaupyklos teritorijoje dėl sausros prasidėjo garavimas.Ukrainos žvalgyba savo ruožtu pranešė, kad ekologinė situacija pablogėjo dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybų – sviediniai pataikė į titano ir sodos gamyklų cheminių atliekų nusodintuvus.

Prancūzijos prezidentas Macronas: Putinas pažadino NATOPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadino NATO, kai pernai įsiveržė į Ukrainą.„2019 m. gruodį pasakiau griežtus žodžius NATO atžvilgiu“, – žurnalistams Bratislavoje sakė E. Macronas, prisiminęs, kaip tuo metu pavadino Vakarų gynybos Aljansą „mirusiomis smegenimis“.„Galiu pasakyti, kad šiandien Vladimiras Putinas pažadino (NATO) baisiausiais elektros šokais“, – pridūrė jis.E. Macronas paragino Vakarus pasiūlyti Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai „apčiuopiamas ir patikimas“ saugumo garantijas. Jis pabrėžė, kad Ukraina „šiandien gina Europą“, todėl Vakarai suinteresuoti, kad Kyjivas „gautų iš mūsų patikimas daugiašales saugumo garantijas“.Taip pat trečiadienį E. Macronas pareiškė, kad Europos gynybos struktūra yra „nepakeičiama“ bloko patikimumui ilgalaikėje perspektyvoje.„Europos gynyba, Europos ramstis NATO viduje, būtinai reikalingas. Tai vienintelis būdas patikimumui (...) ilgalaikėje perspektyvoje", - sakė E. Macronas Bratislavoje ir pridūrė, jog „nuo mūsų, europiečių, priklauso, ar ateityje galėsime apsiginti“.

Padažnėjo krovininių lėktuvų skrydžiai iš Irano į MaskvąTrečiadienį Maskvoje nusileido Irano lėktuvas Il-76, galintis gabenti karinius krovinius. Tai jau antrasis krovininio laivo reisas nuo gegužės 29 d.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi tarnybos „Flightradar24“ duomenimis.Pasak tarnybos atstovų, trečiadienį 9 val. 24 min. Vnukovo oro uoste nusileido Irano aviacijos kompanijos „Pouya Air“ krovininis lėktuvas Il-76TD. Jis atskrido į Maskvą iš Teherano.Manoma, kad jau trečiadienį orlaivis grįš į Teheraną.Pažymima, kad prieš tai Irano lėktuvai Maskvoje leidosi gegužės 21-ąją ir 24-ąją.Stebėjimo grupės savo ruožtu praneša, kad Il-76 galėjo pristatyti į Rusiją karinių krovinių.Iranas teikia karinę paramą Rusijai, kuri jau daugiau kaip  metus kariauja plataus masto karą prieš Ukrainą. Teheranas tiekia Maskvai bepiločius orlaivius „Shahed“, kuriuos rusai  vėliau naudoja atakuodami taikius Ukrainos miestus.Pats Teheranas neigia bet kokį ginklų tiekimą Rusijai.Pasak stebėtojų, tokie dažni krovininių lėktuvų skrydžiai į Maskvą gali būti viena iš priežasčių, kodėl pastaruoju metu rusai vis dažniau rengia naktines atakas prieš Ukrainą, pirmiausia – Kyjivą. Ukrainos žvalgybos duomenimis, rusai iranietiškų dronų gauna partijomis po 250–300 bepiločių skraidyklių.

Kremliaus teigimu, įvesti karo padėtį Rusijoje neplanuojamaNepaisant pastarųjų bepiločių orlaivių atakų Maskvoje ir tebesitęsiančių Rusijos pasienio su Ukraina regionų apšaudymo, Kremlius nemato reikalo įvesti šalyje karinę padėtį.Apie karo padėties įvedimą šiuo metu nekalbama, trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Remiantis žiniasklaidos pranešimais, jis reagavo į Rusijos Šiaurės Kaukazo Čečėnijos respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo reikalavimus. Po antradienio bepiločių orlaivių atakų Maskvoje prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas pareikalavo imtis griežtesnių veiksmų prieš Ukrainą, o Rusijoje paskelbti karo padėtį.D. Peskovas pabrėžė, kad sprendimą priims Maskva, o ne regionai.Jis dar kartą pareiškė susirūpinimą dėl tebesitęsiančio Rusijos pasienio regiono Belgorodo apšaudymo. „Ten padėtis gana kelianti nerimą. Imamasi priemonių“, – sakė D. Peskovas.Anksčiau pranešta, kad gegužės 22 d. į Belgorodo sritį iš Ukrainos įžengė ginkluoti kovotojai su karine technika. Teigiama, kad tai buvo už Ukrainą kovojančių Rusijos piliečių savanorių dalinys, tačiau liko neaišku, ar kovotojai bendradarbiauja su Kyjivu.

Apklausa: Rusijos gyventojai vis mažiau domisi karu su UkrainaKaras su Ukraina tebėra svarbiausias įvykis, kuris rūpi Rusijos gyventojams, tačiau susidomėjimas juo sumažėjo nuo 75 proc. iki 17 proc.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Levados centro apklausos rezultatais.Atsakydami į klausimą „Kurie pastarųjų keturių savaičių įvykiai jums labiausiai įstrigo atmintyje?“, šių metų balandžio mėnesį 17 proc. rusų nurodė „specialiąją karinę operaciją“.2022 metų kovą taip atsakiusių respondentų buvo 75 proc., balandį – 63 proc., gegužę – 42 proc., liepą – 32 proc., rugpjūtį – 34 proc., rugsėjį – 35 proc., spalį – 36 proc., lapkritį – 47 proc.,  gruodį – 30 proc., 2023 metų sausį – 31 proc., vasarį – 25 proc., kovą – 19 proc.Levados centro apklausa buvo surengta 2023 metų balandžio 20-26 dienomis, joje dalyvavo 1623 respondentai.Portalas primena, kad šių metų balandį Rusijos gyventojų parama karui prieš Ukrainą išaugo iki 75 proc. O vasarį 63 proc. rusų buvo įsitikinę, kad karas prieš Ukrainą vyksta sėkmingai.

Vokietija uždaro keturis Rusijos generalinius konsulatusVokietija smarkiai sumažins Maskvos diplomatų skaičių, reaguodama į Rusijos sprendimą sumažinti žmonių, kuriuos Berlynas gali įdarbinti savo ambasadose ir institucijose Rusijoje, skaičių, trečiadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.„Nusprendėme atšaukti sutikimą dėl keturių iš penkių Vokietijoje veikiančių Rusijos konsulatų veiklos“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė atstovas, keturi Rusijos generaliniai konsulatai Vokietijoje turės būti uždaryti.

Rusijoje statomi didžiuliai šaldytuvai Ukrainoje sunaikintų okupantų lavonamsKurske ir Rostove prie Dono rusai stato didžiulius kompleksus kare prieš Ukrainą sunaikintų kareivių lavonams rūšiuoti, analizuoti ir laikyti.Kaip pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi UNIAN, kiekvieno objekto plotas – daugiau kaip 4 tūkst. kvadratinių metrų.„Kompleksuose bus: punktai tardymo veiksmams ir kūnų tyrimams atlikti; 1000 vietų šaldytuvai; sandėliai su karstais ir kitomis laidojimo dekoracijomis; gedulo salė. Kompleksas sunaikintiems okupantams Rostove prie Dono turėtų atsieiti apie 600 mln. rublių, Kurske - daugiau kaip 800 mln. rublių“, - sakoma pranešime.Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai taip pat pabrėžė, kad Rusija jau nebegali nuslėpti kare prieš Ukrainą patiriamų personalo nuostolių masto, o šių kompleksų statyba patvirtina faktą, kad Putino režimas siunčia savo okupacinę kariuomenę į mirties konvejerį, tačiau neįstengia susitvarkyti su žuvusiųjų srautu.Ukrainos pareigūnai priminė, kad kiekvienas Rusijos kareivis, nepadaręs karo nusikaltimų, turi galimybę pasiduoti į nelaisvę, kitaip jo laukia šaldytuvas viename iš lavonų rūšiavimo kompleksų Rusijoje.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, nuo plataus masto karo pradžios iki gegužės 31 d. Ukrainoje buvo sunaikinta apie 207 910 okupantų rusų. Pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 470 įsibrovėlių.

Ukraina teigia, kad suvaržymai jos grūdų eksportui yra naudingi PutinuiUkraina trečiadienį įspėjo, kad jos grūdų eksportui kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse pritaikyti suvaržymai padeda Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui skaldyti žemyną.Praėjusį mėnesį kelios Ukrainos kaimyninės šalys, įskaitant ištikimą rėmėją Lenkiją, įvedė laikinus apribojimus Ukrainos žemės ūkio produktams.„Ribojimų tąsa virsta papildomais ginklais Putino rankose, nukreiptais prieš vienybę Europoje, – tviteryje parašė Ukrainos žemės ūkio ministerija. – Dabartiniai ribojimai turi būti atšaukti.“ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis antradienį paragino pratęsti kai kurių bloko šalių įvestus apribojimus grūdų importui bent iki spalio pabaigos. Dabartinis jų galiojimo terminas turėtų baigtis birželio 5 d.Pernai pradėtai Rusijos invazijai smarkiai sutrikdžius ukrainietiškų grūdų gabenimą tradiciniais eksporto kanalais per Juodąją jūrą, atitinkamus krovinius buvo pradėta vežti sausumos keliais pro Ukrainos kaimyninių šalių teritoriją. ES valstybės narės buvo susitarusios netaikyti kai kuriam importui iš Ukrainos kiekybinių apribojimų, muitų ir oficialių inspekcijų.Tačiau vėliau kai kurių bloko šalių ūkininkai pradėjo skųstis krintančiomis kainomis – į tai buvo sureaguota vienašališkomis ribojamosiomis priemonėmis Ukrainos maisto produktų eksportui. ES galiausiai pasiekė susitarimą su visomis penkiomis šalimis – Lenkija, Vengrija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija – ir leido joms blokuoti grūdų importą iš Ukrainos.Šiuos suvaržymus ginčija 12 ES šalių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją. Jos yra išreiškusios susirūpinimą dėl „skaidrumo stokos“ ir perspėjusios, kad rizikuojama pakenkti Europos bendrajai rinkai.

Apie kerštą prakalbusiam Kadyrovui – Ukrainos atsakasUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas atsakydamas į Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo grasinimus, tviteryje rašė, kad čečėnai turėtų keršyti Maskvai ir asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už karą Čečėnijoje, o ne grasinti Ukrainai.„Kadyrovas turėtų keršyti Maskvai ir Putinui asmeniškai, o ne grasinti Ukrainai. Tai rusai žudė ir naikino čečėnus. Tai rusai į čečėnų žemę atnešė šimtmečius trukusią vergiją, tūkstančius nužudytų ir nukankintų moterų ir vaikų, sugriautus miestus ir išniekintus protėvių kapus. Ne ukrainiečių, o rusų tankai sulygino Grozną ir jo civilius gyventojus su žeme. Čečėnų tauta tai prisimena, ir atėjo laikas prisiminti tiems, kurie pamiršo!“ – rašė O. Danilovas.Kaip jau buvo pranešta anksčiau, kelios žiniasklaidos priemonės paskelbė informaciją, kad R. Kadyrovas pažadėjo atkeršyti už bepiločių orlaivių atakas prieš Maskvą.Pasak Rusijos žiniasklaidos, Maskvą ir Maskvos sritį atakavo maždaug 25 dronai, daugumą jų numušė Maskvos srities oro gynyba, kai kurie dronai, skridę labai mažame aukštyje, atsitrenkė į medžius ir laidus. Trys dronai rėžėsi į gyvenamuosius pastatus, tačiau vieno iš jų sprogmenys nesprogo.

Rusija tvirtina, kad neva sunaikino paskutinį Ukrainos karo laivąRusija trečiadienį pareiškė, kad neva sunaikino paskutinį Ukrainos karinio jūrų laivyno karo laivą.Jis esą buvo dislokuotas pietiniame Odesos uoste.„Gegužės 29 dieną per Rusijos karinių oro pajėgų surengtą didelio tikslumo smūgį į inkaravimo vietą Odesos uoste buvo sunaikintas paskutinis Ukrainos karinio jūrų laivyno karo laivas „Jurijus Olefirenko“, – tvirtino Rusijos kariuomenė.

Medvedevas grasina Didžiajai BritanijaiBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas grasina Jungtinei Karalystei dėl jos paramos Ukrainai, praneša agentūra „Reuters“.Didžioji Britanija yra „amžina Maskvos priešė“, – tviteryje pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis, kuris yra ir Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas.„Jungtinė Karalystė veikia kaip Ukrainos sąjungininkė ir teikia jai karinę paramą – įrangą ir specialistus. Tai reiškia, kad ji de facto kariauja neskelbtą karą prieš Rusiją“, – teigė D. Medvedevas. Todėl, pasak jo, bet kuris oficialus Didžiosios Britanijos atstovas gali būti laikomas „teisėtu kariniu taikiniu“. Tai esą pasakytina ir apie karinius, ir apie civilius atstovus. Taip D. Medvedevas reagavo į britų užsienio reikalų sekretoriaus Jameso Cleverly‘io teiginius – šis pareiškė, kad Ukraina turi teisę naudoti jėgą už savo sienos ribų.„Kvaili“ Didžiosios Britanijos pareigūnai turėtų pagalvoti, kad Jungtinė Karalystė gali būti kvalifikuojama kaip „kariaujanti šalis“, –  rašė D. Medvedevas.

Zelenskis: Rusija nužudė mažiausiai 483 vaikusNuo karo pradžios Rusija Ukrainoje nužudė mažiausiai 483 vaikus, suluošino dar beveik tūkstantį, per konferenciją, skirtą Tarptautinei vaikų gynimo dienai, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Rusijos agresija ir teroras jau 15 mėnesių griauna ne tik pastatus. Jie griauna pagrindines žmogaus teises ir mūsų vaikus. Teisę į saugią aplinką, švietimą, vystymąsi, sveikatos priežiūrą, poilsį, laisvalaikį, gyvenimą. Rusija atėmė mažiausiai 483 ukrainiečių vaikus. Tai likimai, apie kuriuos mes tikrai žinome. Rusija nužudė mažiausiai 483 vaikus... Rusija suluošino dar beveik tūkstantį vaikų“, – sakė šalies vadovas.

Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje rusai susprogdino kelio atkarpą Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos pasienyje rusai susprogdino kelio atkarpą, skelbia UNIAN. Prie paminklo „Trys seserys“ įvykusio sprogimo vaizdo įrašą trečiadienį paskelbė rusiški „Telegram“ kanalai. Informaciją patvirtino ir Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. Komentare leidiniui „Ukrainska Pravda“ jis patikslino, kad kelio Černihivas–Brianskas atkarpa buvo susprogdinta antradienį. Anot jo, tai padarė rusai. „Jie pradėjo sprogdinti kelius, tikriausiai bijodami, kad Ukraina pradės puolimą prieš regiono centrą. Tačiau Ukraina nėra agresorė“, – sakė A. Demčenka. „Mūsų valstybė tik ginasi ir mums nereikia Briansko“, – pridūrė jis. https://t.me/new_militarycolumnist/108833

TATENA vadovas suformulavo saugumo taisykles Zaporižios AETarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis suformulavo Rusijos okupuotos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės apsaugos gaires. „Negali būti vykdoma jokių atakų iš elektrinės ar prieš ją, ypač prieš reaktorius, panaudoto kuro saugyklas, kitą kritinę infrastruktūrą ar personalą“, – sakė R. Grossis antradienį JT Saugumo Taryboje Niujorke.Jis paragino Rusiją ir Ukrainą laikytis taisyklių, kad būtų užkirstas kelias radioaktyvių medžiagų nutekėjimui. Be to, Zaporižia negali būti naudojama kaip karinė bazė ar ginkluotės, pavyzdžiui, tankų ar artilerijos, sandėlis. Taip pat būtina užtikrinti išorinį elektros energijos tiekimą bei apsaugoti jėgainę nuo sabotažo aktų. Apie visus pažeidimus jis skelbs viešai, pabrėžė R. Grossis.Rusija savo invazijos į Ukrainą pradžioje perėmė didžiausios Europos branduolinės elektrinės kontrolę. Artilerijos atakos aplink jėgainės teritoriją praėjusią vasarą sukėlė nerimą dėl branduolinės katastrofos. Todėl šeši blokai, kurių bendra grynoji galia yra 5 700 megavatų, buvo sustabdyti ir dabar yra tik aušinami. Stebėtojai mano, kad elektrinės išlaisvinimas bus vienas pagrindinių laukiamo didelio Ukrainos puolimo tikslų.

Daugiau nei 60 proc. Lenkijoje esančių ukrainiečių planuoja grįžti namo, rodo apklausaNet 62 proc. Lenkijoje gyvenančių ukrainiečių artimiausiu metu ar per ilgesnį laiką planuoja grįžti į Ukrainą, visų pirma dėl susirūpinimo savo artimaisiais ir lėšų pragyvenimui stygiaus.Tai rodo apklausos „Ukrainos piliečiai Lenkijos darbo rinkoje. Nauji iššūkiai ir perspektyvos“ rezultatai, pristatyti „Ukrinform“ spaudos centre.Apklausos autoriai – EWL migracijos platforma, EWL paramos migrantams darbo rinkoje fondas ir Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centras – nurodė, kad 60 proc. respondentų yra prieškario migrantai, o 40 proc. – karo pabėgėliai po 2022 metų vasario 24 dienos.67 proc. respondentų buvo moterys, o tarp karo pabėgėlių moterys sudaro 92 procentus. Apie 50 proc. apklaustųjų į Lenkiją atvyko su vaikais, o 35 proc. Lenkijoje gyvenančių ukrainiečių gerai kalba lenkiškai.Tyrėjai pažymėjo, kad 62 proc. respondentų artimiausiu metu ar ilgesnėje perspektyvoje planuoja grįžti į Ukrainą. Tuo pat metu 30 proc. karo pabėgėlių pareiškė norą likti Lenkijoje. Be to, 50 proc. Lenkijoje gyvenančių ukrainiečių pareiškė ketinantys kreiptis dėl leidimo gyventi šalyje.Paprašyti pakomentuoti, kodėl nori likti Lenkijoje, respondentai atsakė: „Lenkijoje turiu draugų, pažįstamų“, „Lenkai yra draugiški Ukrainos piliečiams“, „Lenkija yra artimiausia kaimynė kultūriniu požiūriu“, „Mūsų kalbos panašios“, „Lenkijoje lengviau susirasti darbą“.O pasilikti Lenkijoje respondentams trukdo šios priežastys: „Rūpestis dėl artimųjų Ukrainoje“, „Lėšų trūkumas pragyvenimui“, „Sunku susirasti darbą“, „Sunku gauti vaistų“, „Ekonominė padėtis Lenkijoje“ ir „Silpnos lenkų kalbos žinios“ (pastarąjį variantą pasirinko 10 proc. prieškario migrantų ir 25 proc. karo pabėgėlių).Prieškario migrantų ir karo pabėgėlių apklausa atlikta 2023 metų kovo 4-13 dienomis. Apklausta apie 500 žmonių.

Britų žvalgyba: Rusijos kariuomenė vis dažniau atsisako iniciatyvos fronteNuo šių metų gegužės pradžios Rusija vis dažniau atsisako iniciatyvos fronte ir tik reaguoja į Ukrainos veiksmus, užuot aktyviai siekusi savo karo tikslų. Apie tai tviteryje rašo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, cituodama naujausią žvalgybos informaciją."Nuo 2023 m. gegužės pradžios Rusija vis dažniau perleidžia iniciatyvą konflikte ir reaguoja į Ukrainos veiksmus, užuot aktyviai judėjusi savo karo tikslų link", - sakoma pranešime.Pažymima, kad per 2023 metų gegužę Rusija surengė 20 naktinių atakų bepiločiais orlaiviais ir sparnuotosiomis raketomis Ukrainos gilumoje.„Rusijai nelabai pavyko pasiekti savo tikėtinų tikslų – neutralizuoti pagerintą Ukrainos oro gynybą ir sunaikinti Ukrainos kontratakos pajėgas. Ant žemės ji perdislokavo saugumo pajėgas siekiant reaguoti į partizanų atakas Rusijos vakaruose“, – rašoma ataskaitoje.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 207 910 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 207 910 karių (+470 per pastarąją parą). Tai trečiadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 802 Rusijos tankus, 7 472 (+3) šarvuotąsias kovos mašinas, 3 460 (+15) artilerijos sistemų, 575 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 333 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 313 lėktuvų, 298 sraigtasparnius, 6 230 (+11) automobilių, 18 laivų, 3 124 (+32) dronus, 454 specialiosios technikos vienetus ir 1 107 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Per Rusijos atakas šią parą vienas žmogus žuvo, 13 buvo sužeistaPranešama apie pastarąją parą įvykdytas Rusijos atakas devyniose Ukrainos srityse. Regiono valdžios duomenimis, vienas gyventojas žuvo, dar 13 buvo sužeisti, tarp jų ir vaikas.Pasak Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kirylenko, per Rusijos atakas Časiv Jare vienas žmogus, o kitose regiono gyvenvietėse šeši žmonės buvo sužeisti.Donecko srityje apgadinta trylika namų, du daugiaaukščiai, ūkiniai pastatai, ugdymo įstaiga, pataisos namai, biblioteka ir dvi medicinos įstaigos.Rusijos pajėgos taip pat smogė transporto kompanijai netoli Pavlohrado, Dniepropetrovsko srityje.  Regiono gubernatorius Serhijus Lysakas pranešė, kad per atakas nesunkiai sužeistas aštuonerių metų berniukas. Per išpuolį buvo apgadintas dviejų aukštų gyvenamasis pastatas, privati ​​rezidencija ir garažai.

Praėjusią parą rusai apšaudė tris Charkivo srities rajonus, yra sužeistųGegužės 30 d. Rusijos pajėgos apšaudė tris rajonus Charkivo srityje.Tai per „Telegram“ pranešė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas, rašo „Ukrinform“.„Per pastarąją parą nebuvo užfiksuota jokių smūgių Charkivo miestui. Priešas toliau apšaudė civilinę infrastruktūrą ir gyventojus Charkivo, Čuhujivo ir Kupiansko rajonuose“, – sakė jis.Anot O. Syniehubovo, per Vovčansko apšaudymą buvo apgadinti pastatai ir kilo gaisrai. Sužalotas 72 metų vyras.

Iš Kyjivo grįžęs JAV senatorius: Ukraina turi įspūdingą planąPo savaitgalį vykusio apsilankymo Kyjive JAV senatorius Lindsey‘is Grahamas „NatSec Daily“ sakė: kai prasidės Ukrainos kontrpuolimas, „rusai labai nemaloniai nustebs“, rašo „Politico“.Skelbiama, kad Amerikos politikas iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo komandos gavo informacijos apie Ukrainos karinius planus. Grįžęs į Jungtines Valstijas, telefonu jis žurnalistams sakė: „Artimiausiu metu tapsime tikrai įspūdingos ukrainiečių galios demonstracijos liudininkais.“Pirmadienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pranešė, kad „sprendimai, kada pajudės pajėgos, jau priimti“.L. Grahamas, kurį Rusija dėl jo paramos Ukrainai nori sulaikyti, daugiau detalių apie Ukrainos kontrpuolimą ar jo tvarkaraštį nepateikė. Tik akcentavo, kad „apsprendžiančios karinės operacijos“ – kitaip tariant, Rusijos gynybą apeinančios atakos, po kurių Maskva nerimauja, ko laukti toliau – jau prasidėjo, o tai reiškia, kad labai greitai sulauksime ir kontrpuolimo.

Ukraina gaus vieną moderniausių kovos mašinų, ginančių NATOUkrainą gins viena moderniausių pėstininkų kovos mašinų CV-90. Tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija.Pėstininkų kovos mašiną CV-90 gynybos pajėgos gaus iš Švedijos.„Tai bus dar viena galinga Švedijos partnerių pagalba. Šarvuotos mašinos aptarnauja daugelį NATO valstybių“, – sakoma pranešime.Gynybos ministerija taip pat pranešė, kad Ukrainos įgulos jau baigia mokymus, kaip valdyti šias pėstininkų kovos mašinas.

Po drono atakos naftos perdirbimo gamykloje Rusijoje kilęs gaisras užgesintas Pietų Rusijos Krasnodaro srityje po drono atakos naftos perdirbimo gamykloje kilęs gaisras, institucijų duomenimis, užgesintas. Tai trečiadienį pranešė gubernatorius Venjaminas Kondratjevas. Afipskio naftos perdirbimo gamykla yra už 15 km į pietvakarius nuo srities sostinės Krasnodaro. Apie padarytą žalą kol kas informacijos nėra.Nepavirtintais žiniasklaidos pranešimais, regione naktį atakuota ir antra naftos perdirbimo gamykla, tačiau čia gaisro išvengta.Maskva dėl tokių atakų kaltina Ukrainą. Prieš daugiau kaip 15 mėnesių Rusijos užpulta kaimyninė šalis planuoja didelį puolimą savo okupuotoms teritorijoms išlaisvinti.

„Politico“: „Vagner“ grupuotė ieško naujų samdinių naudodamasi tviteriu ir feisbukuRusijos sukarinta grupuotė „Vagner“, naudodamasi socialiniais tinklais „Twitter“ ir „Facebook“, ieško darbuotojų – medikų, dronų operatorių ir net psichologų, kurie padėtų vykdyti kovines operacijas, įskaitant karą Ukrainoje. Taip teigia leidinys „Politico“, kuris remiasi išskirtiniu tyrimu.„Vagner“, kurios samdiniai veikia ne vienoje šalyje, darbo skelbimai šiose dviejose socialinės žiniasklaidos platformose per pastaruosius 10 mėnesių sulaukė beveik 120 tūkst. peržiūrų, teigia dezinformaciją nagrinėjanti Jungtinės Karalystės tyrimų organizacija „Logically“, – rašoma leidinio straipsnyje.60-yje pranešimų dešimtimis kalbų, įskaitant prancūzų, ispanų ir vietnamiečių, buvo dalijamasi informacija apie kovotojų, IT specialistų, vairuotojų ir medikų darbo vietas, kurias „Vagner“ gali pasiūlyti. Juose taip pat buvo nurodyti kontaktiniai telefono numeriai, „Telegram“ paskyros ir reklamuojamas 240 tūkst. rublių (2 800 eurų) mėnesinis atlyginimas su priedais, įskaitant sveikatos priežiūrą.Neaišku, kiek sėkmingos buvo tokios įdarbinimo kampanijos. Vis dėlto smurto kurstymas – ir Rusijos išpuolių prieš Ukrainą skatinimas – beveik neabejotinai yra atskirų „Facebook“ ir „Twitter“ paslaugų teikimo sąlygų, draudžiančių tokią informaciją, pažeidimas.„Įvardijome „Vagner“ grupę pavojinga organizacija, o tai reiškia, kad ji negali būti mūsų platformose“, – sakė bendrovės „Meta“ atstovas spaudai. Jis pridūrė, kad bendrovė taip pat šalina turinį, kuriame „giriama ar iš esmės remiama „Vagner“, įskaitant ir darbo skelbimus, vos tik apie tai sužino“.Į prašymą pateikti komentarą „Twitter“ atsiuntė automatinį atsakymą – kakučio paveiksliuką. Praėjusią savaitę ši socialinės žiniasklaidos įmonė pasitraukė iš Europos Sąjungos kovos su dezinformacija chartijos.

Po dronų atakos Maskvoje apie kerštą prakalbo ir KadyrovasPo dronų atakos Maskvoje Rusija pagrasino Ukrainai kerštu. Be Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino, kuris apkaltino Kyjivą teroru ir paskelbė, jog į atakas bus reaguota, apie kerštą prakalbo ir jo marionetė Ramzanas Kadyrovas: Čečėnijos vadovas pareikalavo įvesti karo padėtį, kad būtų galima imtis griežtesnių veiksmų prieš Ukrainą.„Karinės specialiosios operacijos zonoje netrukus parodysime, kas yra kerštas tikrąja šio žodžio prasme“, – rašė R. Kadyrovas „Telegram“ kanale. Jis dar kartą pagrasino rusų atakomis ir Vakarų Europai. Rusija, pavyzdžiui, gali pasibelsti į Vokietijos ar Lenkijos duris, pareiškė R. Kadyrovas.Rusų oro gynyba antradienio rytą virš Maskvos numušė kelis dronus. Institucijų duomenimis, buvo apgadinti keli namai, nukentėjo du žmonės. Kas pasiuntė dronus, lieka neaišku. Rusijos puolama Ukraina atmetė tiesioginę atsakomybę dėl atakų Maskvoje.

Gaisras kilo Krasnodaro krašte esančioje naftos perdirbimo gamyklojeTrečiadienio naktį Afipskio naftos perdirbimo gamykloje, Rusijos pietiniame Krasnodaro regione, kilo gaisras po tikriausiai bepiločio orlaivio smūgio, pranešė regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.Gaisras buvo greitai suvaldytas ir žmonės nenukentėjo. Pranešama, drono ataka įvyko apie 3 valandą nakties vietos laiku, po ko naftos perdirbimo gamykla buvo „apimta liepsnos ir dūmų“.Afipskio naftos perdirbimo gamykla yra netoli Juodosios jūros Novorosijsko uosto.https://t.me/uniannet/99842

Analitikai paaiškino, ką reiškia Putino reakcija į dronų ataką Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabandė sumenkinti bepiločių ataką prieš Maskvą, kad nepaaiškėtų, kokios ribotos yra jo galimybės „atkeršyti“ Ukrainai, teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. V. Putinas antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos neva sudavė smūgį Ukrainos karinės žvalgybos štabui „prieš dvi–tris dienas“, ir teigė, jog Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos toliau reaguoja į „Ukrainos karą su Donbasu“ – atakuoja Ukrainos karinę infrastruktūrą. Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija nepranešė apie Ukrainos karinės žvalgybos bazei suduotą smūgį ir šio V. Putino pareiškimo patvirtinimo nėra, konstatuoja analitikai. V. Putinas taip pat sakė, kad Ukraina neva mėgina išprovokuoti atsaką ir priversti Rusiją „kopijuoti“ Ukrainos veiksmus. Tas faktas, jog V. Putinas pabrėžė ankstesnius ir dabartinius raketų smūgius, pasak analitikų, ko gero, yra jo bandymas signalizuoti, kad Rusija jau aktyviai imasi atsakomųjų priemonių ir kad jai nereikia atskirai reaguoti į tolesnes „Ukrainos provokacijas“. Iki šiol V. Putinas metodiškai reaguodavo į realius ir tikėtinus Ukrainos veiksmus ir liepdavo rengti didelio masto raketų smūgių kampanijas bei masines dronų atakas – tikėtina, dėl Rusijos pajėgų negebėjimo mūšio lauke pasiekti lemiamų pergalių.

JT sureagavo į bepiločių orlaivių ataką MaskvojeJungtinės Tautos mano, kad bepiločių orlaivių ataka prieš Maskvą negali būti lyginama su nuolatiniu Ukrainos apšaudymu, rašo „Ukrinform“. JT generalinio sekretoriaus atstovas Stephane'as Dujarric, komentuodamas neseniai įvykdytą masinį Ukrainos miestų apšaudymą, sakė, kad Antonio Guterresas pasmerkė išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą.S. Dujarric pabrėžė, kad JT smerkia visas atakas prieš civilinius taikinius.„Tačiau jokiu būdu negalima lyginti bepiločių orlaivių atakos prieš Maskvą su nuolatiniu Ukrainos apšaudymu“, – pridūrė pranešėjas.

Rusijos Belgorodo sritis vėl apšaudytaBelgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas per „Telegram“ pranešė, kad gegužės 31 d. naktį buvo apšaudytas Šebekino miestas.Pirminiais duomenimis, vienas žmogus nukentėjo. V. Gladkovas taip pat sakė, kad apšaudymo metu buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, degė transporto priemonės.Šebekinas yra tik už 7 km nuo sienos su Ukraina.Anksčiau, gegužės 29 d., jis sakė, kad Ukraina į Rusijos atakas reagavo apšaudydama Belgorodo sritį, apgadindama gamyklą ir sukeldama gaisrą bei sužeisdama keturis darbuotojus.

Žiniasklaida: JAV ruošia 300 mln. dolerių gynybos pagalbos paketą UkrainaiJungtinės Amerikos Valstijos trečiadienį ketina paskelbti, kad Ukrainai skirs naują 300 mln. dolerių paramą.Tai antradienį paskelbė „Amerikos balsas“, remdamasis šaltiniais Pentagone, praneša „Ukrinform“.Tikimasi, kad į naują pagalbos paketą bus įtrauktos raketos, skirtos sistemoms HIMARS, prieštankinės sistemos, artilerijos šoviniai, raketos „Zuni“. Be to, nauja parama apims oro gynybos sistemas „Avenger“ ir priešlėktuvines raketas „Stinger“.

Žiniasklaida: Italija pristatys naują karinės pagalbos paketą UkrainaiItalija Ukrainai suteiks dar vieną karinės pagalbos paketą – septintą nuo Rusijos karo pradžios, pranešė Italijos naujienų agentūra „La Repubblica“.Paketo turinys ir informacija apie perdavimą yra įslaptinta, tačiau yra spėlionių, kad Roma sutelks dėmesį į papildomų oro gynybos pajėgumų suteikimą.Ankstesnis Italijos gynybos pagalbos paketas Ukrainai apėmė Italijos ir Prancūzijos oro gynybos sistemas SAMP-T, „Spada“ ir „Skyguard“.

Beveik 1,5 mln. ukrainiečių okupuotose teritorijose gavo Rusijos pasusRusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad per pastaruosius devynis mėnesius beveik 1,5 milijono ukrainiečių okupuotose teritorijose buvo išduoti Rusijos pasai, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA Novosti.Rusijos vidaus reikalų ministerija vasario pradžioje pareiškė, kad daugiau nei 8000 okupuotų Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių gyventojų kasdien kreipiasi dėl Rusijos pilietybės.Tačiau okupuotose teritorijose gyvenantiems ukrainiečiams, kurie atsisako Rusijos pilietybės, dažnai gresia deportacija arba priverstinė mobilizacija į Rusijos kariuomenę.Balandžio pabaigoje Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, leidžiantį iki 2024 metų deportuoti Ukrainos piliečius iš okupuotų teritorijų, jei jie atsisakys priimti Rusijos pilietybę.

Zelenskis: slėptuvės miestuose turi būti prieinamosVietos valdžios atstovai turi užtikrinti, kad ukrainiečiams nuolatinių Rusijos atakų fone būtų prieinamos slėptuvės.Tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vakariniu pranešimu.Jis priminė, kad dėl šiandienos naktinės bepiločių orlaivių atakos gyventojai patyrė nuostolių. Prezidentas pažymėjo, kad labai svarbu atsižvelgti į perspėjimus dėl oro pavojaus ir nereaguoti į tai lengvabūdiškai.„Noriu, kad dabar mane išgirstų visi vietos valdžios atstovai, atsakingi už konkrečias bendruomenes, konkrečią teritoriją: slėptuvės miestuose turi būti prieinamos“, – sakė V. Zelenskis.

Pranešama apie galingus sprogimus Melitopolyje: virš Rusijos karinės bazės kyla dūmaiRusijos okupuotame Melitopolio mieste nugriaudėjo galingi sprogimai, virš buvusios gamyklos, paverstos Rusijos karine baze, pasklido juodi dūmai, pranešė meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Kyiv Independent“.Spalvotųjų metalų gamykla „Avtokolorlyt“ yra prie pietvakarinio išvažiavimo iš Melitopolio.„Okupantai nedelsdami pranešė apie „oro gynybos smūgį“, tačiau dūmai kyla nuo žemės į dangų“, – pridūrė J. Fiodorovas, kuris šiuo metu yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje ir remiasi šaltiniais Melitopolyje.Daugiau informacijos apie sprogimų rezultatus jis nepateikė.

Per paskutinius Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo keturi žmonėsPranešama, kad šiandien visoje Ukrainoje per naujausią Rusijos atakų bangą žuvo keturi žmonės.Pasak pareigūnų, per išpuolius taip pat buvo sužeisti 34 žmonės, įskaitant du vaikus.Reaguodamas į išpuolius Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė: „Rusija bando palaužti mus ir mūsų valią“.Kijevo sostinėje Ukrainos oro pajėgos per naktį sumušė 20 Irane pagamintų bepiločių orlaivių „Shahed“. 11 žmonių buvo sužeisti.Tai buvo 17-asis Rusijos oro puolimas prieš sostinę šį mėnesį.33 metų moteris žuvo, kai sunaikinto Rusijos drono nuolaužos nukrito į jos balkoną daugiabutyje.

Ekspertai: Rusija siekia susilpninti Kyjivo gynybą prieš planuojamą kontrpuolimąPastaruoju metu Rusija sutelkė dėmesį į bemaž kasdienes atakas prieš Ukrainos sostinę, bombarduoja Kyjivą raketomis ir dronais ankstyvomis ryto valandomis ir net šviesiu paros metu.Ukraina tvirtina, kad jai pavyksta numušti daugumą paleistų raketų ir dronų, pranešta tik apie du žuvusiuosius, juos užmušė krintančios nuolaužos, tačiau antskrydžiai kelia klausimų, kokie tokios taktikos motyvai mieste, esančiame toli nuo svarbiausių karo židinių.Pareigūnai ir analitikai mini, kad Rusijos tikslas - sutrukdyti Ukrainos planuojamam kontrpuolimui ir išeikvoti jos oro gynybą.„Apriboti kontrpuolimą“„Tai jų reakcija į rengiamą Ukrainos kontrpuolimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukštas Ukrainos pareigūnas, pageidavęs neskelbti jo pavardės. „Laukiama Ukrainos puolimo, jie nervinasi, – sakė jis. – Jie mėgina apriboti mūsų galimybes, kad išeikvotume oro gynybos raketas ir nukreiptume pajėgas“. Pareigūnas pabrėžė gana mažą Rusijos naudojamų bepiločių orlaivių „Shahed“ kainą lyginant su Ukrainos oro gynybos paleistomis raketomis.Rusija siekia aptikti Ukrainos oro gynybos sistemas ir priversti jas dirbti, kad per naują puolimą nebūtų galima jų perkelti kitur, sakė Ukrainos „Informacinio pasipriešinimo“ grupės, kovojančios su Rusijos propaganda, karinis ir politikos stebėtojas Oleksandras Kovalenka.JAV įsikūręs Karo studijų institutas (KSI) anksčiau teigė, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos pradėjo naują ribotą oro kampaniją, siekdamos sumažinti Ukrainos kontrpuolimo pajėgumus. „Rusijos prioritetas taikytis į Kyjivą greičiausiai rodo, kad ji tikisi dar labiau apriboti kampanijos galimybes ir reikšmingai suvaržyti galimus Ukrainos kontrpuolamuosius veiksmus“, – teigė KSI.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį tviteryje parašė, kad atakomis „siekiama išsekinti Ukrainos oro gynybą“. Jis paragino Europos Sąjungos ir NATO partneres „gaminti daugiau šaudmenų ir tiekti oro gynybos sistemas“.Šiais smūgiais galimai siekiama „pamatyti, kiek perėmėjų liko, ar viską galime perimti“, – sakė Mykola Bielieskovas iš Kyjivo Nacionalinio strateginių studijų instituto.Ukrainos gynybos ministerija pranešė ankstų antradienio rytą Kyjive ir aplink sostinę numušusi 29 iš 31 paleisto drono. Nuo karo pradžios Ukrainos oro gynyba pradėjo dirbti daug sėkmingiau. JAV suteikė Ukrainai pažangias „žemė-oras“ raketų sistemas „Patriot“, galinčias su minimaliais nuostoliais perimti atlekiančias raketas, todėl jos yra pagrindinis Rusijos taikinys. „Svarbiausias jų tikslas – sunaikinti oro gynybos sistemas „Patriot“, – sakė O. Kovalenka.Anksčiau šį mėnesį Rusija pranešė hipergarsine raketa „Kinžal“ sunaikinusi sistemą „Patriot“ Kyjive. JAV pareigūnai sakė, kad sistema buvo apgadinta, bet vis dar veikia.„Kerštas“ už nesėkmesUkrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas per televiziją sakė, kad pastarieji smūgiai iš dalies yra psichologinė operacija. Jis pavadino juos „kerštu“ už Rusijos „nesėkmes“ fronte, skirtu įtikti Rusijos auditorijai ir „sėti paniką tarp Ukrainos gyventojų“.„Galbūt jie tiesiog užsiima terorizmu, nes nieko nepasiekia fronte“, – sakė M. Bielieskovas.Pasak O. Kovalenkos, Rusija tikisi, kad demoralizuoti ukrainiečiai pastūmės prezidentą Volodymyrą Zelenskį surengti taikos derybas su Rusija. „Jie nelabai išmano mūsų psichologiją“, - pridūrė jis.Taikinys – V. Zelenskis?Smūgius Kyjivui galima vertinti kaip nukreiptus į aukščiausius pareigūnus ir jų biurus ar netgi į patį prezidentą V. Zelenskį, tačiau analitikai teigia, jog tai mažai tikėtina.Jei V. Zelenskis laikosi protokolo ir per aviacijos antskrydžius eina į požeminę vadavietę, jis apsaugotas net nuo Rusijos „kinžalų“, sakė M. Bielieskovas.

Apklausa: 66 proc. vokiečių yra prieš didelio nuotolio raketų perdavimą UkrainaiDidžioji dauguma Vokietijos gyventojų yra prieš didelio nuotolio ginkluotės perdavimą Ukrainai.Tai rodo apklausos, kurią surengė RTL ir NTV, rezultatai, praneša portalas „eurointegration“.Į klausimą „Ar Vokietija turi tiekti Ukrainai sparnuotąsias raketas?“ teigiamai atsakė tik 25 proc. tyrimo dalyvių, neigiamai – 66 proc.Kaip pažymi sociologai, toks santykis būdingas visų Vokietijos politinių jėgų šalininkams.Anksčiau buvo pranešta, jog Ukraina oficialiai kreipėsi į Vokietiją, prašydama perduoti jai sparnuotųjų raketų „Taurus“, kurių veikimo nuotolis – iki 500 km.

Podoliakas: bepiločių orlaivių ataka prieš Maskvą sukrėtė Rusijos politinį elitąBepiločių orlaivių ataka Maskvoje ir Maskvos srityje atskleidė tris dalykus, rodančius Rusijos būklę.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.„Šios dronų atakos atskleidė tris dalykus. Pirma, Rusijos vidaus erdvė visiškai nekontroliuojama. Antra, nėra jokios apsaugos nuo smūgių iš oro ar sausumos, niekur. Šie dronai, žinoma, yra maži, bet jie, nors gegužės 9-ąją buvo uždrausta naudoti bepiločius orlaivius, ramiai pakilo ir nuskrido į Maskvą“, – sakė pareigūnas.Jis taip pat mano, kad ši dronų ataka parodė Rusijos techninį nerangumą.„Nei sistemos „Pancir“, nei elektroninės kovos priemonės, niekas neveikia. Ir tai sukrėtė Rusijos politinį elitą, nes parodė, kad Rusijoje visiškai lengva sukelti ginkluoto protesto nuotaikas ne tik Belgorodo srityje, bet ir bet kurioje kitoje teritorijoje“, – pabrėžė M. Podoliakas.Portalas primena, kad antradienio rytą Maskvoje ir regione buvo pranešta apie bepiločių orlaivių ataką – kai kurie iš jų įsirėžė į gyvenamuosius namus.Rusijos žiniasklaida rašė, kad atakoje dalyvavo 32 dronai, iš kurių 19 esą buvo numušti. Rusijos gynybos ministerija pranešė tik apie aštuonis dronus.Taip pat buvo pranešta, jog Rusijos žiniasklaida gavo iš Rusijos prezidento administracijos tam tikrų nurodymų, kaip nušviesti bepiločių orlaivių ataką prieš Maskvą ir Maskvos sritį.

Italija ruošia naują ginkluotės paketą UkrainaiItalija ruošia naują karinės pagalbos Ukrainai paketą. Ši ginkluotės siunta turėtų būti jau septintoji.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi Italijos gynybos ministro Guido Crosetto pareiškimu, apie kurį rašo „La Repubblica“."Ruošiamas naujas ginkluotės paketas Ukrainai. Tai bus jau septintoji karinės technikos siunta Kyjivui", – sakoma pranešime.Ministras apie tai informavo per Italijos parlamento Saugumo komiteto posėdį.Kas konkrečiai sudarys šį paketą, nepatikslinama.Neseniai buvo pranešta, kad Ukraina jau gavo tolimojo nuotolio oro gynybos kompleksą SAMP-T, kurį perduoti buvo pažadėjusios Prancūzija ir Italija.Dar balandį pasirodė informacija, kad Italija perdavė Ukrainai apie 30 savaeigių artilerijos pabūklų M109L.

JK: Ukraina turi teisę gintis peržengdama savo sienasJungtinės Karalystės diplomatijos vadovas Jamesas Cleverly‘is pasakė, kad Ukraina turi visišką teisę gintis ir nukreipti jėgą už savo sienų, rašo „Sky News“. J. Cleverly‘is teigė nenorįs spekuliuoti, kas atsakingas dėl antradienį vykusių bepiločių orlaivių atakų Maskvos gyvenamajame rajone, tačiau pabrėžė, kad Kyjivas turi visišką teisę gintis.„Žinoma, ji teisėtai gali tai daryti neperžengdama savo sienų, bet taip pat turi teisę ir nukreipti jėgą už jų, kad sumažintų Rusijos galimybes nukreipti jėgą į pačią Ukrainą“, – pridūrė, kalbėdamas spaudos konferencijoje Estijoje.J. Cleverly‘io teigimu, „teisėti kariniai taikiniai“ už Ukrainos sienų yra savigynos dalis. „Turime tai pripažinti“, – sakė jis.

ES: nauji Rusijos išpuoliai rodo, kad Putinas nerimtai žiūri į karo pabaigąEuropos Komisija teigia, kad nauja Rusijos atakų prieš Kijevą ir kitus Ukrainos regionus banga rodo, kad Vladimiras Putinas nerimtai žiūri į karo sustabdymą, rašo „Sky News“.EK atstovas užsienio reikalams ir saugumo politikai Peteris Stano sako, kad Ukrainos sostinę Rusija „atakuoja masiškai“.Jis sakė, kad pastarųjų dienų Rusijos antskrydžiai, per kuriuos smogta ligoninei ir gyvenamiesiems pastatams, žuvo ir buvo sužeisti Ukrainos gyventojai, rodo, kad Rusija „toliau beatodairiškai terorizuoja“ Ukrainą „žiauriu ir barbarišku būdu“.„Šie išpuoliai rodo, kad Putinas rimtai nenusiteikęs sustabdyti savo karo ir nori tęsti eskalavimą prieš Ukrainos žmones“, – sakė P. Stano.

JAV nepritaria atakoms Rusijos vidujeAntradienį, po dronų smūgių į daugiaaukščius pastatus Maskvoje, Jungtinės Amerikos Valstijos pareiškė nepritariančios atakoms Rusijos viduje, bet pabrėžė, kad už karą Ukrainoje atsakinga Rusija.„Nepritariame atakoms Rusijoje. Tiekiame Ukrainai įrangą ir rengiame mokymus, nes to jai reikia, kad atsiimtų savo suverenią teritoriją“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai, valstybės sekretoriui Antony Blinkenui lankantis Švedijoje.Pasak atstovo, JAV vis dar vertina, kas nutiko Maskvoje, ten pirmą kartą nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą nukentėjo gyvenamieji pastatai. Prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Kyjivą.Tačiau Valstybės departamento atstovas pabrėžė, kad antradienį Rusija jau 17-ąjį kartą per gegužės mėnesį įvykdė oro antskrydžius Kyjive.„Rusija pradėjo šį neišprovokuotą karą prieš Ukrainą. Rusija gali bet kada jį užbaigti, išvedusi savo pajėgas iš Ukrainos, užuot kasdien žiauriai puolusi Ukrainos miestus ir žmones“, – sakė atstovas.

Ukrainos teismas skyrė 15 metų kalėjimo FSB agentui, padėjusiam nutaikyti raketas į Kropivnyckio elektros pastotęOro ataką prieš Kropivnyckio elektros pastotę rengusiam Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentui Ukrainos teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę.Tai antradienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos saugumo tarnyba (UST).„Saugumo tarnyba surinko pagrįstų dar vieno FSB agento kaltės įrodymų. Jis vykdė priešo užduotis koreguoti Rusijos smūgius iš oro Kropivnyckiui“, – rašoma pranešime.Rusijos specialiosios tarnybos nurodymu agentas turėjo padėti GPS sekiklį prie vienos iš transformatorinių pastočių Kirovohrado srities centre.Pagal „švyturio“ signalus okupantai norėjo pakoreguoti raketų smūgius Ukrainos energetikos objektui.UST pareigūnai sulaikė piktadarį šių metų sausio pabaigoje, kai jis miesto elektros pastotėje montavo GPS sekiklį.Remiantis Ukrainos specialiosios tarnybos surinkta medžiaga, teismas jam skyrė 15 metų kalėjimo konfiskuojant turtą.Kaip nustatė tyrėjai, priešo bendrininku tapo vietos gyventojas, kurį FSB nuotoliniu būdu užverbavo prasidėjus plataus masto invazijai.Į Rusijos specialiųjų tarnybų akiratį jis pateko dėl savo prokremliškų pažiūrų, kurias ne kartą viešai skelbė aplinkiniams.

Rusija paskelbė Zalužno ir Syrskio paieškąRusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno paiešką.Kaip praneša „Ukrinform“, duomenų apie tai „Mediazona“ rado Rusijos VRM paieškos bazėje.Vėliau naujienų agentūra TASS „Telegram“ kanale parašė: Rusijos vidaus reikalų ministerijos paieškos bazė leidžia daryti išvadą, kad paskelbta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vado Oleksandro Syrskio paieška pagal baudžiamąjį straipsnį.„Mediazona“ priminė, jog anksčiau gegužę Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad V. Zalužnui ir kitiems Ukrainos kariuomenės vadams už akių pareikšti kaltinimai „dėl taikių Donbaso gyventojų ir civilinių objektų apšaudymo“ (Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 356-asis straipsnis).Gegužės mėnesį ne viena propagandinė Rusijos žiniasklaidos priemonė pranešė apie tariamą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado V. Zalužno žūtį ar sunkų sužeidimą. Tačiau šie pranešimai nepasitvirtino.

Kasparovas: Kinija žaidžia savo žaidimą Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiuKinija jau suprato, kad Rusija karo nelaimės, todėl žaidžia savo žaidimą Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu, interviu „Ukrinform“ sakė Rusijos opozicijos politikas Garis Kasparovas.Jis pabrėžė, kad Kinija nuo seno turi teritorinių pretenzijų Rusijai, todėl Pekinui atsirado „kur kas įdomesnių perspektyvų“ kalbant apie Rusijos pralaimėjimą Ukrainoje.„Mano nuomone, Kinija žaidžia savo žaidimą, atsižvelgdama į istorinę perspektyvą. Žinoma, pradiniame karo etape Kinija buvo suinteresuota (prezidento Vladimiro) Putino pergale, nes ji būtų atvėrusi kelią į Taivaną, tai būtų buvęs Vakarų pralaimėjimas ir totalitarizmo bei tironijos jėgų sėkmė. Tačiau Kinija pragmatiška, manau, Xi Jinpingas jau suprato, kad Rusija karo nelaimės, o bet koks kitoks rezultatas atveria kitas galimybes Xi Jinpingui“, – sakė G. Kasparovas.Buvusio pasaulio šachmatų čempiono teigimu, dabar Kinija suinteresuota, kad karas tęstųsi, nes tai silpnina ir Rusiją, ir Vakarus.Pasak jo, Kinija yra vienintelė šalis, pagal XVII ir XIX amžiaus sutartis turinti teritorinių pretenzijų Rusijai.„Kinijos istoriografija visada tvirtino, kad Rusijos imperija atėmė iš kinų 1,5 milijono kvadratinių kilometrų teritorijos, prilygstančios pustrečios Ukrainos plotui, nuo Vladivostoko iki Baikalo ežero. Kitaip, nei V. Putino fantazijos apie Ukrainą, tai tikri žemėlapiai, sutartys, pasirašytos Kinijos ir Rusijos imperijos 1689 m. (Nerčinsko sutartis) ir vėliau 1860 m. (Pekino sutartis)“, – pabrėžė G. Kasparovas.Jis pridūrė, kad, Xi Jinpingo požiūriu, galbūt Rusijos žlugimas užsitęsusiame kare „atvertų kur kas įdomesnes perspektyvas nei karas dėl Taivano“.Apie kitų Rusijai draugiškų šalių, tokių kaip Vengrija ir Brazilija, taikos pastangas G. Kasparovas sakė, kad pirmuoju atveju kalba eina apie korupciją, o antruoju – antiamerikietiškumą, plačiai paplitusį vadinamuosiuose pasaulio Pietuose.Anksčiau pranešta, kad balandžio 26 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas telefonu aptarė savo pozicijas dėl galimybių sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje. Po šio pokalbio Kinijos specialusis įgaliotinis Eurazijos reikalams ambasadorius Li Hui keliavo į Kyjivą, Maskvą ir svarbiausias Europos sostines ieškoti taikaus sprendimo, kaip užbaigti Rusijos agresijos karą.

Rusijos žiniasklaida gavo metodinių nurodymų, kaip nušviesti dronų smūgį MaskvaiRusijos žiniasklaida gavo iš Rusijos prezidento administracijos tam tikrų nurodymų, kaip nušviesti bepiločių orlaivių ataką prieš Maskvą ir Maskvos sritį, kuri buvo surengta gegužės 30 d.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Meduza“.Leidinio šaltiniai Rusijos valstybinėse žiniasklaidos priemonėse papasakojo, kad jie prašomi vadovautis tokiais principais:* atkreipti dėmesį į esą „sėkmingą oro gynybos darbą“;* pažymėti, kad „federalinių tarnybų“ ir sostinės bei srities vadovybės reakcija buvo „žaibiška“,  o darbas – „kokybiškas ir organizuotas“;* pranešti, kad „provokacijos“ tikslai nepasiekti;* pabrėžti, kad ataka buvo „psichologinio“ pobūdžio, o gyventojai pademonstravo „ramybę ir ištvermę“.Antradienio rytą Maskvoje ir regione buvo pranešta apie bepiločių orlaivių ataką – kai kurie iš jų įsirėžė į gyvenamuosius namus.Rusijos žiniasklaida rašė, kad atakoje dalyvavo 32 dronai, iš kurių 19 esą buvo numušti. Rusijos gynybos ministerija pranešė tik apie aštuonis dronus.Ukrainos oro pajėgos tikina, kad bepiločių orlaivių ataka prieš Maskvą yra šalies agresorės vidaus problema.

Zelenskis su Scholzu aptarė Ukrainos oro gynybos stiprinimąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, gegužės 30-ąją, kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi Ukrainos vadovo pareiškimu socialiniame tinkle „Twitter“.„Turėjau konkretų pokalbį telefonu su kancleriu O. Scholzu. Aš jam padėkojau už galingo gynybos paketo, kurio vertė – 3 mlrd. eurų, realizavimą“, – sakoma pranešime.Šalių vadovai aptarė neseniai V. Zelenskio vizito į Vokietiją metu sudarytų susitarimų įgyvendinimą ir tolesnį Ukrainos gynybinio pajėgumo, taip pat ir oro gynybos, stiprinimą.„Mes suderinome savo pozicijas būsimų tarptautinių renginių išvakarėse“, – pridūrė V. Zelenskis.Neseniai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas patvirtino, kad Ukrainai skiriamas didžiulis karinės pagalbos paketas, kurio vertė – daugiau kaip 2,7 mlrd. eurų.

Putinas: Ukraina siekia „išgąsdinti“ rususAntradienį, kai Maskvai ir aplinkiniam rajonui smogė aštuoni dronai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukraina mėgina „išgąsdinti“ rusus. Maskva dėl šių atakų apkaltino Kyjivą.„Kalbėjome apie smūgius vadovavimo centrams (Ukrainoje). Atsakydamas į tai, Kyjivo režimas pasirinko kitą kelią – mėgina išgąsdinti Rusiją, išgąsdinti Rusijos piliečius smūgiais į gyvenamuosius pastatus", – sakė V. Putinas.Po precedento neturinčios bepiločių orlaivių atakos Rusijos sostinėje V. Putinas taip pat sakė, kad Maskvos oro gynyba veikė gerai. „Maskvos oro gynybos sistema veikė normaliai, patenkinamai, nors dar yra ką nuveikti“, – per Rusijos televiziją sakė V. Putinas.Taip pat antradienį po bepiločių orlaivių atakų Rusija pareiškė, kad Vakarų parama Ukrainai „stumia“ Kyjivą „vis labiau neapgalvoto“ elgesio link. Rusijos teigimu, šios atakos surengtos skleisti „paniką“.„Vakarų parama Kyjivo režimui stumia Ukrainos vadovybę imtis vis labiau beatodairiškų veiksmų, įskaitant terorizmą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad išpuoliais prieš Maskvą siekta „paskleisti paniką tarp civilių“.Savo pareiškimuose Rusija ir toliau naudoja jai būdingą retoriką, demokratiškai išrinktą Ukrainos valdžią vadina „Kyjivo režimu“, apsimeta nebombarduojanti civilinės infrastruktūros Ukrainoje.

Okupuotame Melitopolyje Rusijos pasų neturintys ukrainiečiai negalės kreiptis į gydytojąLaikinai okupuotame Melitopolyje įsibrovėliai iš Rusijos ėmėsi dar vienos pasų kontrolės bangos - paskelbta, kad nuo birželio 1 d. vaistus nemokamai gaus tik tie, kurie turi Rusijos pasus, per nacionalinį telemaratoną sakė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, pranešė „Ukrinform“.„Privalomi pasai toliau peršami, vyksta trečioji proceso banga, labai galinga“, – sakė I. Fiodorovas.Anot jo, įsibrovėliai ketina perkelti visas gydymo įstaigas į Rusijos elektroninės apskaitos sistemą, reikalaujančią, kad gydytojai ir pacientai turėtų Rusijos pasus.„Priešų teigimu, nuo birželio 1 d. niekas negalės apsilankyti pas gydytoją, neturėdamas Rusijos paso, be Rusijos paso niekas negalės gauti nemokamų vaistų. Noriu pateikti paprastą pavyzdį: sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikalingi vaistai gyvybinėms funkcijoms palaikyti, tačiau jie negalės jų gauti, jei neturės rusiško paso.Taigi gyventojai turi pasirinkti – arba gyvenimas su rusišku pasu, arba mirtis“, – pridūrė I. Fiodorovas.Be to, I. Fiodorovo teigimu, Rusijos primestas gubernatorius Jevhenas Balickis užsibrėžė tikslą, kad iki rugsėjo 1 d. visi okupuotoje teritorijoje turėtų Rusijos pasus.Tuo metu Rusijos ministras pirmininkas Michailas Miįustinas antradienį sakė, kad Rusijos užimtose Ukrainos teritorijose išduota 1,5 mln. Rusijos pasų.Okupuotų regionų gyventojai šį mėnesį sakė naujienų agentūrai AFP, kad yra spaudžiami pasiimti Rusijos pasus, jie būtini tvarkant įvairius biurokratinius reikalus. Prievartinį Rusijos pasų piršimą Kyjivas laiko Maskvos pastangomis ištrinti ukrainietišką tapatybę.Per vyriausybės posėdį M. Mišustinas sakė, kad nuo praėjusių metų spalio beveik 1,5 mln. žmonių „naujuose regionuose“ gavo Rusijos pasus. Sakydamas „naujuose regionuose“ jis turėjo galvoje Maskvos neteisėtai aneksuotų Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalis. Maskva teigia prisijungusi keturis regionus, tačiau nė vieno jų viso nekontroliuoja.Rusija jau daugelį metų išduoda pasus žmonėms, gyvenantiems rytiniuose Donbaso rajonuose, nuo 2014 m. užimtuose Maskvos remiamų separatistų, taip pat aneksuotame Kryme. Pernai vasarį Rusijai pradėjus plataus masto puolimą Ukrainoje, Kremlius ėmė spartinti šį procesą.Europos Sąjunga nepripažįsta Rusijos pasų, Maskvos išduotų neteisėtai okupuotuose Ukrainos regionuose.

Sakartvelo premjeras: viena iš karo priežasčių buvo Ukrainos noras tapti NATO nareSakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis Globalaus saugumo forume Bratislavoje pareiškė, kad viena iš Rusijos invazijos priežasčių „buvo Ukrainos noras tapti NATO nare“.Tai antradienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi portalu „Echo Kavkaza“.Pasak Sakartvelo premjero, viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių 2022 metais prasidėjo Rusijos plataus masto invazija, buvo „NATO plėtra“. Be to, anot I. Garibašvilio, „buvo daug kitų priežasčių“.„Nenoriu spėlioti, nenoriu cituoti Rusijos vyriausybės pareiškimų. Tačiau viena iš priežasčių buvo Ukrainos noras tapti NATO nare. To padarinius matome", – sakė I. Garibašvilis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ atstovai pareiškė nemanantys, kad Tbilisio politika turėtų būti derinama su Europos Sąjungos užsienio politikos linija, kol Sakartvelas nėra Bendrijos narys.

Baltarusijoje prasidėjo raketų smūgių pratybosAntradienį Baltarusijos kariškiai pradėjo pratybas, kurių metu treniruosis smogti raketų smūgius.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Baltarusijos gynybos ministerija.„Pagal kontrolinio raketų smūgių valdymo užsiėmimo programą Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų raketų kariuomenės daliniai pradėjo vykdyti mokomąsias-kovines užduotis“, – sakoma ministerijos pranešime.Kartu ministerija pažymėjo, kad mokymuose dalyvauja kariuomenės dalinys, apginkluotas raketų kompleksu „Iskander-M“.Ministerijos atstovai patikslino, kad pratybų metu bus sprendžiami raketų kariuomenės kovinių veiksmų rengimo ir vykdymo klausimai, taip pat vykdomos raketų smūgių rengimo ir smogimo užduotys.Portalas primena, jog dar 2023 metų balandžio pradžioje buvo sužinota, kad Rusija perdavė Baltarusijai  operatyvinį-taktinį kompleksą „Iskander-M“. Jis gali pasiekti taikinius 500 kilometrų spinduliu.Kompleksas „Iskander-M“ taip pat gali paleisti branduolinius šaudmenis, kuriuos Rusija neseniai pradėjo gabenti į Baltarusijos teritoriją.

Netoli Maskvos dega spirito varyklaAntradienį netoli Rusijos sostinės, Ostašovo kaime (Maskvos srities Volokolamsko miesto apygarda), kilo gaisras alkoholio turinčios farmacijos produkcijos gamyklos teritorijoje. Ten užsidegė plastiko sandėlis.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.Gautomis žiniomis, ugnis iš pradžių apėmė dviejų aukštų sandėlio pastatą, gaisro plotas siekė tūkstantį kvadratinių metrų.Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Shot“, dėl gaisro teko uždaryti eismą Ruzos greitkeliu.Rusijos leidinys „Podjom“, remdamasis Nepaprastųjų situacijų ministerija, teigia, kad esą pranešimų apie sprogimus negauta, nors socialiniuose tinkluose buvo tvirtinama priešingai.„RIA Novosti“ duomenimis, netrukus gaisro plotas pasiekė du tūkstančius kvadratinių metrų, užsiliepsnojo ir alkoholio turinčio skysčio gamybos cechas.Antradienio rytą prieš Maskvą buvo surengta bepiločių orlaivių ataka. Kai kurie dronai pataikė į daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Socialiniuose tinkluose buvo pranešta apie 32 dronus, atakavusius Rusijos sostinę. Rusijos gynybos ministerija nurodė tris kartus mažesnį jų skaičių. Teigiama, kad visi dronai buvo numušti.https://t.me/shot_shot/52197

Mariupolyje nugriaudėjo du sprogimaiNetoli „Azovstal“ metalurgijos kombinato laikinai okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo du sprogimai.Tai antradienį pranešė šio Ukrainos miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Mariupolyje, netoli „Azovstal“ būta dviejų sprogimų. Gamyklos teritorijoje esama dūmų. Fiksuojame oro gynybos darbą. Priežastis ir padariniai bus atskleisti vėliau“, – tinkle „Telegram“ parašė P. Andriuščenka.

Maskvoje sulaikyta ukrainietė, padėdavusi grąžinti rusų pagrobtus vaikusMaskvoje sulaikyta fondo „Save Ukraine“ – organizacijos, padedančios išvežti vaikus iš Rusijos okupuotų teritorijų į Ukrainą, darbuotoja.Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi savo šaltiniu.Pasak agentūros, sulaikyta moteris yra ukrainietė, atvykusi į Rusiją, kad išvežtų iš okupuotų Ukrainos regionų našlaičiais likusius vaikus.Agentūros šaltinis teigė, kad esą fondas „Save Ukraine“ yra susijęs su Ukrainos saugumo tarnyba.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 11 d. fondo vykdomasis direktorius, buvęs Ukrainos prezidento vaikų teisių įgaliotinis Mykola Kuleba pareiškė, kad prieš Ukrainos kontrpuolimą iš gyvenviečių, esančių prie skiriamosios linijos, į laikinai okupuotą Krymą ir Rusiją masiškai išvežami ukrainiečių vaikai.Balandžio mėnesį „Save Ukraine“ informavo, kad pavyko susigrąžinti 31 rusų pagrobtą vaiką iš Chersono ir Charkivo sričių.Valstybinio portalo „Karo vaikai“ duomenimis, iki gegužės 30 d. iš Ukrainos buvo deportuoti mažiausiai 19 484 vaikai. Susigrąžinti pavyko tik 371.Kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotų Ukrainos regionų į Rusiją.

PAR imtasi teisinių veiksmų, kad vyriausybė būtų priversta suimti PutinąAntradienį pagrindinė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) opozicijos partija pareiškė, kad ėmėsi teisinių veiksmų, siekdama priversti vyriausybę suimti Vladimirą Putiną, jei Rusijos prezidentas atvyktų į šalį dalyvauti planuojamame viršūnių susitikime.Pretorijai iškilo diplomatinė dilema, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė V. Putino arešto orderį, o rugpjūtį Rusijos prezidentas turėtų atvykti į BRICS susitikimą šioje šalyje.Antradienį Demokratinio aljanso (DA) partija pranešė pateikusi prašymą teismui, siekdama garantuoti, kad vyriausybė sulaikytų Rusijos lyderį ir perduotų jį TBT, „jei prezidentas Putinas įkeltų koją į PAR“. „Šiuo išankstiniu teismo ieškiniu siekiama užtikrinti, kad PAR laikysis savo įsipareigojimų“, – sakoma DA šešėlinio kabineto teisingumo ministrės Glynnis Breytenbach pareiškime.PAR yra TBT narė ir palaiko glaudžius diplomatinius ryšius su Maskva, šalis rengia Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir PAR (BRICS) bloko viršūnių susitikimą. Tačiau vyriausybė dar nepasakė, kaip ji ketina spręsti į keblią padėtį pakliuvusio Rusijos prezidento problemą.Pasak G. Breytenbach, DA siekia „deklaratyvaus nurodymo“, kad nepasikartotų tai, kas nutiko 2015 m., kai Pretorija nesugebėjo suimti tuometinio Sudano prezidento Omaro Hassano Al Bashiro, kurio taip pat ieškojo TBT.Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį nepasakė, ar V. Putinas vyks į viršūnių susitikimą PAR. „Rusijai bus deramai atstovaujama“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad Maskva tikisi, jog BRICS partnerės „nesivadovaus“ „neteisėtais sprendimais“, tokiais kaip TBT arešto orderis.DA ėmėsi teisinių veiksmų, kai vyriausybė suteikė diplomatinį imunitetą pareigūnams, šią savaitę atvykusiems į BRICS šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, o taip pat valstybių vadovams, dalyvausiantiems viršūnių susitikime rugpjūtį. Kai kurie tai vertina kaip teisinį pasirengimą V. Putino vizitui, nors Pretorija tai neigia.„Šie imunitetai nėra viršesni už jokį orderį, kurį galėjo išduoti koks nors tarptautinis tribunolas bet kuriam konferencijos dalyviui“, – sakoma PAR užsienio reikalų departamento pranešime. Jame taip pat sakoma, jog tai „standartinė“ procedūra rengiant tarptautines konferencijas.PAR atsisako pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, dėl kurios Maskva tapo gana izoliuota tarptautinėje arenoje, ir sako norinti išlikti neutrali bei teikianti pirmenybę dialogui, kad karas būtų baigtas. Anksčiau šį mėnesį prezidentas Cyrilas Ramaphosa sakė, kad jo šalis, kaltinama palankumu Kremliui, patiria „didžiulį spaudimą“ pasirinkti, kurią konflikto šalį palaiko.V. Putinas yra TBT ieškomas asmuo, jis kaltinamas tuo, kad Rusija neteisėtai deportuoja ukrainiečių vaikus.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 989 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. Ukrainoje jau sužeisti 989 vaikai. Dar 483 žuvo. Tai antradienį pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (462), Charkivo (279), Kyjivo (128), Chersono (102), Zaporižios (91), Mykolajivo (89), Dnipropetrovsko (73), Černihivo (71) ir Luhansko (67) srityse.

Mariupolio pareigūnas: okupantai sprunka į Rusiją, prie sienos – kilometrinės spūstysUkrainos Donecko srityje prie sienos su Rusija susiformavo kilometrinės spūstys, rusai sprunka ir sunkvežimiais išsiveža vogtus ukrainiečių grūdus, rašo UNIAN. „Telegram“ informacija pasidalijo Mariupolio miesto vadovo patarėjas Piotras Andriuščenka.„Kilometrinė spūstis prie Ukrainos sienos su Rusija Noroazovsko rajone. Sunkvežimiai, kuriais išvežami iš mūsų atimti grūdai“, – teigia jis.Taip pat, anot valdininko, spūstyse stovi ir daug lengvųjų automobilių, kurie suvažiavę iš okupuotų Zaporižios ir Donecko teritorijų.„Štai jums to „sprogimo“ prie Priazovskos padariniai“, – pridūrė P. Andriuščenka.https://t.me/andriyshTime/10250

Rusijos parlamentaras: trys dronai numušti netoli Putino rezidencijos MaskvojePasak aukšto Rusijos politiko, trys dronai antradienio rytą buvo numušti virš prabangaus Maskvos Rubliovkos priemiesčio. Vienas iš gyvenamųjų rajonų, virš kurių numušti bepiločiai, yra vos už 10 minučių kelio automobiliu nuo prezidento Vladimiro Putino rezidencijos Novo Ogariove, sakė valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ parlamentaras Aleksandras Chinšteinas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Rubliovka yra išskirtinių ir gerai saugomų gyvenamųjų teritorijų kvartalas Maskvos vakarinėje dalyje. Ten būstus turi ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas bei ministras pirmininkas Michailas Mišustnas, taip pat daug turtingų verslininkų.Rusijos sostinėje antradienio rytą buvo surengta reta bepiločių orlaivių ataka, padariusi „nedidelę“ žalą pastatams, o aukų nebuvo, pranešė miesto meras. Maskvos duomenimis, buvo paleisti aštuoni dronai, kurie visi buvo sunaikinti.

Ukraina susigrąžino dar 79 žuvusių karių palaikusUkraina susigrąžino dar 79 kritusių šalies gynėjų palaikus. Tai pranešė Reintegracijos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.Kaip teigiama, palaikų susigrąžinimo iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų procese talkino Dingusiųjų be žinios įgaliotinio biuras ir saugumo agentūros.Pažymima, kad atgauti kūnai bus perduoti gynėjų artimiesiems.

Ukraina į dronų ataką Maskvoje sureagavo su pašaipa Ukraina paneigė sąsajas su dronų ataka Rusijos sostinėje Maskvoje ir reagavo į tai su pašaipa. „Žinoma, kad mes tiesiogiai su tuo nesusiję“, – antradienį Kremliui kritiško rusų žurnalisto Aleksandro Pliuščevo laidoje sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Jis pasišaipė, kad rusų dronai galimai grįžo pas siuntėjus. „Jūs žinote, kad artėjame prie dirbtinio intelekto eros. Gal ne visi dronai pasirengę atakuoti Ukrainą, ir jie nori grįžti pas savo kūrėjus ir paklausti: „Kodėl siunčiate mus prieš vaikus Ukrainoje? Prieš Kyjivą? Ir taip toliau“, – teigė M. Podoliakas. Kartu jis prognozavo, kad išpuolių prieš Rusijos valstybės teritoriją tikriausiai toliau daugės. Rusijos sostinėje antradienio rytą buvo surengta reta bepiločių orlaivių ataka, padariusi „nedidelę“ žalą pastatams, o aukų nebuvo, pranešė miesto meras. „Šį rytą, auštant, dronų ataka padarė nedidelę žalą keliems pastatams. Įvykio vietoje dirba visos miesto gelbėjimo tarnybos (...) Kol kas niekas rimtai nenukentėjo“, – sakė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Ukrainos gynybos ministras: Vokietija gali pasiūlyti Ukrainai „Eurofighter“ naikintuvųYra galimybė, kad Ukraina iš Vokietijos gaus naikintuvų „Eurofighter Typhoon“. Pasak Vokietijos transliuotojo DW, taip teigia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Jei Didžioji Britanija ir Vokietija sujungtų savo „Eurofighter“ tiekimo pajėgumus, tai būtų svarbus žingsnis“, – sakė ministras antradienį paskelbtame interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ ir Prancūzijos laikraščiui „Ouest France“.Jis priminė, kad jau egzistuoja tarptautinė „tankų koalicija“, kurioje pagrindinis modelis yra vokiškasis „Leopard 2“, taip pat amerikietiškasis „Abrams“ ir britiškasis „Challenger“. O. Reznikovas pridūrė, kad panašiai galėtų būti sudaryta ir „naikintuvų koalicija“, kurios pagrindinis modelis būtų amerikiečių F-16, taip pat „Eurofighter“ ir švedų „Gripen“.Pasak ministro, Ukrainai iš viso reikia apie 120 naikintuvų. „Didžiausią dalį turėtų sudaryti F-16, kurių visame pasaulyje yra daugiau kaip 5 000. Tačiau mums taip pat padėtų ir „Eurofighter“ bei „Gripen“, – sakė O. Reznikovas.Ministras pažymėjo, kad pirmiausia Ukraina sveikintų Vokietijos dalyvavimą Ukrainos pilotų mokymuose valdyti „Eurofighter“ naikintuvus. „Mūsų partneriai britai yra pasirengę siūlyti ukrainiečiams „Eurofighter“ naikintuvų mokymo kursus. O su savo draugais švedais tariamės, kaip pradėti „Saab Gripen“ lėktuvų valdymo mokymus“, – sakė jis.Danija ir Nyderlandai dalyvauja įgyvendinant planą apmokyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pilotus valdyti naikintuvus F-16. Pasak O. Reznikovo, Ukraina taip pat derasi su Lenkija ir Belgija dėl Ukrainos karo lakūnų mokymo valdyti kovinius orlaivius. Manoma, kad Danijoje ukrainiečių mokymai valdyti F-16 gali prasidėti liepos mėnesį.

Rusų okupantams lėšas rinkusi ukrainietė nuteista 11 metų kalėtiUkrainos Odesos srityje moteriai skirta daugiau kaip 11 metų kalėjimo bausmė, nes ji, remiantis nuosprendžiu, rinko lėšas rusų okupantams. Apie tai pranešė Ukrainos vidaus slaptoji tarnyba SBU ir savo „Telegram“ kanale paskelbė to įrodymus.Moteris socialiniuose tinkluose organizavo raginimą finansuoti kovotojus Rusijos okupuotoje Donecko srities teritorijoje. Ji buvo sulaikyta gruodį per prieš diversantus nukreiptą operaciją. Moteris dėl paramos valstybei agresorei nuteista 11 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Moteris rėmė du giminaičius, kurie 2016 m. Donecko srityje prisijungė prie separatistų, kad kovotų su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. Mūšiai Rytų Ukrainoje prasidėjo jau 2014 m. po Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo.Moters giminaičiai po Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip 15 mėnesių prisijungė prie rusų dalinių, užėmusių Mariupolio miestą ir dalį Chersono srities.SBU vis praneša apie Rusiją remiančių kolaborantų sulaikymus.

Rusija dėl dronų atakos Maskvoje kaltina UkrainąRusija dėl dronų atakos Maskvoje apkaltino Ukrainą ir kalbėjo apie „teroro aktą“. „Šiandien ryte Kyjivo režimas bepiločiais orlaiviais surengė teroro aktą prieš Maskvos miesto objektus“, – antradienį pareiškė Rusijos gynybos ministerija. Iš viso esą panaudoti aštuoni dronai, kurie jau visi sunaikinti. Trys jų buvo nukreipti nuo jų pradinės skrydžio trajektorijos, likusius penkis numušė rusų oro gynyba, teigiama pranešime.Kaltinimų įrodymų Maskva nepateikė. Iš Ukrainos, prieš kurią Rusija kariauja jau daugiau kaip 15 mėnesių, reakcijos kol kas nėra.Prieš tai Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad sostinę ankstyvą rytą atakavo dronai. Esą nežymiai apgadinti keli gyvenamieji pastatai, nesunkiai nukentėjo du žmonės. Socialiniuose tinkluose buvo kalbama apie 25 bepiločius, skridusius Maskvos link.Rusija prieš daugiau kaip 15 mėnesių pradėjo karą prieš kaimyninę šalį. Praėjusiomis savaitėmis ir Rusijos regionuose būta apšaudymų ir dronų atakų.

Ukraina: Rusija jau neteko maždaug 207 440 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 207 440 karių (+410 per pastarąją parą). Tai antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 802 (+1) Rusijos tankus, 7 469 (+2) šarvuotąsias kovos mašinas, 3 445 (+10) artilerijos sistemas, 575 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 332 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 313 lėktuvų, 298 sraigtasparnius, 6 219 (+12) automobilių, 18 laivų, 3 092 (+38) dronus, 454 (+1) specialiosios technikos vienetus ir 1 107 (+51) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Britų žvalgyba: Rusijos karinės išlaidos daro spaudimą vyriausybiniams finansamsIšaugusios Rusijos karinės išlaidos daro spaudimą Rusijos vyriausybės finansams, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.Gegužės 25 dieną Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) paskelbė, kad 2022 metais Rusijos karinės išlaidos išaugo 9,2 proc. iki 86,4 mlrd. dolerių. SIPRI vertinimu, tai sudaro 4,1 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto.„Tikrosios Rusijos karinės išlaidos yra labai neaiškios, nes vis dažniau naudojamos įslaptintos biudžeto eilutės, ypač nuo 2022 metų vasario mėnesio, ir trūksta skaidrumo“, – tviteryje rašė britų gynybos pareigūnai.Rusija tik neseniai atnaujino pagrindinių išlaidų analizės skelbimą po to, kai 2022 metų gegužės mėnesį buvo tai sustabdžiusi.„Beveik neabejotina, kad karinės išlaidos tebėra padidėjusios, o tai daro spaudimą Rusijos vyriausybės finansams“, – pažymima santraukoje.Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, iš Rusijos rinkos pasitraukę ir savo verslus pardavę užsienio investuotojai per vienus metus atsiėmė apie 36 mlrd. dolerių.

Danija paramos Ukrainai fondą papildys milijardu eurųDanija smarkiai didina kovo mėnesį įsteigtą paramos Ukrainai fondą. Šiais metais fondą papildys dar 7,5 mlrd. Danijos kronų (apie 1 mlrd. eurų), Gynybos ministerija pirmadienį patvirtino atitinkamą Danijos televizijos pranešimą.Kitais metais fondui bus pervesta dar 10,4 mlrd. kronų (beveik 1,4 mlrd. eurų). „Karas Ukrainoje yra labai kritiniame taške, situacija mūšio lauke labai rimta. Todėl Ukrainai reikia visos įmanomos paramos, kurią ji gali gauti“, – Danijos radijui sakė ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen.Danija kovo viduryje įsteigė fondą, kurio pradinė suma prilygo beveik milijardui eurų. Fondo lėšos numatytos ir karinei, ir humanitarinei paramai, taip pat paramai danų įmonėms, padedančioms atstatyti Ukrainą.

Zelenskis prašo Pietų Korėjos oro gynybos sistemųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Pietų Korėjos oro gynybos ir išankstinio perspėjimo sistemų. „Žinau, kad yra daug ribojimų dėl paramos ginklais, tačiau šie principai neturėtų būti taikomi gynybinėms sistemoms ir įrangai, skirtai mūsų vertybėms apsaugoti“, – sakė jis Pietų Korėjos dienraščiui „Chosun Ilbo“.Oro gynybos sistemos esą nėra ginklai, jos tarnauja tik gynybai. „Mums reikia apsauginio skydo, kad atkurtume Ukrainą. Ir aš labai tikiuosi, kad Pietų Korėja parems mus šioje srityje“, – kalbėjo prezidentas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Pietų Korėja yra svarbi ginklų eksportuotoja. Kol kas šalis, argumentuodama santykiais su Rusija ir Maskvos įtaka Šiaurės Korėjai, atsisako perduoti Ukrainai mirtinų ginklų. Tačiau vyriausybė Seule balandį pareiškė, kad galimai pakeis savo poziciją, jei susidarys situacija, „kurios tarptautinė bendruomenė negali toleruoti“.

Rusai surengė 62 oro smūgius virš UkrainosPer pastarąją parą Rusijos kariai surengė 62 oro smūgius ir 54 apšaudymus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų. Pranešama apie civilių gyventojų aukas, taip pat apie žalą, padarytą gyvenamiesiems pastatams ir kitai infrastruktūrai. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą Rusija surengė dvi masines raketų ir oro atakas prieš Ukrainos teritoriją. Naktį į antradienį priešas panaudojo iš oro paleidžiamas sparnuotąsias raketas Kh-101/Kh-555 ir Irane pagamintus savižudžius dronus „Shahed-136/131“. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 36 iš 40 Kh-101/Kh-555 sparnuotųjų raketų ir 30 iš 38 dronų „Shahed“.Pirmadienio popietę rusai panaudojo sparnuotąsias ir balistines raketas „Iskander“ prieš Kyjive esančią civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą. Ukrainos karinės oro pajėgos numušė visas 11 priešo raketų.Tuo tarpu Ukrainos oro pajėgos sudavė 15 smūgių Rusijos personalo ir karinės įrangos telkiniams. Ukrainos kariuomenė sunaikino keturis žvalgybinius bepiločius orlaivius.Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai pataikė į tris Rusijos šaudmenų ir karinės įrangos telkinius, vieną šaudmenų sandėlį, tris priešlėktuvinės gynybos raketų sistemas ir dar tris svarbius taikinius.Pasak generalinio štabo, Rusijos raketų ir oro atakų grėsmė išlieka visoje Ukrainoje.

Ukrainos gynybos ministras tikisi karinės pažangos vasarąUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad Rusijos pralaimėjimas yra svarbiausias jo šalies būsimo kontrpuolimo tikslas.„Turime pakirsti rusų įsitikinimą, kad jie gali laimėti šį karą. Rusija turi pralaimėti šį karą ir jį pralaimės“, – teigė jis Vokietijos „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams ir Prancūzijos leidiniui „Quest-France“.„Mes išlaisvinsime visas laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas ir atkursime tarptautiniu mastu pripažintas 1991 m. sienas“, – kalbėjo O. Reznikovas. Tai esą apima Krymą, taip pat Luhansko ir Donecko sritis. Ministras įsitikinęs, kad realios Ukrainos karinės pažangos reikia tikėtis vasarą. „Ir tai dviejose ar trijose mūšio lauko vietose, tiek pietuose, tiek rytuose. Rusų kariai vėl spruks (...)“, – sakė O. Reznikovas.

Maskvoje ir aplink – dronų atakos, apgadinti namaiRusijos sostinėje antradienio rytą buvo surengta reta bepiločio orlaivio ataka, padariusi „nedidelę“ žalą pastatams, o aukų nebuvo, pranešė miesto meras.„Šį rytą, auštant, dronų ataka padarė nedidelę žalą keliems pastatams. Įvykio vietoje dirba visos miesto gelbėjimo tarnybos (...) Kol kas niekas rimtai nenukentėjo“, – sakė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.„RIA Novosti“ pranešė apie Profsojuznajos gatvėje esančio namo gyventojų evakuaciją. „Telegram“ kanalas „112“ pranešė apie daugiabutį namą atakavusį droną: „Dėl Lenino prospekte nukritusio drono yra nukentėjusių. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“.Pasak „RIA Novosti“, du dronai nukrito į gyvenamuosius namus Naujojoje Maskvoje. Vienu iš atvejų buvo apgadintas namo fasadas ir įstiklinimas. Be to, netoli Maskvos esančiame Krasnogorske buvo pranešta apie sprogimo garsą. „Telegram“ kanalas „Baza“ rašo, kad Pamaskvyje rytą buvo numušta daugiau kaip dešimt dronų.https://t.me/moscowtimes_ru/13120

Zelenskis: priimti sprendimai dėl Ukrainos kariuomenės judėjimoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad priimti sprendimai dėl laiko, kada Ukrainos kariai pasistūmės į priekį, o tai yra dar viena užuomina, kad Kyjivas yra pasirengęs pradėti ilgai lauktą kontrpuolimą.Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas sakė, kad susitiko su kariniais pareigūnais ne tik aptarti mokymų, taktikos ir amunicijos tiekimo, bet ir laiko.„Štai kas yra svarbiausia, laikas, kaip mes eisime į priekį. Mes padarysime. Sprendimai buvo priimti“, – sakė V. Zelenskis.Jis taip pat sakė, kad JAV pateiktos priešraketinės sistemos „Patriot“ „užtikrina 100 proc. perėmimo rodiklį“ ir padės Ukrainai iškovoti pergalę prieš Rusiją.Prezidentas teigė, kad su karine sėkme „ir su savo patriotais turime ir toliau reaguoti į Rusiją ir visas jos blogio apraiškas“.

Rusija naktį vėl užpuolė KyjivąAntradienio naktį Rusijos pajėgos vėl masiškai užpuolė Ukrainos sostinę Kyjivą. Atakuotas ir daugiaaukštis namas, todėl žmonių aukų išvengti nepavyko. Pasak Kyjivo karinės administracijos, Ukrainos oro pajėgos per tris valandas trukusį oro antskrydį sunaikino daugiau nei 20 Rusijos bepiločių orlaivių.„Ataka buvo masinė, iš skirtingų krypčių, keliomis bangomis“, – „Telegram“ sakė grupuotė.Vienas dronas trenkėsi į daugiaaukštį Kyjivo gyvenamąjį namą. Teigiama, kad per šį išpuolį žuvo 27 metų moteris, o trys žmonės buvo sužeisti. Pasak Kyjivo pareigūnų, gaisras miesto Holosivskio rajone, kaip manoma, kilo dėl krintančių nuolaužų iš sunaikinto Rusijos oro taikinio.Kyjivo karinė administracija pranešė, kad buvo sunaikinti du viršutiniai pastato aukštai.Kyjivo meras Vitalijus Klyčko oro antskrydį į miestą apibūdino kaip „didžiulį išpuolį“.Tai jau 17 kartas šį mėnesį, kai Rusija pradėjo oro šturmą prieš sostinę. Pirmadienį miestas buvo užpultas du kartus, įskaitant retą dienos streiką.

Zelenskis: Rusija blogio keliu nori eiti iki galoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sakė, kad šiandien šaliai buvo labai ilga diena ir daugeliui žmonių ji prasidėjo labai anksti.Anot jo, oro gynybos dėka buvo išgelbėta šimtai gyvybių, o dauguma „Shahed“ ir raketų buvo numušta. „Kiekvienas toks teroristinis išpuolis atveda mus ir visą pasaulį prie akivaizdžios išvados: Rusija blogio keliu nori eiti iki galo, tai yra, iki savo pralaimėjimo, nes blogis negali turėti kitos pabaigos, tik pralaimėjimą.Pasaulis turi matyti, kad teroras pralaimi. Kai „Patriot“ ukrainiečių rankose šimtu procentų užtikrina bet kokių Rusijos raketų numušimą, teroras pralaimi. Kai pasaulis didina spaudimą Rusijai, įskaitant sankcijas, kai auga teroristo izoliacija, kai buvę partneriai gėdijasi bet kokio artumo su Maskva, teroras pralaimi“, – kalbėjo V. Zelenskis. https://t.me/V_Zelenskiy_official/6410

Danija Ukrainai suteiks karinę pagalbą už dar 2,6 mlrd. doleriųDanija 2023–2024 metais padidins karinę paramą Ukrainai ir planuoja skirti 17,9 mlrd. Danijos kronų (apie 2,6 mlrd. dolerių), sakė premjerė Mette Frederiksen.„Karas Ukrainoje vyksta labai kritišku metu, padėtis mūšio lauke yra rimta, todėl Ukrainai reikia visos paramos, kurią ji gali gauti“, – Danijos visuomeniniam transliuotojui sakė M. Frederiksen.

Zelenskio patarėjas: šiandien –  viena sunkiausių dienų kareŠiandien Ukrainai buvo viena „sunkiausių dienų“ per karą po to, kai Rusija pradėjo naują oro smūgių bangą, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas užsienio politikos klausimais Ihoris Žovkva.Po naktinio sostinės bombardavimo, per kurį, kaip pranešama, daugumą raketų ir bepiločių orlaivių sulaikė Ukrainos gynybos pajėgos, šįryt Rusija dar kartą atakavo panaudodama sparnuotąsias ir balistines raketas.I. Žovkva, kalbėdamas su „Sky News“, naujausius išpuolius pavadino „pasibaisėtinais“.„Tai praktiškai realybė, kurioje gyvename kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį, – sakė jis. –  Tai viena sunkiausių dienų karo metu, ir, deja, manome, kad tai gali pasikartoti“.

Per oro smūgį netoli Bachmuto mažiausiai 2 žmonės žuvoValstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Rusijos aviacijos smūgis į degalinę Torecke, esančiame netoli Bachmuto.Pranešama, kad per ataką mažiausiai du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti. Trys sužeistieji buvo ištraukti iš griuvėsių.Toreckas nuolat kenčia nuo Rusijos artilerijos ir retkarčiais oro antskrydžių.

Žiniasklaida: Rusija Bakhmute pateko į aklavietęRusija Bakhmute pateko į aklavietę ir greitai jį praras, rašo „Wall Street Journal“, kurį cituoja UNIAN.Kaip pažymi leidinys, Rusijai kovojant dėl ​​paskutinių Bakhmuto rajonų kontrolės, Ukrainos pajėgos įsiveržė į Rusijos Federacijos teritoriją, sukeldamos rimtų problemų Maskvai. Dabar užpuolikai turi perkelti kariuomenę iš fronto prie savo sienos, kad ją apsaugotų.„Mūsų tikslas – taktiškai apsupti Bachmutą“, – sakė Ukrainos 3-iosios puolimo brigados, vadovaujančios kontratakai į pietus nuo miesto, būrio vadas.Publikacijoje teigiama, kad dešimt mėnesių trukęs Bakhmuto puolimas privedė prie visiško įsibrovėlių išsekimo ir atėmė iš jų galimybę judėti pirmyn.

Slovakijos prezidentė: padėdami Ukrainai, sulaikome Rusiją toliau nuo mūsų sienųSlovakija remia Ukrainą ir tai padeda sulaikyti agresorę Rusiją toliau nuo Europos Sąjungos sienų.Kaip praneša leidinys „Nový Čas“, tai pareiškė Slovakijos prezidentė Zuzaną Čaputova.„Įsitikinkime, kad galime ne tik sukurti laisvės ir demokratijos erdvę Europoje, bet ir ją išsaugoti“, – sakė valstybės vadovė.Z. Čaputova priminė, kad Europos Sąjungos efektyvumas ir vienybės jausmas pasitvirtino, kilus energetikos krizei ir įvedus bendras sankcijas Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje.Pasak Z. Čaputovos, pagalba užpultai šaliai yra ne tik tarptautinio solidarumo išraiška, bet ir savigynos priemonė.„Padėdami Ukrainai, mes laikome agresorę Rusiją toliau nuo mūsų sienų ir taip pat padedame sau“, – pridūrė ji, užsimindama apie Kremliaus ekspansinę retoriką.Slovakijos prezidentė pabrėžė, kad būtina gerbti tarptautinę teisę ir bausti tuos, kurie ją pažeidė.Prieš metus Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Tada tai patvirtino tuometis Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris. Neseniai Slovakijos gynybos ministras Martinas Sklenaras pareiškė, kad šis kompleksas iki šiol atlieka savo užduotis Ukrainoje.Balandį buvo sužinota, kad Slovakija baigė naikintuvų MiG-29 perdavimą Ukrainai. Visi žadėti 13 lėktuvų jau yra Ukrainoje.Naujasis Slovakijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Miroslavas Vlahovskis taip pat pareiškė, kad, atėjus naujai vyriausybei, šalies pozicija Ukrainos atžvilgiu nesikeičia. Slovakija ir ateityje teiks Ukrainai paramą ir pagalbą.

Humeniuk: papildomos „Shahed“ partijos jau pristatytos į paleidimo vietasPriešas gavo iš Irano naują ginkluotės partiją, todėl galimos naujos atakos.Kaip praneša „Ukrinform“, tai pirmadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.„Labai tikėtinos naujos atakos, kadangi jie gavo papildomą paramą iš Irano ir papildomos partijos jau pristatytos į paleidimo vietas. Tikėtina, kad bus rengiamos ir vien tik dronų „Shahed“ atakos, ir mišrios – raketų ir dronų“, - sakė pareigūnė.Kaip jau buvo pranešta, naktį į gegužės 28-ąją okupantai surengė masinę ataką prieš Ukrainą, naudodami Irane pagamintus bepiločius orlaivius „Shahed-136/131“. Jos gynėjai numušė 58 iš rekordinių 59 paleistų dronų.Pastarąją parą Ukrainos oro gynyba sunaikino 47 sparnuotąsias ir balistines raketas bei 30 dronų „Shahed“.

Ukrainos generalinis štabas patikslino numuštų oro taikinių skaičiųRusija pirmadienį, gegužės 29-ąją, apšaudė Ukrainos teritoriją įvairių modifikacijų raketomis. Be to, pirmadienio naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė rusų paleistų iranietiškų smogiamųjų dronų „Shahed“.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.Kaip patikslino Generalinio štabo atstovai, pastarąją parą į Ukrainos teritoriją buvo paleista 40 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555. Oro gynybos pajėgoms pavyko numušti 36 iš jų.Be to, naktį į pirmadienį rusai paleido 38 smogiamuosius dronus „Shahed-136/131“. 30 iš jų buvo numušti.Rusija pastaruoju metu pakeitė Ukrainos apšaudymo taktiką. Šių metų gegužę Kyjivas jau patyrė 16 plataus masto atakų. Pirmadienį Rusijos kariškiai paleido 11 dviejų modifikacijų raketų „Iskander“. Oro gynybos pajėgos sunaikino visus taikinius. Gegužės 29-osios naktį priešas naudojo dronus ir sparnuotąsias raketas.

Kyjivo srityje aptikti per Rusijos okupaciją žuvusių 1 376 aukų kūnaiTeisėsaugos pareigūnai jau rado per Rusijos okupaciją Kyjivo rajone nužudytų 1376 aukų kūnus, interviu portalui Gazeta.ua sakė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Niebytovas, pranešė „Ukrinform“.Pasak A. Niebytovo, aptikta 15 masinio palaidojimo vietų, taip pat trys vietos, kuriose buvo kankinami žmonės.„Jie (rusai) kankino įvairiais būdais: smaugė automobilio laidais, naudojo elektros šoką ar tiesiog mušė. Buvo budeliai, medinėmis lazdomis laužę žmonėms sąnarius. Turime tokių liudijimų. Deja, visa tai buvo plačiai paplitę“, – pasakojo A. Niebytovas.Jo žodžiais, po kankinimų aukos dažniausiai būdavo nužudomos, tik nedaugeliui pavyko išgyventi.A. Niebytovas paminėjo, kad Ukrainos nacionalinė policija sukūrė Rusijos karo nusikaltimų duomenų bazę, joje kaupiama informacija apie Rusijos kareivius ir samdinius, buvusius Ukrainos teritorijoje.„Į šią duomenų bazę jau įtraukta daugiau nei 200 tūkst. asmenų. (...) Kyjivo srities policija jau surinko informaciją apie daugiau nei 40 rusų, įvykdžiusių nusikaltimus regione“, – sakė A. Niebytovas.Pasak jo, renkami rašytiniai įrodymai, minėti asmenys apkaltinti už akių. Po to vyksta teismo procesas, priėmus nuosprendį, minėti asmenys gali būti įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą.

Podoliakas: Ukrainai reikia 100-120 km demilitarizuotos zonos į Rusijos gilumąPagrindinė Ukrainos pokarinės sandaros tema turėtų būti 100–120 km demilitarizuotos zonos sudarymas Rusijos Belgorodo, Briansko, Kursko ir Rostovo sričių teritorijoje. Tai būtina, kad agresija nepasikartotų ateityje.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.„Siekiant užtikrinti realų Charkivo, Černihivo, Sumų, Zaporižios, Luhansko ir Donecko sričių gyventojų saugumą ir apsaugoti juos nuo apšaudymų, Belgorodo, Briansko, Kursko ir Rostovo respublikų teritorijoje bus nustatyta 100-120 km demilitarizuota zona“, - parašė tviteryje pareigūnas.Pasak jo, tokių saugiklių sukūrimas ateityje turi tapti svarbiausia pokarinės sandaros tema.M. Podoliakas pridūrė, kad tikriausiai pirmajame etape demilitarizuotoje zonoje veiks tarptautinis kontrolės kontingentas.Portalas primena, kad anksčiau panašią nuomonę išsakė ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas. Anot jo, karo užbaigimo klausimas – 100 km demilitarizuotos zonos tarp Rusijos ir Ukrainos sukūrimas.

Baltarusija: „drakono dantų“ linija prie Gomelio nusidriekė du kilometrusBaltarusijoje, prie Gomelio, už 20 kilometrų nuo sienos su Ukraina, atsirado prieštankinių įtvirtinimų – „drakono dantų“ – linija, kurią jau praminė „Chrenino linija“.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Laisvės radiju.Sprendžiant iš gegužės 25 d. kompanijos „Planet Labs“ darytų palydovinių nuotraukų, linijos ilgis – maždaug du kilometrai.Į šiaurę nuo Gomelio, prie Kalinino kaimo, taip pat matyti apkasai ir grioviai.Nors Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog pranešimai apie artėjantį Ukrainos kontrpuolimą yra visiška „dezinformacija“, jis vis dėlto nusprendė statyti įtvirtinimus prie Ukrainos sienos, pažymi „rbc.ua“.Pasak stebėjimo grupės „Belaruski Gajun“, gegužės 26 d. Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas apžiūrėjo šią gynybos liniją.

Baltarusiai stato rusams įtvirtinimus Chersono srityje ir Mariupolyje Baltarusijos piliečiai padeda Rusijos kariuomenei ir stato įtvirtinimus Chersono srityje bei Mariupolyje.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi Nacionalinio pasipriešinimo centru.„Kadangi okupuotos Ukrainos dalies gyventojai nenori dirbti grobikams, rusai turi kviestis inžinieriniams darbams darbininkus iš Baltarusijos“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose statant įtvirtinimus dalyvavo grupė piliečių iš Baltarusijos. Kita baltarusių brigada laikinai okupuotame Mariupolyje ardė sugriautus pastatus.„Dėl sunkios ekonominės padėties ir augančio nedarbo Baltarusijoje vis daugiau jos piliečių vyksta į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas dirbti darbų, kurių vietos gyventojai atsisako“, – pridūrė Nacionalinis pasipriešinimo centras.Baltarusija nuo pirmųjų plataus masto karo dienų prisijungė prie agresijos prieš Ukrainą, leido Rusijos kariuomenei naudoti savo teritoriją invazijai. Tačiau savo reguliariosios armijos kareivių Baltarusija į Ukrainą nesiuntė.Baltarusija taip pat suteikė savo aerodromus, kad Rusijos orlaiviai galėtų pakilti iš jų ir pulti Ukrainos miestus. Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka viešai palaikė Rusijos karą prieš Ukrainą.Rusija taip pat sutelkė Baltarusijoje kelis tūkstančius kariškių, bet pastaraisiais mėnesiais jų skaičius ten gerokai sumažėjo.

Ukrainos parlamentas pritarė pasiūlymui 50 metų taikyti sankcijas IranuiPirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė pasiūlymui 50 metų taikyti sankcijas Iranui, kuris tiekia Rusijai dronus ir ginkluotę Ukrainos miestams apšaudyti.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis liaudies deputatu Oleksijumi Hončarenka.Už sankcijų islamo valstybei įvedimą balsavo 328 parlamentarai.Portalas primena, kad savaitgalį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė Aukščiausiajai Radai nutarimo projektą dėl sankcijų įvedimo Iranui 50-čiai metų.Anksčiau interviu Italijos žiniasklaidai V. Zelenskis sakė, kad Iranas Rusijai pardavė daugiau kaip 1 000 bepiločių orlaivių ir „kitų ginklų“.

Vaizdo įraše iš Kyjivo – per rusų ataką į slėptuves bėgantys vaikaihttps://www.delfi.lt/news/daily/hot/delfi-trumpai-vaizdo-irase-is-kyjivo-per-rusu-ataka-i-sleptuves-begantys-vaikai.d?id=93495943

Budanovas po rusų atakų: mūsų atsakymo nereikės ilgai lauktiPo Rusijos bandymo gegužės 29-ąją atakuoti Ukrainą balistinėmis raketomis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad Rusija, kuri griebiasi teroristinių veiksmų, vėl patyrė pralaimėjimą, praneša „Ukrinform“.„Visus tuos, kurie Rusijoje iki šiol tikėjo, tiki ir galbūt svajoja, kad pavyks įbauginti Ukrainą, noriu šiek tiek nuliūdinti – taip nėra: visi ukrainiečiai kaip buvo, taip ir yra savo darbo vietose ir toliau atlieka savo darbą. Visi tie, kurie bandėte mus įbauginti, svajodami, kad tai duos kokį nors rezultatą, jau labai greitai dėl to gailėsitės“, – sakė pareigūnas.Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas pažymėjo, kad „mūsų atsakymo nereikės ilgai laukti“.„Netrukus visi viską pamatys“, – pabrėžė K. Budanovas.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pareiškė, kad pirmadienį per plataus masto ataką Rusija paleido į Ukrainos teritoriją mažiausiai 10 raketų „Iskander“. Jas visas pavyko numušti.

Lavrovas atvyko į Keniją, lipdamas ant kulnų Kulebai po jo kelionės į AfrikąRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį netikėtai atvyko į Nairobį susitikti su Kenijos lyderiais. Vykstant karui Ukrainoje, tiek Maskva, tiek Kyjivas siekia Afrikos šalių paramos.S. Lavrovo kelionė į įtakingą Rytų Afrikos valstybę vyksta po Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos praėjusios savaitės apsilankymo žemyne.„Per vizitą aptarsime bendradarbiavimą prekybos, investicijų ir ekonomikos srityse, humanitarinius ir kultūros reikalus, švietimą, bendradarbiavimą Jungtinėse Tautose (JT) ir daugelį kitų klausimų“, – Kenijos įstatymų leidėjams sakė S. Lavrovas, tai pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.Apie kelionę iš anksto nebuvo pranešta, iš Kenijos pareigūnų negauta jokios informacijos.Per pastaruosius metus S. Lavrovas kelis kartus lankėsi Afrikoje, pasaulinėms jėgoms grumiantis dėl įtakos 1,3 milijardo žmonių turinčiame žemyne.Praėjusią savaitę D. Kuleba ragino kai kurias Afrikos valstybes atsisakyti neutralios pozicijos 15 mėnesių trunkančio karo Ukrainoje atžvilgiu, kalbėjo apie Kyjivo pastangas stiprinti ryšius su šiuo žemynu.„Kalbamės su savo draugais afrikiečiais, mėgindami jiems paaiškinti, kad neutralumas nėra išeitis“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Adis Abeboje, kur įsikūrusi Afrikos Sąjunga, sakė D. Kuleba. Kitą dieną jis paskelbė, kad Ukraina planuoja Afrikoje atidaryti daugiau ambasadų ir surengti viršūnių susitikimą su žemyno lyderiais.Vasarį 22 iš 54 Afrikos Sąjungos valstybių narių susilaikė arba nedalyvavo balsuojant dėl JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, raginančios Rusiją pasitraukti iš Ukrainos. Dvi iš jų – Eritrėja ir Malis – balsavo prieš rezoliuciją.Rusija palaiko ryšius su Afrikos šalimis dar nuo šaltojo karo laikų, kai Sovietų Sąjunga dėjosi esanti gynėja nuo kolonializmo. Liepos 26–29 dienomis Sankt Peterburge vyks antrasis Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimas.

Čekijos generolas: gali kilti Rusijos ir NATO karasČekijos generalinio štabo vadas generolas Karelas Řechka pareiškė, kad yra karo tarp Rusijos ir NATO tikimybė.Tai pirmadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Novinky“.Pasak generolo, pasirengimui ir atgrasymui tenka svarbus vaidmuo siekiant išvengti tokio scenarijaus.„Karas tarp Rusijos ir Šiaurės Atlanto aljanso, kuris mums būtų blogiausias scenarijus, nėra neįmanomas, jis gali kilti“, - teigė Čekijos generalinio štabo vadas.K. Řechka pažymėjo, jog šalies ginkluotosios pajėgos mėgina pasiruošti potencialiam intensyviam konfliktui, kadangi „Rusija dabar yra konflikto su Aljansu trajektorijoje“.„Čekija yra NATO narė, tai suteikia pranašumą, bet taip pat uždeda tam tikrų įsipareigojimų. Todėl, jei prasidės karas, daug Čekijos karių įsijungs į kovos veiksmus pagal Aljanso planus“, - pridūrė jis.K. Řechka pabrėžė, jog, atsižvelgiant į Rusijos karo prieš Ukrainą patirtį, reikia stiprinti nacionalinį saugumą ir, be kita ko, kuo greičiau įveikti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių tiekimo.Praėjusią savaitę generolas paragino visuomenę ruoštis ir „blogam“ Ukrainos kontrpuolimo scenarijui.„Aš manau, kad mes turime ruoštis ir blogam scenarijui – ilgam karui“, - pareiškė K. Řechka.

Rusija tvirtina smogusi Ukrainos aerodromams ir „sunaikinusi“ visus taikiniusPirmadienį Rusija pareiškė, kad jos ginkluotosios pajėgos smogė Ukrainos aerodromams ir „sunaikino“ visus taikinius, prieš tai Kyjivas pranešė, kad Vakarų Ukrainoje smogta kariniam objektui.Rusijos gynybos ministerija teigia, kad jos pajėgos atakavo „su tolimojo nuotolio tiksliai valdomais iš oro paleidžiamais ginklais (...) į taikinius aerodromuose“, ir pridūrė, kad „visi taikiniai buvo sunaikinti“.Kyjivas pranešė, kad naktį Rusija smogė kariniam objektui Chmelnickio mieste Vakarų Ukrainoje, apgadinti penki orlaiviai.

Mariupolio rajone rusai sunkvežimiais išveža žuvusiuosius ir sužeistuosiusMariupolio rajone pastebėti sunkvežimiai „Ural“ ir „Kamaz“, vežantys žuvusius ir sužeistus rusų karius po smūgių į jų bazes Jurivkoje, „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, jis paskelbė ir vaizdo įrašą, pranešė „Ukrinform“.„Visą naktį rusai iš atakos vietos Jurivkoje vežė žuvusiuosius, sužeistuosius ir dar gyvų pajėgų likučius. Jie naudojo sunkvežimius „Ural“ ir „Kamaz“, greitosios medicinos pagalbos automobilių katastrofiškai trūko“, - parašė P. Andriuščenka.Pasak jo, mieste, kuriame griaudėjo sprogimai, buvo ne tik priešų amunicijos sandėlis, bet ir daugybė transporto priemonių bei valdymo centras. Ten taip pat buvo įrengtos ryšių ir elektroninės karo sistemos.Mero patarėjas pridūrė, kad rusams keistu būdu pavyko nuslėpti pralaimėjimą Nikolske, jis nebuvo aptariamas per viešas diskusijas. „Bet tai tik labai didelis minusas okupantams“, – pridūrė P. Andriuščenka.Anksčiau pranešta, kad įsibrovėliai pavertė Mariupolį ir aplinkinius kaimus Rusijos kariuomenės kariniu ir logistikos centru.

Rusai raketomis smogė Charkivo sričiai: tarp sužeistųjų – garbaus amžiaus moterys ir vaikaiCharkivo srities Kupiansko rajono Kivšarivkos gyvenvietėje per rusų raketų ataką buvo sužeistos trys garbaus amžiaus moterys, nėščia moteris ir du vaikai, nukentėjo daug pastatų.Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Priešas raketomis, tarp jų – raketa „Iskander“, smogė Kupiansko rajono Kivšarivkos gyvenvietei. Sužalotos trys senyvo amžiaus moterys: 73, 85 ir 90 metų. Be to, nukentėjo nėščia moteris, 14 metų paauglys ir 10 metų vaikas“, – informavo pareigūnas.Anot jo, gyvenvietėje apgadintas bendrabučio pastatas, du privatūs namai ir dujotiekis.Rusai taip pat apšaudė Kupiansko rajono Hluškivkos kaimą. Ten skeveldros sužeidė 60 metų moterį.O. Sinehubovas pridūrė, kad visi sužeistieji nugabenti į ligoninę, jiems teikiama medicinos pagalba.Incidentų vietose dirba visos gelbėjimo tarnybos. Informacija apie nukentėjusiuosius ir sugriovimus tikslinama.

Ukraina pranešė, kad numušė visas 11 Rusijos paleistų raketų „Iskander“Ukraina pranešė numušusi visas Rusijos raketas, į šalį paleistas per antrąją atakų bangą pirmadienį.„Iš viso iš šiaurės pusės buvo paleista 11 raketų „Iskander-M“ ir „Iskander-K“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas ir pridūrė, kad „oro gynyba sunaikino visus taikinius“.

Ekspertas – apie retą pranešimą iš Ukrainos: išties įdomuKaro analitikas Seanas Bellas naujienų kanalui „Sky News“ sakė, kad Rusijos atakų intensyvumas ir dažnumas „dramatiškai išaugo“.„Žiemos pradžioje rusai atakavo energetikos infrastruktūrą, o pavasarį nusitaikė į Ukrainos gyventojus“, – nurodė jis.Vietos administracija pirmadienį pranešė, kad per naktines Rusijos atakas Chmelnyckio srityje Ukrainos vakaruose smogta į karinį objektą.„Rusijos kariai smūgiavo į kelis objektus, įskaitant karinį Chmelnyckio regione“, – socialiniuose tinkluose teigė administracija, pridurdama, kad nukentėjo degalų saugyklos ir penki orlaiviai.Tai – retas atvejis, kuomet Ukrainos pareigūnai pripažįsta, kad šalyje būta smūgių į karinius taikinius.„Dabar jie vis labiau puola karinius taikinius, pavyzdžiui, Chmelnyckio aerodromą, – pridūrė S. Bellas. – Jis yra vakarinėje šalies dalyje – už šimtų kilometrų nuo fronto.“Karinis analitikas pranešė, kad, Ukrainos teigimu, minėtojo aerodromo atakos metu Rusija apgadino penkis lėktuvus.„Ukraina retai kada pripažįsta, kad koks nors jos karinės infrastruktūros objektas buvo užpultas, todėl ši žinia išties įdomi“, – mano jis.S. Bello teigimu, kadangi Ukraina nedažnai pamini sėkmingas Rusijos atakas, „tikriausiai reikia manyti, jog aerodromas buvo gerokai apgadintas“.Tiesa, Ukraina nenurodė karinio taikinio ar taikinių Chmelnyckio srityje, tačiau pranešė, kad atliekami darbai siekiant suremontuoti kilimo ir tūpimo taką ir kad penki lėktuvai buvo išvesti iš rikiuotės.Prieš prasidedant karui, Chmelnyckio srityje buvo įsikūręs didelis karinis aerodromas.

Belgorodo gubernatorius skelbia apie naujus apšaudymus Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje vienu metu apšaudomos kelios gyvenvietės. Tai pareiškė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, kurį cituoja „Sky News“. V. Gladkovas dėl atakų kaltino Kyjivo pajėgas. Tinkle „Telegram“ gubernatorius tvirtino, kad Šebekino mieste buvo apšaudyti du pramonės objektai ir sužeisti keturi darbuotojai. Kai kurios gyvenvietės esą liko be elektros. Belgorodas ribojasi su Ukrainos Charkivo sritimi. Čia nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios vis pranešama apie apšaudymus. https://t.me/channel24_ua/90167

Maliar: Rusijos reguliarioji kariuomenė keičia „Vagner“ samdinius Bachmute Rusijos puolimo intensyvumas Bachmuto kryptimi gerokai sumažėjo, tačiau priešo artilerijos apšaudymo intensyvumas – ne. Rusijos reguliarioji kariuomenė keičia „Vagner“ samdinius, „Telegram“ pranešė gynybos viceministrė Hanna Maliar.„Priešo puolimo intensyvumas gerokai sumažėjo, nes jie keičia „vagneriečius“ reguliariosios kariuomenės daliniais ir stengiasi stabilizuoti gynybą šiame rajone. Mūsų kariai gerokai apsunkina šį procesą priešui. Tuo pat metu priešo artilerijos apšaudymo intensyvumas nesumažėjo“, – sakė H. Maliar.Pasak jos, Ukrainos kariai kontroliuoja Bachmuto pakraščius pietvakarinėje miesto dalyje, „Lėktuvo“ rajone.„Šiauriniuose Bachmuto priemiesčiuose taip pat keičiami priešo daliniai. Į pietus nuo Bachmuto priešas bando stiprinti ir telkti kariuomenės dalinius“, – pažymėjo H. Maliar. Be to, jos teigimu, vakar ir šįryt puolimas į flangus nevykdomas dėl kitų užduočių.Kaip pranešama, gegužės 25 dieną „Vagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad prasidėjo jo pajėgų išvedimas iš Bachmuto ir kad pozicijų perdavimas Rusijos gynybos ministerijai truks iki birželio 1 dienos.Pasak „RBC-Ukraina“, J. Prigožinas teigia, kad Rusijos pagalbos operacija Bachmute gali užsitęsti ir ilgiau – iki birželio 5 dienos.

Kyjive atšauktas oro pavojus.

„Reuters“ cituoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovą spaudai Jurijų Ihnatą, kuris nurodė, kad naujausiai atakai prieš Kyjivą buvo pasitelktos balistinės raketos, „preliminariai – „Iskander“. „Esama tikimybės, kad taip pat buvo panaudotos raketos „S-300“ ir „S-400“, – Ukrainos televizijai sakė J. Ihnatas.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko skelbia, kad mieste ant kelio nukrito raketos nuolaužos. V. Klyčko nurodė, kad nuolaužos nukrito Obolonskio rajone. Mero teigimu, hospitalizuotas mažiausiai vienas žmogus. Pasak naujienų agentūros AFP korespondentų, sostinėje nugriaudėjo mažiausiai dešimt sprogimų. https://t.me/vitaliy_klitschko/2004

Kyjive nugriaudėjo sprogimai Kyjivo meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad miesto centriniuose rajonuose nugriaudėjo sprogimai. Žiniasklaida praneša, kad Ukrainos sostinėje paskelbtas oro pavojus. V. Klyčko paragino žmones likti slėptuvėse. Šiąnakt Rusija jau atakavo miestą raketoms ir dronams.

Ukraina: Chmelnyckio srityje rusai smogė į karinį objektąPer naktines Rusijos atakas Chmelnyckio srityje Ukrainos vakaruose smogta į karinį objektą, pirmadienį pranešė vietos administracija.„Rusijos kariai smūgiavo į kelis objektus, įskaitant karinį Chmelnyckio regione“, – socialiniuose tinkluose teigė administracija, pridurdama, kad nukentėjo degalų saugyklos ir penki orlaiviai.Tai – retas atvejis, kuomet Ukrainos pareigūnai pripažįsta, kad šalyje būta smūgių į karinius taikinius.

Nausėda prancūzų žiniasklaidai: Rusijos visuomenė pradeda suprasti, kad karas pasiekė jų teritorijąPrezidentas Gitanas Nausėda prancūzų žiniasklaidai teigia, kad Ukrainos pusėje kovojančių rusų įsiveržimas į Belgorodą yra aiškus signalas Rusijos visuomenei, kad karas pasiekė ir jų teritoriją.„Rusijos visuomenė pradeda suprasti, kad karas pasiekė jų teritoriją. Iki šiol karas tiesiogiai jos nepalietė, jis tebuvo per televiziją rodomi vaizdai“, – interviu prancūzų dienraščiui „Le Monde“ sakė G. Nausėda.„Vyksta tikras karas, ir rusai turėtų pajusti jo pasekmes. Turi nelikti pačios idėjos atkurti sovietinę imperiją“, – sakė prezidentas, atkreipdamas dėmesį į sovietinės okupacijos laikotarpiu Lietuvai padarytą žalą. ELTA primena, kad Kremliui priešiškai nusiteikę rusai praėjusią savaitę įsiveržė į Belgorodą.Ukrainos pusėje kovojančios savanorių grupuotės – Rusijos savanorių korpusas (RSK) ir Rusijos laisvės legionas – bendrai prisiėmė atsakomybę už ginkluotą įsiveržimą į Rusijos Belgorodo sritį, o Kyjivas paneigė savo oficialų dalyvavimą.G. Nausėda akcentavo esąs skeptiškai vertinantis siūlymą šiuo metu surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje. Prezidentas pabrėžia, kad apie taiką bus galima tik tada, kai Ukraina atgaus visas okupuotas teritorijas.„Esu skeptiškai nusiteikęs. Rusija šiuo metu yra okupavusi 20 procentų Ukrainos teritorijos, todėl dabar ne laikas baigti karą. Apie taiką bus kalbama tada, kai Ukraina atgaus suverenitetą savo teritorijoje. Šiandien iki to dar toli. Įvertinsime padėtį po Ukrainos kontrpuolimo“, – sakė jis.JAV analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusija vėl daro spaudimą Vakarams, kad paskatintų Ukrainą pradėti derybas. Tačiau, įspėja jie, kad iš tikrųjų Maskva mėgina priversti Kyjivą padaryti nuolaidų.

Nuo Rusijos invazijos pradžios į Ukrainą sugrąžintas 371 vaikasNuo karo Ukrainoje pradžios į šalį iš viso buvo grąžintas 371 vaikas, teigia Ombudsmeno biuro spaudos tarnyba.„Valstybinio vaikų paieškos portalo „Karo vaikai“ duomenimis, 2023 metų gegužės 29 dienos duomenimis, 394 vaikai Ukrainoje laikomi dingusiais, 19 484 – deportuoti, 12 936 – surasti, o 371 vaikas sugrąžintas“, – sakoma pranešime.Kaip pranešama, Luhansko regiono karinė administracija gegužės 28 dieną pareiškė, kad rusai iš Luhansko regiono išveža vaikus vadinamosioms atostogoms į Rusiją.

Lukašenka: Rusija duos branduolinių ginklų bet kuriai šaliai, kuri prisijungs prie „sąjunginės valstybės“Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija suteiks branduolinių ginklų bet kuriai valstybei, kuri prisijungs prie Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, pranešė Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida, o pranešimą pacitavo „Kyiv Independent“.„Tai labai paprasta. Reikia įstoti į Baltarusijos ir Rusijos sąjungą, ir viskas – visiems bus branduolinių ginklų“, – teigė jis.Rusija ir Baltarusija formaliai priklauso vadinamajai „sąjunginei valstybei“, t. y. jos yra sudariusios susitarimą, kuriuo siekiama gilinti abiejų šalių politinę ir ekonominę integraciją.Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir jo kolega iš Baltarusijos Viktoras Chreninas gegužės 25 dieną Minske pasirašė dokumentus dėl Rusijos nestrateginių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Putinas pirmą kartą pagrasino tai padaryti kovo 25 dieną.S. Šoigu sakė, kad taktinių branduolinių ginklų kontrolė ir sprendimai dėl jų naudojimo lieka Kremliui, pridurdamas, kad ateityje Rusija gali imtis „papildomų priemonių“, kad „užtikrintų sąjunginės valstybės (Rusijos ir Baltarusijos) saugumą ir reaguotų į karinę-politinę padėtį“.Gegužės 25 dieną A. Lukašenka teigė, kad jau pradėtas kai kurių Rusijos taktinių branduolinių ginklų perdavimas Baltarusijai.NATO, ES ir JAV pasmerkė sprendimą perduoti branduolinius ginklus Baltarusijai.NATO šį žingsnį pavadino „pavojingu ir neatsakingu“, o ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad tai yra „žingsnis, kuris lems tolesnę itin pavojingą eskalaciją“.„Į bet kokį bandymą toliau eskaluoti padėtį bus reaguojama griežtai ir koordinuotai“, – pridūrė J. Borrellis.Tačiau Baltieji rūmai gegužės praėjusią savaitę pažymėjo, kad po Rusijos ir Baltarusijos branduolinio susitarimo nepakeitė savo branduolinės grėsmės vertinimo, nes nepastebėjo „jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą Baltarusijoje“.Karo studijų institutas (ISW) taip pat teigė, kad šis žingsnis yra ilgalaikių pastangų įtvirtinti faktinę Rusijos karinę kontrolę Baltarusijoje dalis. Amerikos analitinis centras teigė manantis, kad išlieka „visiškai mažai tikėtina“, jog V. Putinas Baltarusijoje dislokuotus branduolinius ginklus panaudos Ukrainoje ar kur nors kitur.

Ukraina teigia pernakt numušusi 37 Rusijos raketas ir 29 dronusUkraina pernakt numušė 37 Rusijos sparnuotąsias raketas ir 29 bepiločius, pirmadienį pranešė šios šalies kariuomenė.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas socialiniuose tinkluose nurodė, kad iš viso buvo paleista „iki 40 raketų“ ir „maždaug 35 dronai“.

Ukrainos duomenimis, Rusija jau neteko maždaug 207 030 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 207 030 karių (+430 per pastarąją parą). Tai pirmadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 801 (+4) Rusijos tanką, 7 467 (+11) šarvuotąsias kovos mašinas, 3 435 (+10) artilerijos sistemas, 575 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 331 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemą, 313 lėktuvų, 298 sraigtasparnius, 6 207 (+15) automobilius, 18 laivų, 3 054 (+61) dronus, 453 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 1 056 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

ES diplomatija: Rusijos vadovybė turės atsakyti už „barbariškus“ smūgius Dnieprui ir KyjivuiRusijos vadovybė ir kiti asmenys, kalti dėl barbariškų išpuolių, per kuriuos žudomi ir terorizuojami civiliai gyventojai, bus patraukti atsakomybėn. Tai tviteryje pareiškė ES išorės veiksmų tarnybos atstovė spaudai Nabila Massrali.„Barbariški Rusijos išpuoliai žudant ir terorizuojant civilius gyventojus tęsiasi: išpuolis prieš ligoninę Dniepro mieste, dabar Kyjivas prieš išauštant Kyjivo miesto dienai. Rusijos vadovybė ir kaltininkai bus patraukti atsakomybėn“, – rašoma pranešime.N. Massrali pridūrė, kad ES, kaip ir anksčiau, yra pasirengusi padėti Ukrainai apsiginti.Kaip pranešė „Ukrinform“, prieš dvi dienas rusai atakavo Dniepro miestą, pataikydami į psichikos sveikatos įstaigą ir veterinarijos kliniką, žuvo du civiliai gyventojai.Gegužės 28-osios naktį rusai atakavo Ukrainą iš šiaurės ir pietų bepiločiais lėktuvais „Shahed-136/131“. Iš viso tą naktį buvo numušti 52 priešo bepiločiai orlaiviai.Pirmadienį, gegužės 29 dieną, anksti ryte rusai paleido į Kyjivą bepiločių lėktuvų ir raketų ugnį, bet nė vienas iš jų nepasiekė taikinių, o vietos pareigūnai teigė, kad oro gynyba perėmė daugiau kaip 40 atskrendančių objektų.

Odesoje drono nuolaužos nukrito ant uosto infrastruktūrosOdesoje per naujausią Rusijos ataką ant uosto infrastruktūros nukrito numušto drono fragmentai. Tai pranešė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Odesos sritis: beveik keturių valandų trukmės oro pavojaus signalas. Mūsų oro gynybos pajėgų kovinis darbas – „Shahed“ atakos atrėmimas. Numušto drono nuolaužos nukrito ant uosto infrastruktūros. Daugiau informacijos – šiek tiek vėliau“, – nurodė S. Bratčukas.Pareigūnas vėliau pridūrė, kad nuolaužos Odesos uoste sukėlė gaisrą, kuris buvo greitai užgesintas.

Laikinai okupuotą Berdianską sudrebino sprogimaiLaikinai okupuotame Berdianske (Zaporižios sritis) nugriaudėjo serija sprogimų. Preliminariais duomenimis, čia buvo smogta į Rusijos pozicijas. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi šio Ukrainos miesto karine administracija ir socialiniuose tinkluose pasirodžiusia informacija.Kaip teigiama, Ukrainos „Telegram“ kanaluose iš pradžių būta pranešimų apie sprogimus, kurie buvo girdimi iš Berdiansko oro uosto. Netrukus po to miesto karinė administracija paskelbė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos smūgiavo į priešo pozicijas. „Dar bent penki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai į Rusijos pozicijas Berdianske. Rusijos oro gynybos sistemos dar kartą pademonstravo neefektyvumą. Džiaugiamės kartu su jumis ir laukiame detalių bei oficialaus Generalinio štabo patvirtinimo“, – teigė administracija.„Ukrinform“ primena, kad 2023 m. gegužės 28 d. rytą sprogimas pasigirdo laikinai okupuotame Melitopolyje.

Karo analitikai: Prigožinas nusivylė Putinu „Vagner“ teroristinės grupuotės lyderis Jevgenijus Prigožinas vėl netiesiogiai pakenkė Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino autoritetui ir režimui.Tai teigiama Amerikos karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Pasak analitikų, J. Prigožino išpuoliai prieš V. Putiną gali būti susiję su atlygiu „už Bachmuto užgrobimą“, kurio „Vagner“ negavo.J. Prigožinas kreipėsi į Rusijos pareigūnus ir sakė, kad Rusijos Federacijos valstybinė žiniasklaida draudžia bet kokias diskusijas apie „Vagner“ pajėgas. J. Prigožinas mano, kad neįvardintiems Rusijos biurokratams tokia cenzūra bus naudinga tik artimiausiu metu, nuo vieno iki trijų mėnesių, „kol Rusijos žmonės pradės priešintis ir pradės nekęsti biurokratų“.J. Prigožino nuomone, Rusijos pareigūnai būtų galėję pasinaudoti savo istoriniais sugebėjimais cenzūruoti Rusijos visuomenę, jei Rusija nebūtų pradėjusi karo Ukrainoje. „Vagner“ lyderis užsiminė, kad realių karo rezultatų pasiekimas leis pareigūnui nemeluoti apie naujų pastatų, metro stočių ir tiltų statybą, kad atrodytų gerai. Be to, J. Prigožinas pradėjo kalbėti ne tik apie neįvardytus Rusijos pareigūnus, bet ir kreipėsi į vieną asmenį.Manoma, kad J. Prigožino komentarai greičiausiai yra nukreipti į V. Putiną, kurį Rusijos valstybinė žiniasklaida paprastai vaizduoja kaip lyderį, tiesiogiai dalyvaujantį mažuose infrastruktūros projektuose ir paprastų rusų gyvenime.Analitikai mano, kad J. Prigožinas gali kritikuoti V. Putiną už tai, kad jis nesuteikė „Vagner“ lyderiui pažadėto atlygio už tai, ką jis vadina „Bachmuto užgrobimu“.J. Prigožino išpuoliai prieš V. Putiną ir Rusijos gynybos ministeriją – kartu su jo pasigyrimu „Vagner“ pasiekimais – gali reikšti, kad J. Prigožinas yra nusivylęs, kad negavo žadėtos kompensacijos už savo „pergalę“ mūšyje dėl Bachmuto.

Ukrainoje – dar viena galinga Rusijos atakaNaktį į pirmadienį Ukraina buvo užpulta raketomis ir dronais: oro gynyba Kijeve numušė daugiau nei 40 taikinių.Pavojaus signalai gaudė Kijevo, Chersono, Mykolaivo, Kirovogrado, Čerkasų, Poltavos, Sumų, Černigovo, Kijevo ir Donecko regionuose, o taip pat Luhansko srityje ir okupuotame Kryme.Paryčiais Kijevo meras Vitalijus Kličko pranešė apie sprogimą sostinės Holosivskio rajone. Tačiau jis patvirtino, kad ir šis, ir daugelis kitų sprogimų yra oro gynybos darbas, kai numušamos priešo raketos ar dronai. Remiantis preliminaria informacija, dėl nuolaužų kritimo Kijevo regione užsidegė vienas privatus namas, rašė V. Kličko Apie 5 val. ryte Kijevo miesto karinė administracija pateikė daugiau detalių apie 15-osios atakos prieš Kijevą nuo gegužės pradžios detalių.„Teroristai iš visų jėgų bando nugalėti pagrindinius taikinius ir tuo pačiu išeikvoti mūsų oro gynybos išteklius. Be to, šiomis nuolatinėmis atakomis priešas siekia išlaikyti civilius gyventojus giliame psichologiniame strese“, – sakoma pranešime.Remiantis preliminaria informacija, rusai naudojo „Shahed“ šaudmenis. Beveik tuo pačiu metu Rusijos Tu-95MS iš Kaspijos jūros regiono paleido kruizines raketas, tikriausiai Kh-101/555.

Zelenskis pasveikino Erdoganą su pergale prezidento rinkimuose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino Recepą Tayyipą Erdoganą su pergale Turkijos prezidento rinkimuose. Suskaičiavus beveik 99 proc. Turkijos prezidento rinkimų antrojo turo biuletenių, dabartinis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gavo 52 proc. balsų, neoficialiais valstybinės agentūros „Anadolu Agency“ paskelbtais duomenimis.„Tikimės tolesnio strateginės partnerystės stiprinimo mūsų šalių labui, taip pat bendradarbiavimo stiprinimo vardan Europos saugumo ir stabilumo“, – „Twitter“ rašė V.Zelenskis.

Ukraina pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos per naktį numušė 58 iš 59 Rusijos paleistų bepiločių orlaiviųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį padėkojo savo šalies oro gynybos pajėgoms po to, kai sostinėje Kyjive buvo įvykdyta didžiausia dronų ataka nuo Rusijos invazijos pradžios.Per praėjusią naktį surengtą ataką žuvo du žmonės ir dar trys buvo sužeisti. Ukraina teigė, kad naujausia ataka Kyjive buvo didžiausia per visą invaziją – iš daugiau kaip 50 dronų maždaug 40 buvo nukreipti į sostinę.Rusija šį mėnesį suintensyvino oro smūgius Ukrainos sostinėje ir perspėjo Vakarus neaštrinti konflikto po to, kai JAV sutiko uždegti žalią šviesą naikintuvų F-16 tiekimui.„Daugumos sugriovimų pavyko išvengti, o dauguma gyvybių, kurias galėjo nusinešti šie bepiločiai orlaiviai, buvo išgelbėtos“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vakaro kreipimesi. – Esu dėkingas kiekvienam žmogui, kuris prisidėjo tai įgyvendinant!... Ačiū jums, kariai!“Tai buvo 14-oji Rusijos dronų ataka prieš Ukrainos sostinę šį mėnesį.„Žmones ištiko šokas. Padaryta daug žalos, išdaužyti langai, apgadintas stogas“, – sakė 50-metis gyventojas Serhijus Movčanas, kurio namą apgadino skelveldros.Nuo metų pradžios Kyjivas buvo palyginti saugus, tačiau gegužės mėnesį jo gyventojams teko gyventi beveik kasnakt girdint oro pavojaus sirenas ir griaudėjančius sprogimus.Oro pavojaus signalas naktį į sekmadienį truko daugiau kaip penkias valandas, nes puolimas buvo vykdomas keliomis bangomis. „Rusai mus baugina. Bet aš manau, kad tai jų režimo agonija“, – sakė S. Movčanas.Sekmadienį turėjo būti švenčiama Kyjivo miesto diena, paprastai pažymima gatvės koncertais ir spektakliais.„Kyjivas, laisvų ir drąsių žmonių miestas, tapo nepalaužiamos Ukrainos dvasios ir žlugusių Kremliaus imperinių ambicijų simboliu“, – sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Naujausiais duomenimis, Ukraina pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos per naktį numušė 58 iš 59 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių. Anksčiau Ukrainos oro pajėgos teigė, kad buvo paleisti „rekordiniai“ 54 dronai.

Podoliakas: bet koks kompromisas su Rusija – tiesioginis kelias į karo eskalacijąUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas pareiškė, kad bet koks kompromisas su Rusija yra tiesioginis kelias į kitus karo etapus, eskalaciją ir didelį pasaulinio terorizmo vaidmens sustiprėjimą. Pasak prezidento kanceliarijos, jis tai sakė interviu Italijos laikraščiui „La Repubblica“.„Pirmiausia Rusijos Federacija sulauks pokalbio apie realias karo pabaigos sąlygas išimtinai mūšio lauke. Ir po tokio mūsų ginkluotųjų pajėgų pasiūlyto „pokalbio“ ji neturės kito pasirinkimo. Antra, taikos formulę sustiprins pasaulio demokratinė bendruomenė, kuri įtvirtins vienintelės įmanomos karo pabaigos logistiką“, – sakė M. Podoliakas.Be to, pasak jo, po visų Rusijos Ukrainoje įvykdytų didelio masto griovimų ir žudynių ukrainiečiai nėra nusiteikę eiti į kompromisus su Kremliumi.Jis priminė, kad beveik devynerius metus Ukraina bandė susitarti prie derybų stalo, tačiau dėl to sulaukė plataus masto karo, kokio pasaulis nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.„Bet koks kompromisas su Rusijos Federacija yra tiesioginis kelias į kitus karo etapus, eskalavimą, reikšmingą pasaulinio terorizmo vaidmens sustiprėjimą. Pagrindinis taikos plano punktas – Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos. Tik po to prasidės pokalbis su rusais“, – sakė M. Podoliakas.Pasak jo, kitų realių planų, išskyrus Ukrainos taikos formulę, nėra, o kitų pasiūlymų Kyjivas nepriims, nes jie teikiami atsižvelgiant į paramą Rusijai.„Bet kokia kita iniciatyva šiandien yra bandymas prastumti Rusijos planą, kurio svarbiausias momentas – nedelsiant nutraukti ugnį, tačiau be Rusijos okupacinės kariuomenės pasitraukimo. Tai nepriimtina pozicija, kuria siekiama ne taikos, o užtikrinti faktinę Rusijos pergalę. O svarbiausia, kam iš viso svarstyti iniciatyvas, už kurių stovi rusai ir jų nenoras prisiimti atsakomybę už didžiulius nusikaltimus žmoniškumui?“ – sakė jis.M. Podoliakas pabrėžė, kad svarbu formaliai įtvirtinti prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytą taikos formulę, siekiant užkirsti kelią atsirasti kitiems „taikos planams“, kuriais siekiama užgožti vienintelį teisingą kelią į karo pabaigą. Būtent šiuo tikslu Ukraina inicijuoja taikos aukščiausiojo lygio susitikimą liepos mėnesį, apie kurį buvo paskelbta Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime Japonijoje.M. Podoliakas pažymėjo, kad Ukrainos taikos formulė yra planuojamų taikos derybų pagrindas, o aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai gali jį papildyti savo naudingomis idėjomis. Tačiau svarbiausias yra pirmasis punktas – Rusijos pasitraukimas iš visos Ukrainos, įskaitant Donbasą ir Krymą. Kalbėdamas apie tai, ar karas gali baigtis šiais metais, M. Podoliakas sakė, kad tai įmanoma, jei laiku bus atgabentas pakankamas kiekis reikalingų ginklų. Šiame kontekste jis pažymėjo, kad Ukrainai vis dar trūksta sviedinių ir tolimojo nuotolio raketų, taip pat reikalingi modernūs naikintuvai.

Zelenskis prašo parlamento taikyti sankcijas Iranui 50 metųVolodymyras Zelenskis paprašė Ukrainos parlamento įvesti sankcijas Iranui 50 metų, praneša „Kyiv Independent“. Cituodamas rezoliucijos projektą, Ukrainos naujienų leidinys teigė, kad prašyme numatyta visiškai prekybą su Iranu, investicijas ir technologijų perdavimą šiai šaliai, taip pat iš Ukrainos išvesti Irano investicijas.Kad projektas taptų įstatymu, Ukrainos parlamentas turi jam pritarti, tačiau parlamentas balsavimo kol kas nėra nenumatęs. Iranas tiekia Rusijai karinę įrangą, o JAV ir Europos Sąjunga jam jau taikė sankcijas už dronų tiekimą šiai šaliai.

Rusijoje kilo dar vienas gaisras: šįkart netoli Sankt PeterburgoUNIAN, remdamasi socialinio tinklo „Telegram“ paviešinta medžiaga, rašo, kad Rusijoje, Kolpino mieste, esančiame netoli Sankt Peterburgo, kilo gaisras. Pranešama, kad užsiliepsnojo 300 kvadratinių metrų ploto sandėlis.https://t.me/uniannet/99522

Jermakas: narystė NATO yra svarbiausia saugumo garantija UkrainaiKelyje į NATO Ukrainai reikia saugumo garantijų, nors svarbiausia garantija šaliai yra narystė kariniame Aljanse, interviu „Amerikos balsui“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, pranešė „Ukrinform“.„Dėl saugumo garantijų. Jūs žinote, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš daug mėnesių pradėjo kalbėti apie tai, kad mums reikia saugumo garantijų kelyje į mūsų narystę NATO, bet svarbiausia garantija yra narystė NATO. Šiandien NATO yra stipriausias aljansas pasaulyje. Visi tai pripažįsta. Esu tikras, kad taip ir bus“, – sakė jis.Pasak A. Jermako, Kyjivo saugumo pakte atsižvelgiama į visą situaciją, į garantijas, kurias gali gauti Ukraina, ir paaiškinama, kodėl šios garantijos būtinos. „Mes nekalbame apie (NATO) 5 straipsnį, kol nesame NATO narė“, – pridūrė jis ir sakė, kad garantijos yra „visiškai realistiškos“.Pasak A. Jermako, Ukraina siekia saugumo garantijų kelyje į narystę NATO ir jos gali būti suteiktos, jei leis saugumo situacija. „Tačiau alternatyvos nėra. Ukraina save mato NATO nare“, – sakė jis.Anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitikimo Briuselyje kuluaruose sakė, kad geriausia saugumo garantija Ukrainai galėtų būti narystė NATO, tačiau vykstant karui tai neįmanoma, be to, NATO sąjungininkės šiuo klausimu neturi bendro sutarimo.

Čerevatas: Rusijos puolimo intensyvumas Bachmuto kryptimi reikšmingai sumažėjoRusijos kariuomenė toliau apšaudo Ukrainos pajėgų pozicijas ties Bachmuto miestu Donecko srityje, tačiau per pastarąją dieną ten įvyko tik vienas karinis susirėmimas, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas, pranešė „Ukrinform“.„Okupantai iš įvairių ginklų 250 kartų atidengė ugnį Bachmuto kryptimi. Atsakydamos mūsų pajėgos taip pat surengė smūgius, sunaikinta 80 okupantų, 99 sužeisti, vienas rusų kareivis paimtas į nelaisvę. Sunaikintos trys savaeigės haubicos, viena elektroninės kovos sistema ir vienas amunicijos sandėlis“, – sakė S. Čerevatas.Jo teigimu, dabar Rusijos kariuomenė persirikiuoja, grupės „Vagner“ samdiniai keičiami kitais daliniais.S. Čerevatas pateikė ir atnaujintą informaciją apie padėtį prie Kupiansko. Jo žodžiais, ten priešai iš artilerijos apšaudė 342 kartus, įvyko du kariniai susirėmimai, įsibrovėliai iš Rusijos surengė tris atakas iš oro. Likviduota 20 okupantų, 52 sužeisti. Be to, Ukrainos kariuomenė sunaikino Rusijos haubicos ginklą D-20.Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ veiksmus S. Čerevatas apibūdino kaip pabėgimą iš mūšio lauko. Jis sakė, kad nepaisant Rusijos žiniasklaidos pranešimų apie vadinamąją sėkmę ir pasiektus tikslus, per pastaruosius 10 mėnesių Rusijos kariuomenei nepavyko visiškai užimti Bachmuto. Grupės „Vagner“ likučių pakeitimą galima palyginti su pabėgimu iš mūšio lauko po pralaimėjimo, pridūrė S. Čerevatas.

Britų žvalgyba: Rusija gali įvesti šešių dienų darbo savaitę be papildomo atlygio, kad patenkintų karo poreikiusPastarosiomis savaitėmis viešųjų diskusijų tonas Rusijoje sugriežtėjo, raginama ne tik bausti tuos, kurie kritikuoja vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje), bet ir įpareigoti piliečius aktyviai aukotis remiant karo pastangas.Tai sakoma tviteryje paskelbtoje atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.Rusijos valstybinė žiniasklaida ir verslo grupės pateikė Ekonomikos ministerijai prašymą atsižvelgiant į ekonominius karo poreikius įpareigoti darbuotojus dirbti šešių dienų savaitę, greičiausiai be papildomo atlyginimo.Be to, 2023 m. gegužės 21 d. garsioji Rusijos propagandistė Margarita Simonian užsiminė, kad po įprastų darbų piliečiai kasdien turėtų dirbti po dvi papildomas valandas šaudmenų gamyklose.„Rutuliojamas pokalbių tonas aiškiai atkartoja sovietinio tipo visuomeninės prievartos pojūtį. Tai taip pat išryškina, kad vadovybė, labai tikėtina, laiko ekonomiką lemiamu veiksniu karui laimėti“, – teigia Jungtinės Karalystės žvalgyba.

Rusija perspėjo Vakarus, kad žadėdami Ukrainai naikintuvus F-16 jie „žaidžia su ugnimi“Sekmadienį aukščiausias Rusijos diplomatas perspėjo, kad Vakarų valstybės „žaidžia su ugnimi“, sutikusios aprūpinti Ukrainą JAV gamybos naikintuvais F-16, ir pavadino tai „nepriimtinu konflikto eskalavimu“.„Be jokios abejonės, tai žaidimas su ugnimi“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, jo interviu Rusijos televizijai ištrauka paskelbta socialiniuose tinkluose.S. Lavrovas pasmerkė „Vašingtono, Londono ir jiems pavaldžios Europos Sąjungos“ pastangas „susilpninti Rusiją“.

Ukrainos pasieniečiai: Rusija sumažino savo karių skaičių Baltarusijos teritorijojeŠiuo metu Baltarusijoje dislokuoti keli tūkstančiai Rusijos karių, pranešė Ukrainos pasienio tarnybos atstovas.„Dabar Rusijos karių skaičius Baltarusijos teritorijoje yra daug mažesnis nei prieš kelis mėnesius. Anksčiau jų galėjo būti 10 tūkst. ar 11 tūkst., o dabar yra tik keli tūkstančiai. Nepaisant to, mes ir toliau stipriname mūsų pasienio liniją (...) kad turėtume visas galimybes reaguoti į bet kokias grėsmes ar mėginimus įsiveržti“, – per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, pranešė „Ukrinform“.Pasak jo, teritorija prie sienos yra užminuota siekiant užkirsti kelią karinės technikos proveržiui.„Padėtis pasienyje su Rusija taip pat nepasikeitė. Deja, priešai ir toliau kasdien apšaudo Ukrainos sieną. Per pastarąją parą mūsų pasienio daliniai užfiksavo daugiau nei 20 smūgių Černihivo, Sumų ir Charkivo srityse. Nuo mėnesio pradžios buvo surengta daugiau nei 500 tokių smūgių. Balandį jų buvo kiek mažiau, maždaug 450. Ukrainos teritorijai apšaudyti priešai naudoja artileriją, minosvaidžius, aviaciją. Daugiausia atakų surengta Sumų regione“, – pridūrė A. Demčenka.Pareigūnas taip pat sakė, kad praėjusią naktį pasieniečiai užfiksavo, kad rusai panaudojo bepiločius orlaivius „Shahed“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybė pranešė, kad praėjusią naktį Rusijos kariuomenė puolė Ukrainą Irano gamybos koviniais bepiločiais orlaiviais „Shahed-136/131“ iš šiaurės, Briansko srities, ir iš pietų, Krasnodaro srities. Iš viso buvo paleisti 54 kamikadzėmis vadinami dronai. Ukrainos kariuomenė sunaikino 52 bepiločius orlaivius.

Putinas įsakė sustiprinti Rusijos sienos apsaugąVladimiras Putinas įsakė sustiprinti Rusijos sienos apsaugą po to, kai šalyje padaugėjo išpuolių, rašo „Sky News“.Šeštadienį pareigūnai pranešė, kad trys žmonės buvo sužeisti per ukrainiečių apšaudymą Belgorode.Kursko ir Belgorodo regionai, besiribojantys su Ukraina, buvo dažniausias išpuolių taikinys.Rusijos prezidentas pareiškė, kad saugumo stiprinimo veiksmais siekiama užtikrinti greitą karių ir civilių judėjimą į Ukrainos regionus, kuriuos dabar kontroliuoja Maskva.

Rusija perspėjo apie karo paaštrėjimą, jei JK ir toliau tieks ginklus UkrainaiRusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje (JK) perspėjo, kad jei Didžioji Britanija ir kitos Vakarų sąjungininkės tieks daugiau ginklų, kad padėtų prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, karas Ukrainoje paaštrės.Andriejus Kelinas sakė BBC, kad NATO šalių, „ypač“ Jungtinės Karalystės veiksmai kelia pavojų prailginti karą ir suteikti jam „naują dimensiją“.Jis sakė, kad Rusija turi „milžiniškus išteklius“ ir nepaisant to, kad karas trunka jau daugiau nei metus, jo šalis neva dar nė „nesiėmė rimtų veiksmų“.„Rusija yra 16 kartų didesnė už Ukrainą. Turime milžiniškus išteklius. Žinoma, anksčiau ar vėliau šis paaštrėjimas gali įgyti naują dimensiją, mums jos nereikia ir mes jos nenorime. Sudaryti taiką galime rytoj“, - sakė A. Kelinas.Paklaustas apie gausėjančius Rusijos karo nusikaltimų įrodymus, ambasadorius sakė, kad karo nusikaltimus neva vykdo Ukraina, bet paskui pakreipė kalbą kitaip ir tvirtino, kad Jungtinės Tautos neturi galios tirti karo nusikaltimų.

JAV analitikai: Maskva tik apsimeta norinti derėtis su UkrainaRusija vėl daro spaudimą Vakarams, kad paskatintų Ukrainą pradėti derybas, teigia JAV įsikūrę analitikai ir perspėja, kad iš tikrųjų Maskva mėgina priversti Kyjivą padaryti nuolaidų.„Tikėtina, kad Kremlius atnaujino informacinę kampaniją, siekdamas palenkti Vakarus priversti Ukrainą sutikti su nuolaidomis ir derėtis dėl Rusijai palankių sąlygų“, – sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (KSI) analizėje.Pasak JAV analitikų, penktadienio Kremliaus pareiškimai rodo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atviras dialogui, tačiau, jų teigimu, Maskva vis dar mėgina demotyvuoti Vakarus teikti pagalbą Ukrainai, o jos noras derėtis – apsimestinis.„V. Putino pareiškimas nerodo, kad Rusija būtų suinteresuota derybomis su Ukraina, Kremlius nesukūrė jokio rimto pagrindo deryboms ir neatsisakė maksimalių tikslų priversti Ukrainos vyriausybę kapituliuoti“, – sakoma pranešime.Rusija kaltina Ukrainą ir Vakarus blokuojant derybas ir drauge atmeta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos planą, raginantį išvesti Rusijos kariuomenę.Greičiausiai Kremlius sustiprins savo melagingus teiginius, kad yra pasirengęs deryboms, sakoma KSI pranešime. Tuo metu Kinija per savo specialųjį pasiuntinį Li Hui taip pat mėgina spausti Vakarus, kad jie panaudotų savo įtaka Ukrainai ir užtikrintų paliaubas.Europos Sąjunga ir JAV toliau pabrėžia nuolatinę paramą Ukrainai, Rusijos puolamai jau daugiau nei 15 mėnesių. Kyjivas, siekdamas išlaisvinti okupuotas teritorijas, kliaujasi iš Vakarų gaunamais sunkiaisiais ginklais ir amunicija.Šeštadienio vakarą V. Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą iš Kyjivo, jis dėkojo sąjungininkėms Vokietijai, Suomijai, Kanadai ir Islandijai už naujus ginklų pristatymus ir paskelbė apie dar griežtesnes sankcijas Rusijai, siekiant, kad ji nutrauktų karą prieš Ukrainą.„Šiandien dar viena sankcijų diena“, – sakė prezidentas. Jis įtraukė į sąrašą 220 įmonių ir 51 asmenį, „dirbantį terorui“.Naujausioje Didžiosios Britanijos suvestinėje sakoma, kad trečiadienį į Ukrainos Bachmuto miestą tikriausiai įžengė Maskvai lojalios vadinamosios Donecko liaudies respublikos separatistų pajėgos ir pradėjo valymo operacijas.„Pastarosiomis savaitėmis Rusijos oro desanto pajėgų 31-osios brigados elementai greičiausiai pajudėjo iš Svatovės ir Kreminos rajono, kad sustiprintų flangus prie Bachmuto“, – sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad gegužės 16 d. Ukrainos pajėgos buvo užėmusios 20 kvadratinių kilometrų aplink Bachmutą.Anksčiau Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos kariai meldžiasi ir ruošiasi dideliam puolimui. „Atėjo laikas atsiimti tai, kas mūsų“, – sakoma vaizdo įraše.

Per naktinę ataką nukentėjo Žytomyro miestas, tačiau aukų išvengtaDėl naktinės Rusijos dronų atakos Žytomyrui padaryta žala, tačiau nė vienas civilis nenukentėjo.„RBC-Ukraine“ cituoja Žytomyro mero Serhijaus Suchomlino informaciją pateiktą „Facebook“ puslapyje.Oro antskrydis regione truko apie penkias valandas.Mero teigimu, dėl naktinio išpuolio miestas nukentėjo.

Naktį Kyjive Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino daugiau nei 40 dronų „Shahed“, nuo krintančių nuolaužų žuvo vienas žmogus Ukrainos oro gynybos pajėgos per naktį Kyjivo oro erdvėje sunaikino daugiau nei 40 Irano gamybos bepiločių orlaivių „Shahed“, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, nuo krintančių nuolaužų vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti.„14-oji oro ataka prieš sostinę nuo gegužės pradžios! Šiandien priešas nusprendė "pasveikinti" Kyjivo gyventojus Kyjivo dienos proga, panaudodamas mirtinus dronus. Pirminiais duomenimis, tai buvo didžiausia dronų ataka sostinėje nuo plataus masto invazijos pradžios, daugiausia naudojant „Shahed“ amuniciją. Ataka buvo įvykdyta keliomis bangomis, oro antskrydžio pavojus truko daugiau nei penkias valandas“, – sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko .Pasak S. Popko, remiantis vis dar tikslinama informacija, krintančios dronų nuolaužos padarė sugriovimų, yra aukų.Pranešta, kad Holosijivo rajone drono nuolaužos atsitrenkė į septynių aukštų negyvenamąjį pastatą, Užsidegė prekybos centro stogas, kilo gaisras statybvietės teritorijoje. Gaisras taip pat kilo gatavos produkcijos sandėliuose 1000 kv. metrų plote, vienas žmogus buvo sužeistas.Pečiorų rajone užsidegė pastato stogas. Darnyckio rajone išdužo vienos parduotuvės langai, apgadintos durys. „Visose vietose dirba pagalbos tarnybos“, – sakė S. Popko.Vėliau Kyjivo meras Vytalijus Klyčko sakė, kad 41 metų vyras žuvo sostinės Solomianskio rajone nuo drono nuolaužų, nukritusių prie degalinės, 35 metų sužeista moteris paguldyta į ligoninę. Meras pranešė, kad drono nuolaužoms atsitrenkus į septynių aukštų negyvenamąjį pastatą sugriuvo dalis sienos, trečiame aukšte kilo gaisras, įvykio vietoje dirba gelbėtojai.

Meras: okupuoto Melitopolio centre nugriaudėjo sprogimasLaikinai okupuoto Melitopolio centre nugriaudėjo sprogimas, „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Melitopolyje triukšminga. Miesto centre nugriaudėjo sprogimas. Aiškinamės, kas dega okupantų užimtame mieste“, – parašė jis.

Ministras: Kinijos pasiuntinys nesiūlė perduoti okupuotų Ukrainos teritorijų RusijaiUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paneigė gandus neva Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui pasiūlė, kad okupuotos Ukrainos teritorijos atitektų Rusijos Federacijai, praneša „Ukrinform“.Ministras savo paskyroje feisbuke patalpino vaizdo įrašą, kuriame sakė iš karto susisiekęs su kolegomis tose valstybėse, kuriose lankėsi Kinijos atstovas. Anot D. Kulebos, nei vienas iš jų nepatvirtino, kad vyko kokios nors derybos dėl okupuotų Ukrainos teritorijų pripažinimo Rusijos naudai.„Todėl visus raginu išlaikyti šaltakraujiškumą ir vadovautis sveiku protu. Nėra jokio reikalo elgtis emocingai ir reaguoti į kiekvieną straipsnį. Mes kontroliuojame procesą“, – pareiškė užsienio reikalų ministras.Jis pridėjo, kad kitos šalys neveiktų be Ukrainos žinios nes santykiai su svarbiausiais partneriais grįsti pasitikėjimu.Anksčiau „The Wall Street Journal“ pranešė, kad savo vizito po Europą metu Kinijos specialusis atstovas Li Hui pasiūlė, kad laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos galėtų būti atiduotos Rusijai.

Prezidento patarėjas: Ukraina intensyvina operacijasUkrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas duodamas interviu britų leidiniui „The Guardian“ atskleidė, kad Ukraina pradėjo parengiamąsias operacijas prieš pereidama į kontrpuolimą prieš rusus okupantus.„Tai sudėtingas procesas, tai ne vienos dienos, ne tam tikros datos ar valandos klausimas. Tai besitęsiantis deokupacijos procesas ir tam tikri veiksmai jau vykdomi, pavyzdžiui, tiekimo grandinių naikinimas ar sandėlių sprogdinimas už priešakiniu linijų“, – M. Podoliakas sakė „The Guardian“.„Intensyvumas didinamas, bet tam prireiks ganėtinai daug laiko“, – pridėjo jis.M. Podoliakas taip pat prognozuoja, kad kontrpuolimui įgaunant pagreitį į Rusiją vis dažniau gali veržtis Ukrainos pusėje kovojančių rusų pajėgos, kaip tai įvyko Rusijos Belgorodo regione anksčiau šią savaitę.Šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad „atėjo laikas susigrąžinti tai, kas yra mūsų“, taip paskatindamas spėliones, kad netrukus gali prasidėti didelė operacija.

Ukrainos žvalgyba pripažino prisidėjusi prie Krymo tilto sprogdinimoUkrainos žvalgybos vadovas pripažino, kad Ukraina prisidėjo prie Krymo tilto sprogdinimo. Galingas sprogimas įvyko prieš 7 mėnesius ir stipriai apgadino tiltą per Kerčės sąsiaurį, kuris jungia Rusiją ir Ukrainai priklausantį, bet Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį, praneša dpa.„Tai yra logistikos maršrutas, kurį mes turėjome atkirsti nuo priešo – todėl buvo imtasi atitinkamų priemonių“, – Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas sakė žurnalistui Dmytro Komarovui interviu metu, kurio vaizdo įrašas patalpintas svetainėje „YouTube“.Tačiau V. Maliukas daugiau informacijos neatskleidė.

Ukrainos kariai Vokietijoje pradėjo mokymus su JAV tankais „Abrams“Apie 400 ukrainiečių kareivių Vokietijoje pradėjo pasirengimą valdyti ir aptarnauti JAV gamybos tankus „M1 Abrams“.Apie tai paskelbė pulkininkas leitenantas Garronas Garnas, JAV gynybos ministerijos atstovas spaudai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“ remdamasi „The New York Times“ informacija.„Maždaug 200 karių – beveik vienas mechanizuotas batalionas – penktadienį Vokietijos Grafenvoro ir Hohenfelso poligonuose pradėjo tai, kas kariuomenėje vadinama kombinuotos ginkluotės mokymais“, – sakoma pranešime.Anot JAV atstovo, kariai tobulina pagrindinius įgūdžius, tokius kaip taiklumas ir medicininė pagalba. Jie taip pat rengiami veikti būrio ir kuopos lygiu, o galiausiai bus surengtos didesnės pratybos, kurių metu vienas prieš kitą veiks bataliono dydžio vienetai.Tuo metu dar 200 ukrainiečių karių pradėjo mokymus kaip amerikietiškus tankus prižiūrėti ir papildyti kuru.

Per Rusijos apšaudymą žuvo viena moteris ir du žmonės buvo sužeisti73 metų moteris žuvo, o dar du buvo sužeisti Rusijos kariams apšaudžius 16 vietovių Zaporižėje, pranešė vietos Ukrainos gubernatorius.Jurijus Malaško pranešė, kad Rusija per vieną dieną surengė 108 atakas prieš pietryčių miestą, naudodama artileriją, daugkartines raketų sistemas ir dronus.

Ukrainos žvalgyba: Rusijos specialiosios tarnybos rengia provokaciją su cheminiais ginklaisUkrainos žvalgyba perspėja, kad rusų okupantai rengiasi stabdyti artėjantį Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą panaudodami cheminį ginklą laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose, informuoja „Unian“.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Ukrainos žvalgyba pažymi, kad Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos jau ėmėsi įgyvendinti provokaciją su cheminiu ginklu.„Siekdami pertraukti Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų kontrpuolimo veiksmus, rusų okupantai 2023 m. gegužės 27 d. ėmė realizuoti provokaciją panaudodami cheminį ginklą laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose“, – sakoma Ukrainos žvalgybos pranešime.

Rusija tvirtina, kad jos pajėgos esą perėmė dvi Ukrainai britų siųstas raketas „Storm Shadow“Rusijos oro gynybos pajėgos perėmė dvi Ukrainai britų siųstas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“. Tai pareiškė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi „Sky News“.Kur šios raketos buvo perimtos, ministerija nepatikslino. Ji nurodė, kad per pastarąsias 24 val. taip pat esą buvo perimta trumpesnio nuotolio amerikietiškų HIMARS ir HARM raketų, negana to, buvo numušta 19 dronų.Jungtinė Karalystė (JK) perdavė Ukrainai „Storm Shadow“ raketų anksčiau šį mėnesį.

Šaltinis: Maskvos prašymu Rusiją turės palikti šimtai Vokietijos valstybės tarnautojųMaskvos prašymu Rusiją turės palikti šimtai Vokietijos valstybės tarnautojų, dirbančių švietimo ir kultūros sektoriuose. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi šaltiniu Vokietijos vyriausybėje.Anot šaltinio, tai įvyks Rusijai nusprendus priversti Vokietiją iki birželio pradžios sumažinti savo diplomatinių darbuotojų skaičių ir apriboti dalyvavimą tokių viešųjų institucijų, kaip Gėtės institutas ir Maskvoje veikianti vokiečių mokykla, veikloje. Šaltinis patvirtino Vokietijos dienraštyje „Sueddeutsche Zeitung“ pasirodžiusią publikaciją, kurioje šis Rusijos žingsnis buvo apibūdintas kaip „diplomatinis karo paskelbimas“.„Tai yra vienašališkas, nepateisinamas ir nesuprantamas sprendimas“, – pranešime cituojama Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Dnipre baigta valyti per rusų raketų ataką sunaikintos medicinos įstaigos griuvėsiusUkrainos Dnipro mieste gelbėtojai baigė valyti per rusų raketų ataką sunaikintos medicinos įstaigos griuvėsius.Tai šeštadienį pranešė to paties pavadinimo srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Sky News“.„Gelbėtojai Dnipre baigė ardyti medicinos įstaigos, kurią prieš dieną sunaikino Rusijos raketa, griuvėsius“, – tinkle „Telegram“ parašė S. Lysakas. Jis kalbėjo apie kruviną okupantų agresiją ir besitęsiančius nusikaltimus prieš civilius.Skaičiuojama, kad šis išpuolis pareikalavo dviejų gyvybių. Dar bent 32 žmonės buvo sužeisti. Per ataką buvo apgadinta dar kelios dešimtys pastatų.

Gubernatorius: Rusijos Pskovo regione būta dronų atakos, apgadintas pastatasRusijos Pskovo regione būta dronų atakos – regiono gubernatorius Michailas Vedernikovas šeštadienį pranešė, kad du bepiločiai apgadino naftotiekio administracinį pastatą.„Ankstų rytą per sprogimą netoli Litvinovo Nevelskij rajone buvo apgadintas naftotiekio administracinis pastatas“, – tvirtino M. Vedernikovas. Kiek vėliau jis nurodė, kad, preliminariais duomenimis, pastatas buvo apgadintas „dėl dviejų bepiločių skraidyklių atakos“. Nukentėjusiųjų esą nėra, tyrimas tęsiasi.Remiantis „Telegram“ kanale „Baza“ pasirodžiusiais nepatvirtintais pranešimais, dronai puolė Pskove esančią „Transneft“ siurblinę. Sprogimas įvyko Litvinovo kaime, už maždaug 10 km nuo Baltarusijos sienos.

Ukraina kreipėsi į Vokietiją su prašymu perduoti sparnuotųjų raketų „Taurus“Ukraina kreipėsi į Vokietijos vyriausybę su prašymu perduoti sparnuotųjų raketų „Taurus“, šaliai stengiantis atremti Rusijos visapusišką invaziją.Naujienų agentūra „dpa“ cituoja Vokietijos gynybos ministerijos atstovę, kuri penktadienio vakarą pareiškė, kad atitinkamas prašymas buvo gautas pastarosiomis dienomis. Nepaisant to, detalės išlieka neaiškios. Be kita ko, nežinomas tikslus Ukrainos paprašytų raketų skaičius.Gynybos klausimais besirūpinantis opozicijai priklausantis Vokietijos parlamentaras Roderichas Kiesewetteris prieš keletą dienų pasisakė už tokios ginkluotės tiekimą. Jo teigimu, šios raketos, kurių nuotolis siekia 500 km, leistų Kyjivui „smūgiuoti į Rusijos karinę infrastruktūrą gerokai už fronto linijų“.Apie tai pranešta po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ir toliau mobilizuoja Vakarų šalių paramą. „Darysime viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad paspartintume papildomų kokybiškesnių oro gynybos sistemų tiekimą Ukrainai“, – penktadienį savo tradiciniame vakariniame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas: Ukraina pasirengusi pradėti kontrpuolimąUkraina yra pasirengusi pradėti ilgai lauktą kontrpuolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas. Kaip praneša „The Guardian“, tai interviu BBC pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.Nors O. Danilovas konkrečios datos neįvardijo, pareigūnas nurodė, kad operacijos gali prasidėti „rytoj, poryt ar po savaitės“. Pasak O. Danilovo, Kyjivas „neturi teisės klysti“ dėl šio sprendimo, nes tai yra „istorinė galimybė“, kurios „negalime prarasti“.O. Danilovas interviu taip pat pakomentavo žinią apie Baltarusijoje pradėtą Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą ir tvirtino šiuo klausimu esantis „visiškai ramus“. „Mums tai ne naujiena“, – sakė pareigūnas.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 986 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 27 d. Ukrainoje jau sužeisti 986 vaikai. Dar 483 žuvo. Tai šeštadienį pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (462), Charkivo (278), Kyjivo (128), Chersono (102), Zaporižios (91), Mykolajivo (89), Dnipropetrovsko (72), Černihivo (70) ir Luhansko (67) srityse.

Britų žvalgyba: „Vagner“ pradėjo pasitraukimą iš kai kurių savo pozicijų Bachmuto apylinkėseRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ kovotojai veikiausiai pradėjo pasitraukimą iš kai kurių savo pozicijų Ukrainos Bachmuto miesto apylinkėse. Tai savo naujausioje, šeštadienio rytą paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip teigiama suvestinėje, 2023 m. gegužės 25 d. „Vagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad buvo pradėtas jo pajėgų išvedimas iš Bachmuto, o pozicijų perdavimas Rusijos gynybos ministerijai esą tęsis iki 2023 m. birželio 1 d. Pranešimus apie „Vagner“ pasitraukimą iš Bachmuto priemiesčių vėliau patvirtino Ukrainos gynybos viceministrė.Anot suvestinės, 2023 m. gegužės 24 d. duomenimis, į miestą veikiausiai įžengė vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ pajėgos. Pažymima, kad Bachmuto flangų stiprinimui pastarosiomis savaitėmis greičiausiai buvo pasitelkta Rusijos oro desanto pajėgų (VDV) 31-oji brigada.JK gynybos ministerija pažymi, kad, 2023 m. gegužės 16 d. duomenimis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra atsikovojusios 20 kv. km. Bachmuto flangų. Manoma, kad kontroliuojamas „Vagner“ samdinių pasitraukimas tęsis. Suvestinėje nurodoma, kad nepaisant besitęsiančio J. Prigožino konflikto su Rusijos gynybos ministerija, „Vagner“ pajėgos po atsistatymo veikiausiai bus pasitelktos tolesnėms puolamosioms operacijoms Donbase.

ES pasmerkė sprendimą dislokuoti Baltarusijos teritorijoje Rusijos branduolinius ginklusEuropos Sąjunga (ES) pasmerkė Maskvos ir Minsko susitarimą dislokuoti Baltarusijos teritorijoje Rusijos branduolinius ginklus. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams Josepo Borrellio pranešimu.„Šis sprendimas prieštarauja Rusijos įsipareigojimams, numatytiems Budapešto memorandume, pagal kurį Baltarusija patraukė visus branduolinius ginklus iš savo teritorijos, taip pat 2022 m. sausio 3 d. pasirašytame bendrame penkių branduolinį ginklą turinčių valstybių lyderių pareiškime (numatytiems įsipareigojimams), kad branduolinis karas negali būti laimėtas ir neturi įvykti. Raginame Rusiją laikytis šių įsipareigojimų“, – sakoma J. Borrellio pranešime.Diplomato teigimu, Baltarusijos režimas bendrininkauja Rusijos neteisėtame ir neišprovokuotame agresijos kare prieš Ukrainą. „Raginame Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti paramą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir atšaukti sprendimus, kurie gali tik dar labiau pakurstyti įtampą regione ir paminti Baltarusijos suverenumą“, – priduriama pranešime. Anot J. Borrellio, bet kokiam bandymui dar labiau eskaluoti situaciją bus duotas stiprus ir koordinuotas atsakas.„Ukrinform“ primena, kad gegužės 25 d. Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pasirašė dokumentus, sudarančius sąlygas Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimui Baltarusijos teritorijoje.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 206 200 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 27 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 206 200 karių (+480 per pastarąją parą). Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 799 (+3) Rusijos tankus, 7 442 (+7) šarvuotąsias kovos mašinas, 3 406 (+22) artilerijos sistemas, 572 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 329 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 310 lėktuvų, 296 sraigtasparnius, 6 172 (+11) automobilius, 18 laivų, 2 941 (+31) droną, 449 (+3) specialiosios technikos vienetus ir 1 025 (+10) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Ukraina sako, kad Rusija ketina imituoti branduolinį incidentą Zaporižios AERusija artimiausiu metu ketina imituoti branduolinį incidentą okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje. Kaip praneša „Sky News“, tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerija, remdamasi nuosavais žvalgybiniais duomenimis.Ministerijos teigimu, Rusija taip siekia paliaubų regione. Kaltę dėl incidento esą planuojama suversti Ukrainai. „Jų tikslas – išprovokuoti tarptautinę bendruomenę ir atlikti išsamų tyrimą, kuriam reikėtų paliaubų“, – nurodė ministerija. Anot jos, rusai „pasinaudos šia taip siekiama pauze, kad pergrupuotų okupacinį personalą ir sustabdytų Ukrainos kontrpuolimą“.Ministerija pridūrė, kad rusai sabotavo planuotą AE esančios Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) stebėjimo misijos narių rotaciją.Praėjusiais metais į Ukrainą įsiveržusi Rusijos kariuomenė užgrobė Zaporižios atominę elektrinę. Nuo tada šis objektas yra branduolinio saugumo krizės centre, nes jis vis patiria apšaudymus, dėl kurių Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą.

Mariupolyje – galingi sprogimai„Azovstal“ gamyklos teritorijoje laikinai okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo du sprogimai. Tai penktadienio vakarą pranešė šio Ukrainos miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Du galingi sprogimai „Azovstal“ teritorijoje. Kyla dūmai. Suduota stipriai. Prieš tai virš Nikolskės buvo užfiksuotas nesėkmingas oro gynybos darbas“, – tinkle „Telegram“ parašė P. Andriuščenka.Kiek anksčiau jis pranešė, kad okupantai rusai gamykloje įkurdino sandėlius ir remontuoja karinę įrangą.

Grėsmingas perspėjimas iš Ukrainos – rusai rengia didelę provokaciją Zaporožės AEUkrainos žvalgyba penktadienio vakare pranešė, kad Rusijos įsibrovėliai rengia plataus masto provokaciją, kad imituotų avariją Zaporožės atominėje elektrinėje. Ją okupantai planuoja artimiausiomis valandomis, skelbia „Kanal 24“.Žvalgybos duomenimis, rusai planuoja sukurti radiacijos pavojaus židinį. Norint tai padaryti, ataka bus vykdomas tiesiogiai Zaporožės AE teritorijoje. Po to bus paskelbtas avarinis radioaktyviųjų medžiagų išleidimas. Dėl šio incidento tradiciškai bus kaltinama Ukraina, nurodė žvalgyba.Ukrainos žvalgyba taip pat paaiškino, kad siekdami kuo labiau nuslėpti savo veiksmus, rusai sutrikdė penktadienį numatytą TATENA nuolatinės stebėjimo misijos personalo rotaciją.Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija aiškino, kad rusų tikslas – paskatinti tarptautinę bendruomenę atlikti išsamų tyrimą, kurio metu bus sustabdyti visi karo veiksmai.Tai reiškia, kad okupantai tikisi gauti jų siekiamą pauzę, kuri bus išnaudota pergrupuoti savo užimtumo kontingentą, sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą.„Šios provokacijos tikslas – apkaltinti Ukrainą tariamai apšaudžius Zaporožės atominę elektrinę. Tačiau pagrindinis rusų tikslas yra užkirsti kelią Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų veiksmams išlaisvinti mūsų okupuotas teritorijas Ukrainos rytuose ir pietuose“, – paaiškino A. Jusovas.Anot jo, po to rusai gali reikalauti karo veiksmų moratoriumo.

Scholzas: karas Ukrainoje neturėtų virsti įšaldytu konfliktuEstijoje viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per spaudos konferenciją Taline sakė, kad nepriimtina, jog karo veiksmai Ukrainoje bus įšaldyti, o Rusija išlaikys okupuotas teritorijas.„Rusija turi suprasti, kad negali būti jokio klausimo apie „šaltos taikos“ sudarymą, nubrėžiant sieną tarp Rusijos ir Ukrainos palei dabartinę fronto liniją. Tai įteisintų Putino užkariavimo karą“, – perspėjo O. Scholzas.„Mes kalbame apie teisingą taiką, o raktas į tokią taiką yra Rusijos karių išvedimas“, – sakė Vokietijos kancleris, nepatikslindamas, ar turi omenyje 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.O. Scholzas taip pat sakė, kad neketina nutraukti kontaktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir planuoja su juo dar kartą pasikalbėti telefonu.„Praėjo šiek tiek laiko nuo paskutinio mūsų kontakto telefonu. Ir ketinu dar kartą pasikalbėti su Putinu tinkamu laiku“, – sakė O. Scholzas.Kremlius sakė dar negavęs pasiūlymų pokalbiui iš Vokietijos pusės.

Zelenskis: Dniprui smogė visiškai sergančios būtybėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė apie Rusijos išpuolį Dnipre ir pabrėžė, kad raketų ataką prieš ligoninę ir veterinarijos kliniką sukėlė visiškai sergantys padarai. Valstybės vadovas tai pasakė vakariniame kreipimesi į ukrainiečius.„Dienos metu gaunu pranešimų apie situaciją Dnipro mieste ir dar vieno išpuolio padarinių šalinimą. Tai akivaizdus žiaurumas: Rusijos raketa, balistika – prieš ligoninę ir veterinarijos kliniką. Absoliučiai sergančios būtybės“, – pabrėžė V. Zelenskis.Valstybės vadovas pažymėjo, kad iki šiol žinoma, kad per ataką žuvo du žmonės. „Mano užuojauta šeimai ir draugams! Griuvėsių išmontavimas dar nebaigtas. Daugiau nei 30 žmonių buvo sužeisti, įskaitant du vaikus“, – sakė prezidentas.„Padarysime viską, kas įmanoma, viską, kas neįmanoma, kad paspartintume daugiau ir geresnių oro gynybos sistemų tiekimą Ukrainai – tai tiesiog kasdienis klausimas dirbant su partneriais“, - sakė prezidentas.

Lavrovas: kelyje link derybų dėl taikos Ukrainoje atnaujinimo esama kliūčiųRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį susitikime su Maskvoje šiuo metu viešinčiu Kinijos specialiuoju pasiuntiniu Eurazijos reikalams Li Hui pareiškė, kad kelyje link derybų dėl taikos Ukrainoje atnaujinimo esama „rimtų kliūčių“.„Rusijos užsienio reikalų ministras dar kartą patvirtino Maskvos įsipareigojimą siekti politinio–diplomatinio konflikto sprendimo, kartu atkreipdamas dėmesį į Ukrainos pusės ir jos Vakarų mentorių sukurtas rimtas kliūtis atnaujinant taikos derybas“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje. Negana to, kaip teigiama, S. Lavrovas susitikime su Kinijos pasiuntiniu, kuris yra dirbęs Kinijos ambasadoriumi Rusijoje, taip pat gyrė „subalansuotą“ Pekino poziciją dėl Ukrainos.Nors Kinija tvirtina, kad Rusijos karo prieš Ukrainą klausimu laikosi neutralios pozicijos, Pekinas susilaukia kritikos, nes iki šiol nėra pasmerkęs Maskvos dėl jos pradėtos invazijos.„Abi pusės išreiškė pasirengimą toliau stiprinti Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą užsienio politikos srityje, kuriuo visuomet siekiama palaikyti taiką ir stabilumą regione ir visoje planetoje“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija.Maskvos tvirtinimu, Kinijos pasiuntinys taip pat susitiko su dviem S. Lavrovo pavaduotojais Michailu Galužinu ir Andrejumi Rudenka. „Buvo išreikštas nerimas dėl pavojingų didėjančio NATO šalių įsitraukimo į Ukrainos konfliktą ir jų veiksmų militarizuojant Ukrainą padarinių“, – nurodė užsienio reikalų ministerija, kalbėdama apie Li Hui ir M. Galužino susitikimą.Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams į Rusijos sostinę atvyko po to, kai anksčiau šį mėnesį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Li Hui yra pareiškęs, kad „nėra panacėjos krizei išspręsti“.Rusija ir Kinija palaiko artimus ryšius. Kovą Maskvoje viešėjęs Kinijos prezidentas Xi Jinpingas tvirtino, kad abiejų šalių santykiuose prasideda „naujas etapas“.

Rusijoje žurnalistai per dvi savaites nustatė daugiau kaip tūkstančio Ukrainoje žuvusių okupantų pavardesRusijoje žurnalistai per dvi savaites nustatė daugiau kaip tūkstančio Ukrainoje žuvusių okupantų pavardes.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis BBC rusų tarnyba.Gautomis žiniomis, per dvi savaites vien tik iš atvirų šaltinių pavyko nustatyti 1 361 Ukrainoje nukauto Rusijos kareivio pavardę. Iš viso likviduotų okupantų sąraše – 24 005 pavardės.Žurnalistų nuomone, tikrasis jų skaičius turėtų būti mažiausiai du kartus didesnis.„Tokią išvadą mes priėjome, stebėdami situaciją kapinėse daugiau kaip 65-iose Rusijos gyvenvietėse pastaruosius 15 mėnesių. Konservatyviausiais vertinimais, iš viso nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios galėjo žūti 48 tūkst. Rusijos kareivių“, - pažymi BBC rusų tarnyba.Anot jos, įskaitant sužeistuosius, bendri Rusijos nuostoliai gali siekti mažiausiai 216 tūkst. žmonių.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, iš viso nuo plataus masto karo pradžios nukauta apie 205 720 okupantų rusų.

Žiniasklaida: Čekijos generolas paragino ruoštis ir „blogam“ Ukrainos kontrpuolimo scenarijuiČekijos generalinio štabo vadas generolas Karelas Řechka paragino visuomenę ruoštis ir „blogam“ Ukrainos kontrpuolimo scenarijui.Interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ jis pareiškė, kad dabar niekas negali numatyti, kuo baigsis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas. „Karo baigtis priklauso ne tik nuo tankų ir šarvuotųjų transporterių. Čia pernelyg daug nežinomųjų“, - sakė generolas.Jis patikslino, ką turi omenyje, kalbėdamas apie „blogą scenarijų“. „Aš manau, kad mes turime ruoštis ir blogam scenarijui – ilgam karui“, - pareiškė K. Řechka.Anot jo, gali būti, kad Vakarų šalys dar daugelį metų turės tiekti Ukrainai ginklus. „Rusai mano, kad laikas jų pusėje. Mes turime parodyti, kad jie klysta“, - sakė Čekijos generalinio štabo vadas. Jis pridūrė, kad Čekija jau patiekė Ukrainai daugiau kaip 250 sovietinių tankų, pėstininkų kovos mašinų ir sraigtasparnių.Generolas paragino Vakarų politikus ruošti visuomenę tam, kad karas gali tęstis daugelį metų. Jis sakė turįs omenyje ne tik gynybinę, bet ir, pavyzdžiui, ekonominę sritį. „Ne mažiau svarbus mūsų pasirengimas remti Ukrainą ir kituose frontuose: morališkai, diplomatiškai, finansiškai ir kitose srityse“, – pabrėžė K. Řechka.

Rusijos prezidentas telefonu kalbėjosi su Brazilijos vadovuRusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Brazilijos vadovu Luizu Inácio Lula da Silva, praneša „The Guardian“. Teigiama, kad pokalbio metu Kremliaus šeimininkas patvirtino, jog Rusija yra atvira dialogui Ukrainos klausimu.L. I. Lula da Silva tviteryje parašė, kad pabrėžė Brazilijos pasiryžimą kalbėtis su abiem karo Ukrainoje pusėmis.„Ką tik telefonu pasikalbėjau su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Padėkojau jam už kvietimą dalyvauti Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume ir atsakiau, kad šiuo metu negaliu vykti į Rusiją, tačiau pakartojau Brazilijos, o kartu ir Indijos, Indonezijos bei Kinijos ryžtą kalbėtis su abiem konflikto pusėmis siekiant taikos“, – pareiškė Brazilijos prezidentas.

Medvedevas: konfliktas Ukrainoje gali tęstis dešimtmečiusRusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje gali tęstis dešimtmečius ir derybos su Ukraina buvo neįmanomos tol, kol šią šalį valdys Vakarų remiamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Reuters“.Rusijos naujienų agentūros taip pat citavo Saugumo tarybos pirmininko pavaduotoją: „Šis konfliktas truks labai ilgai. Tikriausiai dešimtmečius. Tai nauja realybė“.D. Medvedevas sakė, kad Rusija negali pasitikėti jokiomis paliaubomis su dabartiniais Kijevo vadovais, nes konfliktas paprasčiausiai vėl įsiplieskia, todėl teks sugriauti pačią dabartinės Ukrainos vyriausybės prigimtį.Pasak jo, derybos su „klounu Zelenskiu“ buvo neįmanomos. „Viskas visada baigiasi derybomis, ir tai yra neišvengiama, tačiau kol šie žmonės bus valdžioje, derybų prasme Rusijai padėtis nepasikeis“, - teigė D. Medvedevas.

Popiežius: Ukrainos išlaisvinimas yra „politinis klausimas“Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, popiežius Pranciškus nuolat akcentavo taikos būtinybę.Paskutiniai jo komentarai rodo, kad jis ir toliau tai darys, nepaisant anksčiau šį mėnesį įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Naujame interviu pontifikas raginimus Rusijai sugrąžinti Ukrainai teritoriją apibūdina kaip „politinį klausimą“.„Taika bus pasiekta, kai jie galės pasikalbėti vienas su kitu akis į akį arba per tarpininkus. Jei jie nekalba... tai politinis klausimas“, – sakė jis JAV įsikūrusiam ispanų kalbos tinklui „Telemundo“ televizijai.Popiežius Pranciškus buvo diplomatiškas savo požiūriu į konfliktą, nes tikėjosi būti tarpininku.Tačiau, vykstant karui, jis įgavo smerktinesnį toną Rusijos Vladimiro Putino atžvilgiu, griežtai kritikuodamas jo keturių Ukrainos regionų aneksiją praėjusių metų spalį.„Mano kreipimasis visų pirma skirtas Rusijos Federacijos prezidentui, maldaudamas sustabdyti šią smurto ir mirties spiralę, net ir iš meilės savo žmonėms“, – ta proga sakė religinis lyderis.Tačiau jis taip pat anksčiau ragino V. Zelenskį pradėti derybas.

Premjeras: Nyderlandai rimtai svarsto į Ukrainą siųsti naikintuvus F-16Šalies ministras pirmininkas Markas Rutte sako, kad nors sprendimas dėl lėktuvų siuntimo dar nepriimtas, jo vyriausybė „rimtai tai svarsto“.Tai įvyko po to, kai JAV sutiko leisti eksportuoti amerikiečių gamybos naikintuvus į Ukrainą.Nyderlandai kartu su JK, Danija ir Belgija sutiko apmokyti ukrainiečių pilotus jais naudotis.Tačiau kol kas nė viena šalis neįsipareigojo pati siųsti lėktuvų.Spaudos konferencijoje paklaustas, ar Nyderlandai siųstų lėktuvus į Ukrainą, M. Rutte atsakė: „Jei pradėsime treniruoti, akivaizdu, kad tai rimtai svarstome“.Manoma, kad Nyderlandai kartu su Danija yra viena iš nedaugelio šalių, galinčių atsiųsti naikintuvus.Pavyzdžiui, JK neeksploatuoja F-16 – vietoj to ji turi“ Eurofighter Typhoons“ ir naujus moderniausius F-35.Nyderlandų gynybos ministerijos duomenimis, Nyderlandai šiuo metu turi 24 veikiančius F-16.

Po Rusijos apšaudymo Dnipro mieste auga sužeistųjų skaičius, paskelbtas gedulas Dnipro mieste po Rusijos apšaudymo penktadienį aukų skaičius išaugo iki 30 žmonių, sakė Dniepropetrovsko regioninės valstybės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.„Jau yra 30 sužeistųjų, tarp jų du vaikai. Trys žmonės vis dar laikomi dingę be žinios“, - pranešė S. Lysakas. Penktadienio rytą Rusija pradėjo raketų ataką prieš Dniprą. Ukrainos generalinė prokuratūra sakė, kad užpuolikai smogė medicinos įstaigai ir veterinarijos klinikai. Anksčiau buvo žinoma apie du žuvusiuosius ir dar 25 sužeistuosius.Dnipro mieste šeštadienį paskelbtas gedulas žuvusiųjų per Rusijos raketų smūgį, sakė miesto meras Borisas Filatovas.„Ką tik grįžau iš tragedijos vietos. Ten tęsiama griuvėsių analizė. Raketos smūgis sunaikino vienos iš medicinos įstaigų, kuriose buvo psichiatrijos ligoninė, filialą. Paprastais žodžiais tariant – psichikos ligoninę. Jokių karinių objektų ten tikrai nebuvo“, – teigė B. Filatovas.

Naujojo Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojo tėvas turi Rusijos pilietybęUkrainos saugumo tarnyba (UST) penktadienį pakomentavo žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad naujai paskirto UST vadovo pavaduotojo Serhijaus Naumiuko tėvas ir brolis turi Rusijos pilietybę, praneša „Ukrinform“.Žinybos atstovai pabrėžė, kad S. Naumiukas, prieš tapdamas UST vadovo pavaduotoju, perėjo visas įstatymuose numatytas reikiamas patikras. Taip pat buvo kruopščiai išnagrinėta informacija apie jo šeimą ir artimuosius.„Artimi S. Naumiuko giminaičiai yra Ukrainos piliečiai, o tai, kad jo tėvas ir brolis turi Rusijos Federacijos pasus, pareigūnas pranešė jau anksčiau. Šie dokumentai buvo gauti 2014 metais, kai buvo okupuotas Luhanskas, kur tada gyveno abu giminaičiai. Išvykę iš laikinai okupuoto regiono, jie pateikė pareiškimus, kuriuose pranešė, kad atsisako Rusijos pilietybės“, - pažymėjo UST atstovai.Pasak jų, atitinkamos Rusijos institucijos sąmoningai blokuoja šių pareiškimų svarstymą.„Šiuo metu S. Naumiuko tėvas ir brolis teisėtu pagrindu nuolat yra JAV teritorijoje, kur laukia Rusijos pilietybės panaikinimo. Jie smerkia Rusijos, pradėjusios plataus masto karą Ukrainoje, veiksmus", – pabrėžė UST.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 25 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė S. Naumiuką UST vadovo pavaduotoju. Tačiau daugelyje žiniasklaidos priemonių pasirodė informacija, kad naujai paskirto žinybos vadovo pavaduotojo tėvas ir brolis turi galiojančius Rusijos pasus.

M. Podoliakas: teritoriniai kompromisai kare su Rusija reikštų demokratijos pralaimėjimąBet kokios teritorinės nuolaidos kare su Rusija reikštų demokratijos pralaimėjimą ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimo išsaugojimą.Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.„Bet koks „kompromisinis scenarijus“, kuris numato ne visų Ukrainos teritorijų išlaisvinimą ir apie kurį periodiškai kalba „anoniminiai šaltiniai“ iš Europos ir Amerikos elito, yra tolygus demokratijos pralaimėjimui, Rusijos pergalei, Putino režimo išsaugojimui“, – sakė M. Podoliakas.Anot jo, po tokių kompromisų pasaulinėje politikoje smarkiai padaugėtų konfliktų.„Visa tai – žydra Rusijos svajonė. Retorinis klausimas: kodėl pavieniai vieši subjektai toliau žaidžia pagal „Rusijos žiniasklaidos scenarijų“ ir vilkina konfliktą?“ - pabrėžė pareigūnas.Nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją pradžios kai kurie politikai teigė, kad karas greičiau baigtųsi, jei Ukraina padarytų teritorinių nuolaidų Maskvai.Ukrainos pareigūnai ir prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos teritorinės nuolaidos jokiu būdu nepasotins Putino, o tik paskatins jį taip veikti ir ateityje.Penktadienį buvo pranešta, jog Kinijos specialusis pasiuntinys Li Hui, lankydamasis Europos šalyse, siūlė palikti Rusijai kontroliuoti okupuotas Ukrainos teritorijas.

Avdijivkoje ir Bachmute dar yra penki vaikai – jų evakuoti neleidžia tėvai128 vaikai buvo priverstinai evakuoti iš Donecko srities gyvenviečių, kur vyksta karo veiksmai. Jose dar liko aštuoni vaikai, iš jų keturi – Bachmute, vienas – Avdijivkoje.Kaip pranešė penktadienį „Ukrinform“, apie tai per spaudos konferenciją informavo Donecko srities karinės administracijos atstovas Oleksandras Vdovenka.„Iš gyvenviečių, kuriose vyksta aktyvūs karo veiksmai, priverstinai evakuoti 128 vaikai kartu su tėvais arba teisėtais atstovais. Gyvenvietėse, kuriose vyksta karo veiksmai, liko aštuoni vaikai: keturi - Bachmute, vienas - Avdijivkoje (jį slepia tėvai), du – Krasnohorivkoje, vienas - Keramiko gyvenvietėje (tėvai kategoriškai nesutinka, kad jis būtų evakuotas)“, – pažymėjo pareigūnas.Pasak jo, šie duomenys yra gegužės 23 d., o privaloma vaikų su tėvais, pavaduojančiais asmenimis ar kitais teisėtais atstovais evakuacija prasidėjo 2023 metų balandžio 7 dieną. Ši priverstinė evakuacija apėmė 21 gyvenvietę.O. Vdovenka paragino visus gyventojus išvykti į saugesnius Ukrainos regionus. „Deja, okupantų apšaudymai darosi vis dažnesni. Beveik kiekvieną dieną gaunama pranešimų apie sužeistus ir žuvusius civilius, todėl nerizikuokite savo ir savo vaikų gyvybėmis. Atminkite: evakuacija gelbsti gyvybes“, – pabrėžė jis.Kaip pranešama, Rusijos pajėgos nuolat apšaudo Donecko sritį, priešas kasdien žudo ir žaloja civilius gyventojus, naikina infrastruktūros objektus.

Paaiškėjo, ką dėl Ukrainos pasiūlė į Europą atvykęs Kinijos pasiuntinysLeidinys „The Wall Street Journal“ skelbia, su kokiu pasiūlymu Kinijos specialusis pasiuntinys Li Hui, kuriam pavesta įgyvendinti Xi Jinpingo planą dėl taikos Ukrainoje, važinėjo po Europos sostines.Kinija esą bandė įtikinti Vakarų diplomatus, kad Rusijai turi būti leista pasilikti okupuotas Ukrainos teritorijas, skelbia dienraštis „The Wall Street Journal“, cituodamas valdininkus, žinančius Li Hui vizitų Europoje rezultatą.Išsamiau čia:https://www.delfi.lt/news/daily/world/paaiskejo-ka-del-ukrainos-pasiule-i-europa-atvykes-kinijos-pasiuntinys.d?id=93483071

Žiniasklaida: Iranas vis dažniau tiekia Rusijai ginklus Kaspijos jūraIranas vis dažniau tiekia Rusijai ginklus Kaspijos jūra. Vakarų šalys beveik neturi realių galimybių sustabdyti šį procesą.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis CNN.Plėtojant Irano ir Rusijos bendradarbiavimą, Kaspijos jūra einantis maršrutas vis dažniau naudojamas dronams, šoviniams ir minosvaidžių sviediniams gabenti. Rusijos vyriausybė juos perka karui prieš Ukrainą, sakoma pranešime.Taip pat pranešama, kad laivų reisai šiame regione vis labiau „tamsėja“ (išjungiami sekimo davikliai), o tai rodo, kad stengiamasi slėpti krovinių judėjimą.„Irano eksportui Kaspijos jūra nėra jokios rizikos, nes kaimyninės šalys neturi galimybių ar motyvų uždrausti tokio pobūdžio mainus“, – sako saugos bendrovės „EOS Risk Group“ vyriausiasis žvalgybos analitikas Martinas Kelly`is. Anot jo, šis maršrutas yra ideali aplinka netrukdomai prekybai.Konsultavimo bendrovės „Bosphorus Observer“ atstovai žurnalistams pranešė, jog Irano režimas prieš karą Ukrainoje investavo lėšų į Rusijos Astrachanės uostą, kad pagerintų savo galimybes gabenti prekes į Europą maršrutu, padedančiu išvengti sankcijų.Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Irano žmones. Jis pažymėjo, kad Iranas, remdamas Rusiją kare prieš Ukrainą, vis labiau izoliuojamas pasaulyje.

Kyjive girtas teisėjas suvažinėjo karįNaktį į penktadienį Kyjive girtas teisėjas kontrolės poste suvažinėjo Ukrainos nacionalinės gvardijos karį, kuris mėgino sustabdyti komendanto valandos pažeidėją, praneša portalas „rbc.ua“.Nuo patirtų sužalojimų 23 metų kariškis mirė iškart, o avarijos kaltininkas atsisakė tikrintis dėl girtumo, teigdamas, kad turi sveikatos problemų. Dabar tyrėjai dirba, kad biologiniai mėginiai būtų paimti priverstinai.Pranešama, kad Kyjivo srities Makarivkos rajono teismo teisėjo Oleksijaus Tandyro automobilyje „Lexus ES 350“ buvo rastas alkoholio butelis.Nacionalinės gvardijos atstovai papasakojo, kad žuvęs karys augino tris vaikus, jo tėvas kariauja Donbase, gindamas šalį nuo okupantų rusų.https://t.me/FastFocus/50395

Ukrainos žiniasklaida: rusų laivas „Ivan Churs“ apgadintas per atakąŽvalgybinis laivas „Ivan Churs“, įeinantis į Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno sudėtį, buvo apgadintas per jūrinių dronų ataką Juodosios jūros akvatorijoje, praneša ukrainiečių leidinys „Ukrainskaja pravda“, remdamasis kariniu šaltiniu.„Nepaskendo, bet į jį buvo pataikyta, ženkliai apgadintas korpusas ir įranga. Dabar rusai skubiai remontuoja“, – nurodė leidinio pašnekovas.Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose, įskaitant neoficialų Ukrainos karių „Telegram“ kanalą „Operativnij VSU“, atsirado 14 sekundžių trukmės videoklipas, kuriame užfiksuota prieš rusų laivą surengta ataka. Vaizdo įrašą padarė vienas iš jūrinių dronų.Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip bepilotis artėja prie Rusijos laivo ir priplaukia prie kairiojo borto, tada vaizdo įrašas nutrūksta.„Ukrainskaja pravda“ šaltinis patvirtino vaizdo įrašo autentiškumą. Ir portalas „Meduza“ įsitikinęs, kad vaizdo įraše matomas laivas yra „Ivan Churs“. Prie tokios pačios išvados priėjo ir OSINT analitikai. Penktadienį pasirodė dar vienas atakos prieš šį rusų laivą vaizdo įrašas, kuriuo remdamasi Ukrainos žiniasklaida teigia, kad laivas iš tiesų galėjo būti apgadintas.Rusija trečiadienį patvirtino, kad laivas buvo atakuotas, tačiau tvirtino, esą ataka atremta.https://t.me/ukrpravda_news/30978

Ukraina: naftos ir dujų atsargos bus laikomos požeminėse saugykloseUkrainos ministrų kabinetas patvirtins požeminių saugyklų, kur bus laikomi energetikos ištekliai, sąrašą. Šie objektai bus nepasiekiami priešui.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis premjero Denyso Šmyhalio pareiškimų per vyriausybės posėdį.Pasak ministro pirmininko, vienas iš strateginių vyriausybės uždavinių – maksimaliai sukaupti atsargų ir efektyviai jas saugoti tiek karo metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Omenyje turimi ir energetikos ištekliai.„Šiandien tvirtiname požeminių objektų, kur bus laikomos akumuliuotos naftos, dujų, kitų medžiagų atsargos, sąrašą. Tai mums leis įrengti ir palaikyti reikiamos būklės patikimas saugyklas, nepasiekiamas priešui ir kitoms grėsmėms“, - sakė D. Šmyhalis.Portalas primena, kad Ukrainos vyriausybė pradėjo pasirengimą rudens ir žiemos sezonui. Pasak energetikos ministro pavaduotojo Farido Safarovo, reikia daugiau kaip 3,4 mlrd. dolerių, kad būtų pasiruošta kitam šildymo sezonui.

Kremlius: V. Putinas pasirengęs naujam pokalbiui telefonu su O. ScholzuRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirengęs naujam pokalbiui telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.Tai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Berlynas atitinkamo pokalbio kol kas neinicijavo. Taip D. Peskovas reagavo į naujausius O. Scholzo pareiškimus, kad jis „atėjus laikui“ planuoja pasikalbėti su V. Putinu.„Kalbėtis būtina, – tvirtino D. Peskovas. – Prezidentas V. Putinas išlieka atviras dialogui, tačiau, be abejo, siekia esminio tikslo apsaugoti mūsų piliečių interesus.“Kremliaus teigimu, pastarąjį kartą V. Putinas ir O. Scholzas telefonu kalbėjosi 2022 m. gruodžio 2 d. Tada jųdviejų pokalbis, kurį inicijavo Berlynas, truko apie valandą, o jo metu buvo kalbamasi apie padėtį Ukrainoje ir karo padarinius.

Rusijos raketų smūgio Dnipre aukų padaugėjo iki dviejųRusijos raketų smūgio Ukrainos Dnipro mieste aukų padaugėjo iki dviejų. Tai penktadienį pranešė to paties pavadinimo srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Iš priešo taip pat apgadinto veterinarijos klinikos pastato griuvėsių buvo ištraukti žuvusio vyro palaikai“, – tinkle „Telegram“ parašė S. Lysakas.„Ukrinform“ primena, kad anksčiau penktadienį rusai surengė prieš Dniprą raketų ataką, čia smūgiuodami į medicinos įstaigą ir veterinarijos kliniką. Per išpuolį buvo sužeisti dar 23 žmonės. Keturi laikomi dingusiais. Tarp sužeistųjų yra du vaikai.

Belgorodo sritis „dešimtis kartų“ apšaudyta, teigia gubernatorius Pietinė Rusijos pasienyje esanti Belgorodo sritis per pastarąją parą buvo dešimtis kartų apšaudyta ukrainiečių, penktadienį pranešė srities gubernatorius. Belgorodo srityje, nukentėjusioje nuo smūgių viso Kremliaus karo Ukrainoje metu, šią savaitę įvyko beprecedentis dviejų dienų įsiveržimas iš Ukrainos, kuriam sustabdyti Rusija panaudojo karius ir artileriją. Penki rajonai buvo pakartotinai atakuojami dronais, minosvaidžiais ir artilerija, o į Kozinkos kaimą buvo smogta daugiau kaip 130 kartų, socialinėje žiniasklaidoje pranešė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Atakos pasienio rajone buvo surengtos tuo metu, kai Kyjivas pareiškė, kad rengiasi dideliam kontrpuolimui prieš Maskvos pajėgas. V. Gladkovas nepranešė apie žmones, kurie būtų nukentėję per atakas. Jis sakė, kad didžiausi išpuoliai buvo įvykdyti Graivorono rajone, kur Rusijos kariai anksčiau šią savaitę atrėmė įsiveržimą iš Ukrainos. Kozinkos kaime netoli sienos buvo apgadinti šaligatviai ir keliai, sakė V. Gladkovas. Į Glotovo kaimą pataikė šeši sviediniai, išdaužę namų langus, sakė jis, pridurdamas kad prie kaimo parduotuvės ir sovietmečiu statytų kultūros namų buvo pritvirtinti „sprogstamieji įtaisai“. Vietos pajėgos virš kaimo numušė droną ir dvi raketas, sakė jis. Šebekinsko pasienio rajonas buvo apšaudytas 35 kartus, Naujosios Tavolžankos kaimą apšaudė dronai, minosvaidžiai ir artilerija, Belgorodo miesto, kuriame gyvena apie 330 tūkst. gyventojų, apylinkės buvo apšaudytos 14 kartų, sakė gubernatorius. Rusija anksčiau šią savaitę pažadėjo „itin griežtai“ atsakyti į išpuolius jos teritorijoje.

Pranešama, kad sužeistųjų skaičius po Rusijos smūgio Dnipro ligoninei išaugo iki 16, tarp jų yra ir du vaikai.https://t.me/u_now/98377

Medvedevas išdėstė tris scenarijus dėl karo baigtiesBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kaip galimą karo baigtį pasiūlė Ukrainos padalijimą: šalies rytai atitektų Rusijai, o zonos vakaruose būtų įtrauktos į kelias Europos Sąjungos (ES) valstybes. Tuomet centrinių regionų gyventojai galėtų balsuoti už prisijungimą prie Rusijos.„Telegram“ kanale ištikimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas D. Medvedevas, šiuo metu einantis Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojo pareigas, išdėstė tris tikėtinus scenarijus, bet pirmenybę teikia Ukrainos padalijimui.Tokia baigtis „nutrauktų konfliktą su tinkamomis garantijomis, kad jis vėliau neatsinaujintų“, parašė jis. Tačiau jeigu nepriklausoma Ukraina įstotų į ES ar NATO, greičiausiai vėl įsipliekstų karas ir „kiltų pavojus, kad jis galėtų peraugti į didelio masto trečiąjį pasaulinį karą“, teigė D. Medvedevas.  Pasak šio Rusijos veikėjo, Rusijai „laikinai“ priimtinas scenarijus būtų visiškas Ukrainos padalijimas Rusijai ir ES šalims, Europoje būtų sudaryta Ukrainos vyriausybė tremtyje. D. Medvedevo teigimu, neva „visiems akivaizdu“, kad kitų realistiškų scenarijų nėra, jis apibūdino Ukrainą kaip „mirštančią valstybę“.D. Medvedevo pareiškimus daugelis vertina kaip kliedesius, tačiau jie vis dėlto išduoda Rusijos kėslus, atitinka Kremliaus naratyvą ir demaskuoja imperialistinę V. Putino politiką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per Rusijos smūgį Dnipro ligoninei žuvo vienas žmogus, dar 15 sužeista, skelbia BBC. „Klinikos Dnipro mieste užpuolimas raketa. Šiuo metu vienas žmogus yra žuvęs, 15 sužeistų“, – rašoma V. Zelenskio pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. Ukrainos prezidentas taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip iš pastatų nuplėštais stogais ir išdaužtais langais veržiasi dūmai. V. Zelenskis sakė, kad įvykio vietoje dirba gelbėtojai, valo nuolaužas ir gelbėja aukas. Pasak Ukrainos prezidento, smūgiu į medicinos įstaigą „Rusijos teroristai dar kartą patvirtina (...) kovojantys prieš viską, kas humaniška“. Vietos žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti gelbėtojai, padedantys žmonėms kruvinais veidais nuolaužų užverstais koridoriais pabėgti iš klinikos. Anksčiau regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas „Telegram“ kanale parašė, kad naktį Dnipropetrovsko sritis patyrė „didelio masto užpuolimą raketomis ir bepiločiais orlaiviais“. Pasak jo, naktį per Dnipro miesto apšaudymą užsidegė namas, dar du buvo apgadinti.

Paviešintas sprogimo Rusijos Krasnodaro mieste vaizdo įrašas https://t.me/FastFocus/50387

Britų žvalgyba: karas Ukrainoje spartina Rusijos „paramilitarizaciją“Per pastaruosius 20 metų Rusijoje iš reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų pradėjo vystytis ir plisti sukarintos grupuotės ir ši tendencija vis spartėja, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.„Ši „paramilitarizacija“ smarkiai paspartėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą ir yra ypač svarbi Krymo pusiasalyje“, – teigiama naujausioje žvalgybos duomenų analizėje.„Rusijos okupuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas prisidėjo prie kelių vietinių dalinių, kurie dažnai sako esantys susiję su kazokų tradicijomis, įkūrimo“, – teigia ministerija, turėdama omenyje kovotojų bendruomenes, kurios, be kitų vietų, įsikūrusios ir šiandieninės Ukrainos teritorijoje.„Daugumai jų suteiktas pusiau oficialus reguliariosios kariuomenės rezervo dalinių statusas. Tikėtina, kad Aksionovas, verbuodamas kovotojus, nori pademonstruoti didelį patriotizmą, tačiau jis taip pat yra susirūpinęs dėl reguliariosios kariuomenės gebėjimo apginti pusiasalį“, – sakoma suvestinėje.Ministerija pažymi, kad pagrindinis Rusijos įgulos elementas „šiuo metu daugiausia dislokuotas už pusiasalio ribų ir patyrė didelių nuostolių“.

Rusija smogė į Dnipro ligoninę: yra aukųRusijos pajėgos raketomis atakavo Dniprą ir pataikė į medicinos įstaigą, paskelbė Dnipropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.Anot jo, po smūgio yra aukų, tačiau informacija šiuo metu dar tikslinama.S. Lysakas patikino, kad oficialus informacijos šaltinis yra regiono karinė administracija, todėl paprašė neskleisti neteisingos informacijos. 

Vokietijos kancleris perspėja Putiną nekurti įšaldyto konflikto UkrainojeVokietijos kancleris Olafas Scholzas įspėjo prezidentą Vladimirą Putiną nekurti įšaldyto konflikto prie Rusijos užgrobtų Ukrainos teritorijų sienų, o jo pastabas paskelbė laikraštis „Kölner Stadt-Anzeiger“.„Rusija turi suprasti, kad negalima siekti sudaryti kažkokios šaltosios taikos, dabartinę sieną paverčiant nauja „siena“ tarp Rusijos ir Ukrainos, – sakė O. Scholzas. – Tai kaip tik įteisintų Putino puolimą“.„Tikslas veikiau yra teisinga taika, o išankstinė jos sąlyga – Rusijos kariuomenės išvedimas“, – sakė O. Scholzas.O. Scholzas nenorėjo kalbėti apie 2014 metais Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio ateitį. Paklaustas, ar jo įvardyta sąlyga taikytina ir Krymui, jis pakartojo tai, ką buvo sakęs anksčiau: „Kariuomenės išvedimas. Ne mūsų reikalas Ukrainos vardu formuluoti susitarimus, kuriuos jie nori pasiekti“.O. Scholzas stengėsi kalbėti apie „kariuomenės išvedimą“, o ne apie „karių išvedimą“, t. y. kad turi būti išvestos visos karinės pajėgos.Kancleris taip pat vengė atsakyti į klausimą, ar V. Putinas turėtų būti nušalintas. „Aš mažai galvoju apie tokio pobūdžio spekuliatyvius klausimus. Galiausiai bus pasiektas Maskvos ir Kyjivo vyriausybių susitarimas“, – sakė jis.

JAV analitikai: Rusijos branduolinių ginklų perkėlimas į Baltarusija pavojaus nedidinaRusijos branduolinių ginklų perkėlimas į Baltarusiją nekelia didesnio pavojaus, kad Kremliaus karas Ukrainoje paaštrės, teigia JAV karo studijų instituto (ISW) stebėtojai.Pasak analitikų, vis dar labai mažai tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panaudotų branduolinius ginklus Ukrainoje ar kur nors kitur.Ketvirtadienį, po susitikimo su V. Putinu, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad planuojamas ginklų perdavimas jo šaliai jau pradėtas.Grėsmės lygis nėra didesnis, nes Rusija ir taip pajėgi branduoliniais ginklais pasiekti potencialius taikinius, teigia analitikai. Rusija pranešė, kad taktiniai branduoliniai ginklai, kurių veikimo nuotolis yra mažesnis nei strateginių branduolinių raketų, Baltarusijoje bus dislokuoti prie Lenkijos sienos.Ginklų dislokavimas Baltarusijoje pirmiausia padės Rusijai toliau plėsti karinę infrastruktūrą ir vadovavimo struktūras kaimyninėje šalyje, perimti į savo pavaldumą Baltarusijos saugumo struktūras, sakoma pranešime.

Dnipropetrovsko sritį rusai puolė dronais ir raketomis: kilo gaisrasRusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais ir raketomis puolė Dnipropetrovsko sritį, pranešta apie sunaikinimo atvejus. Tai „Telegram“ programėlėje parašė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, pranešė „Ukrinform“.„Naktis buvo labai sunki, triukšminga – priešai raketomis ir dronais surengė plataus masto puolimą regione. Smogta Dniprui. Privačių namų rajone kilo gaisras, bet jis jau užgesintas. Apgadinti du namai ir automobilis . Taip pat nukentėjo dvi privačios įmonės. Ugniagesiai suvaldė ugnį“, – parašė jis.Apgadinta degalinė, sužalotas jos darbuotojas. Medikų pagalba jam suteikta vietoje. Didelę žalą patyrė ir transporto įmonė.Taip pat pranešta, kad vėl apšaudytas Nikopolio rajonas, dronais užpulta Marhaneco bendruomenė. Pranešimų apie aukas nebuvo.

Ukrainoje žuvusių Rusijos karių skaičius išaugo iki 205 720Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų gegužės 26 dienos Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 205 720 rusų įsibrovėlių, iš jų 460 – vien per pastarąją parą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 3796 priešo tankus (+1 per pastarąją parą), 7435 (+3) šarvuotas kovos mašinas, 3384 (+25) artilerijos sistemas, 570 (+0) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 328 (+1) priešlėktuvines sistemas, 310 (+1) karo lėktuvų, 296 (+0) sraigtasparnių, 2 910 (+3) operatyvinio-taktinio lygio bepiločių orlaivių, 1 015 (+0) sparnuotųjų raketų, 18 (+0) karo laivų/ katerių, 6 161 (+13) sunkvežimių ir degalų cisternų ir 446 (+2) specializuotos įrangos vienetų.Gaunami pranešimai apie Rusijos nuostolius tikrinami.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos karinės oro pajėgos surengė penkis smūgius, nukreiptus į Rusijos gyvosios jėgos ir įrangos telkinius. Raketiniai ir artilerijos daliniai atakavo rusų kontrolės postą, oro gynybos sistemą, du gyvosios jėgos telkinius, šaudmenų sandėlį, radiolokacinę stotį ir du artilerijos įrenginius šaudymo pozicijose.

Japonija paskelbė naujas sankcijas RusijaiPenktadienį Japonija paskelbė įvedanti naujas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, sankcijos nukreiptos į Rusijos karinį, statybų ir inžinerijos sektorius.Pernai vasarį Ukrainą užpuolusi Rusija sulaukė daugybės sankcijų, bet Kyjivas ir sąjungininkės ragina imtis prieš Maskvą dar griežtesnių veiksmų.Naujausias Tokijo embargas paskelbtas po praėjusią savaitę Hirošimoje vykusio Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo, per jį lyderiai susitarė atkirsti „Rusiją nuo G7 technologijų, pramonės įrangos ir paslaugų, palaikančių jos karo mašiną“.Naujosios Japonijos sankcijos apima „Rusijos asmenų ir grupių turto įšaldymą, draudimą eksportuoti prekes su Rusijos karo pramone susijusioms organizacijoms,taip pat statybų ir inžinerinių paslaugų eksporto draudimą“, žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno.Pasak Japonijos vyriausybės, įšaldomas 17 asmenų ir 78 grupių, įskaitant aukšto lygio karinius pareigūnus, turtas, tarp 80 organizacijų, kurioms taikomi eksporto apribojimai, yra Rusijos mobiliųjų telefonų operatorė „MegaFon“.H. Matsuno taip pat pasmerkė planus Baltarusijoje dislokuoti Rusijos taktinius branduolinius ginklus. Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva pradėjo gabenti į šalį branduolinius ginklus. H. Matsuno sakė, kad tai „dar labiau paaštrins situaciją“.„Japonija yra vienintelė šalis, per karą patyrusi atominius bombardavimus, ir niekada toleruos Rusijos grasinimų branduoliniais ginklais, ką ir kalbėti apie jų panaudojimą“, - sakė pareigūnas.

Scholzas planuoja „atėjus laikui“ pasikalbėti su PutinuVokietijos kancleris Olafas Scholzas planuoja „atėjus laikui“ pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą ryšiai beveik visiškai nutrūko.„Jau praėjo nemažai laiko, kai pastarąjį kartą kalbėjomės telefonu. Tačiau atėjus laikui planuoju dar kartą pasikalbėti su V. Putinu“, – penktadienį publikuotame interviu laikraščiui „Koelner Stadt-Anzeiger“ sakė O. Scholzas.Pastarąjį kartą vadovai kalbėjosi telefonu gruodžio pradžioje. Per valandą trukusį pokalbį O. Scholzas ragino V. Putiną išvesti Maskvos kariuomenę iš Ukrainos, o Rusijos lyderis kaltino Vakarus vykdant „destruktyvią“ politiką. Nuo tada įtampa tarp Maskvos ir Berlyno tik paaštrėjo, ypač dėl O. Scholzo vyriausybės sausį priimto sprendimo leisti siųsti į Ukrainą vokiečių gamybos sunkiuosius kovinius tankus.O. Scholzas tvirtino laikraščiui, kad jo tikslas išlieka „aktyviai remti Ukrainą“, bet „tuo pačiu užkirsti kelią tiesioginiam NATO ir Rusijos konfliktui“. „Ir niekada neveikti vieniems, o glaudžiai bendradarbiaujant su draugais ir sąjungininkais“, – sakė jis.Paklaustas apie perspektyvą sustabdyti karą derybomis, O. Scholzas teigė, kad V. Putinas turi suprasti, jog karo negalima užbaigti „kokia nors įšaldančia taika“. „Pavyzdžiui, paverčiant dabartinę fronto liniją nauja „siena“ tarp Rusijos ir Ukrainos“, – sakė jis. „Kalba eina apie sąžiningą taiką, o tam būtina sąlyga yra Rusijos kariuomenės išvedimas“, – pridūrė jis.Rusijos ir Vokietijos santykiai ypač pašlijo, kai pernai vasarį Maskva pasiuntė kariuomenę į Ukrainą. Invazija ir Maskvos veiksmai sumažinant dujų tiekimą Europai ypač skaudžiai paveikė Vokietiją, nes šalies ekonomika buvo ypač priklausoma nuo pigios energijos iš Rusijos. Karas paskatino Vokietiją atsisakyti pacifistinės pozicijos, Berlynas pradėjo siųsti Kyjivui ginklus, kad padėtų atremti Maskvos puolimą.

Sprogimai – tiek Kijeve, tiek Dnipre, daugelyje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojusGegužės 26 d. naktį sprogimų garsai buvo girdėti ne tik Kijeve, bet ir Dnipro mieste, savo „Telegram“ kanale pranešė naujienų agentūra „Suspilne“.Naktį Kijeve ir daugumoje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojaus signalas. Ukrainos valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad oro antskrydžių perspėjimai buvo suaktyvinti dėl sparnuotųjų raketų paleidimo iš Rusijos teritorijos.

Rusijos Krasnodaro miesto centre nugriaudėjo sprogimaiAnkstų gegužės 26-osios rytą Rusijos pietuose esančiame Krasnodare nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kyiv Independent“, remdamasis informacija, kurią„Telegram“ kanalu pranešė „Baza“.Į „Telegram“ buvo patalpintas vaizdo įrašas, kuriame girdisi labai stiprus sprogimas, po kurio matyti šviesos blyksnis.Pasak „Baza“, miesto oro gynyba suveikė po to, kai miestą užpuolė bepiločiai orlaiviai. Liudininkai teigė girdėję panašius garsus, kuriuos skleidžia dronai. „Kyiv Independent“ šios informacijos patikrinti negalėjo.https://t.me/nvua_official/52271

Pranešama apie naktines atakas KyjivePraėjusią naktį per Rusijos raketų ataką oro gynybos pajėgos numušė visus oro taikinius virš sostinės. Tai pranešė Kijevo miesto karinė administracija.Anot jų, tai jau tryliktoji oro ataka Kijeve nuo gegužės pradžios. Ch-101/555 tipo sparnuotosios raketos buvo paleistos iš strateginių bombonešių Tu-95MS.„Pagal preliminarią informaciją, visi priešo taikiniai Kijevo oro erdvėje buvo aptikti ir sunaikinti! Šią valandą Kijeve aukų ir sunaikinimų neužfiksuota“, – nurodė pareigūnai ir pažymėjo, kad duomenys dar bus patikslinti.

JAV įvedė sankcijas „Vagner“ vadovui Malyje už bandymą pirkti ginklus karui UkrainojeJAV Iždo departamentas ketvirtadienį įvedė sankcijas „Vagner“ padalinio Malyje vadovui Ivanui Maslovui už jo vaidmenį bandant slapta įsigyti karinės įrangos tolesniam naudojimui karo veiksmuose prieš Ukrainą.Kaip teigiama JAV Iždo departamento pareiškimė, ši priemonė skirta užkirsti kelią Rusijos grupės ir jos vadovybės nusikaltimams.Pirmadienį JAV Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris sakė, kad Amerikos žvalgyba turi informacijos, kad „Vagner“ vadovybė, padedama Malio valdžios institucijų, bandė pirkti iš trečiųjų šalių ginklų bendrovės ginklus tariamai Maliui, bet iš tikrųjų jų tolesniam vežimui į Rusiją.Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje paneigė šiuos kaltinimus.Prieš kurį laiką Vakarų šalys pasmerkė „Vagner“ samdinių dislokavimą Malyje. Šios Vakarų Afrikos šalies valdžia su džihadistais kovoja nuo 2012 metų. Kova pražudė tūkstančius žmonių ir privertė milijonus palikti regioną.Anksčiau JAV Iždo departamentas paskelbė „Vagner“, kuriai vadovauja Rusijos verslininkas Jevgenijus Prigožinas, tarptautine nusikalstama organizacija ir įvedė sankcijas kelioms su ja susijusioms įmonėms ir asmenims.

Zelenskis pateikė daugiau detalių apie apsikeitimą belaisviais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo tradicinėje vakarinėje vaizdo žinutėje atskleidė daugiau informacijos apie apsikeitimą belaisviais apie kurį pranešta ketvirtadienį. Jis teigė, kad į Ukrainą grąžinti 106 žmonės, tarp jų aštuoni karininkai ir 98 kariai bei seržantai.Daugiau detalių apie sugrąžintus rusų kalinius V. Zelenskis nepateikė.Tačiau jis priminė Ukrainos kariams, kaip belaisvių paėmimas leidžia jiems sudaryti tokius sandorius.„Esu dėkingas kiekvienam mūsų kariui, kuris užtikrino, kad turime tinkamą mainų fondą. Kiekvienas fronto linijoje turi atsiminti: kuo daugiau rusų karo belaisvių paimsime, tuo daugiau savo žmonių susigrąžinsime. Dėkoju visiems, kurie padėjo pasiekti šių rezultatų“, - teigė V. Zelenskis.

JAV: Rusija šio karo nelaimės, bet Ukrainos pergalė dar toli Ukraina ne tik nepralaimėjo karo Rusijai, bet ir padarė didelės žalos Rusijos kariams, sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, 12-ajame „Ramšteino“ susitikime. Savo ruožtu Jungtinių štabų vadų pirmininkas JAV armijos generolas Markas Milley patvirtino L. Austino žodžius, kad Rusija nesugebės nugalėti Ukrainos.„Kariniu požiūriu Rusija šio karo nelaimės. Tai tiesiog neįvyks. Rusijos pradiniai strateginiai tikslai, įskaitant vyriausybės nuvertimą Kijeve, pasirodė kariniu požiūriu neįmanomi ir niekada nebus pasiekti“, - sakė M. Milley.Tačiau tuo pačiu metu jis išreiškė abejonių, ar Kijevas artimiausiu metu galės išlaisvinti visas okupuotas teritorijas. „Ukrainoje lieka šimtai tūkstančių Rusijos karių, todėl mažai tikėtina, kad Kijevas artimiausiu metu įvykdys užduotį susigrąžinti savo teritoriją“, – sakė jis. O tai, anot jo, reiškia, kad karo veiksmai tęsis. „Jie bus kruvini ir sunkūs. Ir tam tikru momentu šalys pradės derybas dėl taikaus susitarimo arba pasieks karinį sprendimą“, - teigė M. Milley.

Dėl Rusijos išpuolio trims kaimams Donecke gresia potvynis Donecko regiono administracijos vadovas Pavlo Kirilenko pranešė, kad per išpuolį Rusijos kariai sunaikino Karlovskio rezervuaro užtvanką. Pasak jo, dėl to trims kaimams iškilo potvynių grėsmė.Anot P. Kirilenko, kad Rusijos kariuomenė nuolat apšaudė Karlivką, kurioje yra užtvanka. „Bendruomenės, kurie yra tikėtino potvynio zonoje, perspėtos. Prasidės civilių gyventojų evakuacija“, – sakė jis.Karlovskio rezervuaras yra prie Volchya upės, netoli Donecko.

Austinas: Ramšteino susitikimo dalyviai susitarė tiekti Ukrainai papildomų oro gynybos pajėgumųUkrainos gynybos kontaktinės grupės nariai ketvirtadienį susitarė rasti daugiau galimybių aprūpinti ukrainiečius papildomomis oro gynybos sistemomis, įskaitant ir iš turimų atsargų, taip pat pagaminti daugiau jų vienetų. Tai pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas spaudos konferencijoje po nuotolinio 12-ojo Ramšteino susitikimo.„Dabar vienas iš skubiausių Ukrainos poreikių yra antžeminė oro gynyba. Ir ši kontaktinė grupė toliau atkakliai stengsis padėti Ukrainai apginti savo dangų“, – pažymėjo Pentagono vadovas.L. Austinas priminė, kad pastarosiomis savaitėmis Rusija „suintensyvino niekšingą Ukrainos miestų ir infrastruktūros bombardavimą. O Kremliaus žiaurumas tik pabrėžia, kad Ukrainai reikia stipresnės antžeminės oro gynybos architektūros“.Kontaktinės grupės narės toliau švarina savo atsargas, ieškodamos raketų ir sistemų, kurias galėtų atsiųsti, teigė Pentagono vadovas. JAV ir kitos grupės narės bendradarbiauja su privačiu sektoriumi, sudarydamos sutartis dėl naujų NASAMS ir kitos oro gynybos įrangos gamybos.„Ir aš sveikinu šalis, kurios randa būdų patenkinti neatidėliotinus Ukrainos oro gynybos poreikius. Ir mes toliau lazeriu sutelksime dėmesį į šią užduotį“, – sakė L. Austinas.

Rusija teigia virš Baltijos jūros perėmusi du JAV strateginius bombonešiusRusija ketvirtadienį pareiškė, kad virš Baltijos jūros perėmė du JAV strateginius bombonešius, siekiant užkirsti kelią „valstybės sienos pažeidimui“.Tai – jau antras toks incidentas šią savaitę.Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad manevrui buvo pasitelkti naikintuvai „Su-27“ ir „Su-35“. Esą buvo identifikuoti du taikiniai – „JAV karinių oro pajėgų strateginiai bombonešiai B-1B“. „Užkirstas kelias valstybės sienos pažeidimui“, – nurodė ministerija. Kaip teigiama, po manevro, kuris esą buvo atliktas „griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių“, rusų naikintuvai „saugiai grįžo į savo oro bazę“.

Ukraina atsakė Kinijai ir Brazilijai: Kijevo negalima įtikinti derėtis, kol nebus išvesti rusų kariaiUkrainos valdžios institucijos pasakė specialiesiems Kinijos ir Brazilijos atstovams, kad Kijevo negalima įtikinti deryboms su Rusija, kol Rusijos kariai nepaliks šalies teritorijos, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.„Būtent tai paaiškinau Kinijos ir Brazilijos ambasadoriams: kad nėra tokių pajėgų, kurios šiandien priverstų Ukrainos visuomenę ir vadovybę kalbėtis su rusais – tol, kol turėsime Rusijos karius. Jos nėra“, - naujienų agentūrai "Interfax-Ukraine" sakė A. Jermakas. Anksčiau Kinija ir Brazilija, kaip ir kitos pasaulio šalys, kalbėjo apie savo ketinimą veikti kaip tarpininkės tarp Ukrainos ir Rusijos, kad karas būtų baigtas. Abi šalys tiesiogiai nesmerkia Rusijos agresijos, nors Pekinas tvirtina, kad jis pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą.„Aš jiems abiem nuoširdžiai pasakiau, kad Ukraina yra labai dėkinga už norą dalyvauti, už reakciją. Bet Ukraina turi savo taikos planą, ir mes manome, kad jis yra teisingas – jei karas tęsis mūsų teritorijoje, tada susitarimo pagrindas turėtų būti Ukrainos planas“, - sakė A. Jermakas.

Ne tik Bachmutas: Generalinis štabas įvardijo, kur dar vyksta „pragaras“Ketvirtadienį Ukrainos kariuomenė atrėmė dar vieną Rusijos kariuomenės bandymą atakuoti Bilohorivkos rajone Lymano kryptimi ir Krasnohorivkos Avdiivkos kryptimi. Be to, buvo atremta daugybė okupantų išpuolių prieš Marinką.Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vakarine ataskaita, rusai ir toliau koncentruoja savo pagrindines pajėgas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdiivkos ir Marinkos kryptimis.Šiandien minėtuose priekiniuose sektoriuose įvyko 17 karinių susidūrimų su priešu.„Bachmuto kryptimi priešas dienos metu ir toliau vykdo puolamąsias operacijas Bachmuto rajone. Marinkos kryptimi gynybos pajėgų daliniai atrėmė daugybę priešo atakų netoli Marinkos miesto“, – sakė Generalinis štabas.Zaporožės ir Chersono frontuose rusai daugiausia dėmesio skiria gynybiniams veiksmams.

Nacionalinė gvardija nušovė du rusų lėktuvus Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai vienu metu numušė du Rusijos kariuomenės orlaivius virš Zaporožės regiono, praneša UNIAN.Pasak Ukrainos nacionalinės gvardijos Pietų operatyvinės-teritorinės asociacijos, okupantai aktyviai naudoja kovinius orlaivius Zaporožės kryptimi. Gegužės 25 d. jie bandė nugalėti Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas, naudodami porą „Su-25“.„Tuo metu Nacionalinės gvardijos kariai buvo koviniai. Naikintuvai aiškiai identifikavo priešo lėktuvus ir tiksliai dirbo su oro taikiniais“, – sakė kariškiai.Iš viso Nacionalinės gvardijos kariai jau numušė 9 lėktuvus.

Pietų Korėja perduos Ukrainai šimtus tūkstančių artilerijos sviediniųPietų Korėja rengiasi perduoti šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių Ukrainai, rašo „The Wall Street Journal“.JAV pareigūnų teigimu, šis žingsnis padės Kyjivui efektyvinti planuojamą kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas ir leis Baltiesiems rūmams atidėti sudėtingą sprendimą, ar tiekti daugelio šalių uždraustą kasetinę amuniciją.Šis sprendimas žymi Seulo, kuris lapkričio mėnesį pažadėjo suteikti artilerijos šaudmenų, bet vėliau atsisakė teikti letalinę paramą, pozicijos pokytį po kelis mėnesius trukusių JAV prašymų padėti, nes senka paties Pentagono turimos amunicijos atsargos.Pagal konfidencialų susitarimą Pietų Korėja perduoda sviedinius JAV, kurios savo ruožtu pasirūpino, kad jie būtų išsiųsti į Ukrainą. Baltieji rūmai, kaip ir Pietų Korėjos vyriausybės atstovas Seule, atsisakė komentuoti situaciją.Pentagonas atsisakė pasakyti, kaip šaudmenys siunčiami ir kada perdavimas bus užbaigtas, tačiau pripažino, kad su Seulu tarėsi dėl šaudmenų pirkimo.Proveržis dėl Pietų Korėjos šaudmenų tiekimo įvyko netrukus po to, kai Vašingtonas ir Seulas praėjusį mėnesį per Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk Yeol vizitą Vašingtone paskelbė bendrą deklaraciją saugumo klausimais.Ankstesniuose pranešimuose buvo teigiama, kad Ukrainos pusė perdavė Pietų Korėjai sąrašą ginklų, kurių norėtų gauti, o Seulas dabar jį svarstys.Yoon pažadėjo suteikti papildomą neletalinę pagalbą Ukrainai per pirmąjį susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai apima išminavimo įrangą ir greitosios pagalbos automobilius. Yoon ir V. Zelenskis taip pat sutarė dėl dvišalio bendradarbiavimo būtinybės atstatant Ukrainą po karo.

Meras: Kyjivą saugo moderniausios oro gynybos sistemosUkrainos sostinę Kyjivą saugo moderniausios oro gynybos sistemos. Tai Kyjivo saugumo forumo kuluaruose žurnalistams pareiškė šio miesto meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Mus saugo įvairaus tipo ginklai. Jų neįvardysiu, šis klausimas turėtų būti adresuojamas kariuomenei, tačiau galiu pasakyti tiek, kad Kyjivo gyventojus saugo pačios moderniausios oro gynybos sisyemos. Remiantis visų smūgių rezultatais, matyti, kad miestas saugomas daug geriau nei prieš kelis mėnesius“, – pabrėžė V. Klyčko. Mero teigimu, Ukrainos oro gynyba sugebėjo numušti net „Kinžal“ raketas, laikomas Rusijos pasididžiavimu.Pasak V. Klyčko, pastarosios rusų atakos prieš sostinę aukų nepareikalavo, tačiau buvo sužeisti keli žmonės.Kaip jau skelbė „Ukrinform“, naktį į ketvirtadienį Ukrainos oro gynyba sunaikino visus Kyjivo link paleistus dronus-kamikadzes „Shahed“.

Lukašenka teigia, kad Rusija pradėjo gabenti branduolinius ginklus į BaltarusijąBaltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija pradėjo gabenti branduolinius ginklus į savo vakarinę kaimynę ir sąjungininkę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį paskelbė apie planus juos perduoti.Rusija nepateikė naujų komentarų dėl branduolinių ginklų atgabenimo į Baltarusiją.„Branduolinės amunicijos perdavimas prasidėjo“, – sakė A. Lukašenka žurnalistams per vizitą Maskvoje.A. Lukašenka leido, kad jo teritorija, besiribojanti su Ukraina ir ES bei NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, taptų Rusijos puolimo Ukrainoje atspirties tašku.Kovo mėnesį V. Putinas paskelbė, kad dislokuos taktinius (arba trumpojo nuotolio) branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje, ir sulaukė Vakarų pasmerkimo.A. Lukašenka sakė, kad trečiadienį Putinas jam pranešė, jog pasirašė dekretą dėl perdavimo.Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja ketvirtadienį pareiškė, kad šis žingsnis „ne tik sukels pavojų baltarusių gyvybėms, bet ir sukurs naują grėsmę Ukrainai ir visai Europai“. „Baltarusiai taps Rusijos imperinių ambicijų įkaitais“, – pridūrė ji.Taktiniai branduoliniai ginklai yra mūšio lauko ginklai, kurie, nors ir yra niokojantys, turi mažesnį galingumą, palyginti su tolimojo nuotolio strateginiais ginklais.V. Putino pareiškimas sukėlė baimę dėl branduolinio konflikto, tačiau ekspertai ir vyriausybės teigė, kad mažai tikėtina, jog ginklų perdavimas pakeistų karo eigą.Balandžio mėnesį Baltarusijos kariai dalyvavo mokymuose, kaip naudotis branduolinį ginklą galinčiomis nešti Rusijos raketų sistemomis.

Naują Lietuvos paramos paketą Ukrainai sudarys antidronai, amunicija, sauso maisto daviniaiKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime, kuriame jis pažymėjo Ukrainos euroatlantinę perspektyvą ir pristatė naujausią Lietuvos karinės paramos paketą, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).„Mūsų parama Ukrainai – tai investicija į mūsų pačių atsparumą, atgrasymą ir gynybą. Tik Ukrainos pergalė padės atkurti taiką ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad Lietuva toliau bus nuosekli ir rems Ukrainą iki pat pergalės.Pasak KAM, A. Anušauskas pranešė, kad Lietuvos naująjį kovinės paramos paketą Ukrainai sudarys antidronai, amunicija, sauso maisto daviniai ir kita parama.Susitikimo metu ministras išreiškė palaikymą svarstomam ES sankcijų paketui dėl sankcijų apėjimo per trečiąsias šalis. Taip pat pabrėžė Ukrainos karių mokymų svarbą, paminėdamas, kad Lietuva reikšmingai padidino šių mokymų apimtis ir jiems skiriamų instruktorių skaičių, nurodoma KAM pranešime žiniasklaidai.Anot ministerijos, iki šiol Lietuvos suteikta karinė parama Ukrainai netrukus pasieks 465 mln. eurų. Šiemet skiriamą Lietuvos karinę paramą be karių mokymo sudaro perduodama karinė įranga ir technika, karių gydymas ir reabilitacija, įnašai į tarptautinius fondus, praneša KAM.

ES šiuo metu blokuoja 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtąEuropos Sąjunga (ES) dėl karo Ukrainoje šiuo metu blokuoja daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtą ir rezervus.Tai ketvirtadienį pranešė Europos Komisijos (EK) atstovas. Jo teigimu, šis skaičius grindžiamas ES šalių narių Komisijai pateikta informacija.Atitinkama blokada buvo inicijuota prasidėjus Rusijos visapusiškai invazijai į Ukrainą. Uždrausti visi sandoriai, susiję su Rusijos centrinio banko turto ir rezervų valdymu. Dėl šios priežasties Rusijos centrinis bankas nebeturi prieigos prie savo turto, laikomo ES centriniuose bankuose ir privačiose institucijose.

JAV pagyrė Vokietiją už išaugusią karinę pagalbą Ukrainai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį per internetinį tarptautinės grupės, koordinuojančios ginklų tiekimą kovojančiai šaliai, susitikimą gyrė išaugusią Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai.„Vokietija pažadėjo suteikti Ukrainai daugiau tankų „Leopard“, šaudmenų, kovinių dronų ir kitų priemonių, kurių paketo vertė siekia beveik 3 mlrd. dolerių. Tai atspindi Vokietijos siekį patenkinti Ukrainos poreikius artimiausiu laikotarpiu ir ilgalaikes Vokietijos investicijas“, – sakė L. Austinas, pradėdamas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdį.Vokietijos vyriausybė pažadėjo Ukrainai ginkluotės paketą gegužės viduryje, prieš pat Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į Vokietiją.Į karinės pagalbos paketą įeina dar 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, 30 tankų „Leopard-1“ ir keturios oro gynybos sistemos „IRIS-T-SLM“.Be tankų ir šarvuočių, paketą taip pat sudaro 18 ratinių haubicų, artilerijos amunicija, valdomos raketos oro gynybos sistemoms ir 12 „IRIS-T SLS“ paleidimo įrenginių.L. Austinas sakė, kad 54 Kontaktinės grupės šalių narių įnašai leido suteikti Ukrainai apie 65 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos.

Paviešintas atakos prieš Rusijos laivą „Ivan Churs“ vaizdo įrašashttps://www.delfi.lt/news/daily/world/paviesintas-atakos-pries-rusijos-laiva-ivan-churs-vaizdo-irasas.d?id=93470265

Ukraina patvirtino: „Vagner“ Bachmute keičia Rusijos reguliariosios pajėgosRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ nariai pradėjo trauktis iš pozicijų Bachmute Rytų Ukrainoje, kad pailsėtų ir pasiruoštų kitam dislokavimui, vaizdo reportaže sakė grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas.Rusijos reguliariosios pajėgos iki birželio 1 dienos turi visiškai perimti sugriautą miestą, sakė J. Prigožinas, o du patyrę „Vagner“ samdiniai liks mieste, kad padėtų Rusijos kariuomenei.Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar patvirtino, kad „Vagner“ narius Bachmuto priemiesčiuose keičia Rusijos reguliariosios pajėgos, tačiau pridūrė, kad J. Prigožino samdiniai tebėra pačiame mieste. Pasak jos, Ukrainos pajėgos tebekontroliuoja priemiesčius Bachmuto pietvakariuose.Rusijos pajėgos naudojo artileriją, kad sustabdytų Ukrainos pajėgų judėjimą flanguose, ir telkė papildomas pajėgas flangams apsaugoti, sakė H. Maliar, pridurdama, kad Rusijos puolimas įvairiomis kryptimis buvo atremtas.Tokių pranešimų iš karo zonos dažnai neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Ukrainos ministras: visa Chersono regiono teritorija ištisai užminuotaChersono regiono teritorija šiuo metu yra ištisai užminuota, interviu „RBC-Ukraina“ sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.„Pavyzdžiui, Kyjivo regionas. Mes manėme, kad jis smarkiai užminuotas, paskui paaiškėjo, kad Černihivo regionas užminuotas dar labiau, Charkivo regionas – dar labiau, o Chersono regionas užminuotas visiškai“, – sakė ministras.Jis priminė, kad šiuo metu Ukrainoje užminuota laikoma 174 tūkst. kv. kilometrų teritorijos. Paklaustas, kiek laiko reikės išvalyti šalies teritorijas nuo minų, I. Klymenka atsakė, kad greitis priklausys nuo užminuotų plotų dydžio ir intensyvumo.„Žinome, kiek minų kasdien atplaukia į Chersono regiono pakrantę, ir kasdien gauname atitinkamų duomenų. Ir šias teritorijas reikės iš naujo išžvalgyti. Tai reiškia, kad nors mes jas išvalėme nuo minų, ten vėl kažkas atplaukė, ir mes turėsime jas išvalyti dar kartą“, – I. Klymenka.Ministras informavo apie išminavimo darbų mastą sakydamas, kad tai gana ilgalaikis procesas.„Čia mes dirbame su tarptautiniais partneriais, kurie jau dabar mums teikia nuotolinio mechanizuoto išminavimo mašinas, kad galėtume išvalyti hektarus laukų. Iki metų pabaigos tikimės turėti apie 35 tokias mašinas“, – sakė pareigūnas.Jis išreiškė viltį, kad šiais metais Ukrainos pramonė galės parūpinti daugiau transporto priemonių, skirtų išminavimui.I. Klymenka sakė, kad išminavimo klausimas bus aptartas Briuselyje per vidaus reikalų ministrų susitikimą.„Išminavimas bus viena iš pagrindinių temų, kad pasaulis suprastų tragedijos, su kuria susiduriame, mastą. Laukia daug darbo, o jo masto net neįsivaizduojame“, – sakė ministras.Kaip pranešta anksčiau, gegužės 17 dieną Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska sakė, kad Ukraina tikisi Pietų Korėjos pagalbos gaunant išminavimo įrangos.

Ukraina iš rusų nelaisvės susigrąžino 106 šalies gynėjusUkraina iš rusų nelaisvės susigrąžino 106 šalies gynėjus, kovojusius Bachmuto sektoriuje. Tai tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.A. Jermako teigimu, nemažai jų buvo laikomi dingusiais be žinios. „Jie kovojo dėl Bachmuto ir atliko žygdarbį, kuris neleido priešui prasiskverbti toliau į mūsų rytus. Kiekvienas jų yra mūsų valstybės didvyris“, – pareiškė pareigūnas.Ukrainos Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas skaičiuoja, kad per kalinių mainus namo jau sugrįžo 2 430 žmonių, įskaitant 139 civilius.

Irpinės meras: į miestą sugrįžo 85 proc. gyventojųUkrainos Irpinės mieste į namus sugrįžo 85 proc. gyventojų, gyvenusių čia iki karo. Apie tai interviu agentūrai „Ukrinform“ sakė Irpinės meras Oleksandras Markušynas.„85 proc. miesto gyventojų jau sugrįžo“, – sakė jis, pridurdamas, kad Irpinės miestas priėmė beveik 25 tūkst. šalies viduje perkeltų asmenų, daugiausia iš rytų Ukrainos.Pasak O. Markušyno, 95 proc. Irpinės gyventojų buvo evakuoti prasidėjus plataus masto invazijai.„Jei nebūtume evakavę miesto, būtų žuvę dešimtys tūkstančių žmonių. Turime šimtatūkstantinį miestą – plataus masto invazijos pradžioje mums pavyko evakuoti 95 proc. žmonių“, – sakė jis.O. Markušynas taip pat pažymėjo, kad per mūšius Irpinėje žuvo 39 teritorinės gynybos padalinio, kuriam jis vadovavo, kariai. Be to, čia žuvo 50 ginkluotųjų pajėgų karių, taip pat – daugiau kaip 300 civilių gyventojų, maždaug 310-315 žmonių. Tarp žuvusiųjų – ir iki 20 vaikų.„Pavyzdžiui, situacija ant Romanivskio tilto. Mačiau, kaip ten nuo priešo minos žuvo du vaikai ir savanoris“, – sakė O. Markušynas.Kaip pranešė „Ukrinform“, aktyvių karo veiksmų metu Kyjivo regioną paliko apie 1 mln. žmonių.

Ukraina intensyvina diplomatinę veiklą AfrikojeUkraina ketvirtadienį pareiškė, kad atidarys daugiau ambasadų Afrikoje ir surengs aukščiausiojo lygio susitikimą su šio žemyno, kuriame Rusija taip pat vykdo aktyvią diplomatinę veiklą, šalių vadovais.„Neseniai priėmėme pirmąją Afrikos strategiją ir suintensyvinome politinį dialogą su daugeliu žemyno šalių“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškime, skirtame Afrikos Sąjungos pirmtakės įkūrimo 60-osioms metinėms paminėti.„Šiais metais ketiname įsteigti naujas ambasadas įvairiose žemyno dalyse ir planuojame surengti pirmąjį Ukrainos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą. Kviečiu Jūsų šalių vadovus dalyvauti šiame svarbiame renginyje“, – sakė jis. – Mes norime sukurti naujos kokybės partnerystę, pagrįstą trimis abipusiais principais: abipuse pagarba, abipusiais interesais ir abipuse nauda“.Šiuo metu D. Kuleba yra išvykęs į kelionę po Afriką, kur trečiadienį iš Adis Abebos jis kreipėsi į Ukrainos „Afrikos draugus“ su prašymu nutraukti savo paskelbtą neutralumą kare.Ketvirtadienį jis turėjo lankytis Ruandoje. Kitos kelionės detalės neatskleidžiamos.Rusijos ryšiai su Afrikos šalimis, įskaitant dabartinius jų vadovus, siekia Šaltojo karo laikus, kai Sovietų Sąjunga skelbėsi esanti kovotoja su kolonializmu.Liepos 26-29 dienomis Sankt Peterburge vyks Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas, antrasis iš serijos susitikimų.Vasario mėnesį 22 iš 54 Afrikos Sąjungos valstybių narių susilaikė arba nebalsavo dėl JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, skirtos karo metinėms paminėti, kurioje Rusija raginama pasitraukti iš Ukrainos. Dvi iš jų – Eritrėja ir Malis – balsavo prieš rezoliuciją.D. Kuleba savo pareiškime pabrėžė pastangas atblokuoti Ukrainos grūdų eksportą, kurį stabdo Rusijos vykdoma jos uostų karinė jūrų blokada.Afrikos šalys smarkiai nukentėjo dėl karo sukelto infliacijos šuolio, ypač dėl grūdų, kurių daug importuoja, brangimo.„Iš viso jau išsiųsti 123 laivai su daugiau kaip trimis milijonais tonų žemės ūkio produktų į Afrikos šalis: Etiopiją, Libiją, Maroką, Egiptą, Keniją, Sudaną, Tunisą, Somalį ir Alžyrą“, – sakė jis.„Jau išsiuntėme šešis laivus su 170 tūkst. tonų kviečių kroviniu į Somalį, Keniją, Etiopiją ir Jemeną, – pridūrė jis. – Ruošiama daugiau laivų. Nė viena šeima Afrikoje neturi kentėti dėl Rusijos karo prieš Ukrainą“.

Podoliakas paaiškino savo žodžius apie prasidėjusį Ukrainos kontrpuolimą Ukrainos karių kontrpuolimas nėra vienkartinis renginys, prasidedantis raudonos juostos perkirpimu.Tai ketvirtadienį tviteryje pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak pareigūno, kontrpuolimas nėra vienkartinis renginys, kuris prasidės tam tikrą dieną ir tam tikrą valandą; tai dešimtys įvairių operacijų okupantams rusams įvairiuose ruožuose naikinti, kurios buvo surengtos vakar, vyksta šiandien ir bus tęsiamos rytoj; tai taip pat intensyvus priešo logistikos naikinimas.Anksčiau M. Podoliakas pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas jau prasidėjo ir tęsiasi jau kelias dienas, palei visą fronto liniją vyksta intensyvūs mūšiai.Gegužės 15 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina rengia labai svarbius kontrpuolimo veiksmus, tačiau jiems pradėti dar reikia šiek tiek daugiau laiko.

Londonas: Rusija manipuliuoja laivybos duomenimis, kad sukurtų savo pranašumo įspūdįTęsdama karą Ukrainoje Maskva propagandos tikslais ėmėsi manipuliuoti jūrų navigacijos duomenimis, sakoma naujausioje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje.Bendrovės „Geollect“ atlikta analizė rodo, kad nuo 2023 m. gegužės 14 d. komercinių laivų duomenys buvo nuotoliniu būdu pakeisti, siekiant sudaryti 65 kilometrų ilgio Rusijos „Z“ simbolio Juodojoje jūroje įspūdį, šis ženklas matomas atviroje sekimo programinės įrangos sistemoje.Nuo Rusijos plataus masto puolimo prieš Ukrainą pradžios Rusijos šalininkai visame pasaulyje dažnai naudoja raidę „Z“, reiškiančią „za pobedu“ (už pergalę). Automatinės identifikavimo sistemos (AIS) duomenys naudojami sekti laivus, tai daroma ir siekiant garantuoti jų saugumą. Vaizdą sudarantys pėdsakai rodo, kad laivo greitis siekė iki 188 kilometrų per valandą, tai dar vienas patvirtinimas, kad jie suklastoti.Londono teigimu, už šiuos veiksmus atsakingi prorusiški veikėjai, galimai siekta sustiprinti Rusijos moralę prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą. Tačiau AIS duomenų pakeitimas didina avarijų jūroje riziką, sakoma pranešime.Pasak analitikų, nepaisant kuriamo įvaizdžio, Rusijos karinis jūrų laivynas išlieka pažeidžiamas. Manoma, kad gegužės 24 d. atakuotas Rusijos žvalgybos laivas „Ivan Khurs“.

Ukrainos pareigūnas palygino kalbas apie kontrpuolimą su daina iš „Tik Tok“Ukrainos pareigūnas pavadino nereikalingomis kalbas apie kontrpuolimo pradžios datą ir palygino jas su populiaria dainele apie Velykas iš „Tik Tok“, nes šalies teritorija nepaliaujamai vaduojama ir dabar.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai ketvirtadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.„Tiesiog užduokime sau klausimą: kodėl mes dabar turime tai komentuoti? Kai dėl Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų veiksmų, tai suprantama, kad teritorijų vadavimas bus tęsiamas. Tiesą sakant, tai tęsiasi be paliovos įvairiais etapais palei visą fronto liniją“, – konstatavo pareigūnas.Jis palygino kalbas apie Ukrainos kontrpuolimo pradžią su daina apie Velykas, išplitusia socialiniuose tinkluose švenčių išvakarėse.„Iki pastarojo meto pas mus populiariausia daina buvo „Greitai bus Velykos“. O dabar aktualu, kad „Greitai bus puolimas“. Bus. Viskas bus gerai“, - pridūrė A. Jusovas.Kai dėl konkrečios datos, tai, anot kariškio, ukrainiečiai tikrai neturėtų kiekvieną dieną klausinėti „Kas naujesnio dėl kontrpuolimo?“.Portalas pažymi, jog A. Jusovas tikriausiai taip sureagavo į Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjo Michailo Podoliako pareiškimą interviu Italijos žiniasklaidai, kad esą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas vyksta jau kelias dienas.

Rusija: Belgorodo srityje rasta 500 kg bombaRusijos Belgorodo srityje, netoli sienos su Ukraina, rasta sovietinė aviacinė bomba FAB-500. Tokias bombas paprastai naudoja Rusijos karinės oro pajėgos.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Mash“.„Aviacinė bomba FAB-500 rasta lauke prie Belgorodo srities Kalinino kaimo, už 23 km nuo sienos su Ukraina“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad nuo bombos iki artimiausių namų – ne daugiau kaip 300 metrų. Sprogmuo buvo aptiktas dirbant lauko darbus.„Dabar teritorija atitverta, išstatyta apsauga. Neutralizuoti radinį planuojama šiandien“, – rašoma pranešime.Portalas pažymi, kad tai jau ne pirma bomba FAB-500, rasta regione. Balandžio mėnesį Belgorode tokia aviacinė bomba buvo rasta penkių metrų gylyje. Dėl to teko evakuoti daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų.FAB-500 – Sovietų Sąjungoje sukurta 500 kg bendrosios paskirties aviacinė bomba su fugasine kovine galvute. Originalus modelis M-54 buvo pagamintas 1954 metais. Bomba yra nevaldoma ir suderinama su daugeliu sovietinių lėktuvų.

„Vagner“ skelbia, kad pradėjo trauktis iš Bachmuto „Vagner“ grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas skelbia, kad pradėjo savo samdinių išvedimą iš Bachmuto. „Telegram“ paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip J. Prigožinas kalbasi su neva trauktis jau pradėjusiais samdiniais. „Vagner“ žada, kad iki birželio 1 dienos jų mieste visiškai nebeliks. J. Prigožinas gegužės 20 d. paskelbė esą Bachmutas užimtas, tačiau Ukraina teigia, kad tebekontroliuoja dalį teritorijos. https://twitter.com/NOELreports/status/1661626252816535558?ref_src=twsrc%5Etfw

FST: Rusija suėmė ukrainiečius, neva planavusius išpuolius branduolinėse jėgainėseKetvirtadienį Rusijos saugumo tarnyba FST paskelbė sulaikiusi du ukrainiečius, neva planavusius išpuolus prieš šalies atomines elektrines.„Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos sabotažo grupė (...) mėgino susprogdinti apie 30 atominių elektrinių elektros linijų Leningrado ir Kalinino srityse“, citavo FST Rusijos naujienų agentūros. Šie išpuoliai neva buvo planuojami gegužės pradžioje, siekiant sustabdyti atominių elektrinių reaktorius, sakoma FST pranešime.

V. Zelenskis padėkojo Ukrainos oro gynybos pajėgoms, numušusioms visus naktį į ketvirtadienį rusų paleistus dronusPrezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Oro gynybos pajėgoms, kurios naktį į ketvirtadienį numušė visus 36 dronus kamikadzes, rusų paleistus į Ukrainą.Valstybės vadovas tai pareiškė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.„Nelengva naktis. Toliau terorizuodamas Ukrainą, priešas panaudojo 36 dronus „Shahed“. Nė vienas iš jų nepasiekė tikslo. Dėkoju mūsų Oro gynybos pajėgoms už šimtaprocentinį rezultatą“, – pabrėžė prezidentas.Kaip jau buvo pranešta, naktį iš gegužės 24-osios į 25-ąją Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino visus 36 priešo paleistus iranietiškus smogiamuosius dronus „Shahed-136/131“.Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovo Jurijaus Ihnato, dauguma bepiločių skraidyklių buvo nutaikytos į vakarinius šalies regionus.

Ukraina apkaltino oro vežėjos direktorių už pagalbą Rusijai pervežti kareivius ir įrangąUkrainos saugumo tarnyba SBU už akių pateikė kaltinimus Rusijos „Ural Airlines“ generaliniam direktoriui Sergejui Skuratovui, manoma, kad jis suteikė civilinius lėktuvus Rusijos kareivių pervežimui į karo zoną Ukrainoje, pranešė SBU spaudos tarnyba.Surinkti įrodymai, kad S. Skuratovas padėjo Rusijos Federacijos gynybos ministerijai perkelti Rusijos kareivius prie Ukrainos sienos. Tam jis parūpino šešis civilius lėktuvus, jais buvo skraidinami rusai šauktiniai, taip pat jų ginklai ir amunicija.Nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio pradžios, padedant S. Skuratovui, invazijos pajėgos atliko 11 „karinių“ skrydžių į Platovo oro uostą Rostovo srityje. Po to atskraidinti rusų daliniai buvo perkelti į Ukrainą dalyvauti karo veiksmuose Rytų ir Pietų frontuose.Remdamasi surinktais įrodymais, SBU pateikė generaliniam direktoriui kaltinimus pagal Ukrainos baudžiamąjį kodeksą agresijos karo planavimu, inicijavimu ir vykdymu. Nusikaltėliui gresia iki 15 metų nelaisvės. Imamasi visapusiškų priemonių, kad jis būtų patrauktas atsakomybėn už nusikaltimus prieš Ukrainą.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad „Ižavia“ oro linijų generaliniam direktoriui už akių pareikšti kaltinimai suorganizavus neteisėtus keleivinius skrydžius į laikinai okupuotą Krymą ir iš jo.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 482 vaikai, dar 984 buvo sužeistiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 482 vaikai, o dar 984 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.„2023 metų gegužės 25 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 466 vaikai - 482 žuvo ir daugiau kaip 984 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.Donecko srityje nukentėjo 462 vaikai, Charkivo srityje – 278, Kyjivo srityje – 128, Chersono srityje – 102, Zaporižios srityje – 91, Mykolajivo srityje – 89, Černihivo srityje – 70, Dnipropetrovsko srityje – 70, Luhansko srityje – 66.Trečiadienį, gegužės 24-ąją, Donecko srityje evakuojant šeimas su vaikais, per rusų apšaudymą nukentėjo 14-metė mergaitė.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 24 d. duomenimis, Ukrainoje dingusiais be žinios laikomi 403 vaikai.

Maskvos primestas gubernatorius: Kryme numušti šeši dronaiRusijos aneksuotame Kryme per naktį buvo numušti arba nutupdyti šeši dronai, ketvirtadienį pranešė Maskvos primestas regiono gubernatorius.„Praėjusią naktį įvairiose Krymo vietose buvo numušti arba užblokuoti šeši dronai“, – „Telegram“ kanale teigė Sergejus Aksionovas ir pridūrė, kad „aukų ar sužeistųjų nėra“.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta daugiau kaip 205 tūkst. okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 500 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gegužės 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 205 260 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 795 tankų, 7 432 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 359 artilerijos sistemų, 570 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 327 oro gynybos priemonių, 309 lėktuvų, 296 sraigtasparnių, 2 907 dronų, 1 015 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 6 148 automobilių, 444 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

V. Zelenskis kreipėsi į iraniečius: „Kodėl jūs esate blogio valstybės pusėje?“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į iraniečius, klausdamas, kodėl jie turėtų būti Rusijos teroro bendrininkai ir kodėl jie yra „blogio valstybės pusėje“.Jis tai pareiškė naujausiame vaizdo kreipimesi, praneša UNIAN.Kalbėdamas apie vieną iš Rusijos teroro įrankių – iranietiškus dronus „Shahed“, V. Zelenskis pažymėjo, kad iki šiol Ukrainos kariai numušė beveik 900 tokių bepiločių skraidyklių.„Iš viso prieš Ukrainą buvo panaudota apie 1160 dronų „Shahed“. Daugumą numušame. Ir nuolat ieškome priemonių, kad galėtume numušti visus iranietiškus dronus“, - sakė prezidentas.Ukrainos lyderis kreipėsi į Irano žmones: į visuomenę, į ulemus, į kiekvieną iraniečių šeimą ir į tuos, kurie gali daryti įtaką valstybiniams sprendimams Irane.„Paprastas klausimas: kodėl jūs turite būti Rusijos teroro bendrininkai? Kodėl esate blogio valstybės pusėje? Juk pasaulis mato, kas vyksta, ir jūs visi tai matote. Neįmanoma neigti paramos blogiui“, – sakė V. Zelenskis.„Kai iranietiškas dronas pražudo nėščią ukrainietę kartu su vyru jų namuose, tai kam jums tai, motinos ir tėvai Irane? Kai jūsų dronas smogia mūsų studentų bendrabučiui, žūsta žmonės, kyla gaisras, į vietą atvyksta gelbėtojai, o po kelių minučių smogia antrasis „Shahed“, nusinešdamas gelbėtojų gyvybes... Kam Iranui tokios ciniškos žmogžudystės?“ – klausė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis pažymėjo, jog nors tai daro Rusija, bet ji naudoja Irane pagamintą ginkluotę.„Ką jūs gaunate iš to, žmonės Teherane, Širaze, Sakeze ar bet kuriame kitame jūsų šalies mieste? Deja, dar didesnę izoliaciją nuo pasaulio, dar daugiau problemų... Esu įsitikinęs, kad jūs turite būti kitoje istorijos pusėje – ne su blogiu“, – pareiškė Ukrainos vadovas.Jis pabrėžė, jog Rusija pradėjo šį karą, kad pavergtų Ukrainą: tai kolonizatoriaus karas prieš kaimyninę tautą.„Rusija netgi vagia žmones, mūsų vaikus! Tūkstančių tūkstančius. Tik absoliutus blogis gali vogti kitos tautos vaikus“, – pažymėjo V. Zelenskis.Anot jo, Ukrainą kasnakt terorizuojantys iranietiški dronai reiškia tik tai, kad „Irano žmonės vis giliau stumiami į tamsiąją istorijos pusę“.Gegužės 23 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė pranešė, kad šalies kariškiai naktį sunaikino šešis smogiamuosius dronus „Shahed-136/131“.

Rusijos gynybos ministerijos pastate Maskvoje kilo gaisrasNaktį į ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerijos pastate Maskvoje kilo gaisras.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos naujienų agentūra TASS.„Gynybos ministerijos pastate Frunzės krantinėje kilo gaisras viename iš balkonų“, - pareiškė gelbėjimo tarnybų atstovai.Apie gaisro priežastis ir padarinius nieko nepranešama. Pasak aplinkinių namų gyventojų, dūmams išsisklaidžius, ore tvyrojo keistas aitrus kvapas.Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija mėgino paneigti gaisro Gynybos ministerijoje faktą.„Degimo faktas nepatvirtintas, nes ugniagesiai gaisro židinio nerado. Taip pat negauta informacijos apie nukentėjusiuosius“, – teigiama Nepaprastųjų situacijų ministerijos spaudos tarnybos pranešime.Pastaraisiais mėnesiais Rusijos miestuose, taip pat ir Maskvoje, vis dažniau kyla gaisrai svarbiuose strateginiuose objektuose, karinėse įmonėse, sandėliuose, mokslinio tyrimo centruose. Regionų valdžia paprastai aiškina, kad jų priežastis – nelaimingas atsitikimas ar trumpasis jungimas.https://t.me/operativnoZSU/97803

Rusų propagandistai teigia, kad Krymą atakavo dronaiOkupantai rusai pareiškė, kad ketvirtadienio rytą Krymą atakavo dronai. Be kita ko, nežinomos bepilotės skraidyklės buvo užfiksuotos danguje virš okupuoto Sevastopolio, praneša UNIAN.Pasak Kremlių remiančio „Telegram“ kanalo SHOT, ataka esą buvo surengta ketvirtadienio rytą Kači gyvenvietės rajone.„Juodosios jūros laivyno pajėgos du dronus numušė šaulių ginklais, dar kelias bepilotes skraidykles nutupdė radioelektroninės kovos priemonės. Preliminariais duomenimis, žemėje sugriovimų nėra. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta“, - teigia rusų propagandistai.UNIAN primena, kad gegužės 18 d. Kryme netoli Bachčisarajaus buvo susprogdintas geležinkelis. Nuo bėgių nuriedėjo keli traukinio vagonai.Jau kitą dieną buvo pranešta apie drono ataką prieš geležinkelį Džankojaus rajone.

Naktį Ukraina atakuota dronaisNaktį i ketvirtadienį Rusijos okupacinės pajėgos bepiločiais orlaiviais užpuolė Ukrainą. Kai kuriuose regionuose paskelbtas oro pavojaus signalas, rašo „Unian“. Kyjivo srityje naktį pranešta apie bepiločių orlaivių panaudojimo grėsmę, veikė oro gynyba. Per naktį oro pavojaus signalas išplito į daugelį Ukrainojs regionų – Kyjivo, Černihivo, Chersono Odesos srityje Vinicos, Ternopilio, Voluinės, Lvivo, Mykolajivo ir kt. Apie trečią valandą vietos laiku pranešta apie galimą antskrydį. Aliarmo metu užpulta Charkivo sritis, kol kas daugiau informacijos apie išpuolį nėra.

Podoliakas: Ukrainos kontrpuolimas jau prasidėjo Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas jau prasidėjo ir tęsiasi jau kelias dienas. Palei visą fronto liniją vyksta intensyvūs mūšiai.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Italijos televizijos kanalu RAI, tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.„Jau kelias dienas tęsiasi kontrpuolimas, intensyvūs mūšiai vyksta 1500 kilometrų ruože“, – sakė jis.M. Podoliakas taip pat pakomentavo vakarietiškos ginkluotės tiekimą Ukrainai ir pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neatakuos Rusijos teritorijos ir naudos ją tik okupuotų teritorijų išvadavimui.„Mes nenorime smogti Rusijos teritorijai, mes naudosime ginklus, kuriuos mums perdavėte, kad sunaikintume rusų pozicijas okupuotose teritorijose, įskaitant Donbasą ir Krymą“, – paaiškino patarėjas.Jis pridūrė, kad Ukraina dabar turi tolimojo nuotolio raketų „Storm Shadow“, tankų „Leopard“, priešraketinių sistemų, „kurias mums perdavė Prancūzija ir Italija“.„F-16 pagaliau mums leis uždaryti oro erdvę. Paradoksas: jei jų būtume turėję prieš metus, karas jau būtų pasibaigęs“, – konstatavo M. Podoliakas.Gegužės 15 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengia labai svarbius kontrpuolimo veiksmus, tačiau jiems pradėti dar reikia šiek tiek daugiau laiko.Portalas primena, jog dar balandį Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pareiškė, kad Ukrainos kariai fronte jau ėmėsi kontrpuolimo veiksmų, įskaitant ir Bachmuto gynybą.

Kuleba paragino Afrikos šalis pasmerkti Rusijos agresijąUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, lankydamasis Etiopijoje, paragino Afrikos šalis nustoti laikytis neutralios pozicijos Rusijos invazijos atžvilgiu.„Mes kalbame su mūsų draugais iš Afrikos, bandydami jiems paaiškinti, kad neutralumas nėra išeitis“, – sakė jis per spaudos konferenciją Adis Abeboje. – „Išlaikydami neutralumą Rusijos agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu, jūs projektuojate jos neutralumą nusižengimams ir masiniams nusikaltimams, kurie gali įvykti labai arti“.Vasario 22 d. 54 Afrikos Sąjungos valstybės narės susilaikė arba nebalsavo dėl JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, raginančios Rusiją išvesti savo karius iš Ukrainos. Eritrėja ir Malis balsavo prieš rezoliuciją.„Žinau, kad Afrikoje yra šalių ir žmonių, kurie užjaučia [Rusiją], nes jie susieti su Rusijos parama, kurią šios šalys gavo iš Sovietų Sąjungos. Dabartinė Rusija yra visiškai kitokia. Manau, kad didžiausia reali Rusijos investicija į Afrika šiandien yra „Vagner“ samdiniai", – pridūrė D. Kuleba.

Baltieji rūmai: Bachmutas rusams tapo „mėsmale“Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby sakė, kad Bachmutas tapo Rusijos pajėgų mėsmale.Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje J. Kirby atkreipė dėmesį į kovų už nedidelę gyvenvietę kainą Rusijos Federacijai. „Šis puolimas (prieš Bachmutą), tiesą sakant, Rusijai kainavo siaubingai brangiai. Ir, kaip sakiau, tai tam tikra prasme jiems tapo mėsmale“, – „Ukrinform“ citavo Baltųjų rūmų atstovą.Vašingtono dar gegužės pradžioje paskelbti apskaičiuoti Rusijos nuostoliai netoli Bachmuto yra tikslūs, sakė J. Kirby. Tačiau nuo to laiko rusai kasdien prarado dar daugiau jėgų.Nuo gegužės 24-osios vakaro Bachmute ir priemiesčiuose tęsiasi įnirtingos kovos. Tačiau dabar, pasak eksperto Aleksandro Kovalenko, miesto mūšiai įžengė į artilerijos dvikovų fazę.Reaguodami į sėkmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakas netoli Bachmuto, rusai pradėjo perkelti papildomas pajėgas į šonus.Iš viso Rusija mūšiuose dėl Bachmuto prarado apie 100 tūkstančių savo karių, prieš kelias dienas sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Belgorodo regiono reido dalyviai: planuojame naujus veiksmusSabotažo grupės nariai, kurie pirmadienį kirto Belogorodo sieną regioną ir susirėmė su Rusijos kariuomene, surengė spaudos konferenciją Ukrainos teritorijoje ir pažadėjo surengti naujus veiksmus Rusijos teritorijoje.„Manau, kad jūs vis tiek pamatysite mus kitoje pusėje. Negaliu atskleisti detalių, negaliu net atskleisti krypties Siena gana ilga“, – žurnalistams sakė „rusų“ vadovas Denisas Kapustinas.Atsakomybę už reidą Belgorodo regione be RDK prisiėmė ir vadinamasis legionas „Rusijos laisvė“.Rusijos gynybos ministerija teigė, kad į Belgorodo regiono teritoriją įsiveržusios pajėgos buvo nugalėtos, o „nacionalistų likučiai buvo išmesti atgal į Ukrainos teritoriją“. Rusijos departamento duomenimis, per kovas žuvo daugiau nei 70 sabotuotojų.Tačiau D. Kapustinas sakė, kad dėl reido Rusijos teritorijoje buvo sužeisti du žmonės, žuvusiųjų nebuvo. Pasak jo, Belgorodo regiono Graivorono kontrolės punkte buvo sulaikytas šarvuotas personalo vežėjas, šaulių ginklai ir kita įranga.Tuo tarpu Rusijos laisvės legiono atstovai, kurie taip pat dalyvavo spaudos konferencijoje, tvirtino, kad jų „bendri nuostoliai operacijos metu yra 2 žuvusieji ir 10 sužeistų žmonių“.

Ukraina sudarė galimų pašalinti rusų sąrašą: viršūnėje – Putinas Ukrainoje sudarytas rusų, kuriuos galima pašalinti, sąrašas. Visi „taikiniai“ yra atsakingi už karą prieš Ukrainą, tačiau pirmasis sąraše yra Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas.Vokietijos leidinio „Welt“ žurnalistas paklausė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovo Vadymo Skibickio, ar iš Ukrainos pusės buvo išpuolių prieš Rusijos propagandistus.„Mano nuomone, rusai kariauja tarpusavyje, kovoja už savo atėjimą į valdžią. Tokie žmonės kaip Jevgenijus Prigožinas, Igoris Girkinas ir kiti, kurie kritikuoja vyriausybę ir kariuomenę“, – interviu sakė žvalgybos pareigūnas.Pasak jo, Ukrainos žvalgybai tai nėra svarbiausi taikiniai, tačiau prioritetas yra dalinio vadas, kuris įsako savo žmonėms pulti. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad V. Putinas yra „sąrašo“ viršūnėje.„Jis (Rusijos Federacijos prezidentas – UNIAN) koordinuoja ir sprendžia, kas vyksta. Tačiau galiausiai kiekvienas turės atsakyti už savo veiksmus. Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu suplanavo išpuolį ir dabar negali atsigręžti atgal. Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pirmuosius mėnesius buvo visur, bet kur jis dabar? Jis suprato, kad strategiškai Putino režimas jau pralaimėjo. Bet tai nėra sąrašo pabaiga, taip pat yra Sergejus Surovikinas ir Rusijos vadai, kurie įėjo, manydami, kad jie dalyvaus parade“, - sakė V. Skibitskis.Be to, jis nurodė, kad į „juodąjį sąrašą“ buvo įtrauktas ir „Vagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas.„Mes kariaujame, ir tai yra mūsų priešai. Jei svarbus asmuo gamina ir finansuoja jiems ginklus, jo pašalinimas išgelbėtų daugelio civilių gyvybes. Pagal tarptautines konvencijas tai yra teisėtas tikslas“, – apibendrino Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas.

Mariupolyje okupantai rusai sunaikino jau daugiau kaip 1,3 tūkst. namųMariupolyje okupantai rusai iki šiol sunaikino jau daugiau kaip 1,3 tūkst. namų ir čia toliau griauna pastatus, kurie buvo apgadinti per jų pačių apšaudymus. Tai pranešė šio Ukrainos miesto taryba, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rusai pražudė dešimtis tūkstančių civilių, sunaikino daugiau kaip 1,3 tūkst. namų ir toliau griauna tuos, kurie buvo apgadinti per jų atakas“, – rašoma tarybos „Telegram“ kanale. Remiantis įrašu, plevėsuojant Ukrainos vėliavai Mariupolis buvo plėtros ir galimybių miestas, o okupantai jį pavertė sudaužytų vilčių, griuvėsių ir išlikimo miestu.Taryba paskelbė kelis vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti įvairiose miesto gatvėse Rusijos paleistų bombų ir artilerijos sviedinių sugriauti namai. „Skirtingi okupuoto Mariupolio rajonai. Jie turi vieną bendrą bruožą: rusų sunaikintus namus ir kvartalus“, – nurodė taryba. Jos teigimu, kiekvienas Mariupolio gyventojas tiki ir laukia Ukrainos pergalės bei jų gimtojo miesto išlaisvinimo iš „rusiškojo pasaulio“ gniaužtų.„Ukrinform“ primena, kad Rusijos ginkluota agresija Mariupolyje sukėlė didžiulę humanitarinę katastrofą. Griuvėsiais paversta apie 90 proc. miesto. Okupantai rusai tęsia apgadintų pastatų naikinimą, kad paslėptų savo nusikaltimų pėdsakus.

Ukraina: mūsų pajėgos vis dar kontroliuoja dalį BachmutoUkrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dar kontroliuoja dalį Bachmuto miesto, nors Rusija skelbiasi jį užėmusi.„Mūsų gynėjai kontroliuoja tam tikrą teritorijos dalį pietvakarinėje miesto dalyje“, - teigė H. Mayar. „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, kurio kariai kovojo už Bachmutą, pareiškė, kad miestas buvo visiškai užimtas gegužės 20 dieną. Vėliau panašius pareiškimus padarė Rusijos gynybos ministerija ir prezidentas Vladimiras Putinas.„Bachmuto mieste sumažėjo priešo puolimo operacijų skaičius. Priešas atlieka vienetų pakeitimą“, – teigė H. Malyar.Prieš tai J. Prigožinas pažadėjo atsiimti savo samdinius iš miesto iki gegužės 25 dienos „poilsiui ir perkvalifikavimui“.

Rusija paskelbė medžiagą, kaip atakuotas laivas Juodojoje jūrojeRusijos gynybos ministerija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, jos teigimu, yra laivo Juodojoje jūroje ataka bepiločio dronu.„Sky News“ nesugebėjo savarankiškai patikrinti filmuotos medžiagos, kurioje matyti, kaip nedidelis laivas plaukia per vandenį ir yra apšaudomas. Vienas iš sviedinių atsitrenkia į laivą, po to matomas didelis sprogimas. Rusija tvirtina, kad ataką prieš laivą „Ivan Hurs“ netoli Bosforo sąsiaurio surengė greitaeigiai kateriai be įgulos.„Telegram“ paskelbtame pranešime Gynybos ministerija nurodė, kad karo laivas tuo metu saugojo „TurkStream“ ir „Blue Stream“ dujotiekius.Dujotiekiais dujos tiekiamos iš Rusijos į Turkiją, iš dalies per Juodąją jūrą.„Visi priešo laivai buvo sunaikinti“, – pridūrė ministerija.

Baltieji rūmai nagrinės teiginius, kad JAV automobiliai buvo naudojami BelgorodeTeiginius, kad JAV automobiliai buvo panaudoti įsiveržiant į Rusijos Belgorodo regioną, tirs Amerikos pareigūnai, teigia Baltieji rūmai.Vašingtonas suteikė Kijevui milijardus dolerių karinės pagalbos, tačiau siekė apriboti jos naudojimą Ukrainos teritorijos gynybai.Rusijos gynybos ministerija paskelbė nuotraukas, kuriose, jų teigimu, yra apleistos Vakarų karinės mašinos, kurias naudoja Ukraina, įskaitant tuos, kuriuos „Sky News“ nurodė kaip JAV pagamintus „Humvee“.Tačiau kai kurie kritikai tvirtino, kad dalis paveikslų galėjo būti surežisuoti – nurodydami detales vaizduose, kurios, jų teigimu, rodo, kad scena galėjo būti choreografuota.Maskva antradienį pranešė, kad po dvi dienas trukusių mūšių su tarpvalstybinį reidą surengusiais užpuolikais atmušė puolimą.Rusija parodė pirštu į Ukrainos „diversatorius“, tačiau Kijevas nuo reido atsiribojo.Atsakomybę už išpuolį prisiėmė dvi Rusijos separatistų grupuotės.

NATO vadovas pripažįsta: yra nesutarimų dėl Ukrainos narystės siekioNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso narės nesutaria, ką daryti per artėjantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos narystės siekio.„Šiuo klausimu Aljanse yra įvairių nuomonių ir, žinoma, vienintelis būdas priimti sprendimus NATO yra bendras sutarimas“, – J. Stoltenbergas sakė konferencijoje Briuselyje.Ukraina, kurią palaiko NATO narės Rytų Europoje, liepos mėnesį įvyksiančiame aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje ragina „aiškiai pareikšti“, kad ji įstos į Aljansą pasibaigus Rusijos pradėtam karui.Kyjivas pripažįsta, kad netaps aljanso nare, kol šalies teritorijoje vyksta karo veiksmai. Tačiau jis nori, kad aljansas žengtų toliau nei 2008 metais, kai buvo duotas tik miglotas pažadas, kad vieną dieną Ukraina taps NATO nare.„Niekas negali tiksliai pasakyti, koks bus galutinis sprendimas šiuo klausimu Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė J. Stoltenbergas.NATO šalių diplomatai teigia, kad dominuojanti karinė galia – JAV – nenori žengti toliau nei prieš 15 metų Ukrainai duotas pažadas dėl narystės.Prisijungimas prie NATO reikštų, kad Ukrainai būtų taikoma Aljanso 5 straipsnio kolektyvinės gynybos nuostata, pagal kurią visos sąjungininkės privalo padėti gintis užpuolimo atveju.Ukrainos Vakarų sąjungininkės svarsto, ar įmanoma Ukrainai pasiūlyti kitokių saugumo garantijų, kurios nuramintų Kyjivo nuogąstavimus ir būtų tarpinis žingsnis prieš šaliai tampant NATO nare.Prancūzija antradienį pareiškė, kad yra pasirengusi susitarti su Ukraina dėl „saugumo garantijų, kurios padėtų jai apsiginti ilguoju laikotarpiu“.„Galutinė saugumo garantija bus narystė NATO, bet... tai neatsiras karo įkarštyje, – sakė J. Stoltenbergas. – Kyla klausimas, ką nuspręsime ir kaip spręsime narystės klausimą Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime? Ir, kaip jau sakiau, kol kas per anksti apie tai kalbėti“.J. Stoltenbergas sakė, kad kai karas Ukrainoje baigsis, „mums reikės įsitikinti, kad turime susitarimus, kurie atgrasytų Rusiją nuo tolesnės agresijos“.„Iš dalies tai yra karinės paramos teikimas Ukrainai, kad ji gebėtų atgrasyti ir apsiginti“, – sakė jis. – Tačiau tai taip pat paskatins diskusijas dėl įvairių saugumo priemonių“.J. Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai bent jau susitars dėl daugiametės programos, skirtos padėti Ukrainos kariuomenei pereiti prie vakarietiškos technikos naudojimo. Rusijos karas jau paskatino Ukrainą pereiti prie NATO standartus atitinkančios ginkluotės, nes jos tarptautiniai rėmėjai Kyjivui tiekia vis pažangesnius ginklus.

Pernai į Suomiją imigravo rekordiškai daug rusų2022 m. į Suomiją imigravo rekordiškai daug rusų, rodo trečiadienį paskelbta oficiali statistika.Remiantis Suomijos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais į Suomiją iš Rusijos imigravo 6 003 žmonės, o tai yra didžiausias skaičius per tris dešimtmečius. Nuo dešimtojo dešimtmečio kasmetinis imigrantų iš Rusijos skaičius neviršydavo 3 100 ribos. Skaičiuojama, kad bendri imigracijos į Suomiją skaičiai išaugo, šaliai iš viso sulaukus beveik 50 tūkst. imigrantų. Palyginimui, ankstesniais metais pastarasis skaičius vidutiniškai svyruodavo nuo 29 tūkst. iki 36 tūkst.„Kaip matote, Rusijoje šiuo metu esama daugybės skatinančių veiksnių, kurie, žinoma, susiję su karu Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP teigė Suomijos Imigracijos tarnybos Plėtros departamento vadovas Johannesas Hirvela. Pasak jo, daugybė rusų atvyko kaip „prieglobsčio prašytojai“, negana to, nemažai Rusijos piliečių taip pat motyvavo atvykimą darbu.Anot duomenų, praėjusiais metais Suomija daugiausiai imigrantų sulaukė būtent iš Rusijos. Po jos pagal imigrantų skaičių rikiuojasi Švedija, Indija, Estija ir Filipinai.

Rusija teis penkis užsieniečius už kovą Ukrainos pusėjeRusija trečiadienį paskelbė, kad pietinio Rostovo prie Dono miesto teismas nagrinės penkių užsieniečių, tarp kurių – trys britai, bylą, kurioje jie kaltinami kovoję kartu su Ukrainos pajėgomis prieš Maskvą.Teismas dėl su terorizmu susijusių ir kitokių kaltinimų prasidės gegužės 31 dieną. Manoma, kad vyrai bus teisiami už akių.Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad trys Jungtinės Karalystės piliečiai, taip pat Švedijos ir Kroatijos piliečiai kaltinami kovoję kartu su Ukrainos pajėgomis, įskaitant „Azovo“ pulką, kuris kovojo prieš Rusijos pajėgas Mariupolio uostamiesčio apgulties metu.Nustatyta, kad britai yra Johnas Hardingas, Andrew Hillas ir Dylanas Healy. Švedijos pilietis įvardytas kaip Mathiasas Gustafssonas, o kroatas – kaip Vjekoslavas Prebegas.Jiems pareikšti keli kaltinimai, įskaitant tai, kad jie buvo mokomi vykdyti „teroristinę veiklą“.Manoma, kad visi penki vyrai buvo paleisti 2022 metais vykdant apsikeitimą belaisviai.Maskvos teigimu, vyrai buvo paimti į nelaisvę per praėjusių metų Mariupolio mūšį.Rusija „Azovo“ pulką yra paskelbusi teroristine organizacija.

Žiniasklaida: ERPB planuoja skirti Ukrainai papildomą 1,5 mlrd. eurų paramos sumąEuropos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) planuoja kitąmet skirti Ukrainai papildomą 1,5 mlrd. eurų paramos sumą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė britų laikraštis „The Guardian“, remdamasis šaltiniu banke.Teigiama, kad šios lėšos papildys 3 mlrd. eurų sumą, kurią bankas jau yra numatęs skirti 2022–2023 metais. Pernai ERPB skyrė Ukrainai 1,7 mlrd. eurų šalies dujų ir geležinkelių tinklams atstatyti. Bankas taip pat padeda Ukrainai mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams ir teikti paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad padėtų šalies ekonomikai atsigauti po pernai vasarį prasidėjusio Rusijos sukelto plataus masto karo.„Ukrainos ekonomika pademonstravo didelį atsparumą. Viskas funkcionuoja“, įskaitant bankus, tvirtino ERPB vadovė Odile Renaud-Basso. „Pradžioje būta didelio šoko, (bendrajam vidaus produktui) nusmukus 30 proc. Tačiau padėtis stabilizavosi. Atsparumą lemia nepaprastas žmonių atsparumas ir jų gebėjimas rasti sprendimą bei tęsti veiklą, persikelti ir t.t. Tai labai įspūdinga“, – pridūrė pareigūnė.Pasaulio Banko (PB) skaičiavimu, vykstant Ukrainos atstatymo ir atsigavimo procesui kritinėms ir prioritetinėms investicijoms 2023 m. bus reikalinga 11 mlrd. eurų suma.

Rusija patvirtino, kad jūriniai dronai atakavo laivą „Ivan Churs“Rusija trečiadienį pareiškė, kad atrėmė Ukrainos ataką jūriniais dronais prieš vieną iš jos karinių laivų Turkijos vandenyse – tai naujausias bandymas įvykdyti sabotažą, dėl kurio Maskva kaltina Kyjivą.„Šiandien 5.30 val. ryto (2.30 val. Grinvičo laiku) Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesėkmingai bandė pulti Juodosios jūros laivyno laivą „Ivan Churs“ trimis bepiločiais greitaeigiais kateriais“, – pranešė Gynybos ministerija, pridurdama, kad Rusijos laivui buvo pavesta saugoti vamzdynų infrastruktūrą Turkijos vandenyse.

PSO pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos sveikatos apsaugos sistemąPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valstybės narės trečiadienį didele balsų dauguma pasmerkė pražūtingus padarinius Ukrainos sveikatos apsaugai, kuriuos sukėlė lygiai 15 mėnesių trunkanti Rusijos invazija.Rezoliucijoje, kurią priėmė PSO kasmetinė sprendimus priimanti asamblėja Ženevoje, reikalaujama, kad Maskva nedelsdama nutrauktų visus išpuolius prieš Ukrainos ligonines, ir išreiškiamas susirūpinimas dėl platesnio poveikio sveikatai šalyje.Valstybės narės šį tekstą palaikė 80 balsų prieš devynis, o 52 susilaikė.Asamblėja balsavo už „griežčiausią Rusijos Federacijos tęsiamos agresijos prieš Ukrainą pasmerkimą, įskaitant išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas... ir plataus masto atakas prieš civilius gyventojus ir svarbią civilinę infrastruktūrą“.Rezoliuciją pateikė Ukraina ir dar 42 valstybės.Visos 27 Europos Sąjungos šalys, išskyrus Vengriją, kuri nedalyvavo balsavime, kartu parėmė tekstą. Prieš rezoliucijos projektą, be Rusijos, balsavo Alžyras, Baltarusija, Kinija, Kuba, Šiaurės Korėja ir Sirija.Rezoliucijoje išreikštas „rimtas susirūpinimas dėl besitęsiančios nepaprastosios padėties sveikatos apsaugos srityje Ukrainoje ir pabėgėlius priimančiose ir priglaudžiančiose šalyse, kurią sukėlė Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą“.Susirūpinimą, be kita ko, kelia „radiologinių, biologinių ir cheminių įvykių bei pavojų rizika“ ir pasaulinės aprūpinimo maistu krizės paaštrėjimas.Rezoliucijoje Rusija raginama „nedelsiant nutraukti bet kokius išpuolius prieš ligonines ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas“ ir raginama netrukdyti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, ją gauti.Rusijos rezoliucija atmestaRusija ir Sirija pateikė savo rezoliucijos projektą dėl „nepaprastosios padėties sveikatos apsaugos srityje Ukrainoje ir aplink ją“.Jame išreikštas „didelis susirūpinimas dėl tebesitęsiančios nepaprastosios padėties sveikatos apsaugos srityje, kurią sukėlė su konfliktu susijusios traumos ir sužeidimai“, tačiau tekste Rusija neminima. Projektas buvo atmestas 62 balsais už, 13 prieš ir 61 susilaikius.Šie balsai buvo rodiklis, rodantis tarptautinį paramos Kyjivui ir Maskvai lygį praėjus 15 mėnesių po Rusijos plataus masto invazijos. Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko sakė, kad Kyjivo rezoliucijos palaikymas yra „vilties ženklas daugiau kaip 14 milijonų ukrainiečių, kuriems reikia sveikatos priežiūros pagalbos“, ir solidarumo su šalies sveikatos apsaugos darbuotojais ženklas.Patvirtintos 974 atakosJ. Filipenko teigė, kad balsavimas parodė Maskvai, jog „masiniai išpuoliai prieš sveikatos priežiūrą netoleruojami“.Rusijos atstovė Vera Chutorskaja asamblėjoje pareiškė, kad priimta rezoliucija yra „pilna melo“. „Mes esame prieš melą ir PSO darbo politizavimą“, – sakė ji.PSO patvirtino 974 atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje nuo invazijos pradžios, per jas 101 žmogus žuvo ir 136 buvo sužeisti. Apie 873 iš šių atakų buvo nukreiptos prieš įstaigas; 821 kartą buvo panaudota sunkioji ginkluotė.PSO išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas stebėjimo sistema nenustato atsakomybės.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje paskelbė apie 110 tankų „Leopard“ perdavimąUkrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas pranešė, kad Ukraina gavo 110 tankų „Leopard 1A5“. Apie tai Ukrainos diplomatas paskelbė tviteryje.„110 „Leopard 1A5“ tankų. Jau greitai“, – rašė O. Makejevas.Ukrainos ambasadorius pridėjo vieno iš tankų nuotrauką ir vaizdo įrašą su juo.Anksčiau buvo pranešta, kad vasario mėnesį per vizitą Kyjive Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pažadėjo, jog Ukraina iš grupės Europos šalių gaus daugiau kaip 100 senesnės versijos „Leopard 1A5“ kovinių tankų.

Ukrainos pareigūnas: kontrpuolimas prasidės netrukus Ukrainos gynybos pajėgos sukaupė pakankamai jėgų ir ginklų, kad galėtų pradėti laikinai užgrobtų Ukrainos teritorijų deokupaciją.Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai interviu Japonijos transliuotojui NHK pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas.„Daugybė civilių vis dar gyvena Rusijos okupacijos sąlygomis. Nebegalima švaistyti laiko. Jau turime minimalų kiekį ginklų ir kitokios įrangos. Galiu pasakyti tiek, kad viskas prasidės netrukus“, – tvirtino K. Budanovas. Jis kartu pažymėjo, kad tokios operacijos tąsai užtikrinti Ukrainai reikės nemažai atsargų.

Prigožinas: Ukrainoje žuvo 10 tūkst. užverbuotų kaliniųRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad mūšio lauke žuvo apie 10 tūkst. kalinių, kuriuos jis užverbavo kovoti Ukrainoje.Praėjusiais metais J. Prigožinas važinėjo po Rusijos kalėjimus, siekdamas įtikinti kalinius eiti su „Vagner“ kariauti Ukrainoje, mainais žadant amnestiją grįžus – jei išgyvens.Manoma, kad nuteistieji Ukrainoje buvo naudojami kaip patrankų mėsa, jie sudarė didžiąją dalį „Vagner“ nuostolių provakarietiškoje šalyje.„Aš paėmiau 50 tūkst. kalinių, iš kurių apie 20 proc. buvo nužudyti“, – antradienį vakare paskelbtame vaizdo interviu sakė J. Prigožinas.Jis teigė, kad panašus procentas žmonių žuvo tarp tų, kurie buvo pasirašę sutartį su „Vagner“, tačiau tikslaus skaičiaus nepateikė.Ir samdinių dalinys, ir reguliarioji Rusijos kariuomenė savaitgalį sakė, kad rytų Ukrainoje esantis Bachmuto miestas krito, tačiau Kyjivas teigė, kad Ukrainos pajėgos toliau dėl jo kovoja.J. Prigožinas, kurio įtaka per daugiau nei metus trunkantį puolimą labai išaugo, aštriai kritikavo Rusijos kariuomenės vadovybę, kaltindamas ją dėl didžiulių nuostolių. Jis apkaltino Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą nekompetentingumu ir pernelyg didelių nuostolių sukėlimu.„Dabar yra dešimtys tūkstančių žuvusiųjų artimųjų. Tikriausiai jų bus šimtai tūkstančių. Mes negalime nuo to pasislėpti“, – sakė jis.Jis paragino Rusijos karinį elitą siųsti savo vaikus į frontą.Prezidentui Vladimirui Putinui artimas verslininkas J. Prigožinas kritikavo Rusijos elitą, sakydamas, kad jų vaikai gyvena patogiai, o vyrai iš skurdžių regionų žūsta Ukrainoje.J. Prigožinas sakė, kad jo kovotojai iki birželio 1 dienos pasitrauks iš sugriauto miesto ir perduos jo kontrolę Rusijos kariuomenei.Gegužės pradžioje Baltieji rūmai pareiškė, kad per penkis mėnesius trukusias kovas rytų Ukrainoje, ypač Bachmute, žuvo daugiau kaip 20 tūkst. rusų karių, o dar 80 tūkst. buvo sužeisti.

JK gynybos sekretorius su netikėtu vizitu atvyko į UkrainąJungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace‘as su netikėtu vizitu atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą, praneša „Sky News“.Kaip teigiama, čia jis susitiko su savo kolega Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu. Pastarasis tvirtino, kad su B. Wallace‘u surengė „labai prasmingą diskusiją“ apie Ukrainos gynybinių pajėgumų didinimą ir ilgojo nuotolio ginkluotę, įskaitant raketas „Storm Shadow“. Anksčiau šį mėnesį B. Wallace‘as paskelbė, kad JK perduos Ukrainai tokio modelio raketų.Apie netikėtą B. Wallace‘o viešnagę Ukrainoje pranešta po to, kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė JK ir čia susitiko su britų premjeru Rishiu Sunaku.

Šoigu: Rusija į būsimus įsiveržimus atsakys „itin griežtai“Rusijos gynybos ministras trečiadienį perspėjo, kad Maskva „itin griežtai“ atsakys į išpuolius Rusijos teritorijoje po to, kai Rusijos lėktuvai ir artilerija atmušė iš Ukrainos perėjusią ginkluotą grupę.Šis įsiveržimas buvo rimčiausias nuo tada, kai Maskva pernai pradėjo puolimą Ukrainoje, o kovos Rusijos Belgorodo srityje truko kelias dienas.„Mes ir toliau greitai ir itin griežtai reaguosime į tokius Ukrainos kovotojų veiksmus“, – kariškiams sakė Sergejus Šoigu, o jį paskelbtuose komentaruose citavo Gynybos ministerija.Jis pranešė, kad per susirėmimus Rusijos pajėgos nukovė „daugiau kaip 70 ukrainiečių teroristų“ ir sunaikino ginkluotas transporto priemones; šių teiginių agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti.Maskva teigė, kad likę kovotojai buvo išstumti atgal per sieną.S. Šoigu sakė, kad „sužeistiems kariams ir žuvusiųjų šeimoms“ bus skirtos iki 5 mln. rublių (62 550 JAV dolerių) subsidijos, taip pat bus išmokėtos jų paskolos.Atsakomybę už įsiveržimą prisiėmė dviejų antikremliškų grupuočių – Rusijos laisvės legiono ir Rusijos savanorių korpuso – nariai, o Kyjivas neigė savo oficialų dalyvavimą.

Kremlius: Maskva nesuinteresuota stabdyti karą UkrainojeKremlius nesuinteresuotas stabdyti karo su Ukraina, teigia atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Rusija tęs savo „specialiąją karinę operaciją“ iki galo, kol įtvirtins savo interesus ir pasieks savo tikslus – arba kovos keliu, arba „kitomis prieinamomis priemonėmis“, – D. Peskovo žodžius trečiadienį citavo valstybinė naujienų agentūra TASS, vartodama Maskvos mėgstamą terminą, kuriuo ji apibūdina prieš 15 mėnesių pradėtą karą prieš kaimyninę šalį.Pasak D. Peskovo, šiuo metu nėra jokių požymių, kad būtų galima rasti taikų sprendimą. Derybos su Kyjivu neįmanomos, nes pati Ukrainos vadovybė „uždraudė bet kokias derybas su Rusija“, sakė Kremliaus atstovas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taikos derybų išankstine sąlyga iškėlė Rusijos karių išvedimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų.Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vaizdo pranešime, adresuotame saugumo konferencijai Maskvoje, kalbėjo apie „didėjantį nestabilumą pasaulyje“ savo paties pradėto karo fone.V. Putinas atsakomybę už šiuos pokyčius primetė Vakarams, sakydamas, kad Vakarų galingosios valstybės stengiasi išlaikyti pasaulinį dominavimą kitų šalių sąskaita. Kremliaus vadovas dar kartą „neokolonializmu“ apkaltino Vakarų valstybes, kurios padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos tiekdamos ginklus.

Ukraina tiria Baltarusijos vaidmenį deportuojant ukrainiečių vaikusUkraina tiria galimą Baltarusijos vaidmenį priverstinai perkeliant ukrainiečių vaikus iš Rusijos kariuomenės laikinai okupuotų teritorijų.Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuru.„Ukrainiečių vaikų išvežimo iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų į vadinamąsias sveikatingumo stovyklas Baltarusijoje faktai ir aplinkybės šiuo metu tiriami kaip nurodyto baudžiamojo proceso dalis“, – pranešė Generalinio prokuroro biuras.Pažymima, kad buvo iškelta baudžiamoji byla dėl daugiau kaip 19 tūkst. vaikų priverstinio išvežimo/deportavimo iš okupuotų Donecko, Luhansko, Zaporižios,  Chersono ir Charkovo sričių, taip pat ir į Baltarusiją.Anksčiau Baltarusijos opozicija pranešė, kad 2150 ukrainiečių vaikų, tarp jų – našlaičiai nuo 6 iki 15 metų, buvo išvežti į vadinamąsias sveikatingumo stovyklas ir sanatorijas Baltarusijos teritorijoje, Gomelio ir Minsko srityse.Pasak opozicijos atstovų, iš Rusijos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų vaikai autobusais buvo nuvežti į Rusiją, o vėliau traukiniu – į Baltarusiją.„Aliaksandras Lukašenka asmeniškai davė nurodymą perkelti našlaičius vaikus į Baltarusiją“, – sakoma pranešime.Apsišaukėlio Baltarusijos prezidento biuras į žurnalistų paklausimą dėl paviešintų deportacijos faktų neatsakė.„Ukrinform“ primena, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“.

Po kelių dienų JAV instruktoriai pradės mokyti ukrainiečių įgulas valdyti tankus „Abrams“Tikimasi, kad maždaug „kitą savaitę“ JAV pajėgos pradės mokyti ukrainiečius valdyti tankus M1A1 „Abrams“, antradienį „Amerikos balsui“ sakė Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis, pranešė „Ukrinform“.Šią savaitę apie 250 ukrainiečių atvyks mokymams į Vokietiją, sakė šiuo klausimu informuotas aukštas karinis pareigūnas.Mokymai Vokietijoje turėtų trukti apie 10 savaičių, daugiausia dėmesio bus skiriama mokymui valdyti tankus, jais manevruoti derinant su kita ginkluote ir atlikti jų techninę priežiūrą, sakė pareigūnas.Pasak pareigūno, kursų struktūra bus panaši į anksčiau JAV vadovaujant surengtus mokymus valdyti šarvuotas kovos mašinas „Bradley“ ir „Stryker“, jos buvo suteiktos Ukrainai anksčiau šiais metais.Tankai „Abrams“ buvo ypač ilgai Ukrainos lauktas papildymas kovos lauke. Šie tankai turi storą šarvą ir 1500 arklio galių turbininį variklį ir yra daug pažangesni nei sovietinių laikų tankai, kuriuos Ukraina naudoja nuo karo pradžios.Anksčiau šį mėnesį ukrainiečių mokymui į Vokietiją buvo pristatytas 31 tankas „Abrams“. JAV pareigūnai pranešė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose komplektuojama dar viena 31 tanko „Abrams“ partija, rudenį šie tankai bus pristatyti į Ukrainą.

Žiniasklaida: Rusijos žvalgybos laivą „Ivan Churs“ atakavo jūriniai dronaiRusijos žvalgybos laivą „Ivan Churs“, kuris Juodosios jūros laivyną papildė tik 2018 metais, už 74 kilometrų į šiaurę nuo Bosforo sąsiaurio atakavo nenustatyti „jūriniai dronai“.Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Defense Express“.„Šiandien, gegužės 24 d., apie 5 val. 30 min., Rusijos Juodosios jūros laivyno laivą „Ivan Churs“ už 74 kilometrų į šiaurę nuo Bosforo sąsiaurio užpuolė neatpažinti „jūriniai dronai“. Tai praneša patys rusų karo korespondentai. Žinoma, Rusija šios informacijos oficialiai dar nepatvirtino“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad atakoje dalyvavo trys dronai, kurių tipas nenurodomas. Pasak Rusijos žiniasklaidos, „ataka buvo atremta“, „laivas, preliminariais duomenimis, nenukentėjo“.Teigiama, kad Rusija turi tik du tokius žvalgybos laivus kaip „Ivan Churs“.Laive sumontuoti įvairūs radiotechninės žvalgybos, radioelektroninės kovos kompleksai, taip pat ryšių sistemos, užtikrinančios laivyno valdymą. Skelbiama, kad laivas skirtas priešraketinės gynybos kompleksams stebėti, o tiksli įrangos sudėtis neatskleidžiama. Jo įgulą sudaro 120 žmonių.Nuo tos vietos, kur buvo užpultas „Ivan Churs“, iki Ukrainos kontroliuojamos teritorijos yra daugiau kaip 400 kilometrų.

Žiniasklaida: sename V. Putinui pateiktame žemėlapyje Ukraina egzistuojaUkraina pažymėta sename žemėlapyje, kurį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atnešė Rusijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Valerijus Zorkinas, pranešė „Poligon Media“.„Ukraina tikrai egzistuoja žemėlapyje, kurį V. Putinui pateikė V. Zorkinas. Ji vadinama „Ukraine Pays des Cosaques“, išvertus iš prancūzų kalbos tai reiškia „Ukraina, kazokų žemė“. Tuo metu ji buvo Lenkijos ir Lietuvos Abiejų Tautų Respublikos dalis“, – sakoma pranešime.Žemėlapį XVII amžiuje sudarė prancūzų kartografas Guillaume'as Sansonas.Be to, leidinys „Verstka“ atkreipė dėmesį, kad tame žemėlapyje Krymas nėra Rusijos dalis. Pusiasalis pavaizduotas kaip atskira valstybė. XVII amžiuje čia buvo įsikūręs Krymo chanatas, sąjungoje su Osmanų imperija kovojęs prieš Rusiją.Anksčiau pranešta, kad V. Putinas susitiko su V. Zorkinu gegužės 23 d., Konstitucinio Teismo pirmininkas atnešė Rusijos prezidentui XVII amžiaus žemėlapį, kuriame Ukraina tariamai nepažymėta kaip valstybė.

Virš Krymo tilto pastebėti tiršti dūmaiInternete platinami kadrai, kuriuose matyti virš Krymo tilto kylantys tiršti dūmai. Tariamas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas pranešė, kad tai neva Rusijos Federacijos karinių pratybų rezultatas.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Krymo „Telegram“ kanalais.Iš pradžių tiltas buvo uždarytas, bet, remiantis neseniai išplatintu pranešimu, dabar juo vėl galima važiuoti.Įdomu tai, kad ryte vienu rusų „Telegram“ kanalu pasklido informacija apie ataką, nukreiptą į žvalgybinį Rusijos laivą „Ivan Churs“.Bosforo sąsiauriu plaukusį laivą neva atakavo trys jūriniai dronai.https://t.me/RBC_ua_news/51437

JK žvalgyba: Rusijos kariuomenėje daugėja savavališko pasišalinimo iš tarnybos atvejųRusijos teisminiais duomenimis, incidentų, kai Rusijos kariškiai pasitraukė iš tarnybos, itin padaugėjo, sakoma Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos tviteryje paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.„Patikimi nepriklausomų Rusijos žurnalistų tyrimai rodo, kad 2023 m. nuo sausio iki gegužės Rusijos kariniai teismai išnagrinėjo 1 053 personalo pasišalinimo iš tarnybos bylų – daugiau nei per visus 2022 metus“, – sakoma ataskaitoje.JK žvalgybos duomenimis, per operacijas Ukrainoje Rusijos kariškiams sunku garantuoti drausmę kariuomenėje, tačiau labai tikėtina, kad ši problema tapo dar didesnė po 2022 m. spalio mėnesį pradėtos priverstinės rezervistų mobilizacijos.Teismo duomenys rodo, kad dauguma asmenų, pripažintų kaltais dėl savavališko pasitraukimo iš tarnybos, nubausti lygtinėmis bausmėmis, o tai reiškia, kad jie ir vėl gali būti dislokuoti vykdyti „specialiąją karinę operaciją“.„Rusijos pastangos gerinti drausmę sutelktos pabrėžiant bausmes pažeidėjams ir skatinant patriotinį uolumą, o ne šalinant pagrindines kareivių nusivylimo priežastis“, – pabrėžė JK žvalgyba.

Gubernatorius: naktį Rusijos pasienio regioną atakavo dronaiRusijos pietinio Belgorodo regiono, besiribojančio su Ukraina, gubernatorius trečiadienį pareiškė, kad naktį, po ginkluoto įsiveržimo iš Ukrainos, į šią teritoriją taikėsi daug bepiločių orlaivių.„Naktis nebuvo visiškai rami. Surengta daug bepiločių orlaivių atakų. Su daugeliu jų oro gynybos sistemos susitvarkė“, - socialiniuose tinkluose paskelbė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas ir pridūrė: „Svarbiausia, kad nėra aukų“.Šis pranešimas paskelbtas kitą dieną, kai Maskva pranešė dislokavusi lėktuvus ir artileriją, kad sunaikintų ginkluotą grupuotę, įsiskverbusią per sieną iš Ukrainos, Kremlius įsakė kariuomenei užkirsti kelią, kad tai nepasikartotų.Atsakomybę prisiėmė dviejų su Kremliumi kovojančių grupuočių – Rusijos laisvės legiono ir Rusijos savanorių korpuso – nariai, Kyjivas neigia Ukrainos dalyvavimą. Belgorodo pasienio regionas yra atakų taikinys nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, tačiau kelias dienas trunkantys susirėmimai yra didžiausi per visą pernai Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą.V. Gladkovas sakė, kad per dronų puolimą naktį nukentėjo keli privatūs namai, biurai ir transporto priemonės, tačiau visas žalos mastas dar vertinamas. Jis pridūrė, kad Graivorono rajone buvo pažeistas dujotiekis, ten įsiplieskė „nedidelis gaisras“. V. Gladkovas sakė, kad dėl ginkluotos įsiveržusios grupės ir Rusijos saugumo pajėgų kovų kelios gyvenvietės liko be elektros, bet iki trečiadienio vakaro tiekimas bus atkurtas.„Devyni žmonės paguldyti į ligoninę: trys yra sunkios būklės ir gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, šeši žmonės jau palatose“, – pridūrė jis.

Sučiuptas Šoigu samdinys: mums davė ultimatumąUkrainos kariai prie Bachmuto pasiekia laimėjimų flanguose. Jiems taip pat pavyko paimti į nelaisvę dar vieną samdinį iš Rusijos gynybos ministerijos privačios karinės kompanijos „Veteran“.Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos sausumos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.„Mūsų pajėgos tęsia gynybos operaciją ir pasiekia laimėjimų flanguose prie Bachmuto“, - sakė jis.Anot O. Syrskio, per mūšius prie Bachmuto Ukrainos kariams pavyko paimti į nelaisvę samdinį iš privačios karinės kompanijos „Veteran“. Ją Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įkūrė kaip atsvarą Jevgenijaus Prigožino privačiai karinei kompanijai „Vagner“.  Okupantas prisipažino, kad turi labai didelę alimentų skolą ir „reikėjo užsidirbti pinigų“. Anot ruso, jis neturėjęs kito pasirinkimo – „arba į kalėjimą, arba čia“ (į frontą).„Mums buvo pasakyta, jog jei mes nevažiuosime kariauti, tai būsime sukrauti į sunkvežimius, ir mūsų niekas daugiau nebepamatys“, - skundėsi S. Šoigu samdinys.„rbc.ua“ primena, jog tai jau antras „Veteran“ samdinys, patekęs į ukrainiečių nelaisvę prie Bachmuto.

JAV diplomatas: Rusijos ginkluotosios pajėgos jau neįstengia veržtis į priekįRusijos kariuomenė fronte jau neįstengia veržtis į priekį. To priežastis – prastas aprūpinimas ir blogas vadovavimas.Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė buvęs JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Walkeris.Pasak diplomato, Ukraina jau pasiekė tam tikrą pergalę, nes Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas apskritai norėjo sunaikinti valstybę, bet jam nepavyko to padaryti.„Kai dėl įvykių mūšio lauke, tai akivaizdu, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos jau nebegali veržtis į priekį. Jos mėgino, labai aktyviai mėgino pulti pastaraisiais mėnesiais ir žiemą, bet jos neorganizuotos, jos negali įsitvirtinti pozicijose“, – teigė K. Walkeris.Anot jo, Rusijos armija nepasiekia laimėjimų fronte todėl, kad yra blogai aprūpinama, vadovaujama, kontroliuojama ir koordinuojama.„O štai Ukrainos kariuomenė yra gerai parengta, gerai aprūpinta, integruota, jos vadovybė stipri. Tai bus lemiamas veiksnys artimiausiais mėnesiais, kai Ukrainos kariai žengs į priekį“, - pridūrė buvęs JAV specialusis atstovas.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 482 vaikai, dar 983 buvo sužeistiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 482 vaikai, o dar 983 buvo sužeisti. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.„2023 metų gegužės 24 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 465 vaikai - 482 žuvo ir daugiau kaip 983 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.Donecko srityje nukentėjo 461 vaikas, Charkivo srityje – 278, Kyjivo srityje – 128, Chersono srityje – 102, Zaporižios srityje – 91, Mykolajivo srityje – 89, Černihivo srityje – 70, Dnipropetrovsko srityje – 70, Luhansko srityje – 66.Gegužės 23 d. rusų raketai pataikius į gyvenamąjį namą Donecko srities Torecko mieste buvo sužeistas dvejų metų berniukas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 22 d. duomenimis, Ukrainoje dingusiais be žinios laikomi 398 vaikai.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 204 760 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 400 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gegužės 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 204 760 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 792 tankų, 7 424 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 339 artilerijos sistemų, 570 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 327 oro gynybos priemonių, 309 lėktuvų, 296 sraigtasparnių, 2 871 drono, 1 015 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 6 146 automobilių, 440 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Per pastarąją parą Ukrainos kariai numušė priešo sraigtasparnį Ka-52 ir keturis dronus „Shahed“Per praėjusią parą Ukrainos kariai sunaikino priešo puolimo ir žvalgybos sraigtasparnį Ka-52, keturis „Shahed“ tipo nepilotuojamus orlaivius ir dar vieną „Zala“ tipo droną, rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Per pastarąsias 24 valandas mūsų kariai sunaikino priešo atakos sraigtasparnį Ka-52. Taip Rusijos biudžetas prarado dar 16 mln. JAV dolerių“, – sakoma ataskaitoje.Ukrainos raketų pajėgų ir artilerijos daliniai smogė į tris priešo vadavietes, keturias ginkluotės ir karinės technikos grupes, šaudmenų sandėlį, du artilerijos dalinius šaudymo pozicijose ir dar tris svarbius taikinius.Ukrainos oro pajėgos surengė 15 smūgių į teritorijas, kuriose buvo priešų personalas ir karinė technika, įskaitant tris smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemas.Pranešta, kad didžiausias pastangas Rusija sutelkusi Kupiansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Maryjinkos kryptimis, ten per pastarąją parą įvyko 26 susirėmimai.

URM atstovė: Kinija pasirengusi dirbti su tarptautine bendruomene, siekdama politinio „krizės Ukrainoje“ sureguliavimoKinija Ukrainos klausimu yra įsipareigojusi skatinti taikos derybas ir pasirengusi dirbti su tarptautine bendruomene, kad padėtų sureguliuoti „krizę Ukrainoje“ politinėmis priemonėmis.Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, komentuodama Danijos pasiūlymą liepos mėnesį surengti viršūnių taikos susitikimą dėl Ukrainos ir pakviesti į jį Indiją, Kiniją ir Braziliją, praneša „Ukrinform“ korespondentas.Pažymėjusi, kad kol kas informacijos apie tokį susitikimą nėra, Mao Ning pabrėžė, kad „Ukrainos klausimu Kinija yra įsipareigojusi skatinti taikos derybas ir politinį sureguliavimą“.„Mes esame pasirengę dirbti su tarptautine bendruomene ir atlikti konstruktyvų vaidmenį, skatindami politinį krizės Ukrainoje sureguliavimą“, – sakė Kinijos URM atstovė.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas pareiškė, kad Danija norėtų liepos mėnesį surengti viršūnių taikos susitikimą dėl Ukrainos, kuriame dalyvautų tokios šalys kaip Indija, Brazilija ir Kinija.

Rusija pranešė, kad jos lėktuvas netoli sienos perėmė JAV bombonešiusPranešta, kad Rusija pasiuntė karinį lėktuvą perimti dviejų virš Baltijos jūros skridusių JAV strateginių bombonešių ir neleido jiems įskristi į Rusijos oro erdvę.Pentagonas tvirtino, kad tai buvo seniai suplanuotų pratybų Europoje dalis. Bendravimas su Rusijos lėktuvo įgula buvo „saugus ir profesionalus“, sakė JAV gynybos departamento atstovas Vašingtone.Rusijos lėktuvas Su-27 pakilo, kai du užsienio orlaiviai priartėjo prie Rusijos oro erdvės virš Baltijos jūros, pranešė Rusijos naujienų agentūros TASS ir „Interfax“, remdamosi kariniais šaltiniais. Lėktuvai buvo identifikuoti kaip JAV viršgarsiniai bombonešiai B-1B. Vėliau orlaiviai pasitraukė iš Rusijos oro erdvės.Pasak TASS, incidentas įvyko kovo 23 d., „Interfax“ datos nenurodė. Taip pat nebuvo informacijos, kaip arti bombonešiai B-1 buvo prie Rusijos oro erdvės.

M. Podoliakas: Rusijos kare prieš Ukrainą atėjo lūžio momentasRusijos plataus masto kare prieš Ukrainą jau atėjo lūžio momentas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ruošdamosi išvaduoti visą valstybės teritoriją, padidino savo galimybes, o okupantų strateginiai tikslai sumenko iki mėginimų užimti bent kokią gyvenvietę.Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak pareigūno, šiandien vyksta du skirtingi procesai.„Pirmasis: tai lūžis kare vertinant strateginius tikslus, kuriuos dabar gali užsibrėžti jie (rusai) ir kuriuos galime užsibrėžti mes“, - paaiškino M. Podoliakas.Jis pabrėžė, kad Ukrainos strateginiai tikslai nė kiek nepasikeitė: tai visos šalies teritorijos išvadavimas. O štai Rusijos strateginiai tikslai dabar apsiriboja mėginimais užimti nors vieną gyvenvietę.„Bent kokią, simboliškai. Paskui jie ją atiduos, paskui mes ją atsiimsime. Bet – bent ką nors užimti“, - sakė M. Podoliakas.Anksčiau jis pareiškė, kad po karo tarp Ukrainos ir Rusijos negali būti jokios taikos sutarties – tik dokumentai dėl reparacijų, karo nusikaltimų ir demilitarizacijos zonos.

Rusija: Belgorode nugriaudėjo sprogimas, pranešama apie droną su sprogmenimisRusijos mieste Belgorode prieš pat vidurnaktį nugriaudėjo sprogimas. Incidentas įvyko netoli geležinkelio stoties. Vietos valdžia teigia, kad dronas ant kelio numetė sprogmenį, o ant jo užvažiavo automobilis.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Belgorodo srities gubernatoriumi Viačeslavu Gladkovu ir socialiniais tinklais.Pasak gubernatoriaus, ant Piliečių gatvės važiuojamosios dalies, netoli geležinkelio stoties, bepilotė skraidyklė numetė sprogstamąjį įtaisą.„Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Apgadintas lengvasis automobilis“, - pareiškė V. Gladkovas.Jis pridūrė, kad incidento vietoje dirba išminuotojai ir operatyvinės tarnybos.Portalas primena, kad naktį į antradienį Belgorode, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastate, nugriaudėjo sprogimas. Taip pat buvo pranešta apie sprogimą VRM pastate. Tai vyko Rusijos savanorių korpuso ir Rusijos laisvės legiono kovotojams surengus operaciją Belgorodo srityje.

F-16 perdavimas Ukrainai bus aptartas kitame Ramšteino formato susitikimePentagono atstovas generolas Patrickas Ryderis sakė, kad kitas Ramšteino formato susitikimas bus skirtas Ukrainos oro gynybos stiprinimui, amunicijos tiekimui, taip pat diskusijoms dėl naikintuvų F-16 perdavimo. Tai jis pareiškė antradienį, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Šioje kontaktinėje grupėje, kaip ir kitose, viskas prasidės nuo to, kad Ukraina pateiks dabartinės saugumo situacijos apžvalgą ir kokie yra svarbiausi jų poreikiai. Taigi aš tikiuosi, kad antžeminė oro gynyba ir toliau bus prioritetinė diskusijų tema, taip pat amunicija, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų išlaikyti kovą. Ir tada bus diskutuojama apie F-16 treniruotes“, – sakė jis.Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pilotų mokymai vyks už Ukrainos ribų, Europoje. Bus kalbama apie tai, kada prasidės tie mokymai, kaip tie lėktuvai bus aprūpinti, kas juos aprūpins.Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas šią savaitę paskelbė apie dar vieną Ramšteino formato susitikimą.

Lukašenka vėl pasirodė viešumoje: aš nemirsiu Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pasirodė viešumoje ir atmetė teiginius, kad šlubuoja sveikata. Valstybinės žiniasklaidos parodytame vaizdo įraše 68 metų Baltarusijos prezidentas pareigūnams pasakė: „Aš nemirsiu, vaikinai“.A. Lukašenka, vienas artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų, iš viešumos dingo po gegužės 9 d., kai pasirodė kariniame parade Maskvoje, kur atrodė pavargęs ir netvirtas.Per susitikimą jis pasakė, kad serga adenovirusu, kuris yra įprastas peršalimo virusas.Susitikimo filmuotą medžiagą transliavo „Pul Pervovo“ – leidinys, informuojantis apie A. Lukašenkos veiklą.Jis tvirtino, kad nors atsigauti nuo tokio viruso prireikė tik trijų dienų, jis buvo per daug užsiėmęs, kad iš karto pailsėtų.„Aš nemirsiu, vaikinai. Jūs turėsite kankintis su manimi dar labai ilgai“, – pridūrė jis.Prezidentas A. Lukašenka Baltarusiją valdo nuo 1994 metų ir leido Rusijos pajėgoms iš savo teritorijos pradėti atakas prieš Ukrainą.

Budanovas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos netrukus pradės kontrpuolimą Ukraina turi reikiamą ginklų minimumą, kad galėtų pradėti kontrpuolimą, teigė Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovas Kyrylo Budanovas.„Daugelis civilių vis dar yra Rusijos okupuoti ir nebėra laiko gaišti. Mes jau turime reikiamą ginklų minimumą. Galiu tik pasakyti, kad kontrpuolimas prasidės netrukus“, – interviu Japonijos televizijos kanalui NHK sakė K. Budanovas.Pasak jo, norint išlaisvinti Ukrainos teritoriją nuo okupantų, reikia daugiau ginklų. Visų pirma tai taikoma Vakarų naikintuvams.„Turime išstumti Rusiją iš savo teritorijos. Turime panaudoti visas savo jėgas ir priemones, kad pasiektume šį tikslą. Mums reikia didelių ginklų ir amunicijos atsargų, kad galėtume sėkmingai tęsti operaciją“, – apibendrino Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovas.

Rusijos smūgis Avdijivkai: atskleistos tragiškos išpuolio detalėsDu žmonės žuvo per Rusijos raketų ataką prieš Avdijivką. Kūnai yra po devynių aukštų pastato, į kurį pataikė Rusijos raketa, griuvėsiais.„Apie 10 val. įvyko raketų ataka prieš miestą. Vienu metu buvo du smūgiai į namus – devynių aukštų pastatas ir penkių aukštų pastatas šalia jo. Penkių aukštų pastate nebuvo nė vieno gyventojo, o devynių aukštų pastate nuo pat pradžių buvo informacijos, kad po griuvėsiais buvo penki žmonės. Bandydami išardyti namo griuvėsius, sužinojome, kad po sunaikintu pastatu yra du žmonės – jie mirė. Vyras, gimęs 1930 metais, ir moteris, gimusi 1958 metais“, – sakė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.Kartu jis nurodė, kad dar trys žmonės, kurie galėjo būti po griuvėsiais, buvo kitoje vietoje. Pasak jo, du žmonės buvo sužeisti.

Belgorodo regiono gubernatorius: gyventojams leista grįžti į dvi gyvenvietesBelgorodo srities gubernatorius Vjačeslavas Gladkovas paskelbė, kad anksčiau evakuotiems Graivorono ir Golovchino gyvenviečių gyventojams buvo leista grįžti namo. „Ir artimiausiu metu grąžinsime Gora-Podilo, Glotovo ir Kozinkos gyventojus centralizuotai“, – pridūrė jis.V. Gladkovas taip pat paskelbė keletą nuotraukų. Viename iš jų pavaizduotas sudužęs „Humvee“ džipas su dažytu baltu kryžiumi, kuris naudojamas kaip Ukrainos karinės technikos identifikavimo ženklas.Rusijos oficiali žiniasklaida, įskaitant karinį televizijos kanalą „Zvezda“, paskelbė tai, ką jie apibūdina kaip „filmuotą medžiagą iš Ukrainos sabotažo ir žvalgybos grupės sunaikinimo vietos Belgorodo regione“. Jie buvo nufilmuoti kitoje vietoje nei džipe gubernatoriaus nuotraukoje. Rodomi keli sudaužyti automobiliai, vienas iš jų rusiškai sako „Už Bachmutą“.

Rusija: du JAV strateginiai bombonešiai artėjo prie Rusijos sienos virš Baltijos jūrosRusijos Nacionalinės gynybos kontrolės centras pranešė, kad du JAV strateginiai (branduolinį ginklą galintys) bombonešiai anksčiau buvo pastebėti netoli Rusijos oro erdvės virš Baltijos jūros.Reaguojant į tai, į orą buvo pakeltas Rusijos naikintuvas „Su-27“. Rusijos gynybos ministerija tiksliai nenurodė, kada įvyko šis incidentas.„Rusijos naikintuvo įgula oro taikinius priskyrė dviem JAV karinių oro pajėgų B-1B strateginiams bombonešiams ir užėmė nustatytą budėjimo zoną ore“, – pranešė centras.Anot Rusijos kariškių, kai JAV bombonešiai atsitraukė nuo Rusijos sienos, Rusijos naikintuvas grįžo į namų aerodromą.Televizijos kanalo „Al-Arabiya“ korespondentas gavo Pentagono komentarą apie Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą apie amerikiečių strateginių bombonešių skrydį virš Baltijos jūros. Jie sako, kad bombonešiai B-1 buvo Europoje ilgai planuotoms pratyboms, o sąveika su skubiai pakeltu Rusijos orlaiviu buvo „saugi ir profesionali“, žurnalistas rašo savo „Twitter“.

Rusijos pasienyje – dar vienas išpuolisTrys kaimai Rusijos Kursko srityje, besiribojančiame su Ukraina, yra be elektros, kai bepilotis orlaivis numetė sprogmenis ant elektros pastotės, pranešė regiono gubernatorius Romanas Starovoitas.Jis savo „Telegram“ kanale paskelbė, kad „remonto brigados šiuo metu atlieka darbus. Nė vienas iš gyventojų nenukentėjo“.Nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pasienio regionai ne kartą pranešė apie bepiločių orlaivių atakas savo civilinei infrastruktūrai. Maskva teigia, kad Kijevas yra tiesiogiai atsakingas už atakas savo teritorijoje, tačiau Ukraina tai neigia.

Kas žinoma apie Rusijos savanorių korpusą ir Rusijos laisvės legionąDvi Rusijos savanorių grupuotės, kovojančios Ukrainos pusėje, bendrai prisiėmė atsakomybę už ginkluotą įsiveržimą į Rusijos Belgorodo sritį.Abi grupuotės – Rusijos savanorių korpusas (RSK) ir Rusijos laisvės legionas – atskleidė nedaug informacijos apie savo finansavimą, dydį ir paramos, kurią gauna iš Ukrainos, mastą.RSK yra geriau žinomas, nes balandžio mėnesį jo kovotojai surengė didelio atgarsio sulaukusią misiją į su Ukraina besiribojančią Rusijos Briansko sritį.Šį kartą, rašoma „Telegram“, abi grupės „susitarė suvienyti savo pastangas ir stoti į mūšį kartu“.RSK teigia, kad yra „dešiniųjų konservatyvių pažiūrų“. Jo įkūrėjas Denisas Kapustinas – dar žinomas kaip Denisas Nikitinas – yra susijęs su kraštutiniais dešiniaisiais ir futbolo chuliganizmu, anksčiau organizavo mišrių kovos menų renginius ir vadovavo drabužių prekės ženklui „White Rex“. Rusija yra paskelbusi jį teroristu.RSK paskelbė įsiveržimo vaizdo įrašą, kuriame matyti rusvaplaukis vyras su organizacijos logotipu ant drabužių.Interneto svetainėje „Agentstvo“ jis įvardytas kaip Aleksejus Levkinas, neonacių interneto svetainės „Wotanjugend“ įkūrėjas, anksčiau tarnavęs Ukrainos batalione „Azov“.Rusijos laisvės legiono politinis lyderis yra buvęs Rusijos įstatymų leidėjas Ilja Ponomariovas, vienintelis parlamento narys, balsavęs prieš Krymo aneksiją ir vėliau persikėlęs gyventi į Ukrainą.Legiono logotipas – sugniaužtas kumštis. Jo socialiniame tinkle paskelbtame vaizdo įraše matomas kamufliažu vilkintis vyras, kuris sako, kad jie ėmėsi ginklo prieš „Kremliaus diktatūrą“. Rusija paskelbė jį teroristine organizacija.Ukrainos transliuojamoje karinių naujienų laidoje antradienį buvo parodytas legiono kovotojas šaukiniu „Cezaris“. Svetainėje „Agentstvo“ rašoma, kad maždaug prieš dešimtmetį jis buvo susijęs su Rusijos baltųjų supremacistų organizacija „Imperatoriškasis legionas“.RSK teigia, kad dabar vykdo sabotažo ir žvalgybos misijas. Vienas Korpuso kovotojas šaukiniu „Fortūna“ kovo mėnesį agentūrai AFP sakė, kad būdamas Ukrainos teritorijoje jis koordinuoja savo veiksmus su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, tačiau misijas į Rusiją vykdo savo rizika. Jis sakė, kad RSK yra „šimtai“ kovotojų.Legionas save vadina „partizaniniu“ judėjimu, turinčiu politinį ir karinį sparnus. Jo interneto svetainėje rašoma, kad jis buvo įkurtas 2022 metų pavasarį ir siekia išvyti Rusijos karius iš Ukrainos, o tada „sukurti naują laisvą Rusiją“.Informacijos apie jo vaidmenį kovose nėra daug. Teigiama, kad legionas vykdo tiesioginius veiksmus, kuriais siekiama sugadinti arba sunaikinti geležinkelio bėgius ir karinę infrastruktūrą Rusijoje.Kovotojas šaukiniu „Cezaris“ viename interviu televizijai sakė, kad abi grupuotės Belgorode vykdo „taikos palaikymo operaciją“.„Pastarosiomis dienomis mes įrodėme... kad galime sėkmingai vykdyti gana didelę operaciją, kurios mastas laikui bėgant didės“, – sakė jis ir pažadėjo, kad ginkluoto pasipriešinimo veiksmų Rusijoje bus daugiau.I. Ponomariovas šią savaitę Didžiosios Britanijos radijui LBC teigė, kad ukrainiečiai „padeda mums mokydami mūsų pajėgas ir aprūpindami mus reikiama įranga“.Legionas tviteryje rašė, kad turi prancūziškų sunkiųjų minosvaidžių RT61.RSK paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kovotojai, važiuojantys šarvuočiu, kuris, pasak jo, yra trofėjinis – priklausė Rusijos saugumo tarnybai FSB, prižiūrinčiai pasieniečius.Rusijos karinis tinklaraštis „Rybar“, „Telegram“ turintis daugiau kaip milijoną prenumeratorių, rašė, kad „pagrindinis ukrainiečių grupuočių tikslas – nukreipti dėmesį, sėti paniką ir diskredituoti Rusijos valdžios institucijas“.Samdinių grupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas dėl incidento kaltino Rusijos valstybės nesėkmes. „Užuot užtikrinę valstybės saugumą, vieni siurbia pinigus, kiti elgiasi kaip kvailiai“, – rašė jis pranešime spaudai.

Danilovas: dalį Bachmuto kontroliuoja Ukraina Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad Ukrainos kariai vis dar kontroliuoja tam tikrą Bachmuto dalį.„Jei jie (rusai – red.) mano, kad paėmė Bachmutą, galiu pasakyti, kad taip nėra. Iki šiol dalis Bachmuto yra mūsų kontroliuojama. Negaliu visko pasakyti, bet dalis Bachmuto vis dar yra po mūsų ugnimi“, – sakė jis CNN.Jis taip pat palaikė komandos sprendimą išlaikyti miestą kiek įmanoma ilgiau. Pasak O. Danilovo, priešas patyrė didelių nuostolių ta kryptimi.„Bachmuto kryptimi žuvo daug rusų karių, ne tik vagnerių, bet ir specialiųjų pajėgų, desantininkų ir kitų Rusijos kariuomenės padalinių atstovų. Buvo sunaikintas didžiulis kiekis įrangos, jie ten praleido didžiulį kiekį amunicijos“, – pabrėžė NSGK sekretorius.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės karių grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatijus sakė, kad Ukrainos kariai gali paimti Bachmutą Donecko srityje į taktinį apsupimą. Pasak jo, tai gali tapti realu, jei ginkluotosios pajėgos ir toliau judės šonais ta kryptimi.Pasak S. Čerevatijaus, daugiau nei 40 100 Rusijos okupantų dabar dalyvauja karo veiksmuose Bachmuto srityje.

Rusijos šauktiniai į karą leidžiasi su šypsena Antradienį Rusijos šauktiniai dalyvavo ceremonijoje Sankt Peterburgo Trejybės katedroje, skirtoje jų išvykimui.Jie bus perkelti į savo garnizonus ir netrukus gali atsidurti kare Ukrainoje.Praėjusių metų spalį Rusijos pareigūnai pranešė, kad į fronto linijas buvo išsiųsta 82 000 šauktinių.Praėjusį rudenį Rusija pašaukė 300 000 vyrų, o šių metų sausį žvalgyba užsiminė, kad ruošiasi mobilizuoti dar 500 000.Kovo mėnesį Didžiosios Britanijos žvalgyba pranešė, kad Rusija planuoja įdarbinti papildomus 400 000 profesionalių karių, nes buvo pranešta apie didelius nuostolius Ukrainoje.

Analitikas: įsiveržimas į Belgorodo rusams yra gėda Profesorius Michaelas Clarkas, kuris savo analizėmis apie karą dalijasi su „Skynews“ skaitytojai, pateikė savo nuomonę apie įsiveržimą į Belgorodą.Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad įsiveržimas baigėsi ir žuvo apie 70 užpuolikų, kai kurie iš jų Ukrainos pusėje.Žinoma, jis sako, kad „taip sako tik Rusijos gynybos ministerija“.M. Clarkas tvirtino, kad įsiveržimas yra gėda rusams, tačiau, įvertinus tikimybę, „turbūt viskas baigėsi, nes tai buvo įsiveržimas“.Anot M. Clarko, tai jau trečias kartas, kai taip atsitiko, bet tai buvo didžiausias.Rusijos teiginiai, kad jų pajėgos nukovė 70 žmonių, „atrodo patikimai“ – ten buvo „sauja transporto priemonių, bent vienas mums žinomas tankas ir jie galėjo užgrobti porą šarvuočių“.M. Clarkas sakė, kad panašu, jog kovų nebuvo daug – „nėra taip, kad šie veikėjai šaudė šiuose kaimuose ar susimušė su daugybe rusų kareivių“.Nepaisant to, rusai buvo „taip šokiruoti dėl to šiuose mažuose gerai prižiūrimuose kaimuose“.

ES praneša iki šiol jau perdavusi Ukrainai per 200 tūkst. sviedinių Europos Sąjunga (ES) iki šiol jau perdavė Ukrainai daugiau kaip 200 tūkst. artilerijos sviedinių ir dar per 1 000 raketų pagal planą skubiai aprūpinti Rusijos užpultą šalį jai reikiama amunicija. Tai antradienį pranešė bloko vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis.ES šalys yra paskelbusios apie 2 mlrd. eurų vertės iniciatyvą per 12 mėnesių nusiųsti Ukrainai 1 mln. vienetų artilerijos sviedinių. Pasak J. Borrellio, pagal šį planą Kyjivui jau perduota „220 tūkst. įvairaus kalibro artilerijos sviedinių ir 1 300 raketų“.Ukrainos partneriai skuba aprūpinti šalį amunicija, Kyjivo pajėgoms rengiantis pradėti žadėtą kontrpuolimą prieš įsiveržusią Rusijos kariuomenę.Pagal ES amunicijos planą dalį lėšų numatoma skirti skubiam amunicijos perdavimui iš bloko šalių atsargų, kompensuojant dalį šaudmenų kainos. Tuo metu kitą lėšų dalį planuojama skirti bendrų amunicijos įsigijimo sutarčių finansavimui.Bendrijos pareigūnai išsklaidė dideles abejones, susijusias su Europos gamybos pramonės pajėgumais pagaminti tokį kiekį sviedinių. Briuselis yra pasiūlęs priimti paketą, galintį padėti bendrovėms išplėsti gamybos apimtis.

Gubernatorius: Belgorode atšauktas antiteroristinis režimasRusijos Belgorodo srityje atšauktas antiteroristinis režimas, čia įvestas po tariamo „Ukrainos sabotažo grupės“ įsiveržimo. Tai antradienį pranešė šio regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.„Priėmėme sprendimą atšaukti teisinį antiteroristinį režimą Belgorodo srities teritorijoje“, – tinkle „Telegram“ parašė V. Gladkovas.Pirmadienį gubernatorius skelbė, kad į Belgorodą esą įžengė „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sabotažo ir žvalgybos grupė“. Pasak jo, Rusijos kariai ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ėmėsi „reikiamų priemonių priešui eliminuoti“. Nors Maskva dėl incidento kaltino Kyjivą, šis savo ruožtu nuo įvykių atsiribojo, o atsakomybę prisiėmė Rusijos laisvės legionas ir šalies savanorių korpusas. Rusijos gynybos ministerija vėliau pareiškė, kad tariamai buvo nukauta daugiau kaip 70 užpuolikų, o per atakas esą buvo sužeisti keli civiliai.

Rusijos nelaisvėje tebėra apie 24 tūkst. Ukrainos civiliųApie 24 tūkst. civilių ukrainiečių tebėra Rusijos nelaisvėje, rodo dingusių asmenų registro duomenys.Apie tai pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombusdmenas Dmytro Lubinecas per Dniepro mieste vykusį plataus masto susitikimą su karo belaisvių ir dingusių be žinios karių iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir kitų struktūrų Dniepropetrovsko ir Zaporižios regionuose artimaisiais.„2023 metų gegužės 2 dieną pradėjusio veikti Vieningo dingusių asmenų registro duomenimis, Rusijoje tebėra apie 24 tūkst. civilių įkaitų“, – pažymėjo D. Lubinecas.Susitikimo metu ombudsmenas kalbėjo apie bendravimą su Rusijos žmogaus teisių įgaliotine Tatjana Moskalkova ir apie Rusijos pusės atsisakymą vykdyti apsikeitimą belaisviais „visi už visus“, taip pat apie sunkiai sužeistų asmenų repatriaciją ir civilių grąžinimą.Pasak D. Lubineco, rusai vilkina apsikeitimo procedūrą, siekdami neigiamai paveikti karo belaisvių artimųjų požiūrį į Ukrainą kaip valstybę.

Orbanas: Ukrainai nepavyks laimėti kare prieš RusijąVengrijos dešiniųjų pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį tvirtino, kad Ukraina negali laimėti karo su Rusija, ir teigė, kad Vašingtonas turi įsikišti ir užbaigti konfliktą.V. Orbanas, kuris dėl karo nesutaria su kitomis Europos Sąjungos narėmis ir yra užblokavęs ES pagalbą Ukrainai, dar kartą paragino nutraukti ugnį.Kalbėdamas konferencijoje Katare jis taip pat teigė, kad JAV ir jų partnerės Europoje turi sudaryti naują saugumo susitarimą su Rusija.Ilgametis Vengrijos vadovas, kuris nepasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Kataro ekonomikos forume sakė, kad Rusijos invazija buvo „diplomatijos nesėkmės“ rezultatas."Akivaizdu, kad mūšio lauko sprendimas neveikia“, – sakė jis, pridurdamas, kad Ukraina negali laimėti. „Žvelgiant į realybę, į skaičius, į aplinką, į faktą, kad NATO nėra pasirengusi siųsti savo karių, akivaizdu, kad vargšai ukrainiečiai mūšio lauke pergalės nepasieks, – sakė jis. – Tokia mano pozicija“.V. Orbanas pridūrė, kad „mūsų širdys yra su ukrainiečiais“, ir sakė, kad „mes suprantame, kaip jie kenčia“. Eskalacija turi būti sustabdyta ir mes turime pasisakyti už taiką ir derybas“, – sakė jis forume.Vengrijos premjeras sakė, kad po paliaubų turi būti sudarytas naujas Europos saugumo susitarimas su Rusija.„Ukraina, kaip valstybė, žinoma, yra labai svarbi, tačiau, strategiškai mąstant, ilgesniu laikotarpiu ant kortos pastatytas būsimas Europos saugumas, – sakė jis. – Akivaizdu, kad be JAV nėra Europos saugumo architektūros. Ir šis karas negali būti sustabdytas... nebent rusai galėtų susitarti su Jungtinėmis Valstijomis. Kaip europietis, aš nesu tuo patenkintas, bet tai – vienintelė išeitis“.V. Orbanas taip pat užsipuolė ES vadovybę, kad ji yra pernelyg „intelektuali“, tačiau sakė, kad jo šalis negali pasitraukti iš bloko, nes 85 proc. jos eksporto keliauja į kitas valstybes nares.Jis sakė, kad pusę Vengrijos energijos poreikių patenkina Rusija, tačiau Budapeštas vis dėlto derasi su Kataru dėl gamtinių dujų importo, tikėdamasis, kad tiekmas galėtų prasidėti 2026 metais.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad ginkluotų grupių puolimas šalies teritorijoje esą baigėsiRusijos gynybos ministerija pareiškė, kad į šalies teritoriją įžengusios ir čia atakas surengusios ginkluotos grupės esą buvo išstumtos į Ukrainą, praneša „Sky News“.Dėl šių atakų, už kurias atsakomybę prisiėmė Rusijos opozicinės grupės, dabartiniame kare prieš Ukrainą palaikančios Kyjivo pusę, Belgorodo srityje buvo pradėta žmonių evakuacija. Ministerija teigė, kad tariamai buvo nukauta daugiau kaip 70 užpuolikų. „Sky News“ pažymi, kad šio pareiškimo nepriklausomai patvirtinti negali.Rusija kiek anksčiau taip pat tvirtino, kad per atakas esą buvo sužeisti keli civiliai, o per evakuaciją mirė „1941 m. gimusi“ moteris.Atsakomybę už naujausią incidentą prisiėmė Rusijos laisvės legionas ir šalies savanorių korpusas. Maskva savo ruožtu kaltino Ukrainą, tačiau ši nuo incidento atsiribojo.

Vokietijos gynybos ministras sukritikavo Vengriją dėl ES karinės pagalbos Ukrainai blokavimoVokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas antradienį Briuselyje vykusiame ES gynybos ministrų susitikime sukritikavo Vengriją dėl to, kad ši blokuoja tolesnę karinę pagalbą Ukrainai.B. Pistoriusas teigė, kad jį „šiek tiek nuvylė ar suerzino Vengrijos draugų elgesys“ dėl pagalbos blokavimo.Šis žingsnis žengtas po to, kai Ukraina įtraukė didžiausią Vengrijos banką OTP į Rusijos invazijos rėmėjų sąrašą, o tai sukėlė Budapešto pasipiktinimą.Vengrijos vyriausybės atstovas pirmadienį pareiškė, kad Vengrija nepritars naujai karinei pagalbai, jei OTP bankas nebus išbrauktas iš sąrašo.Budapeštas konkrečiai blokuoja Europos taikos priemonės (EPF) – tarpvyriausybinio fondo, iš kurio kompensuojamos išlaidos ES šalims, teikiančioms karinę pagalbą bloko partnerėms, – padidinimą.Gegužės pradžioje Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra įtraukė OTP banką į karo rėmėjų sąrašą, motyvuodama tuo, kad banko buvimas Rusijoje net ir po Rusijos invazijos, aiškiai rodo paramą karui.

Zelenskis paskelbė apie jūrų pėstininkų korpuso sukūrimą UkrainojePrezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Ukrainos jūrų pėstininkų korpuso sukūrimą. Apie tai jis pareiškė per pokalbį su Ukrainos jūrų pėstininkais; atitinkamas vaizdo įrašas paskelbtas valstybės vadovo „Telegram“ kanale.„Ypatinga diena. Ypatinga diena visiems Ukrainos piliečiams. Ypatingos mūsų Ukrainos karinio jūrų laivyno karių drąsos, atsparumo ir stiprybės diena. Šiandien turiu garbės pranešti, kad priimtas sprendimas gerokai padidinti Ukrainos karinio jūrų laivyno potencialą – sukurti jūrų pėstininkų korpusą“, – sakė V. Zelenskis.Prezidentas patikino, kad valstybė padarys viską, kad būtų sukurta svarbi, stipri kariuomenės šaka, taip pat kad Ukrainos jūrų pėstininkai būtų aprūpinti modernia ginkluote ir technika, būtų sukurtos naujos Ukrainos karinio jūrų laivyno brigados.„Dėkoju kiekvienam kariui už tai, kad priartino svarbiausią mūsų šalies puslapį. Tai Ukrainos teisingos pergalės puslapis. Šlovė jums – visiems Ukrainos karinio jūrų laivyno kariams!“ – pabrėžė jis.Kaip pranešama, prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Ukrainos gynėjų fronto pozicijose Donecko regione, Vuhledaro-Marjinkos gynybos rajone, išklausė jūrų pėstininkų vado pranešimą ir įteikė kariams valstybinius apdovanojimus.Nuo 2018 metų Ukraina kasmet gegužės 23 dieną švenčia Jūrų pėstininkų dieną.

Rusija skelbia Belgorodo srityje nukovusi 70 kovotojųRusijos gynybos ministerija skelbia, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos atstūmė kovotojų grupę Belgorodo srityje.Ministerija teigia, esą žuvo daugiau nei 70 kovotojų, tačiau šių teiginių neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.Likę kovotojai, pasak Rusijos ministerijos, išstumti atgal į Ukrainos teritoriją.Atsakomybę dėl susirėmimų Belgorode yra prisiėmęs „Rusijos laisvės“ legionas ir Rusijos savanorių korpusas, o Rusija kaltino Ukrainą, kuri neigia bet kokį dalyvavimą.

EK išmokėjo Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų paramosEuropos Komisija (EK) išmokėjo Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų paramos pagal praėjusiais metais suderėtą 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinės pagalbos paketą. Kaip rašo naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pranešė Komisijos atstovė Dana Spinant.Tai jau ketvirtas kartas, kai Ukraina sulaukia lėšų pagal šį paketą. Pasak EK atstovės, ši parama padės Rusijos užpultai šaliai užsitikrinti makroekonominį stabilumą ir atkurti per karą sunaikintą kritinę infrastruktūrą.Kaip jau skelbta, 2022 m. pabaigoje pagrindinės Europos Sąjungos (ES) institucijos sutiko skirti Ukrainai 18 mlrd. eurų makrofinansinės paramos, skirtos karo metu palaikyti svarbiausias šalies socialines funkcijas.

Portugalija siūlo Ukrainos pilotams F-16 mokymusPortugalija galėtų mokyti Ukrainos pilotus valdyti naikintuvus F-16, tačiau dabar negali siųsti savo orlaivių. Tai pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras João Gomesas Cravinho, pranešė portalas „Euractiv“.„Portugalija yra atvira tokiai galimybei. Turime labai gerų pilotų ir instruktorių, ir jie gali dirbti su kolegomis iš kitų šalių, kurios taip pat turi F-16, kad apmokytų ukrainiečių pilotus“, – sakė J. Cravinho.Jis pridūrė, kad Portugalija neturi neriboto orlaivių skaičiaus. „Turime tuos [naikintuvus], kurių mums reikia savo nacionaliniams įsipareigojimams vykdyti, taip pat NATO, todėl kol kas toks klausimas nekyla“, – sakė ministras.Kaip pranešė „Ukrinform“, gegužės 19 dieną Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Portugalija prisijungė prie naikintuvų koalicijos ir yra pasirengusi apmokyti ukrainiečių pilotus ir inžinierius.Danija taip pat pareiškė esanti pasirengusi apmokyti ukrainiečių pilotus dirbti su naikintuvais F-16.Italija šiuo metu kartu su savo sąjungininkėmis svarsto galimybę mokyti Ukrainos pilotus naudotis vakarietiškais kariniais orlaiviais.

Lenkija patvirtino, kad rengs ukrainiečių pilotams mokymus valdyti F-16Lenkijos vyriausybė patvirtino informaciją apie tai, kad Lenkijoje pradedami Ukrainos pilotų mokymai valdyti naikintuvus F-16. Apie tai „Ukrinform“ korespondentui pranešė šaltinis Lenkijos vyriausybėje.„Taip, tai tiesa“, – sakė šaltinis, atsakydamas į klausimą, ar Lenkija patvirtina ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio žodžius apie tai, kad keliose šalyse, tarp jų ir Lenkijoje, pradedami Ukrainos pilotų mokymai valdyti F-16.Lenkijos vyriausybė pažymėjo, kad oficiali informacija šiuo klausimu bus pateikta vėliau.Kartu šaltinis pabrėžė, kad Varšuva visais įmanomais būdais stengiasi aktyviai padėti Kyjivui, pavyzdžiui, apmokant ukrainiečių tankistus kariauti su „Leopard 2“.Kaip pranešė „Ukrinform“, antradienį Briuselyje, prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį J. Borrellis pranešė, kad keliose šalyse pagaliau prasidėjo ukrainiečių F-16 pilotų mokymai. Žurnalistų paklaustas, kuriose šalyse prasideda mokymai, J. Borrellis atsakė, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje, ir nuo tolesnių komentarų susilaikė.Kaip žinoma, Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas praėjusią savaitę sakė, kad Ukraina iš tarptautinių partnerių pirmajame etape gali gauti kelias dešimtis lėktuvų F-16.Pasak „Ukrinform“, JAV laiko prioritetu aprūpinti Ukrainą F-16 lėktuvais, ir tai bus pradėta įgyvendinti bendradarbiaujant su sąjungininkais bei partneriais artimiausiais mėnesiais.

Ministerija: dėl apšaudymų šešiose srityse dalis vartotojų neturi elektrosUkrainos energetikos sistema veikia stabiliai, buitiniams vartotojams dėl galios deficito ribojimai netaikomi, tačiau dalis vartotojų šešiose srityse lieka be elektros dėl apšaudymų.Tai antradienį pranešė Energetikos ministerija, kuria remiasi „Interfax-Ukraina“.„Nepaisant sunkumų, energetikos sistema dirba stabiliai. Ruošiantis naujam šildymo sezonui tęsiami plataus masto remonto darbai. Ribojimai buitiniams vartotojams netaikomi", – sakoma žinybos pranešime.Bet, Energetikos ministerijos duomenimis, dėl apšaudymų dalis vartotojų Sumų, Charkivo, Chersono, Černihivo, Zaporižios ir Donecko srityse tebėra be elektros (dviejose pastarosiose – po penkias gyvenvietes). Be to, jau antrą parą elektros negauna dvi kasyklos viename iš Donecko srities pafrontės miestų.Tačiau pavyko atnaujinti elektros tiekimą vartotojams 16-oje Dnipropetrovsko srities gyvenviečių.Šiuo metu elektros eksportas ir importas neplanuojamas, patikslino Energetikos ministerija.

Rusai grobia Taurijos Chersoneso muziejines vertybesĮsibrovėliai iš Rusijos apiplėšė Taurijos Chersoneso nacionalinį draustinį ir išgabeno Bizantijos laikotarpio artefaktus į Rusiją.Tai feisbuke paskelbė Ukrainos prezidento Krymo Autonominėje Respublikoje misija, pranešė „Ukrinform“.„Įsibrovėliai apiplėšė Taurijos Chersoneso draustinio muziejų ir į Novgorodą išvežė pagrobtus kūrinius tariamai surengti Bizantijos aukso parodą, tarp pagrobtų artefaktų – senoviniai dirbiniai iš kaulo, molio ir kitų medžiagų“, – sakoma pranešime.Ministerija pridūrė, kad okupantai tęsia nusikalstamus archeologinius kasinėjimus Chersoneso teritorijoje, rengia Taurijos Chersoneso kolekcijas išvežimui iš pusiasalio.Chersonesas yra antikinės Graikijos kolonija, maždaug prieš 2500 metų įkurta pietvakarinėje Krymo pusiasalio dalyje. Senovinis miestas įsikūręs ant Juodosios jūros kranto, dabartinio Sevastopolio pakraštyje, ten įkurtas Taurijos Chersoneso nacionalinis draustinis ir muziejus.

Kremlius reikalauja „dėti daugiau pastangų“, kad būtų sustabdyti įsiveržimai per sienąAntradienį Kremlius pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl pastarojo meto susirėmimų Belgorodo srityje ir sakė, kad Maskva turi sutelkti karines pastangas, kad išvengtų dar vieno Ukrainos įsiveržimo į Rusiją.„Tai, kas įvyko vakar, kelia didelį susirūpinimą ir dar kartą patvirtina, kad Ukrainos ginkluoti kovotojai tęsia savo veiklą prieš mūsų šalį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.„Tai reikalauja iš mūsų daugiau pastangų ir šios pastangos tęsiamos, tęsiama specialioji karinė operacija, kad tai nepasikartotų“, – pridūrė jis. Rusijos karą Ukrainoje Kremlius vadina specialiąja karine operacija.Taip pat antradienį Rusija pranešė, kad kilus susirėmimams su grupe, kirtusia sieną iš Ukrainos, pietinis Belgorodo regionas buvo nuolat apšaudomas iš artilerijos ir minosvaidžių.Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pirmadienį paskelbė sąrašą gyvenviečių, kurios buvo apšaudytos iš minosvaidžių, artilerijos ar bepiločių orlaivių, ir pridūrė: „Smūgius į Belgorodą surengė Ukrainos ginkluotosios pajėgos“.

Zelenskis lankosi fronto linijoje DoneckeAntradienį prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė Ukrainos karius fronto linijoje rytiniame Donecko regione, kur Rusijos pajėgos sutelkusios pastangas užgrobti teritoriją.„Grįžęs po vizitų užsienyje, prezidentas V. Zelenskis aplankė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešakines pozicijas Vuhledaro ir Maryjinkos gynybos linijoje Donecko srityje“, – sakoma prezidentūros pranešime.Ukrainos kariai sulaikė Rusijos pajėgas aplink Vuhledarą per žiemos puolimą, kai Kremlius pasiekė tik ribotų laimėjimų mūšių apimtame Donecko regione.Prezidentūros teigimu, V. Zelenskį lydėjo aukšti pareigūnai, atsakingi už sausumos pajėgas toje fronto linijos dalyje, jis taip pat įteikė apdovanojimus.„Kiekvieną dieną mūšio lauke Ukrainos jūrų pėstininkai įrodo, kad yra galinga jėga, naikinanti priešus, išlaisvinanti Ukrainos žemę ir atliekanti sunkiausias užduotis pačiomis sunkiausiomis sąlygomis“, – sakė V. Zelenskis. „Ir mums reikia daugiau šios jėgos. Taigi nuo šiandien mes reikšmingai didiname jūrų pėstininkų potencialą ir kuriame jūrų pėstininkų korpusą“, - sakė V. Zelenskis.Pasak V. Zelenskio, bus suformuotos naujos brigados, jos bus aprūpintos modernia įranga bei ginkluote, sakoma pranešime.Ukrainos lyderis išvyko į šią kelionę grįžęs iš Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo Japonijoje, prieš tai pasakęs kalbą per Arabų lygos viršūnių susitikimą Saudo Arabijoje.https://t.me/u_now/98058

Norvegija perduos Ukrainai papildomos ginkluotėsPer Aukščiausiosios Rados pirmininko Ruslano Stefančuko vizitą į Norvegiją pavyko susitarti dėl papildomos ginkluotės perdavimo Ukrainai.Ukrainos parlamento vadovas tai pranešė interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“.„Norvegijoje mums pavyko susitarti dėl papildomų sistemų NASAMS ir MLRS, radarų ARTHUR ir kitos reikalingos ginkluotės perdavimo Ukrainai“, – pažymėjo R. Stefančukas.Jis priminė, kad Norvegija priėmė istorinį pagalbos paketą, įsteigdama Ukrainos rėmimo fondą, kuriam  numatyta 75 mlrd. Norvegijos kronų (apie 6,3 mlrd. eurų). Pasak Aukščiausiosios Rados vadovo, fondas veiks penkerius metus, tai yra ir karo padėties, ir atstatymo laikotarpiu.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančukas su darbo vizitu lankosi Skandinavijos šalyse.

Po įsibrovimo per sieną Rusija pranešė pradėjusi tyrimą dėl „teroro“ veiksmųAntradienį, Maskvos kariuomenei reaguojant į „sabotažo“ grupę, perėjusią sieną iš Ukrainos, Rusija pranešė pradėjusi tyrimą dėl „teroro“ veiksmų.„Iškelta baudžiamoji byla dėl išpuolio prieš gyvenvietes Belgorodo srityje“, – sakoma Tyrimų komiteto pareiškime.

Pareigūnė: jūroje prie Ukrainos krantų yra daugiau kaip 400 minųVandenyse prie Ukrainos krantų yra daugiau kaip 400 jūrinių minų.Tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“.„Ukrainos jūra užminuota, joje yra daugiau kaip 400 jūrinių minų. Patys okupantai pranešė apie minų keliamą pavojų ir nurodė jų skaičių, kurį gali žinoti tik tie, kurie užminavo jūrą“, – sakė pareigūnė.Pasak N. Humeniuk, šiais metais buvo sunaikinta daugiau nei 20 minų. Kartais minos sprogsta nekontroliuojamos ir tokiu atveju padaro žalos vietovei spinduliu iki 200 metrų. O nuo minos sprogimo vandenyje kilometro spinduliu gali nukentėti visa, kas gyva.Jungtinio spaudos centro vadovė pažymėjo, kad daugelio pajūrio miestų valdžia įrengia alternatyvias poilsio vietas prie jūros.Jei jos atitiks saugumo reikalavimus, bus atidarytos. Tačiau oro pavojus išlieka didelis, nes priešas labai dažnai atakuoja pakrantės oro zoną. Todėl reikia, kad žmonės, kurie ilsėsis tokiose įrengtose vietose, turėtų galimybę patekti slėptuves, pabrėžė N. Humeniuk.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi N. Humeniuk, laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje valčių ir katerių savininkai gadina savo laivus, kad okupantai rusai negalėtų jais naudotis.

Britų žvalgyba: Rusija pasinaudos susirėmimais Belgorode, kad apsimestų karo aukaTikėtina, jog Rusijos Federacija pasinaudos naujausiais incidentais Belgorodo srityje, kad palaikytų oficialų Kremliaus naratyvą, jog ji yra karo auka, sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.2023 m. gegužės 19–22 dienomis Rusijos saugumo pajėgos greičiausiai susirėmė su partizanais mažiausiai trijose Rusijos Belgorodo srities vietose, netoli Ukrainos sienos. Partizanų tapatybė tebėra nepatvirtinta, tačiau Rusijos prieš režimą nusiteikusios grupės jau prisiėmė atsakomybę, teigia žvalgybos šaltiniai.Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos duomenimis, rimčiausias incidentas įvyko netoli Graivorono miesto. Vyko ne tik susišaudymas iš smulkių šaunamųjų ginklų, bet padaugėjo ir dronų ar netiesioginės ugnies atakų. Rusija evakavo kelis kaimus ir dislokavo rajone papildomas saugumo pajėgas.„Savo pasienio regionuose Rusija susiduria su vis rimtesne grėsme saugumui keliose srityse: prarandami koviniai lėktuvai, sprogdinamos geležinkelio linijos, o dabar – tiesioginiai partizaniniai veiksmai. Rusija beveik neabejotinai pasinaudos šiais incidentais, kad paremtų oficialų naratyvą, kad ji yra karo auka“, – teigia britų žvalgyba.Kaip pranešė „Ukrinform“, ankstesnėje Didžiosios Britanijos žvalgybos suvestinėje apie karą sakoma, kad Rusija steigia naują „elitinę“ aviacijos puolimo grupę kodiniu pavadinimu „Storm“, ji veiks virš Ukrainos. Tikėtina, kad padalinį sudarys bent viena naikintuvų ir bombonešių „Su-24 FENCER“ ir „Su-34 FULLBACK“ eskadrilė, taip pat atakos sraigtasparnių eskadrilė.

JAV analitikai: Bachmuto užėmimas nukreipia dėmesį nuo Rusijos pozicijų nestabilumo platesniame rajoneRusijos karinė vadovybė perdeda Bachmuto užėmimo svarbą, kai tuo metu Rusijos kariuomenės kovinės pozicijos platesnėje teritorijoje silpnos, teigia JAV įsikūręs karo studijų institutas (KSI), pranešė „Ukrinform“.„Rusijos karinė padėtis Bachmute ypač pažeidžiama, nes Rusijos puolimo pastangos šioje srityje greičiausiai jau pasiekė kulminaciją, tai suteikia Ukrainos pajėgoms galimybę tęsti kontratakas prieš jau nusilpusius Bachmuto flangus“, – sakoma pranešime.Tikėtina, kad grupės „Vagner“ pasitraukimas lems, jog Rusijos gynybos ministerija pasiųs į gynybines linijas Bachmute prastai parengtus ir menkai aprūpintus įprastinius dalinius, panašius į tuos, kurie anksčiau gegužę gindamiesi nuo Ukrainos kontratakų pasitraukė iš savo pozicijų, rašoma pranešime. Tačiau Rusijos informacinėje erdvėje šis Rusijos kariuomenės pažeidžiamumas iš esmės ignoruojamas.KSI atkreipia dėmesį, kad Rusijos ultranacionalistas Igoris Girkinas anksčiau skundėsi, jog Rusijos susitelkimas į Bachmuto užėmimą yra „strateginė nesėkmė“, iškovota „nereikalinga Pyro“ pergalė.I. Girkinas kritikavo grupės „Vagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną, gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą už pernelyg ilgai tęstas pastangas užimti Bachmutą, tai atitraukia dėmesį nuo pasirengimo gintis prieš artėjantį Ukrainos kontrpuolimą. „Perdėtas dėmesys laimėti pergalę Bachmute atitraukia dėmesį nuo nestabilios Rusijos karinės padėties pačiame Bachmute ir aplink, informacinėje erdvėje pabrėžiant J. Prigožino įtaką“, – sakoma ataskaitoje.Kaip pranešta anksčiau, Donecko srityje esantis Bachmuto miestas dėl intensyvaus Rusijos kariuomenės apšaudymo iš esmės visiškai sunaikintas. Tačiau Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau laiko pozicijas ir atremia Rusijos kariuomenę pietvakarinėje miesto dalyje, nors „Vagner“ vadovas J. Prigožinas per savo spaudos tarnybą paskelbė apie „visišką Bachmuto užėmimą“.

Per parą Rusijos kariškiai į Chersono sritį paleido 373 sviedinius, vienas žmogus žuvo, trys sužeistiPastarąją parą, gegužės 22-ąją, Rusijos kariškiai 61 kartą apšaudė Chersono sritį, vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti.Kaip rašo „Ukrіnform“, Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas tai pranešė antradienį „Telegram“ kanale.Pasak pareigūno, per pastarąją parą priešas surengė 61 apšaudymą, iš sunkiosios artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, dronų ir lėktuvų paleisti 373 sviediniai.„Rusijos kariškiai pataikė į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, gamyklos pastatą ir teritoriją Chersone, įmones Beryslavo rajone“, – pranešė jis.Dėl agresorių veiksmų vienas žmogus žuvo, o dar trys  buvo sužeisti.O. Prokudinas pridūrė, kad iš išvaduotos Chersono srities teritorijos evakuoti dar 47 žmonės.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 22 d. Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono srities Kačkarivkos kaimą, ten buvo sužeistas vienas civilis.

Naktį Belgorodą puolė nepilotuojami orlaiviai, kautynės Rusijos ir Ukrainos pasienio regione tęsėsiNaktį į antradienį keli bepiločiai orlaiviai smogė Rusijos pasienio Belgorodo regionui, ten tęsiasi susirėmimai, dieną prieš tai į šią teritoriją iš Ukrainos įsiveržė ginkluota grupė, antradienį pranešė vietos gubernatorius.Bepiločiai orlaiviai smogė namams ir vyriausybiniam pastatui, tačiau sužeistųjų ar žuvusiųjų nėra, „Telegram“ programėlėje parašė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.Pirmadienį Rusija teigė, kad jos pajėgos kovoja su „sabotažo“ grupuote, į regioną įžengusia iš Ukrainos, Belgorodo įvestas „antiteroristinis režimas“ – pirmą kartą nuo Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį.Antradienį V. Gladkovas sakė, kad antiteroristinė operacija tęsiasi. „Teisėsaugos pajėgos imasi būtinų priemonių“, – parašė jis.Prasidėjus karui, Belgorodo sritis ne kartą buvo apšaudyta, per atakas žuvo dešimtys žmonių, balandį svarbiausias srities miestas nukentėjo, kai Rusijos naikintuvas netyčia numetė ant jo sprogmenis.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 482 vaikai, dar 982 buvo sužeistiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 482 vaikai, o dar 982 buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.„2023 metų gegužės 23 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 464 vaikai - 482 žuvo ir daugiau kaip 982 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.Donecko srityje nukentėjo 460 vaikų, Charkivo srityje – 278, Kyjivo srityje – 128, Chersono srityje – 102, Zaporižios srityje – 91, Mykolajivo srityje – 89, Černihivo srityje – 70, Dnipropetrovsko srityje – 70, Luhansko srityje – 66.

Gubernatorius: Belgorodo srityje tęsiama antiteroristinė operacijaBelgorodo srityje tęsiama antiteroristinė operacija prieš ginkluotas grupes, kurios pirmadienį įsigavo į regiono teritoriją.Tai antradienį pareiškė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Pasak jo, su Ukraina besiribojančiame Graivorono rajone tęsiasi „valymas“, praneša UNIAN.„Dėl padėties Graivorono apygardoje. Gynybos ministerija kartu su jėgos struktūromis tęsia teritorijos valymą. Bet grįžti į savo namus dar nereikėtų“, - parašė V. Gladkovas „Telegram“ kanale.Pasak jo, gyvenvietėse, į kurias įsiveržė „Ukrainos diversantai“, buvo sužeisti du taikūs gyventojai. Kol kas Rusijos jėgos struktūrų atstovai jų dar nepasiekė. Civilių aukų nėra.„Jėgos struktūros imasi visų reikiamų veiksmų. Laukiame vakar paskelbtos antiteroristinės operacijos pabaigos“, - pridūrė gubernatorius.Pirmadienį Rusijos savanorių korpuso dalinys pareiškė, kad jo kovotojai vėl įžengė į Rusijos teritoriją. Socialiniuose tinkluose pasirodė žmonių evakavimo vaizdo įrašų. Vėliau Belgorodo srityje buvo įvestas antiteroristinės operacijos režimas.

Rusija paleido į Ukrainą dronus „Shahed“, visi jie numuštiNaktį į antradienį Rusija vėl puolė Ukrainos teritoriją keturiais dronais kamikadzėmis „Shahed“, Ukrainos oro gynybos daliniai juos visus sunaikino, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Mykolajivo srityje Ukrainos oro gynyba numušė du priešų dronus „Shahed-136/131“, „Telegram“ kanale pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.Generalinio štabo teigimu, Rusijos raketų ir oro smūgių pavojus išlieka visoje Ukrainoje.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 204 360 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 480 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gegužės 23 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 204 360 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 789 tankų, 7 419 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 318 artilerijos sistemų, 565 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 327 oro gynybos priemonių, 309 lėktuvų, 295 sraigtasparnių, 2 864 dronų, 1 015 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 6 139 automobilių, 433 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Rusija: FSB pastate Belgorode nugriaudėjo sprogimasNaktį į antradienį Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjo sprogimas, pranešama, kad buvo smogta Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastatui.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos leidiniu SOTA.Sprogimas nugriaudėjo apie 23 val. 56 min. vietos laiku.„Įvedus antiteroristinės operacijos režimą, regione draudžiama skelbti bet kokias publikacijas nesiremiant oficialiais šaltiniais“, - rašo leidinys.„rbc.ua“ primena, jog pirmadienį Rusijos savanorių korpuso (RSK) ir Rusijos laisvės legiono (RLL) kovotojai socialiniuose tinkluose pareiškė, kad pradeda vaduoti Rusiją nuo Putino režimo.Socialiniuose tinkluose pasirodė įrašų su kariškiais, tankais ir net sraigtasparniu Belgorodo srityje. RSK kovotojai teigė buvę ir Briansko srityje, kuri taip pat ribojasi su Ukraina.https://t.me/operativnoZSU/97527

Vokietijos užsienio žvalgyba: po 15 mėnesių karo V. Putinas nėra nusilpęsPraėjus daugiau nei metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, nėra jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų nusilpęs, teigia Vokietijos slaptoji tarnyba.V. Putino sistemoje nėra jokių pastebimų įtrūkių, pirmadienį Berlyne, Federalinėje saugumo politikos akademijoje (BAKS), sakė Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND vadovas Bruno Kahlas.Rusija vis dar pajėgi „ilgai tęsti karą“ su naujai užverbuotais kareiviais, tai pasakytina ir apie ginkluotę bei amuniciją, sakė jis.Paklaustas, kada tiksliai BND sužinojo, kad Rusija puls Ukrainą, B. Kahlas atsakė: „Likus maždaug 14 dienų iki karo pradžios, mes pastebėjome reiškinių, kurių niekaip kitaip nebūtų galima interpretuoti“. Rusija pradėjo plataus masto invaziją 2022 m. vasario 24 dieną.B. Kahlas atmetė kritiką, kad JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos numatė puolimą kur kas anksčiau nei BND. Pasak jo, šių šalių žvalgybos tarnybos numatė karo tikimybę, remdamosi savo stebėjimais, o BND pabrėžė, kad sprendimą pulti galiausiai priims V. Putinas. Kremliaus lyderio sprendimas priklausė nuo daugelio dalykų, ne tik raketų ar tankų skaičiaus, sakė jis.

ISW: padėtis Belgorodo srityje sukėlė paniką Rusijos informacinėje erdvėjePadėtis Belgorodo srityje sukėlė paniką Rusijos informacinėje erdvėje, propagandos mašina patyrė didelį informacinį sukrėtimą. Vadinamieji karo korespondentai ir tinklaraštininkai darė įvairias prielaidas dėl įvykių regione.Tai sakoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, praneša UNIAN.Kai kurie Rusijos karą prieš Ukrainą palaikantys tinklaraštininkai tvirtino, kad Rusijos savanorių korpusą (RSK) ir Rusijos laisvės legioną (RLL) daugiausia sudaro rusai, vadino juos išdavikais, kaltino dirbant Ukrainos žvalgybai.Keli karo korespondentai teigė, kad ši ataka buvo kryptinga informacinė operacija, kuria buvo siekiama atitraukti dėmesį nuo tariamo Bachmuto užėmimo ir sukelti paniką Rusijos informacinėje erdvėje.Buvęs separatistų vadas Igoris Strelkovas-Girkinas pareiškė numatęs tokius reidus ir laikąs juos platesnės Ukrainos kontrpuolimo strategijos dalimi.Samdinių grupuotės „Vagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas, komentuodamas incidentą, apkaltino Rusijos vyriausybę ir Gynybos ministeriją nesugebėjimu sustiprinti šalies sienų.ISW pažymi, kad pirmoji Rusijos gynybinių įtvirtinimų liniją driekiasi už 2 kilometrų nuo Belgorodo srities Gora Podolo gyvenvietės. Spėjama, kad RSK pavyko pro ją prasiveržti. Tai rodo, kad šie įtvirtinimai yra silpni ir kad ten trūksta personalo.UNIAN primena, jog pirmadienį RSK dalinys pareiškė, kad jo kovotojai vėl įžengė į Rusijos teritoriją. Socialiniuose tinkluose pasirodė žmonių evakavimo vaizdo įrašų. Vėliau Belgorodo srityje buvo įvestas antiteroristinės operacijos režimas.Vėlai vakare pasirodė pranešimų, kad smogta kad Federalinio saugumo tarnybos pastatui Belgorode.

JAV: naikintuvų F-16 tiekimas Ukrainai yra prioritetasNaikintuvų F-16 tiekimas Ukrainai yra prioritetas, o JAV tai pradės įgyvendinti artimiausiais mėnesiais. Tokį pareiškimą pirmadienį Vašingtone per spaudos konferenciją paskelbė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, praneša „Ukrinform“.„Taigi, kalbant apie F-16 aprūpinimą Ukrainai, prezidentas [Joe Bidenas – red.] labai aiškiai pasakė, kad mes pradėsime Ukrainos kariškių mokymą pilotuoti F-16. Ir mes dirbsime su savo sąjungininkais ir partneriais dėl F-16 tiekimo Ukrainai“, – pažymėjo Milleris.Jo žodžiais, nėra pranešimų apie tai, kada ir kaip tai įvyks, ar iš kokių šalių atkeliaus naikintuvai.„Tačiau tai yra mūsų prioritetas, ir mes tai pradėsime įgyvendinti artimiausiais mėnesiais“, – pabrėžė Milleris.

Zelenskis: NATO PA įvardijus Rusijos nusikaltimus prieš Ukrainą genocidu, tai – „pagrindas“ kitoms organizacijomsNATO Parlamentinėje Asamblėjoje priimta deklaracija dėl Rusijos Federacijos nusikaltimų Ukrainai pripažinimo genocidu, o teroristinio režimo Rusijos Federacijoje – rašizmu, yra tinkamas pagrindas veikti ir kitoms tarptautinėms organizacijoms. Tai pirmadienį vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis."Šiandien turime svarbią NATO Parlamentinės Asamblėjos deklaraciją“, – pažymėjo valstybės vadovas.V. Zelenskis pažymėjo, kad „dalykai įvardijami savo tikraisiais vardais: aiškus Rusijos nusikaltimų prieš mūsų šalį pripažinimas genocidu, aiškus rašistinės ideologijos pasmerkimas“.„Tai tinkamas pagrindas ir kitoms tarptautinėms organizacijoms“, – pridūrė jis.Ukrainos žiniasklaida, remdamasi Ukrainos atstovo asamblėjoje Egoro Černevo įrašu feisbuke, jau paskelbė anksčiau, kad NATO Parlamentinė Asamblėja pripažino Rusijos Federacijos nusikaltimus Ukrainai genocidu, o teroristinį režimą Rusijos Federacijoje – rašizmu.„Asamblėjos sesijoje Liuksemburge pasiekėme itin stiprios deklaracijos, kuri turės toli siekiančių politinių pasekmių, priėmimo“, – rašė E. Černevas. – Tai mūsų diplomatinė pergalė. Į visus mūsų pagrindinius pageidavimus dėl galutinio deklaracijos teksto buvo atsižvelgta. Tai parama tarptautiniam tribunolui, pagalba Ukrainai prieš ir po pergalės, rašizmo ideologijos pasmerkimas, teritorinio vientisumo atkūrimas, sankcijos, reparacijos, Maršalo planas ir daug kitų dalykų“.„Be to, NATO PA paragino savo vyriausybes Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime atvirai paskelbti, kad Ukraina taps Aljanso nare, ir susitarti dėl tolesnių konkrečių Ukrainos stojimo į NATO žingsnių“, – rašė jis.

Belgorodo gubernatorius: padėtis vis dar yra labai įtemptaRusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad padėtis regione po tariamo „Ukrainos sabotažo grupės“ įsiveržimo vis dar yra labai įtempta.„Čionykštė padėtis vis dar yra labai įtempta“, – tvirtino V. Gladkovas. Gubernatorius pridūrė, kad pareigūnai esą padeda gyventojams evakuotis ir vaikšto nuo durų iki durų, informuodami žmones. „Tikiuosi, kad mūsų kariuomenė artimiausiu metu įvykdys savo užduotį“, – nurodė V. Gladkovas.Pasak jo, per šį incidentą esą buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės.Kiek anksčiau V. Gladkovas paskelbė, kad į Belgorodo sritį esą įžengė „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sabotažo ir žvalgybos grupė“. Jis teigė, kad Rusijos kariai ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB) esą ėmėsi „reikiamų priemonių priešui eliminuoti“.Kremlius pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie šį incidentą. Atstovas Dmitrijus Peskovas aiškino, kad juo tariamai siekta nukreipti dėmesį nuo Bachmuto ir tenykščių Ukrainos praradimų.Ukraina savo ruožtu atsiribojo nuo naujausių įvykių Belgorode. Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas nurodė, kad Kyjivas juos stebi, bet su jais neturi nieko bendra. Pareigūnas tviteryje parašė, kad vienintelė varomoji politinė jėga totalitarinėje šalyje „visuomet yra ginkluotas partizaninis judėjimas“. „Ukraina su susidomėjimu stebi įvykius Rusijos Belgorodo srityje ir nagrinėja situaciją, bet su ja neturi nieko bendra. Kaip žinote, tankai parduodami bet kurioje Rusijos karinėje parduotuvėje, o pogrindinių partizaninių grupių gretas sudaro Rusijos piliečiai“, – tvirtino M. Podoliakas.

Teigiama, kad Ukrainos pajėgos žengia į priekį Bachmuto kryptimi, o „Vagner“ yra arti sunaikinimoUkrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų pajėgų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus sakė, kad Rusijos privati karinė kompanija „Vagner“ Bachmuto kryptimi yra arti visiško sunaikinimo. Tuo pačiu metu Ukrainos kariuomenė palaipsniui išstumia priešo pajėgas šonuose.Kaip S. Čerevatijus pažymėjo FREEDOM TV kanalo eteryje, „Vagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas nori palikti Bachmutą „aukštoje natoje“, nes jis jau tariamai užėmė tvirtovės miestą ir gali atvesti savo kovotojus persigrupuoti.„Tikiu jo noru iš ten išvykti, nes matau kasdienius pranešimus, žinau jų praradimus ir žinau, kad jie negauna daugiau papildymo iš kalėjimų“, - pabrėžė S. Čerevatijus.Jis pridūrė, kad per kelias dienas Ukrainos kariai pasistūmėjo 700 metrų Bachmuto kryptimi. Vien per pastarąją dieną Ukrainos gynėjai šonuose žengė 250-400 metrų ir įsitvirtino.„Mes neturime jėgų ir priemonių pranašumo šia kryptimi, bet turime motyvaciją, nestandartinius veiksmus, asimetriją. Esame aktyvios gynybos apologetai. Nors priešas dislokavo keletą naujų vienetų, jie visi yra prastai motyvuoti, nežino vietovės. Mes tuo pasinaudojame ir atakuojame esant menkiausiai progai“, - sakė S. Čerevatijus.

Sunakas: karas patenka į „kritinę stadiją“Rishis Sunakas sakė, kad Ukrainos karas „žengia į kritinę stadiją“. Tai jis pareiškė po apsilankymo G7 viršūnių susitikime Japonijoje.Jis sakė sveikinantis griežtesnius eksporto apribojimus, padedančius „Rusijos karo mašinai“, turėdamas omenyje papildomas JK įvestas sankcijas, kurios sutampa su viršūnių susitikimu.Jis taip pat sakė, kad Vakarai yra už Ukrainą, kad „laisvė turi laimėti“.„Putinas turėtų žinoti, kad mes niekur nedingsime“, – sakė jis.Premjeras taip pat pakartojo JK paramą Ukrainai ir pridūrė: „Mes stovėsime su Ukraina tiek, kiek reikės“.

Ukraina: Belgorodo srityje Rusijos savanoriai kuria „saugumo juostą“ civiliams ukrainiečiams apsaugotiUkrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) pranešė, kad Rusijos Belgorodo srityje vykdoma „saugumo juostos“, skirtos Ukrainos civiliams gyventojams apsaugoti, kūrimo operacija, tačiau joje dalyvauja tik Rusijos piliečiai. Apie tai Ukrainos visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“ sakė GUR atstovas Andrijus Jusovas.„Šiandien Rusijos savanorių korpusas ir Rusijos laisvės legionas, kurį sudaro Rusijos piliečiai, pradėjo operaciją, kurios tikslas – išlaisvinti Belgorodo srities teritorijas nuo vadinamojo Putino režimo ir nustumti priešą atgal, kad būtų sukurta tam tikra saugumo juosta Ukrainos civiliams gyventojams apsaugoti“, – sakė A. Jusovas.Jis pažymėjo, kad Vyriausioji žvalgybos valdyba dabar nekomentuos šios operacijos planų. Tačiau A. Jusovas patikslino, kad (šios operacijos – red.) užduotis ir rezultatas turėtų būti saugumo padidinimas ir Ukrainos civilių gyventojų apsauga nuo teroristinių atakų ir teroristinių grupuočių vykdomų apšaudymų.Pasak A. Jusovo, informacija apie aukas tikslinama.„Rusijos savanorių korpuso ir Rusijos laisvės legiono atstovai pabrėžia, kad jų priemonės nekelia grėsmės civiliams gyventojams, taikiems piliečiams, o jų tikslas – nustumti teroristines grupuotes tolyn nuo sienos ir išlaisvinti teritoriją nuo Putino režimo“, – sakė jis.Anksčiau kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad pirmadienį Rusijos Belgorodo sritį sudrebino sprogimai. Vėliau Ukrainos ir Rusijos žiniasklaida pranešė, kad į šį regioną atvyko rusų savanoriai.Naujienų portalas „Meduza“ pažymi, kad gegužės 22-osios rytą Rusijos laisvės legiono „Telegram“ kanale pasirodė kreipimasis į rusus „Legionas grįžta namo“. „Pasienio regionų gyventojai! Likite namuose, nesipriešinkite ir nebijokite: mes nesame jūsų priešai“, – sakoma legiono kreipimesi.Taip pat buvo paskelbtos baltos-mėlynos-baltos spalvos vėliavų „virš išlaisvintų miestų“ nuotraukos.Apie 14 val. legionas paskelbė, kad kartu su Rusijos savanorių korpusu „visiškai išlaisvino“ Kozinkos kaimą Belgorodo srityje, o „priešakiniai daliniai įžengė“ į Graivorono miestą.Rusijos savanorių korpuso „Telegram“ kanale taip pat pasirodė keli vaizdo įrašai, kuriuose teigiama, kad padalinio kovotojai yra Rusijos teritorijoje.Pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, kurį citavo Rusijos žiniasklaida, apie „bandymą prasiveržti“ buvo informuotas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Įvykius Belgorodo srityje jis pavadino „ukrainiečių sabotažu“, kurio tikslas – „nukreipti dėmesį nuo Bachmuto“. D. Peskovas teigė, kad Rusijos pajėgos mėgina sunaikinti „sabotuotojus“.

Belgorodo regiono gubernatorius paskelbė „antiteroristinės operacijos“ režimąNuo pirmadienio Belgorodo regione įvestas antiteroristinės operacijos režimas, savo „Telegram“ kanale pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jo pranešime neminimas sabotuotojų reidas iš Ukrainos teritorijos, apie kurį jis šiandien rašė kelis kartus anksčiau.V. Gladkovas rašo, kad režimas numato apribojimus: „pradedant nuo asmenų tapatybės dokumentų tikrinimo ir baigiant pavojingų pramonės šakų ir organizacijų, naudojančių sprogmenis, radioaktyvias, chemiškai ir biologiškai pavojingas medžiagas, veiklos sustabdymu“.Antiteroristinės operacijos režimą Rusijos valdžios institucijos ne kartą naudojo Šiaurės Kaukazo respublikose (paskutinį kartą Ingušijoje balandžio pradžioje) separatistų ar islamistų ginkluotų grupuočių veiklai.

Ukraina: dalis branduolinių atsargų skubiai išvežama iš BelgorodoDalis Rusijos Federacijos branduolinių atsargų evakuojama iš Belgorodo. Pasak UNIAN korespondento, apie tai teletono eteryje paskelbė Ukrainos pagrindinio žvalgybos direktorato pirmininkas Andrijus Jusovas.„Skubos tvarka vyksta evakuacija iš Belgorodo-22 objekto, branduolinių ginklų saugyklos. Ši vieta yra netoli Graivorono rajono“, - sakė A. Jusovas.Kaip UNIAN pranešė anksčiau, pirmadienį vadinamieji Rusijos savanorių korpuso kovotojai įžengė į Rusijos Federacijos Belgorodo regioną.Rusijos žiniasklaida pradėjo pranešti apie tariamus Ukrainos sabotuotojus, kurie bando prasiveržti pro regiono sieną.Tuo pačiu metu rusai paskelbė apie Rusijos kontrolinio punkto „Graivoron“, esančio Rusijos Federacijos branduolinių ginklų saugykloje, apsupimą.

Putinas informuotas apie situaciją Belgorodo srityjeKremlius teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie situaciją Belgorodo srityje. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas aiškina, esą tuo tariamai siekta nukreipti dėmesį nuo Bachmuto ir tenykščių Ukrainos „praradimų“.

Belgorode sužeisti šeši žmonėsRusijos pasienio miesto gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigė, kad per incidentą buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės.Jis taip pat sakė, kad buvo apgadinti trys namai ir vietos administracinis pastatas.V. Gladkovas anksčiau tvirtino, kad Ukrainos armijos „sabotažo grupė“ pateko į Rusijos teritoriją Graivorono rajone.Tačiau Ukrainos prezidento vyresnysis padėjėjas sakė, kad Kijevas „niekaip nesusijęs“ su įvykiais regione.

Siūlo rusų kariams pasiduoti, nes „padėtis fronte tik blogės“Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pirmadienį per vaizdo įrašą kreipėsi į Rusijos karius, ragindamas juos pasiduoti, jei nenori mirti, nes padėtis mūšio lauke „tik blogės“, rašo „The Kyiv Independent“.„Jau daugiau nei metus Kremliaus režimas nesugeba pasiekti nė vieno tikslo, užsibrėžto invazijos į Ukrainą pradžioje. Kreipiuosi į Rusijos karius, kuriems pasisekė išgyventi mėsmalėje ir apdaužytuose apkasuose – bus dar blogiau. Jūs turite pasirinkimą – mirti ar išsaugoti savo gyvybę“, – vaizdo įraše rusiškai sako K. Budanovas.Toliau K. Budanovas užsimena apie projektą „Noriu gyventi“, kuris padeda Rusijos kariams saugiai pasiduoti Ukrainai. Pasak jo, „šimtai“ rusų jau pasidavė kitapus fronto linijos.„Dabar jie yra saugūs, gyvena padoriomis sąlygomis prižiūrimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, turi galimybę tris kartus per dieną pavalgyti, paskambinti į namus ir gauti siuntinių“, – pridūrė k. Budanovas.Tikimasi, kad per ateinančias savaites Ukraina pradės naujausią kontrpuolimą keliomis kryptimis, siekdama susigrąžinti daugiau Rusijos okupuotos teritorijos.

Po gandų apie Lukašenkos sveikatą – susitikimas su Putinu Anot Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos, Aliaksandras Lukašenka šią savaitę susitiks su Vladimiru Putinu. Baltarusijos lyderis trečiadienį turi vykti į Maskvą aptarti „kai kurių problemų“ dvišaliuose santykiuose su Rusija, pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Interfax“, abu lyderiai taip pat ketina aptarti Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės programų įgyvendinimą. Tai paskelbta po virtinės gandų, esą A. Lukašenka sunkiai serga. Šį mėnesį jis beveik savaitę nesirodė viešumoje. Baltarusijos lyderio spaudos tarnyba praėjusią savaitę pabandė išsklaidyti gandus ir paviešino 68 metų A. Lukašenkos nuotraukų.

Žiniasklaida: rusai masiškai bėga iš Belgorodo Žiniasklaida skelbia, kad rusai masiškai palieka Belgorodą, o miesto pakraštyje susidarė kilometro spūstys. https://www.delfi.lt/news/daily/world/ziniasklaida-rusai-masiskai-bega-is-belgorodo.d?id=93430615

Podoliakas: Ukraina stebi įvykius Belgorode, bet su jais neturi nieko bendraUkraina stebi įvykius Rusijos Belgorodo srityje, bet su jais neturi nieko bendra. Tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, kuriuo remiasi „The Guardian“.M. Podoliakas tviteryje parašė, kad vienintelė varomoji politinė jėga totalitarinėje šalyje „visuomet yra ginkluotas partizaninis judėjimas“. „Ukraina su susidomėjimu stebi įvykius Rusijos Belgorodo srityje ir nagrinėja situaciją, bet su ja neturi nieko bendra. Kaip žinote, tankai parduodami bet kurioje Rusijos karinėje parduotuvėje, o pogrindinių partizaninių grupių gretas sudaro Rusijos piliečiai“, – tvirtino pareigūnas.Kiek anksčiau Rusija pareiškė, kad į Belgorodo sritį esą įžengė Ukrainos „sabotažo grupė“. Srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tvirtino, neva tai – „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sabotažo ir žvalgybos grupė“.Pasak gubernatoriaus, Rusijos kariai ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ėmėsi „reikiamų priemonių priešui eliminuoti“.

Mariupolio gyventojai paplūdimyje sudegino Rusijos vėliavąLaikinai okupuoto Mariupolio miesto gyventojai paplūdimyje sudegino Rusijos vėliavą. Pasak „Ukrinform“, Mariupolio miesto taryba „Telegram“ paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.Vaizdo įrašo įžangoje rašė: „Mariupolis yra Ukraina! Miesto gyventojai paplūdimyje sudegino Rusijos vėliavą. Šia akcija jie parodė, kad Mariupolio gyventojai nenori gyventi okupantų valdžioje. Jie nori grįžti į Ukrainą! Nes tai yra mūsų Tėvynė, mūsų bendri namai!“Anksčiau buvo pranešta, kad gegužės 17 dieną Mariupolyje gyventojai Budivelnykivo prospekte iškabino plakatus su užrašu „Ukrainos vasara“. Gegužės 10 dieną miesto centre jie iškabino plakatus su užrašu „Rugpjūtis arti“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotraukos fone.Gegužės 7 dieną socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame nenustatytas vyras laikinai užimto Mariupolio teritorijoje išskleidžia Ukrainos vėliavą ir vaikšto su ja gatve palei daugiaaukščius pastatus.Be to, Mariupolyje vietos gyventojai pakabino Ukrainos vėliavą ant kultūros rūmų „Iskra“ pastato, kurį sugriovė Rusijos okupantai.https://t.me/mariupolrada/14286

Dėl neramumų Rusijos Belgorodo srityje – pirmieji komentarai iš Ukrainos Legionas „Rusijos laisvė“ ir Rusijos savanorių korpusas iš tikrųjų vykdo operaciją Belgorodo srities teritorijoje. Vienas iš operacijos tikslų – sukurti vadinamąją „saugumo juostą“ ukrainiečiams apsaugoti.Apie tai praneša portalas „RBK-Ukraina“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovo Andrijaus Jusovo pareiškimu, kurį cituoja „Suspilne“.„Taip, šiandien Rusijos savanorių korpusas ir legionas „Rusijos laisvė“, kuriuos sudaro Rusijos Federacijos piliečiai, pradėjo šių Belgorodo srities teritorijų išlaisvinimo iš Vladimiro Putino režimo ir priešo nustūmimo operaciją, siekiant sukurti saugumo juostą civiliams ukrainiečiams apsaugoti“, – papasakojo jis.https://t.me/uniannet/98919

Socialiniuose tinkluose pasirodo vis daugiau vaizdo įrašų, kaip teigiama, iš Rusijos Belgorodo srities. Kai kuriuose iš jų girdėti sprogimai. Taip pat teigiama, kad gyventojai telefonu informuojami apie evakuaciją. https://t.me/uniannet/98921

Rusijos partizanai skelbia „grįžtantys namo“: nesipriešinkite ir nebijokiteAnksčiau pirmadienį „Telegram“ paskelbtas Ukrainos pusėje kovojančių „Rusijos laisvės“ legiono savanorių kreipimasis į Rusijos piliečius.„Rusijos piliečiai! Mes tokie pat rusai kaip ir jūs. Vienintelis skirtumas tarp mūsų yra tas, kad mes nebenorėjome pateisinti valdžioje esančių nusikaltėlių veiksmų ir ėmėmės ginklo ginti savo ir jūsų laisvę. Tačiau šiandien laikas visiems prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Kremliaus diktatūrai laikas padaryti galą: Legionas grįžta namo“, – sakoma kreipimesi.Savanoriai ragino pasienio regionų gyventojus nesipriešinti ir jų nebijoti.„Likite namuose, nesipriešinkite ir nebijokite: mes nesame jūsų priešai. Skirtingai nei Putino zombiai, mes neliečiame civilių ir nenaudojame jų savo tikslams. Laisvė jau arti!“ – teigė kovotojai.https://t.me/Ukraine_365News/52988

Borrellis: jau pradėti Ukrainos pilotų mokymai valdyti naikintuvus F-16Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis išreiškė viltį, kad Ukraina greitai gaus naikintuvų F-16.Kaip pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, J. Borrellis tai pareiškė prieš ES užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje, atsakydamas į žurnalistų prašymą pakomentuoti formuojamą F-16 naikintuvų perdavimo Ukrainai koaliciją.Bloko diplomatijos vadovas tvirtino palankiai vertinantis Didžiojo septyneto (G7) šalių sprendimą paruošti dirvą Ukrainos aprūpinimui naikintuvais. J. Borrelis nurodė, kad „pilotų mokymai jau prasidėjo“, ir kartu pažymėjo besiviliantis, jog Kyjivas greitai gaus tokios ginkluotės.Kaip jau skelbta, Jungtinės Valstijos uždegė žalią šviesą trečiosioms šalims suvienyti pastangas perduodant Ukrainai F-16 naikintuvų. Atitinkamos derybos jau pradėtos. Kelios Europos šalys yra paskelbusios apie pradedamas Ukrainos pilotų mokymo valdyti F-16 programas.

Zaporižios AE vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinkloOkupuota Zaporižios atominė elektrinė po kelių valandų pertraukos vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo, pirmadienį Kyjive pranešė pareigūnai.Anksčiau pirmadienį Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ apkaltino Rusiją vykdžius atakas, dėl kurių nutrūko elektros energijos tiekimas. Pasak jos, tai buvo septintas kartas, kai elektrinė perėjo į „išjungimo režimą“ nuo tada, kai 2022 metų kovo mėnesį jos kontrolę perėmė Maskvos kariuomenė.„Jėgainė persijungia į Ukrainos energetikos sistemą“, – vėliau pareiškė Ukrainos valstybinio tinklo operatorius „Ukrenergo“.„Nepaisant rytinės priešo atakos, Ukrainos energetikos sistema veikia stabiliai“, – pranešė „Ukrenergo“, pridurdama, kad elektros energijos pakanka „vartotojų poreikiams patenkinti“.Pietrytiniame Zaporižios regione esanti šešių reaktorių elektrinė yra didžiausia Europoje.Tinklo operatorė teigė, kad rytiniame Dniepro regione dėl naujausių Maskvos smūgių buvo pažeistos aukštos įtampos linijos.Dniepro gubernatorius sakė, kad naktį buvo surengta oro ataka, per ją buvo numuštos keturios Rusijos raketos ir 15 bepiločių orlaivių, sužeisti mažiausiai aštuoni civiliai gyventojai.JT branduolinės energetikos vadovas Rafaelis Grossi, kuris bandė derėtis su abiem pusėmis, kad būtų pasiektas susitarimas dėl elektrinės saugumo, sakė, kad tai buvo septintasis elektros energijos tiekimo nutraukimas didžiuliame branduoliniame objekte per karą.„Branduolinės saugos padėtis elektrinėje itin pažeidžiama“, – parašė jis tviteryje. – Privalome susitarti dėl elektrinės apsaugos dabar; tokia padėtis negali tęstis“.R. Grossi Maskvos okupuotoje elektrinėje lankėsi kovo mėnesį.Zaporižios AE anksčiau tiekė apie 20 proc. Ukrainos elektros energijos ir, nepaisant dažno apšaudymo, veikė pirmaisiais Rusijos puolimo mėnesiais, o rugsėjo mėnesį sustabdė elektros energijos gamybą.Nuo to laiko nė vienas iš šešių sovietinių laikų reaktorių negamino elektros energijos, tačiau jėgainė tebėra prijungta prie Ukrainos elektros tinklo savo reikmėms, visų pirma reaktoriams aušinti.

Rusija tvirtina, kad į jos teritoriją esą įžengė Ukrainos „sabotažo grupė“Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas skelbia, neva į Graivorono rajono teritoriją pateko „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sabotažo ir žvalgybos grupė“, rašo „Meduza“. Anot gubernatoriaus, dabar „imamasi būtinų priemonių priešui likviduoti“.Anksčiau pirmadienį Belgorodo srities valdžia tvirtino, esą Graivorono rajoną apšaudė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Ukrainos ir Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė, kad Rusijos pasienyje vyko kovos, užpultas Rusijos „Gaivorono“ patikros punktas.

Dėl plintančių vaizdo įrašų – panika Rusijos BelgorodeNetoli sienos su Ukraina esančiame Rusijos Belgorode pirmadienį kaukia sirenos, Rusijos provalstybiniai kanalai praneša, kad prie sienos su Ukraina neva vyksta mūšis. Susitikime su gubernatoriumi Graivorono vadovas pranešė apie „nerimą keliančias naujienas“.Atsakomybę už rytinius neramumus prisiėmė Rusijos partizanai.Legionas „Rusijos laisvė“ praneša, kad jo nariai kartu su Rusijos savanorių korpusu visiškai „išlaisvino“ Kozinkos gyvenvietę, o priešakiniai būriai pateko į Graivoroną.Provalstybiniai kanalai informavo, neva „nuožmus mūšis“ vyksta su „Ukrainos diversine žvalgybos grupe“ netoli Dronovkos kaimo. „Yra ukrainietiškos ir rusiškos karinės technikos, danguje buvo pastebėti keli dronai. Veikia priešlėktuvinės gynybos sistemos“, – skelbiama „Telegram“ kanale „Shot“.Taip pat internete platinami vaizdo įrašai, kuriuose matyti keliu važiuojantys tankai su Ukrainos vėliava. Tvirtinama, kad tankai neva juda Rusijos regiono teritorijos link. Patikimo šios informacijos patvirtinimo nėra. Kada ir kur padaryti vaizdo įrašai su tankais, kol kas neįmanoma pasakyti. Ukrainos „Telegram“ kanaluose rašoma, kad tankai nepriklauso Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ir teigiama, jog į srities teritoriją važiuoja „vietos savanorių pajėgos“.Remiantis provalstybinių socialinių tinklų duomenimis, tankai pasiekė Graivorono pasienio kontrolės punktą, kur užsidegė muitinės pastatas.Vietos valdžia šiandien pranešė tik apie apšaudymą raketomis ir iš minosvaidžių Graivorono rajone. Belgorodo gubernatorius nekomentavo informacijos, kad į regioną įvažiavo tankų, ir tik pasakė, jog prieš regioną vykdoma informacinė ataka.Anksčiau ryte internete pasirodė keletas vaizdo įrašų, padarytų Rusijos savanorių korpuso karių, kuriuose užfiksuota, kaip pajėgos pasiekia Belgorodo, Kursko ir Briansko sritis, bei legiono „Rusijos laisvė“ videoklipas, kuriame legiono nariai pareiškė, kad „grįžta namo“, bei paragino gyventojus nesipriešinti ir nesibaiminti.https://t.me/u_now/97908

Scholzas: mokydami ukrainiečių pilotus Vakarai siunčia signalą PutinuiJAV prezidento Joe Bideno sprendimas mokyti Ukrainos lakūnus valdyti naikintuvus F-16 yra signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad tęsdamas karą jis nepasieks savo tikslo, interviu vaizdo ryšiu televizijos kanalui „Welt“ sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pranešė „Ukrinform“.„Pirmiausia tai yra signalas Rusijos prezidentui nesitikėti, kad pasieks savo tikslą tęsdamas karą kiek galima ilgiau. Sąjungininkės pasirengusios teikti ilgalaikę paramą Ukrainai“, – sakė O. Scholzas.Jis pridūrė, kad Vokietija neturi lėktuvų F-16 ir daugiausia dėmesio skiria oro gynybos, šarvuočių ir sunkiosios artilerijos tiekimams Ukrainai. Komentuodamas Maskvos grasinimus dėl naikintuvų Ukrainai, O. Scholzas pabrėžė, kad panašių grasinimų būta ir anksčiau. „Svarbu, kad veiktume tik susitarę, „nacionalinių“ iniciatyvų nėra, stengiamės, kad nebūtų eskalacijos, kuri privestų prie Rusijos ir NATO karo“, – sakė jis.O. Scholzas dar kartą pareikalavo, kad Rusija nutrauktų karą ir išvestų kariuomenę iš Ukrainos, ragino visus kitus nepamiršti, jog Rusija mėgina ginkluota jėga prisijungti didelę Ukrainos dalį. Kremlius neturėtų to pasisekti, nes tai pažeidžia tarptautinę tvarką ir kelia pavojų taikai ir saugumui pasaulyje, sakė Vokietijos kancleris.Paklaustas apie būsimą Ukrainos narystę NATO, O. Scholzas priminė apie 2008 m. Bukarešte vykusį viršūnių susitikimą, per kurį buvo suformuluota ilgalaikė Ukrainos perspektyva. „Visiems aišku, jog tai (Ukrainos narystė NATO) artimiausiu metu neįvyks. Taip yra ir dėl to, kad pagal NATO kriterijus yra virtinė reikalavimų, kurių Ukraina šiuo metu negali įvykdyti“, – sakė O. Scholzas. Tačiau jis pridūrė, kad ateityje teks aptarti saugumo garantijas.Šios garantijos apima klausimą, kaip smarkiai partnerės apginkluos Ukrainą. Po karo Ukraina bus aprūpinta vakarietiškais ginklais, pridūrė politikas. O. Scholzo teigimu, apie saugumo garantijas bus kalbama vėliau, bet iki to dar laukia ilgas kelias.

Ukrainos pareigūnas: Baltarusijos aerodromuose yra 13 Rusijos lėktuvų ir 12 sraigtasparniųPo Rusijos nesėkmių fronte Baltarusija apribojo bendradarbiavimą su ja tiekiant ginklus bei šaudmenis ir suteikiant poligonus mobilizuotiems kariškiams rengti. Šiuo metu Baltarusijos aerodromuose tebėra 13 Rusijos lėktuvų ir 12 sraigtasparnių, tačiau dabar okupantai retai naudoja Baltarusijos aerodromus Ukrainos bombardavimui.Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas, atsakydamas į klausimą, kodėl per atakas prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos beveik nebepakyla Rusijos orlaiviai ir dronai.„Jie neskraido, nes po nesėkmingo Rusijos kariuomenės įsiveržimo iš Baltarusijos teritorijos, vėlesnių nesėkmių Ukrainos rytuose ir pietuose Baltarusijos vadovybė apribojo savo bendradarbiavimą su Rusija tiekiant ginklus ir šaudmenis, taip pat suteikiant poligonus mobilizuotiesiems rengti. Bet nereikia pamiršti, kad 1999 metų gruodį Rusija ir Baltarusija pasirašė „sąjunginės valstybės“ įkūrimo sutartį, kurios tikslas – suvienyti abi šalis. Siekiant patikrinti bendros Rusijos ir Baltarusijos aviacijos grupuotės galimybes, buvo vykdomas bendras patruliavimas jos oro erdvėje. Juo taip pat buvo siekiama parodyti NATO šalims pasirengimą imtis atsakomųjų veiksmų“, - teigė Ukrainos kariškis.Jis priminė, kad iki šių metų balandžio 6 dienos Baltarusijos teritorijoje buvo trys lėktuvai MiG-31K, galintys nešti aerobalistines raketas „Kinžal“. Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje yra 13 Rusijos lėktuvų ir 12 sraigtasparnių.„Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje vis dar yra 13 Rusijos lėktuvų: aštuoni Su-34, trys Su-30SM , du Su-24MR. Ten taip pat užfiksavome 12 sraigtasparnių Mi-8, Mi-24, Mi-28N“, - pranešė generolas.Vasario 26 d. buvo pranešta, kad Baltarusijos Mačiuliščių kariniame aerodrome buvo apgadintas Rusijos radiolokacinės žvalgybos lėktuvas A-50.

Maskva teigia, kad naikintuvai F-16 Kyjivui „neduos jokios naudos“Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas „nieko vertu“ pavadino planuojamą JAV gamybos naikintuvų F-16 pristatymą Ukrainai.Vakarų planai, įskaitant ukrainiečių pilotų mokymą valdyti F-16, nepadės pasiekti norimų rezultatų prieš Rusiją, pirmadienį citavo S. Riabkovą Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.„Visos šios pastangos yra visiškai bevaisės, – sakė jis. – Mūsų pajėgumai tokie, kad visi specialiosios karinės operacijos tikslai tikrai bus pasiekti“. Rusija oficialiai vadina plataus masto invaziją į Ukrainą, pradėtą maždaug prieš 15 mėnesių, specialiąja karine operacija.S. Riabkovas pabrėžė, kad JAV vadovaujamų „kolektyvinių Vakarų“ pastangos prieš Rusijos saugumą nebus sėkmingos. Pasak jo, Rusijai aišku, kad visos ginkluotės rūšys, apie kurias kalbama, anksčiau ar vėliau atsidurs Ukrainoje.Anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas nusileido Kyjivo reikalavimui ir iš esmės atvėrė kelią JAV naikintuvų pristatymui į Ukrainą. JAV taip pat remia Ukrainos pilotų mokymą. Konkrečių duomenų apie F-16 pristatymus kol kas nėra.

H. Maliar: Ukrainos kariai tebekontroliuoja vieną Bachmuto rajonąPadėtis Donecko srities Bachmuto mieste, kur vyksta įnirtingi mūšiai, nuo sekmadienio beveik nepasikeitė. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tebekontroliuoja „Lėktuvo“ rajoną.Tai pirmadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, praneša portalas „rbc.ua“.„Padėtis daugiau ar mažiau tokia pat, kokia buvo vakar. Mūsų ginkluotosios pajėgos vakar kontroliavo tam tikrą infrastruktūrą, pramonės objektus ir privatų sektorių miesto pietvakariuose. Tai „Lėktuvo“ rajonas. Šią miesto dalį mes kontroliuojame ir šiandien“, - pažymėjo ji.Pasak H. Maliar, mūšiai tęsiasi. Rusai apieško jų kontroliuojamas miesto teritorijas.„Jie ieško, ar ten nėra mūsų diversinių grupių, kurios gali priešintis ir imtis veiksmų“, - pridūrė ministro pavaduotoja.Ji pabrėžė, jog Rusijos propagandistai skelbia, kad jie jau visiškai kontroliuoja Bachmutą, bet taip nėra.

Iš okupuoto Mariupolio išplaukė dar vienas Rusijos laivas su vogtais Ukrainos grūdaisIš rusų okupuoto Mariupolio į Rostovą prie Dono išplaukė dar vienas Rusijos laivas su dviem tūkstančiais tonų vogtų ukrainietiškų grūdų.Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Savo informaciją patarėjas iliustravo atitinkamomis nuotraukomis iš uosto.„Pavogta dar du tūkstančiai tonų. Vakar iš Mariupolio uosto išplaukė dar vienas „upė-jūra“ klasės laivas „Meždurečensk“. Šįsyk – į Rostovą prie Dono. Savąją „grūdų sutarties“ dalį Rusija tikisi užpildyti mūsų grūdais“, – parašė P. Andriuščenka.Gegužės 20 d. jis pranešė, kad į Mariupolio uostą vėl atplaukė „upė-jūra“ klasės laivas su betoniniais įtvirtinimais blindažams, kuriuos Rusijos propaganda vadina „statybinėmis medžiagomis“. Laivas yra įregistruotas Sevastopolyje. Tada dar nebuvo žinoma, ką jis gabens, plaukdamas priešinga kryptimi.Kaip jau buvo pranešta, pavogtus ukrainietiškus grūdus okupantai iš Mariupolio uosto grūdų terminalų kariniais sunkvežimiais gabeno į Rusiją. Į miestą buvo vežama ginkluotė, o iš jo – grūdai.Taip pat pranešama, kad prie okupuoto Mariupolio rusai atnaujino darbus karjeruose ir vagia ukrainietišką granitą, kuris gabenamas į Rusiją ir okupuotą Krymą.

Ukrainos pareigūnas: mes neturime pakankamai priemonių prieš balistines raketasUkrainos oro gynyba neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų atremti didelį skaičių balistinių raketų, kurias naudoja Rusijos okupacinė kariuomenė. Situacijai pagerinti reikia daugiau oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“ ir SAMP/T.Tai pirmadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, praneša „Ukrinform“.„Jie atakavo iš įvairių pusių. Šį kartą buvo užpultas mūsų rytinis forpostas – Dnipras. Dronai kamikadzės skrido iš įvairių pusių: iš pietų ir iš šiaurės, todėl buvo paskelbtas oro pavojus, kai iškilo grėsmė, kad šios bepilotės skraidyklės prasiverš. Dronai kamikadzės skirti oro gynybai įveikti, bet, kaip matome pietų ir rytų kryptimis, buvo sunaikinta 20 dronų“, – sakė pareigūnas.Tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainos oro gynyba neturi pakankamai pajėgumų balistinėms raketoms atremti.„Deja, neturime pakankamai priemonių prieš balistiką. Turime „Patriot“ sistemų, tačiau akivaizdu, jog to tikrai nepakanka, kad būtų uždengtos visos reikiamos kryptys, visi didieji miestai, visi svarbūs kritinės infrastruktūros objektai. Priešas šiandien taikėsi būtent į tokius objektus Dnipre, karinius ir infrastruktūros objektus“, – J. Ihnatas.Anot jo, Ukraina šiuo metu laukia sistemų SAMP/T, kurios taip pat netrukus pradės kovinį budėjimą.„Mūsų Ukraina didelė, ir mums reikia daugiau šių priemonių“, – pabrėžė pareigūnas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 22-osios naktį okupantai rusai atakavo karinius ir infrastruktūros objektus Dnipre. Jie paleido 16 įvairaus tipo raketų ir 20 smogiamųjų dronų „Shahed-136/131“.

JAV analitikai: po kovų dėl Bachmuto grupuotė „Vagner“ nusilpoVakarų ekspertų teigimu, kovos aplink Ukrainos rytinį Bachmuto miestą susilpnino Rusijos verslininko Jevgenijaus Prigožino samdinių grupuotę „Vagner“.Dėl didelio išsekinimo dabar samdiniai beveik nepajėgūs surengti naujų atakų už miesto ribų, pranešė JAV karo studijų institutas (KSI) Vašingtone.Tuo pat metu kariniai analitikai daro prielaidą, kad didžiąja dalį Bachmuto kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Kita vertus, Ukrainos pajėgos pradėjo kontratakas Bachmuto šiaurėje ir pietuose bei kontroliuoja jungiamuosius maršrutus aplink miestą.Savaitgalį „Vagner“ vadovas J. Prigožinas paskelbė apie visišką Bachmuto užėmimą ir sakė, kad gegužės 25 d. pasitrauks iš miesto ir perduos jį reguliariosioms Rusijos pajėgoms. Tačiau, anot Ukrainos kariškių, „Vagner“ samdinių pasitraukimas nebus lengvas, nes aplink Bachmutą išsidėsčiusios Kyjivo pajėgos kelia grėsmę apsupti „Vagner“ kariuomenę. Itin kruvinos kautynės aplink miestelį, kadaise turėjusį 70 tūkst. gyventojų, tęsiasi nuo vasaros pabaigos.Pasak KSI ekspertų, Rusijos kariuomenei gali prireikti daugiau pastiprinimo, kad išlaikytų sugriautą miestą ir apsaugotų flangus. Tai taip pat neleis rusams veržtis, kaip jie planavo, į vakarus Kostiantynivkos link ir į šiaurę Soledaro link.

Maskvoje kilo gaisras karinio komisariato pastateMaskvos rytinėje dalyje kilo gaisras pastate, kuriame įsikūręs karinis komisariatas. Tai pirmadienį pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Interfax“.Į incidento vietą buvo nusiųsta ugniagesių.Apie gaisro priežastis ir jo plotą nepranešama.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 10-osios vakarą Rusijos Briansko srities Starodubo mieste bepilotė skraidyklė atakavo karinio komisariato pastatą.

Ukraina: Rusija paleido į Dnipro miestą 16 raketų ir 20 dronųNaktį Rusijos pajėgos paleido į Rytų Ukrainos Dnipro miestą16 raketų ir 20 kovinių dronų, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė.Atakos prieš kariuomenę ir infrastruktūrą buvo vykdomos įvairių tipų raketomis ir Irane pagamintais bepiločiais orlaiviais „Shahed“, feisbuke parašė generalinis štabas. Jo teigimu, Ukrainos pajėgos sunaikino visus dronus ir keturias sparnuotąsias raketas.

N. Humeniuk: priešas toliau mėgina išsekinti mūsų oro gynybąPriešas mėgina išsekinti Ukrainos oro gynybą masiniais raketų smūgiais, naudodamas įvairius ginklus.Tai pirmadienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“.„Tik priešas žino, kurią kryptį jis pasirinks. Mes galime tik numatyti ir analizuoti, kur ir ko imtis. Tai ne visada sutampa su tuo, ką priešas turi galvoje, bet mes suprantame, kad jie atakuos ir sekins konkrečias oro gynybos kryptis. Jie stebi, iš kurių pusių konkretus smūgis gali būti atremtas ar praleistas.Atsižvelgiant į tai, kad naudojami įvairūs ginklai, galima dar kartą pabrėžti, kad mūsų oro gynyba neduoda ramybės priešui“, – sakė N. Humeniuk.Jos nuomone, priešas naudoja įvairius ginklus, kad išsklaidytų Ukrainos oro gynybos pastangas, nes, pavyzdžiui, su dronais „Shahed“ kovoja mobiliosios ugnies  grupės.Be to, pasak N. Humeniuk, priešas „siekia klastingo tikslo, kai numuštų raketų ir dronų skeveldros krenta ant taikių namų, sukeldamos gaisrus, sugriovimus, sužalojimus ir net žmonių mirtį“. „Priešas tokiu būdu mėgina nuteikti Ukrainos gyventojus prieš savo gynybos pajėgas. Bet mūsų žmonės turi suprasti, kad reikia eiti į slėptuves, net jei jie labai pasitikti oro gynybos pajėgomis“, – pabrėžė pareigūnė.Kaip pranešama, naktį į pirmadienį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 20 Rusijos smogiamųjų dronų ir keturias sparnuotąsias raketas.

Lula „nusiminė“, kad nesusitiko su V. ZelenskiuBrazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pirmadienį pareiškė esąs „nusiminęs“, kad per Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą taip ir nesusitiko su Volodymyru Zelenskiu, ir pridūrė, kad jo kolegos iš Ukrainos, regis, nedomina taikos derybos su Rusija.V. Zelenskis, per viršūnių susitikimą Hirošimoje laimėjęs naują diplomatinę paramą ir pažadus suteikti didesnę karinę pagalbą, siekė asmeninio susitikimo su Lula, sulaukusiu kaltinimų dėl švelnaus požiūrio į Rusijos invaziją. Abu lyderiai teigė, kad nepavyko susitikti dėl įtemptos darbotvarkės, pasak V. Zelenskio, dėl to Brazilijos prezidentas tikriausiai „nusivylė“.„Nebuvau nusivylęs. Buvau nusiminęs, nes norėčiau su juo susitikti ir aptarti šį klausimą“, – prieš išvykdamas iš Japonijos namo per spaudos konferenciją sakė Lula. Tačiau jis pridūrė, kad „Zelenskis yra suaugęs žmogus ir žino, ką daro“.Lula sakė, kad jo komanda suplanavo susitikimą su V. Zelenskiu sekmadienio popietę, bet Ukrainos lyderis pavėlavo, o po to jo paties darbotvarkė buvo užpildyta, sakė jis.Per viršūnių susitikimą V. Zelenskis sulaukė didelio G7 lyderių palaikymo, įskaitant ilgai lauktos JAV paramos įgyti naikintuvus F-16. Jam taip pat pavyko savo pusėn patraukti į susitikimą pakviestas G7 nepriklausančias šalis, gauti Indijos ministro pirmininko Narendros Modi pažadą padaryti „viską, ką galime“, kad karas būtų baigtas. „Suprantu jūsų skausmą“, – sakė N. Modi V. Zelenskiui.Tačiau tokio Brazilijos palaikymo nebuvo. Lula sakė dabar nematąs prasmės susitikti su V. Zelenskiu, nes nei jis, nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, nenori taikos. „Kol kas jie abu įsitikinę, kad laimės karą“, – sakė jis.Lula siekia taikos derybų ir siūlo, kad Brazilija būtų tarpininke kartu su kitomis „neutraliomis“ šalimis, įskaitant Kiniją ir Indoneziją. Tačiau kairiųjų veteranas praėjusį mėnesį sulaukė kritikos, kai apkaltino Jungtines Amerikos Valstijas karo „kurstymu“. Baltiesiems rūmams apkaltinus Lulą „kartojant Rusijos ir Kinijos propagandą“, jis sušvelnino retoriką ir sakė, kad Brazilija smerkia Rusijos invaziją.Pirmadienį Lula atnaujino kritiką. Jis sakė, jog JAV prezidentas Joe Bidenas siunčia žinią, kad „Putinas turi pasiduoti ir sumokėti už viską, ką sugriovė“. „Ta žinutė nepadeda“, – teigė Brazilijos prezidentas.

Rusijos primesta administracija: Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė atjungta nuo elektros tinkloRusų okupuota Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė vėl buvo atjungta nuo elektros tinklo, pirmadienį pranešė ją administruojantys okupantai. Tai potencialiai pavojingas incidentas, jų padažnėjo dėl apšaudymų.„Dėl nutrūkusios aukštos įtampos linijos elektrinė prarado išorinį elektros tiekimą“, – „Telegram“ kanale parašė Rusijos primesta administracija ir pridūrė, kad gedimo priežastys tiriamos, elektrinės darbą palaiko dyzeliniai generatoriai.

Rusai sutrumpino „kovinių“ kalinių rengimo laiką iki dešimties dienųRusijos karinė vadovybė priėmė sprendimą iki 10 dienų sutrumpinti mobilizuotų kalinių rengimo laiką prieš siunčiant juos į frontą.Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Dėl didelių gyvosios jėgos nuostolių Rusijos karinė vadovybė priėmė sprendimą iki 10 dienų sutrumpinti nuteistųjų, kurių bazinė stovykla įkurta Luhansko srities Starobilsko rajone, rengimo laiką“, – rašoma pranešime.Generalinio štabo duomenimis, anksčiau į šią stovyklą iš Rusijos teritorijoje esančių įkalinimo vietų buvo atvežta apie 1000 kalinių. Tada buvo planuojama, kad mokymai truks keturias savaites.

Analitikai: Rusijos TV eteryje trimituojama apie „grandiozinės reikšmės įvykį“JAV Karo studijų instituto (ISW) suvestinėje nurodoma, kad PKK „Vagner“ būriai veikiausiai pasiekė vakarinę Bachmuto administracinę ribą. Dokumente taip pat pažymima, kad Rusijos televizijos eteriu apie neva galutinį nedidelio miesto užėmimą buvo pranešta kaip apie grandiozinės reikšmės įvykį.„Rusijos valstybinė televizija tariamą Bachmuto užėmimą nušvietė kaip lemiamą istorinį įvykį. Jį komentuojant buvo pareikšta, kad miesto užėmimas prisidės prie Rusijos pajėgų operacijų sėkmės užimant Slovjanską (esantį per 41 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto), Kramatorską (per 35 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto) ir netgi Dniprą (maždaug per 215 km į vakarus nuo Bachmuto), – nurodo ISW. – Bachmuto užėmimą Kremlius veikiausiai mėgina pavaizduoti kaip istorinę pergalę, kadangi jokių taktinių laimėjimų Ukrainoje, kaip ir anksčiau, nėra.“Kaip teigia ISW apžvalgininkai, Rusijos televizijos „Pirmuoju kanalu“ net nuskambėjo pareiškimas, kad dabar „Vagner“ samdiniai Bachmute turėtų pasijusti taip, kaip jų seneliai kitados pasijuto Berlyne.ISW atkreipia dėmesį į tai, kaip tokie pranešimai skiriasi nuo kur kas blaivesnių rusų ultranacionalistų pasisakymų vedamuose tinklaraščiuose. Pastarieji esą aptarinėja būtinybę užėmus Bachmutą užimti jo vakaruose esančius kaimus ir Časiv Jaro miestelį bei svarsto, kiek tai tikėtina.„Tolydžio didėjantis kontrastas [pateikiant informaciją] ir toliau mažins Kremliaus galimybes formuoti Rusijoje atitinkamą informacinę erdvę“, – daro prielaidą ISW.

V. Zelenskio teigimu, Bachmutas nėra okupuotas RusijosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Maskva „neokupavo“ Bachmuto, nors Rusijos samdinių grupės „Vagner“ vadovas tvirtino, kad jo kovotojai „iki paskutinio centimetro“ perėmė šio rytinio Ukrainos miesto kontrolę.Kyjivo kariuomenė teigė, kad ir toliau laikosi nedidelėje miesto dalyje, o jos kariai veržiasi flanguose.Bachmute, druskos kasyklų mieste, iki karo turėjusiame 70 tūkst. gyventojų, vyksta kruviniausios per 15 mėnesių trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą kautynės.Prieš dieną „Vagner“ ir Maskvos reguliarioji kariuomenė teigė visiškai užėmusi Bachmutą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino su tariama pergale. Tačiau per Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Hirošimoje V. Zelenskis paneigė Rusijos tvirtinimus. „Šiandien Bachmutas nėra okupuotas Rusijos“, – sakė jis per spaudos konferenciją.„Negaliu pasidalinti su jumis mūsų kariuomenės taktiniu požiūriu. Sunkiausia būtų, jei Bachmute būtų padaryta kokia nors taktinė klaida ir mūsų žmonės būtų apsupti“, - kalbėjo V. Zelenskis. Sėdėdamas greta JAV prezidento Joe Bideno, jis užsiminė, jog Maskvai tai būtų Pyro pergalė.Sekmadienį Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad išlaiko „nedidelę“ miesto dalį ir kad kariai veržiasi miesto pakraščiuose. „Mes ir toliau veržiamės flanguose Bachmuto priemiesčiuose“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 203 880 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 720 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gegužės 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 203 880 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 785 tankų, 7 407 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 278 artilerijos sistemų, 565 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 327 oro gynybos priemonių, 309 lėktuvų, 294 sraigtasparnių, 2 830 dronų, 1 011 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 6 129 automobilių, 427 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Zelenskis: pasaulis girdi mūsų poziciją Sekmadienio vaizdo įrašė Volodymyras Zelenskis dalijosi patirtimi iš G7 susitikimo. Jis pasidžiaugė, kad Ukraina buvo gerbiama G7 darbotvarkės dalyvė, o Ukrainos tema – principinė. „Susitikimas su prezidentu Bidenu – ir, kaip visada, po tokių pokalbių tampame stipresni. Susitikimas su Indonezijos vadovu – prasmingas. Susitikimas su Korėjos Respublikos prezidentu – yra potencialas užmegzti tvirtus santykius. Susitikimas su Kanados ministru pirmininku Trudeau – ačiū, Justinai. Taip pat kalbėjausi su Vietnamo ir Australijos vadovais,“ – vardija V. Zelenskis. Jis taip pat priduria, kad atskirai ir išsamiai kalbėjosi su Japonijos premjeru, su kuriuos susitarta dėl stiprinamo bendradarbiavimo. „Pasaulis girdi mūsų poziciją. Apsaugos ir saugumo garantijos, visų mūsų teritorijų, visų mūsų žmonių grąžinimas, teisingumas, mūsų Taikos formulės įgyvendinimas... Su pasaulio dauguma sutariame dėl visų svarbių Ukrainai dalykų“, – sakė šalies vadovas. 

Ukrainos sausumos pajėgų vadas lankėsi Bachmuto srityjeUkrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis lankėsi Ukrainos karių pozicijose fronto linijoje prie Bachmuto. Anot jo, miesto gynyba tęsiasi.Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame susitinka su kariškiais.„Kiekvienas iš jų yra naujo mūsų karo istorijos puslapio autorius“, – rašė O. Syrskis.Pasak jo, Ukrainos pajėgos imasi kontrpuolimo veiksmų kai kuriose vietovėse prie Bachmuto.„Kartu su dalinių ir padalinių vadais aptarėme ir priėmėme reikalingus sprendimus tęsti gynybos operaciją“, – teigia O. Syrskis.Anksčiau jis teigė, kad Bachmuto gynyba nepraranda savo aktualumo.„Nepaisant to, kad dabar mes valdome nedidelę Bachmuto dalį, jo gynyba vis dar svarbi. Tai suteikia galimybę pasikeitus situacijai patekti į miestą. Ir taip tikrai bus“, – teigė O. Syrskis.

Baltieji rūmai: Bidenas dar nenusprendė, kas perduos Ukrainai F-16Jungtinės Valstijos yra ryžtingai nusiteikusios remti tarptautines pastangas apmokyti Ukrainos karo pilotus naudotis moderniais naikintuvais, tačiau Vašingtonas vis dar nenusprendė, ar F–16 naikintuvus Ukrainai galiausiai perduos Jungtinės Valstijos, ar kita sąjungininkė. Tai pareiškė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Politico“.„Manyčiau, kad atsižvelgiant į [F–16] lėktuvų skaičių, šiuo metu prieinamų iš mūsų sąjungininkų Europoje atsargų, ir į tai, kad, atsižvelgiant į Kongreso mums skirtas lėšas, yra daugybė kitų prioritetinių sistemų, gali būti, kad daugiau dėmesio skirsime trečiosios šalies perdavimui, tačiau prezidentas galutinio sprendimo dar nepriėmė“, – sekmadienį CNN teigė J. Sullivanas.Anksčiau Vašingtonas oficialiai atsisakė perduoti Ukrainai lėktuvus, argumentuodamas, kad šiuo metu ginkluotosioms pajėgoms reikia kitų sistemų, pavyzdžiui, artilerijos, raketų ir tankų. Taip pat buvo tvirtinama, kad perduodant naikintuvus prireiktų kelių mėnesių, kol būtų apmokyti pilotai ir techninės priežiūros specialistai ir kol būtų įdiegta infrastruktūra Ukrainoje. Šiuo atžvilgiu J. Sullivanas aiškino, kad taip koviniai lėktuvai, atsižvelgiant į terminus, negalėtų tapti lemiamu elementu plačiai numatomame Ukrainos kontrpuolime.Tačiau, anot patarėjo, sąlygos keičiasi.„Jungtinės Valstijos mobilizavo išskirtines pastangas, kad laiku ir visiškai užtikrintų viską, ko reikia Ukrainai, kad ji galėtų pradėti kontrpuolimą“, – teigė J. Sullivanas. „Dabar, kai tą padarėme, galime tikėtis, kad Ukraina ilgą laiką galės apsiginti ir atgrasyti Rusiją nuo agresijos“, – aiškino J. Bideno patarėjas. Jis taip pat pažymėjo, kad ketvirtos kartos naikintuvai, ypač F–16, yra svarbūs siekiant užtikrinti tokį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumą.Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo JAV kolega Joe Bidenas sekmadienį susitiko Hirošimoje, kur vyksta G–7 lyderių susitikimas. Šalys aptarė tolesnį bendradarbiavimą stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus, taip pat Ukrainos Taikos formulę.

Zelenskis: visi pasaulyje turi gerbti kitas tautas, pripažinti valstybių sienasKiekvienas pasaulio gyventojas turi daryti viską, kas įmanoma, kad karai paliktų tik šešėlius ant istorijos akmenų ir kad juos būtų galima pamatyti tik muziejuose. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į Japonijos tautą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“ korespondentas.„Visi pasaulyje turi gerbti kitas tautas. Visi pasaulyje turi pripažinti valstybių sienas. Visi pasaulyje turi ginti teisingumą. Visi pasaulyje turi rūpintis gyvybe. Visi pasaulyje turi suprasti taiką kaip savo pareigą“, – pabrėžė valstybės vadovas.Be to, prezidentas V. Zelenskis padėkojo Japonijos Hirošimos miestui už kiekvieną mėlyną geltoną vėliavą, šiomis dienomis plevėsuojančią gatvėse.„Plevėsuojanti Ukrainos vėliava įrodo, kad egzistuoja tikėjimas laisve, tikėjimas gyvenimu, tikėjimas mūsų žmonėmis“, – pridūrė V. Zelenskis.V. Zelenskis netikėtai į Hirošimą atskrido šeštadienio popietę, kur dalyvauja G-7 viršūnių susitikime po to, kai JAV leido perduoti Ukrainai pažangius karo lėktuvus.

Sunakas: JK vasarą pradės mokyti ukrainiečių pilotus valdyti F-16Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Rishi Sunakas sako, kad JK šią vasarą pradės mokyti ukrainiečių pilotus valdyti amerikietiškus naikintuvus F-16.„Ukrainos saugumas yra mūsų saugumas“, – sakė jis.R. Sunakas palankiai įvertino G7 viršūnių susitikime Hirosimoje padarytą pažangą teikiant tolesnę paramą Ukrainai, ypač JAV prezidento Joe Bideno paramą tarptautinei koalicijai, kad Ukraina būtų aprūpinta vakarietiškais naikintuvais.

Zelenskis palygino Bachmutą su Hirošima 1945-aisiaisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį palygino „visišką sugriautą“ Ukrainos Bachmuto miestą su atominės bombos 1945 m. su žeme sulyginta Hirošima, kurioje vyksta Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimas.Bachmute, kuriame prieš karą gyveno 70 000 žmonių, vyksta ilgiausias ir kruviniausias Rusijos invazijos mūšis.Reti filmuoti kadrai iš kelis mėnesius trunkančių nuožmių kovų niokojamo Bachmuto parodė, kad miestas virtęs griuvėsiais.„Hirošimos nuotraukos man primena Bachmutą. Ten visiškai nebėra gyvybės. Visi pastatai sugriauti“, – teigė V. Zelenskis.Pasak Ukrainos lyderio, Japonijos atkurta Hirošima įkvepia jį atstatyti per invaziją sugriautus Ukrainos miestus ir miestelius.„Svajojame atstatyti visus sugriautus mūsų miestus ir kiekvieną kaimą, kuriame po Rusijos atakų nelikę nė vieno namo“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas žurnalistams Hirošimoje sakė, kad Bachmute yra Rusijos karių, bet tvirtino, kad miestas „neokupuotas“.Ukrainos gynybos viceministrė Ganna Malyar sekmadienį teigė, kad Kyjivo pajėgos žengia į priekį „priemiesčiuose iš šonų“, todėl „priešui darosi labai sunku būti Bachmute“.Pasak viceministrės, Ukrainos kariai „pusiau apsupo miestą“. Ukraina vis dar kontroliuoja gyvenamąjį rajoną ir kai kuriuos pramoninius objektus, pridūrė pareigūnė.

JAV prezidentas: Zelenskis užtikrino, kad Ukraina nepuls Rusijos teritorijos naikintuvais F-16Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį užtikrino Jungtinių Valstijų prezidentą Joe Bideną, kad Ukrainos kariuomenė nepuls Rusijos teritorijos JAV pagamintais naikintuvais F-16.„Gavau V. Zelenskio užtikrinimą, kad jie nesinaudos šiais lėktuvais veržtis į Rusijos geografinę teritoriją, tačiau visur Ukrainoje ir jos teritorijoje, kur yra Rusijos kariai, jie galės tai daryti“, – J. Bidenas teigė žiniasklaidai Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Japonijoje.Baltieji rūmai šeštadienį informavo, kad sąjungininkės gali perduoti Ukrainai orlaivius F-16 su sąlyga, kad šalies ginkluotosios pajėgos nenaudos jų smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje.

Pietų Korėja tieks Kyjivui išminavimo įrangą, kitą reikalingą paramąPietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeol sekmadienį pareiškė, kad jo šalis tieks Ukrainai išminavimo įrangą ir kitą reikalingą pagalbą.Pietų Korėjos lyderis tokį pažadą davė tiesiogiai Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, su kuriuo susitiko Hirošimoje, vykstant Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikimui.Remdamasi prezidentūros informacija, Pietų Korėjos žiniasklaida pranešė, kad Seulas skubiai suteiks Kijevui reikalingiausių atsargų, įskaitant išminavimo įrangą ir greitosios pagalbos automobilius kariuomenei.Tai buvo pirmas prezidentų susitikimas nuo tada, kai Rusija prieš beveik 15 mėnesių pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pietų Korėja taiko Rusijai finansines sankcijas, bet nesiunčia Ukrainai Kyjivo prašomos ginkluotės. Jos teikiamą paramą daugiausia sudaro humanitarinė pagalba.Prezidentūra Seule pranešė, kad dvišalio susitikimo metu V. Zelenskis padėkojo Pietų Korėjai už visą iki šiol suteiktą paramą ir palaikymą.Prezidentai taip pat sutarė bendradarbiauti atstatant Ukrainą po karo.

Macronas: Zelenskio dalyvavimas G7 susitikime gali padėti išvengti pasaulio skilimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikisi, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimas Japonijoje vykstančiame septynių stipriausių pramoninių valstybių (G7) susitikime padės tokioms šalims kaip Brazilija ir Indija geriau suprasti Ukrainos padėtį.Komentuodamas tai, kad Prancūzijos vyriausybės lėktuvas nuskraidino V. Zelenskį į Arabų Lygos susitikimą Saudo Arabijoje, o vėliau jį nugabeno į Hirošimą, E. Macronas sakė, kad tai taip pat yra taikos kūrimo ir sprendimų ieškojimo proceso dalis.Bendraudamas su žurnalistais viršūnių susitikimo kuluaruose E. Macronas tvirtino, kad Prancūzijai, nuolatinei Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narei, svarbu, kad V. Zelenskiui suteikta galimybė kalbėti „kelioms pasaulio galingiausioms šalims, kurios kartais susiduria tik su vieninteliu diskursu“.Jis kalbėjo apie būsimą BRICS šalių, t. y. Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos, susitikimą.„Mums tai labai svarbu, nes tai užkerta kelią pasaulio skilimui – į tuos, kurie aiškiai remia Ukrainą, ir tuos, kurie sako, kad remia taiką, kartais nežinodami, ką tiksliai tai reiškia“, – teigė E. Macronas.V. Zelenskis prisijungė prie G7 viršūnių susitikime Hirosimoje vykstančių konsultacijų tarp Vakarų pramoninių valstybių lyderių ir šalių partnerių, įskaitant Indiją ir Braziliją, iš kurių nė viena aiškiai nestojo Kyjivo pusėn Kremliaus režimui įsiveržus į Ukrainą.

Ukrainos prezidentūra: Zelenskis žurnalistams neigė, kad Bachmutas užimtasUkrainos prezidentūros atstovas sekmadienį paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją esą Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Bachmutas atiteko Rusijos kariuomenei.Ukrainos prezidento atstovas spaudai Sergejus Nykyforovas socialinėje žiniasklaidoje pakomentavo V. Zelenskio teiginius žurnalistams Japonijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo metu.„Prezidentas neigė, kad Bachmutas užimtas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė prezidento atstovas spaudai Sergejus Nykyforovas.Jis detalizavo, kad paklaustas, ar Bachmutas tebėra Ukrainos rankose po to, kai Maskva paskelbė užėmusi miestą, V. Zelenskis buvo atsakęs: „Manau, kad ne“.

Bidenas paskelbė apie naują 375 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Hirošimoje paskelbė apie JAV ruošiamą naują ginklų paketą Kijevui. Šią naujieną jis pranešė susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.J. Bidenas sakė, kad paketą sudarys „amunicija, artilerija, šarvuočiai“.Vos prieš parą JAV leido sąjungininkams perduoti Ukrainai modernius naikintuvus F-16.CNN praneša, kad naujasis karinės pagalbos paketas apima ir mokymus Ukrainai. Jo vertė – 375 mln. JAV dolerių.„Jungtinės Valstijos ir toliau daro viską, ką gali, kad sustiprintų Ukrainos gebėjimą gintis“, – teigė J. Bidenas, primindamas savo sprendimą leisti perduoti Ukrainai F-16 naikintuvų ir mokyti ukrainiečius valdyti šiuos orlaivius JAV.„Saugome Ukrainos užnugarį kartu su Didžiojo septyneto šalimis, ir aš pažadu, kad niekur iš čia nesitrauksime“, – pridūrė jis.

Zelenskis: iš Bachmuto nieko nelikoSekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, panašu, patvirtino, kad Ukraina neteko Bachmuto miesto ir pridūrė, kad iš miesto „nieko neliko“.Paklaustas, ar Ukrainos pajėgos laikosi, ar Rusija užėmė miestą, V. Zelenskis aiškaus atsakymo nedavė. Jis pažymėjo, kad „turite suprasti, jog ten nieko nėra“. „Šiandien Bachmutas yra tik mūsų širdyse“, – teigė jis.

Zelenskis susitiko su Kanados premjeru Japonijos mieste Hirošimoje Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Kanados premjeru Justinu Trudeau, praneša Ukrainos prezidentūra.Ukrainos prezidentas ir Kanados premjeras aptarė aktualius dvišalės darbotvarkės klausimus, ypatingą dėmesį skyrė tolesniam bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityje.„Labai vertinu tai, kad draugiška Kanada yra viena iš lyderių, remiančių Ukrainą kovoje su Rusijos agresija. Tačiau dabar mums ir visam pasauliui atėjo kritinis momentas, ir Ukrainai reikia didesnės pagalbos“, – susitikime sakė V. Zelenskis.Ukrainos lyderis informavo Kanados ministrą pirmininką apie padėtį fronte ir galimą jos raidą.V. Zelenskis akcentavo Kanados teikiamos paramos svarbą siekiant išminuoti iš Rusijos okupantų išlaisvintas teritorijas.„Dėkoju už praktinę pagalbą išminavimo srityje ir už tai, kad jūsų vyriausybė ir Kanados gamintojai greitai išnagrinėjo mūsų prašymus“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.Lyderiai taip pat aptarė Ukrainos jaunesniųjų karininkų mokymą pagal Kanados mokymų operaciją UNIFIER. V. Zelenskis įvertino ir Kanados nuosekliai griežtinamas sankcijas Rusijai.Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad svarbu įgyvendinti visus Ukrainos taikos formulės punktus.V. Zelenskis taip pat daug dėmesio skyrė Ukrainos euroatlantinei integracijai. Jis pažymėjo, kad liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime turėtų būti priimti konkretūs sprendimai dėl Ukrainos narystės Aljanse ir duoti aiškūs signalai, kad šalis taps NATO nare.

Popiežius paprašė Italijos kardinolo vykdyti Ukrainos karo taikos misijąPopiežius Pranciškus pavedė Bolonijos arkivyskupui ir Italijos Vyskupų konferencijos pirmininkui kardinolui Matteo Zuppi vadovauti taikos misijai, skirtai spręsti karo Ukrainoje klausimus, pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.Misija siekiama prisidėti prie „įtampų mažinimo Ukrainos konflikte, tikintis, kad tai gali pradėti taikos kelius, kurių Šventasis Tėvas niekada neapleido“, šeštadienį žurnalistams perdavė biuro direktorius Matteo Bruni savo pranešime.Pareiškime priduriama, kad Vatikanas vis dar aiškinasi, kaip ir kada Zuppi imsis misijos.

Rusai apšaudė Torecko miestą sužeisti 5 žmonėsRusijos okupantai apšaudė Torecko miestą. Per apšaudymą buvo sužeisti 5 žmonės, rašo „Unian“.Tai paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavelas Kirilenka. „Gradais rusai apėmė praktiškai visą miestą. Nukentėjo gyvenamieji pastatai ir kiti civiliniai objektai, ypač ligoninė“, – detales atskleidė jis.Pasak P. Kirilenkos, tarp sužeistųjų yra 11 metų vaikas. Visiems nukentėjusiesiems suteikta medicininė pagalba, jų būklė patenkinama.„Dar kartą pabrėžiu: nerizikuokite savo gyvybe ir sveikata! Evakuokite! Priešakinėse teritorijose būti civiliams itin pavojinga“, – ragino P. Kirilenka.Okupantai nuolat apšaudo priešakinės linijos gyvenvietes Donecko srityje. Dažnai vyksta į Torecko miestą. Taigi, gegužės 11 d., apšaudydami miestą, buvo sužeisti 9 žmonės. Tarp sužeistųjų buvo visa šeima – tėvai ir jų sūnus.https://t.me/pavlokyrylenko_donoda/8056

G7: Michelis žada Zelenskiui veiksmingas sankcijas Rusijai ir tolesnę ilgalaikę pagalbąEuropos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tolesnę ES paramą Ukrainai kovojant su Rusijos invazija.Ch. Michelis kalbėjosi su V. Zelenskiu šeštadienį Japonijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo kuluaruose.„ES kartu su G-7 partneriais taikys sankcijas visiems Rusijos ekonomikos komponentams, siekdama užtikrinti Putino karo mašinos žlugimą“, – sakė Ch. Michelio atstovas spaudai Barendas Leytsas.Ch. Michelis taip pat pasisako už tai, kad būtų parengtas daugiametis finansinės pagalbos Ukrainai planas, pažymėjo atstovas spaudai. Toks projektas liudytų ilgalaikį Europos Sąjungos įsipareigojimą Ukrainai šiame neteisėtame Rusijos vykdomame kare.Ch. Michelis taip pat pagyrė V. Zelenskį už pastarojo meto teismų reformas Ukrainoje ir jo pastangas kovoje su korupcija. Ukraina šiuo metu siekia įstoti į ES.

Zelenskis Japonijoje susitiko su MacronuŠeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo darbo vizitą Japonijoje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, su darbo vizitu lankydamasis Japonijoje, kur dalyvavo G-7 viršūnių susitikime, susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijai už svarbius sprendimus dėl karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai“, – praneša prezidento kanceliarija.V. Zelenskis pažymėjo Prancūzijos paramos naikintuvų koalicijai ir šalies dalyvavimo Ukrainos pilotų apmokymo misijoje svarbą.Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad prioritetas yra įgyvendinti Ukrainos „Taikos formulę“ ir į šį procesą įtraukti kuo daugiau valstybių.Jis informavo Prancūzijos prezidentą apie savo vaisingą vizitą Arabų lygos viršūnių susitikime.V. Zelenskis padėkojo E. Macronui už tai, kad pradėti įgyvendinti susitarimai,  pasiekti jo gegužės 13 d. vizito Prancūzijoje metu, ir tęsiamas bendradarbiavimas gynybos srityje.Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Japonijoje, susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku ir Indijos premjeru Narendra Modi.

Scholzas ir Zelenskis susitinka Hirošimoje: „Visada malonu“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitiko antrą kartą per savaitę šeštadienį Japonijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.Beveik prieš savaitę O. Scholzas priėmė V. Zelenskį per trumpą vizitą Berlyne. Abu pasaulio lyderiai vėl susitiko šeštadienio vakarą Hirošimos viešbutyje „Grand Prince“, kuriame vyksta aukščiausiojo lygio susitikimas.„Malonu jus matyti, taigi susitinkame gana dažnai“, – į V. Zelenskį kreipėsi O. Scholzas. „Visada malonu“, – atsakė V. Zelenskis.Abu lyderiai kalbėjosi apie 20 minučių viešbučio 22-ajame aukšte. O. Scholzas ir V. Zelenskis pirmą kartą viešai neoficialiai kreipėsi vienas į kitą vardais.V. Zelenskis netikėtai į Hirošimą atskrido šeštadienio popietę, kur dalyvauja G-7 viršūnių susitikime po to, kai JAV leido perduoti Ukrainai pažangius karo lėktuvus.

JAV kelia sąlygą dėl F-16 naikintuvų perdavimo UkrainaiJungtinės Valstijos gali perduoti Ukrainai orlaivius F-16 su sąlyga, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenaudos jų smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje. Atitinkamą pareiškimą padarė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, praneša Baltieji rūmai.Jis pažymėjo: ukrainiečiai ne kartą teigė, kad yra  pasirengę laikytis šių reikalavimų, ir JAV mato, kad Ukraina jų laikosi. Jungtinės Valstijos nesudaro sąlygų išpuoliams prieš Rusijos teritoriją ir jų neremia.  J. Sullivanas pridūrė, kad priėmus sprendimą aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais nustatys, kada lėktuvai bus pristatyti, kas ir kiek jų pristatys.„Įvykdėme tai, ką pažadėjome. Ukrainai suteikėme tai, ko jai reikia, remdamiesi glaudžiomis konsultacijomis tarp mūsų ir jų kariškių. Dabar pradedame diskusijas dėl to, kaip patobulinti Ukrainos karines oro pajėgas, kurios yra mūsų ilgalaikio įsipareigojimo Ukrainos savigynai dalis“, – pabrėžė jis.Kaip pranešama, JAV prezidentas Joe Bidenas patikino Didžiojo septyneto (G–7) lyderius, kad Jungtinės Valstijos rems pastangas apmokyti ukrainiečių pilotus naudotis vakarietiškais orlaiviais, įskaitant F-16 naikintuvus.Remiantis Vakarų žiniasklaidos informacija, kiek anksčiau JAV administracija aiškiai leido suprasti Europos sąjungininkams, kad JAV netrukdys jiems tiekti Ukrainai naikintuvus F-16.Ukraina ilgą laiką siekė gauti pažangių naikintuvų, ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą juos perduoti vadino istoriniu.

Rusija tęsia Ukrainos miestų apšaudymąRusija toliau tęsia Ukrainos miestų apšaudymą panaudodama artilerijos sistemas, lėktuvus ir minosvaidžius, o jų metu nukentėjo Ukrainos civiliai praneša „Ukrinform“.Viename Chersono regiono kaimų traktorius užvažiavo ant rusų paliktos minos, o jo 48 metų vairuotojas patyrė daugybinius sužalojimus dėl skeveldrų sprogimo metu. Jam buvo suteikta pagalba, bet jis atsisakė gultis į ligoninę.Rusai Charkivo regiono gyvenvietes praeitą parą apšaudė 21 kartą. Per juos žuvo vienas Ukrainos gyventojas, o dar vienas buvo sužalotas. Charkivas, Kupianskas ir Čuhuivas buvo bombarduojami artilerija ir minosvaidžiais, bei panaudojus lėktuvus.Dar 9 civiliai nukentėjo kai Rusijos lėktuvai ir artilerija bombardavo Zaporižios regioną. Vienas iš jų sunkiai sužalotas per oro antskrydį prieš Mala Tokmačkos kaimą. Per parą rusai surengė iš viso 92 smūgius prieš 12 Zaporižios regiono gyvenviečių.Ankstyvą šeštadienio rytą rusai paleido raketas į Slovianską, kur sunaikino vieną namą, o dar 9 apgadino. Vuhledaro miestą rusai bombardavo vieną kartą pasitelkę karo lėktuvą ir 21 kartą apšaudė jį artilerija. Bohojavlenkoje buvo apgadinti du namai, Prečystivka apšaudyta keturiskart, o Novoukrainka – tris.Per Rusijos vykdomus apšaudymus du žmonės žuvo Časiv Jare, o vienas buvo sužalotas Torecke. Nykyforivkoje prie Soledaro rusai apgadino 13 namų.Dar du žmonės žuvo Chersono regione kai rusai smogė Beryslavui. Vyras ir moteris žuvo artilerijos sviediniui pataikius į nuosavą namą. Dar vienas Chersono gyventojas buvo sužalotas rusams apšaudžius Kindijką.Be to, šeštadienio naktį Rusija į Ukrainos sostinę Kyjivą paleido 18 Irano gamybos dronų „kamikadzių“ „Shahed-136/131“. Juos visus numušė ukrainiečių pajėgos, tačiau krentančios bepiločių orlaivių skeveldros apgadino keturis daugiabučius Dniprovskio rajone. Ugniagesiai užgesino vieno užsidegusio gyvenamojo pastato stogą. Žmonės per dronų ataką nenukentėjo.

Ukraina neigia Prigožino kalbas apie Bachmuto užėmimąRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad jo kovotojai užėmė Bachmuto miestą, tačiau jo kalbas paneigė Ukrainos gynybos ministerija, praneša „Unian“.Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar paskelbė, kad Ukrainiečių pajėgos kontroliuoja tam tikrus Bachmuto pramoninius ir infrastruktūros objektus bei gyvenamuosius namus.„Bachmute vyksta įnirtingi mūšiai. Situacija kritinė, tačiau mūsų kariai ginasi rajone „Litak“, – sakė H. Maliar.Visišką Bachmuto užėmimą paneigė ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupės atstovas Serhijus Čerevatas.„Tai netiesa. Mūsų pajėgos tęsia mūšius Bachmute“, – jis sakė naujienų agentūrai „Reuters“.

Indija pažadėjo paramą UkrainaiŠeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Japonijoje susitiko su Indijos premjeru Narendra Modi, kuris pažadėjo visokeriopą paramą. Valstybių lyderiai Hirošimoje dalyvauja Didžiojo septyneto (G7) viršūnių suvažiavime, praneša AFP.Abiejų politikų susitikimas įvyko pirmą kartą po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, o Indija vengė kritikuoti Rusijos veiksmus.„Labai gerai suprantu jūsų skausmą ir Ukrainos žmonių skausmą“, – pareiškė N. Modi pažadėdamas Indijos ir savo asmeninę pagalbą sprendžiant karinį konfliktą su Rusija.Vėliau V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė padėkojęs Indijai už jos paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenumui, ypač tarptautinėse organizacijose.Ukrainos prezidentas taip pat dėkojo už Indijos humanitarinę pagalbą ir pakvietė šalį prisidėti įgyvendinant „Ukrainos taikos formulę“.V. Zelenskis netikėtai į Hirošimą atskrido šeštadienio popietę, kur dalyvauja G7 viršūnių susitikime po to, kai JAV leido perduoti Ukrainai pažangius karo lėktuvus.

Rusija per parą Bachmute prarado beveik 100 kareiviųPastarąją parą Bachmute įvyko 17 susirėmimų tarp Ukrainos karių ir rusų okupantų, praneša „Ukrinform“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupės atstovas Serhijus Čerevatas paskelbė, kad per parą Bachmute buvo nukauti 92 Rusijos kareiviai, o 156 – sužeisti.Be to, ukrainiečiai sunaikino du priešo šarvuočius, 5 artilerijos pabūklus, savaeigę artilerijos sistemą „Gvozdika“ ir 13 amunicijos sandėlių.S. Čerevatas pabrėžė, kad Bachmutas šiuo metu tebėra pagrindinis Rusijos taikinys, o jame veikia ne tik „Wagner“ samdiniai, bet Rusija ėmė ten siųsti ir desantininkus bei motorizuotų šaulių vienetus bei intensyviai apšaudo Ukrainos pozicijas.Per parą Rusijos artilerija ukrainiečių gynybines pozicijas apšaudė 414 kartų.Paklaustas, kodėl Rusijos propagandininkai ėmė aktyviai skleisti dezinformaciją apie neva užimtą Bachmuto miestą, Ukrainos kariuomenės atstovas pažymėjo, kad rusai tokios informacinės atakos ėmėsi nes jau daugiau nei 9 su puse mėnesio nesugeba užimti šio miesto, bet nori parodyti bent kokią nors pergalę.Jis taip pat sakė, kad ukrainiečių kariai yra Bachmuto pietvakarinėje dalyje ir neleidžia priešui užimti ukrainiečių pozicijų.

Ukrainos prezidentas susitiko su Indijos premjeruUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį atvyko į Didžiojo septyneto (G7) valstybių viršūnių susitikimą Hirošimoje, Japonijoje, kur taip pat susitiko su Indijos premjeru Narendra Modi.Naujienų agentūra „Ukrinform“ praneša, kad tai pirmasis judviejų susitikimas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m.V. Zelenskis į Japonijoje vykstantį G7 viršūnių susitikimą atvyko anksčiau šeštadienį po to, kai JAV pritarė pažangių naikintuvų perdavimui Ukrainai.Prieš tai Hirošimoje įvyko V. Zelenskio susitikimai su Italijos premjere Giorgia Meloni ir Jungtinės Karalystės premjeru Rishi Sunaku.

Zelenskis Japonijoje susitiko su JK premjeruJaponijoje įvyko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Rishi Sunako susitikimas, praneša „Ukrinform“.„Darbo vizito į Japoniją metu, kur jis dalyvauja Didžiojo septyneto (G7) valstybių viršūnių susitikime, Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Jungtinės Karalystės premjeru Rishi Sunaku“, – sakoma prezidentūros išplatintame pranešime.Ukrainos lyderis JK vyriausybės vadovui padėkojo už šalies lyderystę siekiant sukurti „tarptautinę koaliciją“, kuri perduotų vakarietiškus naikintuvus Ukrainai.Politikai taip pat aptarė tolesnį susitarimų įgyvendinimą, kurie buvo priimti V. Zelenskio vizito į JK metu gegužės 14 d.V. Zelenskis ir R. Sunakas apsikeitė nuomonėmis apie dvišalių santykių tarp Ukrainos ir JK plėtojimą, ir suderino pozicijas prieš Ukrainos lyderio dalyvavimą G7 viršūnių susitikime.Tai pirmasis Ukrainos prezidento vizitas į Japoniją po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasarį.

Per Rusijos agresiją žuvo ar buvo sužeisti 1 462 ukrainiečiai vaikaiNuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo ar buvo sužeisti 1 462 ukrainiečiai vaikai, praneša „Ukrinform“.Ukrainos generalinė prokuratūra socialiniame tinkle „Telegram“ šeštadienį paskelbė, kad 482 ukrainiečiai vaikai žuvo, o 980 buvo sužeisti per Rusijos agresiją prieš Ukrainą nuo 2022 vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 20 d.Šie skaičiai dar negalutiniai ir yra atnaujinami gaunant informaciją iš vietovių kur vyksta kovos ir iš laikinai okupuotų bei jau išlaisvintų teritorijų.Daugiausiai vaikų žuvo ar buvo sužaloti Donecko (459), Charkivo (277), Kyjivo (128), Chersono (102), Zaporižės (91), Mykolajivo (89), Černyhivo (70), Dniepropetrovsko (70) ir Luhansko (66) srityse.

JK žvalgyba: Rusija nusiuntė kelis batalionus į BachmutąJungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, per pastarąsias keturias dienas Rusija veikiausiai permetė kelis batalionus, kad sustiprintų savo pozicijas Bachmuto sektoriuje, praneša „Ukrinform“.Tokią informaciją socialiniame tinkle „Twitter“ atskleidė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Naujausi JK žvalgybos duomenys rodo, kad tokių veiksmų Rusija ėmėsi po to, kai Ukraina gegužės viduryje pasiekė taktinę pažangą flanguose prie Bachmuto ir viešai suabejojo Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ ryžtu tęsti kovas šiame sektoriuje.Pasak britų, Rusija Ukrainoje laiko sąlyginai nedaug į kautynes neįsitraukusių kovinių vienetų, todėl šis perdislokavimas yra ganėtinai svarus Rusijos vadovybės žingsnis.Britų žvalgyba mano, kad Rusijos vadovybei Bachmuto užėmimas išlieka svarbiausiu tikslu netolimoje ateityje, kuris leistų tai pateikti, kaip kažkokią sėkmę kare.Taip pat pranešama, kad gegužės 19 d. įvyko daugiau nei 80 susirėmimų tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų ties Lymanu, Bachmutu, Marinkos, Avdijivkos ir Šachtarskės.

Didysis septynetas ragina Kiniją „spausti Rusiją“, kad ši nutrauktų karą prieš UkrainąDidžiojo septyneto valstybės (G7) – Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija ir Vokietija – ragina Kiniją „spausti Rusiją“, kad pastaroji nutrauktų karą Ukrainoje ir išvestų savo pajėgas, praneša naujienų agentūra dpa.Tokios mintys išsakytos komunikate, kuris buvo priimtas šeštadienį per G7 viršūnių susitikimą Hirošimoje, Japonijoje.Dokumente Kinija raginama „remti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką, kuri būtų grįsta teritoriniu vientisumu ir Jungtinių Tautų Chartijos principais ir tikslais, įskaitant tiesioginį dialogą su Ukraina“.Iki šiol Kinija ne tik nepasmerkė Rusijos agresijos, bet ir parėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.Tuo pačiu metu G7 atmetė bet kokias vienašališkas Kinijos pretenzijas Taivanui ar bandymus pakeisti esamą status quo naudojant jėga ir prievartą.„Patvirtiname taikos ir stabilumo abiejose Taivano sąsiaurio pusėse svarbą kaip būtiną tarptautinės bendruomenės saugumo ir klestėjimo sąlygą“, – rašoma dokumente.G7 valstybės pabrėžė, kad jų pagrindinės pozicijos dėl Taivano ir „vienos Kinijos“ principo nesikeičia. Šalys paragino nesutarimus tarp Kinijos ir Taivano spręsti taikiai.Remiantis „vienos Kinijos“ principu, Pekinas pripažįstamas vienintele Kinijos valdžia. Komunistų vadovybė Pekine Taivaną laiko Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) dalimi ir grasina užimti salą jėga. Tuo metu Taivanas, oficialiai Kinijos Respublika, daugiau nei septynis dešimtmečius yra valdomas demokratiškai ir nepriklausomai nuo KLR.Didžiojo septyneto šalių požiūriu, KLR teritorinės pretenzijos Pietų Kinijos jūroje neturi jokio teisinio pagrindo. G7 taip pat smerkia Kinijos vykdomą militarizaciją regione ir primena, kad 2016 m. tarptautinis arbitražo teismas Hagoje Kinijos teritorines pretenzijas pripažino neteisėtomis ir tai buvo teisiškai įpareigojantis sprendimas, kurį Kinija iki šiol ignoruoja.Kinija siekia kontroliuoti beveik visą Pietų Kinijos jūrą, įskaitant strategiškai svarbias ir gamtinių išteklių gausias teritorijas į kurias pretenduoja Indonezija, Malaizija ir Filipinai. G7 išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl padėties tiek Pietų, tiek Rytų Kinijos jūroje, dėl kurios Kinija taip pat nesutaria su Japonija.

Zelenskis atvyko į G7 valstybių susitikimą JaponijojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Didžiojo septyneto valstybių (G7) vadovų susitikimą Japonijoje, informuoja naujienų agentūra dpa.Japonijos televizija NHK nufilmavo, kaip į Hirošimos oro uostą atskrenda Ukrainos lyderio lėktuvas.„Japonija. G7. Svarbus susitikimas su Ukrainos partneriais ir draugais. Saugumas ir sustiprintas bendradarbiavimas vardan mūsų pergalės. Taika priartės šiandien“, – V. Zelenskis rašė socialiniame tinkle „Twitter“.Anksčiau manyta, kad Ukrainos prezidentas G7 viršūnių susitikime dalyvaus nuotoliniu būdu, bet penktadienį pranešta, kad jis atvyks į Japoniją.Rusijos karas prieš Ukrainą yra viena svarbiausių temų Hirošimoje surengtame renginyje.Didįjį septynetą sudaro Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija bei Vokietija.

Rusija Ukrainoje neteko daugiau nei 202 tūkst. kareiviųRusija Ukrainoje neteko apie 202 430 kareivių nuo plataus masto įsiveržimo pradžios 2022 m. vasario 24 d., informuoja „Unian“.Per parą ukrainiečiai nukovė 670 okupantų. Tokius duomenis šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Pastarąją parą ukrainiečiai taip pat sunaikino 5 Rusijos šarvuočius, 4 tankus, 19 artilerijos sistemų, 6 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 32 dronus, 20 automobilių ir autocisternų bei 4 specialiosios technikos vienetus.Nuo plataus masto įsiveržimo pradžios Ukraina sunaikino 3 781 Rusijos tanką, 7 382 šarvuočius, 3 229 artilerijos sistemas, 564 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 325 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 308 lėktuvus, 294 sraigtasparnius, 2 801 droną, 1 011 sparnuotųjų raketų, 18 laivų ir katerių, 6 103 transporto priemones ir 423 specialiosios technikos vienetus.

JAV pritaria naikintuvų F-16 perdavimui UkrainaiJAV leis Vakarų sąjungininkams tiekti Ukrainai pažangius naikintuvus, įskaitant JAV pagamintus lėktuvus F-16, praneša BBC.Prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas sako, kad JAV lyderis informavo Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovus apie šį sprendimą penktadienį Japonijoje vykusio susitikimo metu. Pasak prezidento patarėjo, JAV kariuomenė apmokys ukrainiečių lakūnus pilotuoti vakarietiškus karo lėktuvus.Ukraina ilgą laikė siekė gauti pažangių naikintuvų, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą juos perduoti vadino istoriniu.JAV teisiškai privalo patvirtinti sąjungininkų įsigytos amerikietiškos karinės technikos reeksportą. Tai leis kitoms valstybės perduoti Ukrainai savo turimus universalius karo lėktuvus F-16.„Per kelis pastaruosius mėnesius mes ir mūsų sąjungininkai bei partneriai akcentavome karių rengimą ir tokių karinių sistemų perdavimą Ukrainai, kurios reikalingos vykdant puolimo operacijos šį pavasarį ir vasarą. Mes įgyvendinome, ką pažadėjome“, – J. Sullivanas sakė žurnalistams Hirošimoje, Japonijoje.„Dabar perėjome prie diskusijų dėl to, kaip sustiprinti Ukrainos karines oro pajėgas nes tai yra mūsų ilgalaikių įsipareigojimų Ukrainos gynybai dalis. Ateinančiais mėnesiais vykstant pilotų rengimui bendradarbiausime su sąjungininkais, kad nuspręstume, kada lėktuvai bus perduoti, kas juos perduos ir kiek“, – pridėjo jis.Prezidentas V. Zelenskis anksčiau sakė, kad vakarietiški naikintuvai itin sustiprintų Ukrainos karines oro pajėgas. Jis rengiasi G7 susitikimo metu Japonijoje aptarti praktinį šio plano įgyvendinimą. Į susitikimą jis atvyks sekmadienį.Tačiau BBC kalbinti aukšto rango JAV pareigūnai anksčiau išreiškė abejones ar Vakarų tiekiami naikintuvai dramatiškai pakeistų karo eigą nes daug didesnėms Rusijos karinėms oro pajėgoms ir taip sunkiai sekasi pasiekti pranašumą ore, o ant žemės dislokuotas tankus oro gynybos sistemų tinklas.Tačiau JAV prezidento patarėjas J. Sullivanas žurnalistams teigė, kad JAV perduoda ginkluotę Ukrainai tada, kai jos reikia mūšio lauke, o sprendimas tiekti pažangius naikintuvus rodo, kad karas pereina į naują fazę.„Perdavėme viską, ką žadėjome perduoti, kad Ukraina atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje galėtų pasiekti pažangą mūšio lauke vykdydama kontrpuolimą. Dabar atėjo laikas žiūrėti toliau ir nuspręsti, ko Ukrainai reikės ateityje, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos“, – sakė jis.Nors JAV sprendimas dėl naikintuvų yra svarbus, tačiau pilotų rengimas valdyti naikintuvus F-16 užtruks. Šiuo metu Ukraina turi daugiau pilotų nei naikintuvų, bet net ir patyrusiems lakūnams gali prireikti iki 4 mėnesių norint įgusti valdyti naujus lėktuvus.JAV sprendimui jau pritarė Nyderlandai, Belgija, Danija ir Jungtinė karalystė, nors pastaroji F-16 naikintuvų neturi.Danija teigia dabar galėsianti rengti ukrainiečių pilotus, bet nepatvirtino, kad perduos kiek nors iš savo 40 turimų F-16 naikintuvų, iš kurių 30 yra naudojami.Skaičiuojama, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžioje pastaroji turėjo 120 karo lėktuvų, daugiausiai sovietinių laikų senesnių naikintuvų MiG-29 ir Su-27. Tačiau ukrainiečiai sako, kad jiems reiktų iki 200 naikintuvų, kad galėtų prilygti Rusijos galiai ore. Manoma, kad Rusijos oro pajėgos yra 5 ar 6 kartus didesnės nei Ukrainos.Prezidentas V. Zelenskis jau anksčiau prašė perduoti naikintuvų F-16, sukurtų 8-ajame XX a. dešimtmetyje ir galinčių atakuoti taikinius ore ir ant žemės.Nors dabar šiuos lėktuvus pakeitė modernūs F-35, tačiau ekspertai sako, kad pažangūs naikintuvai, tokie kaip F-16, padėtų ukrainiečiams smogti toliau nuo fronto linijos esančioms rusų pajėgoms.

Baltieji rūmai: Bidenas Hirošimoje susitiks su ZelenskiuCNN praneša, kad JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas patvirtino, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyvai dalyvaus G7 aukščiausiojo lygio susitikime Hirošimoje, Japonijoje, ir ten susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Kyjivas atrėmė dar vieną Rusijos dronų atakąUkrainos oro gynyba numušė naktį iš penktadienio į šeštadienį Kyjivą puolusius Rusijos bepiločius orlaivius, bet krentančios nuolaužos sukėlė žalos sostinėje, praneša AFP.„Šiąnakt agresorius vėl įvykdė masinę dronų ataką. Mūsų oro gynybos pajėgos sunaikino visus užfiksuotus taikinius. Smūgis prieš Kyjivą nepavyko!“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Kyjivo civilinės ir karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.Anot jo, krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą gyvenamajame name Darnickio rajone, bet jis užgesintas ir nukentėjusių nebuvo. Nuolaužos taip pat padarė žalos dar trijuose miesto rajonuose, bet žinių, kad kas nors nukentėjo, nėra.S. Popko pažymėjo, kad tai jau 11 Rusijos išpuolis prieš Ukrainos sostinę gegužės mėnesį.Ukrainos kariuomenė naktį patvirtino, kad bepiločiai orlaiviai skrido link Kyjivo regiono. Pranešta apie sprogimus virš Kyjivo ir Černyhivo, miesto už daugiau nei 100 km į šiaurės rytus nuo Ukrainos sostinės, kur veikė oro gynybos pajėgos.

Ukrainos pareigūnas nepatvirtino pranešimų, kad sistema „Patriot“ numušė Rusijos naikintuvąUkrainos oro pajėgos kol kas nepatvirtino CNN informacijos, kad esą oro gynybos sistema „Patriot“ numušė Rusijos naikintuvą.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovu Jurijumi Ihnatu.„Mes to neskelbėme. Kai ką nors numušame, pranešame apie tai savo puslapyje. Mūsų infografikoje pasirodo lėktuvėliai ar sparnuotosios raketos. Mes to neskelbėme, vadinasi, tai paskelbs kažkas kitas“, – sakė pareigūnas.Portalas primena, jog anksčiau CNN, remdamasis Pentagono ir Kongreso atstovais, pranešė, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė Rusijos lėktuvą, naudodamos oro gynybos sistemą „Patriot“. Kol kas ši informacija nepatvirtinta.„rbc.ua“ taip pat pažymi, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos jau numušė septynias Rusijos raketas „Kinžal“. Manoma, kad Rusijos armija turi 80 šio tipo raketų.

Maliar: Bachmute mūsų kariuomenės judėjimas į priekį šiek tiek sulėtėjo Bachmuto kryptimi tęsiasi įnirtingi mūšiai, rusai toliau atakuoja didžiulių nuostolių kaina, mūsų kariai Bachmute išlaiko pozicijas „Lėktuvo“ rajone. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, praneša „Interfax-Ukraina“.„Priešas negali nugalėti kokybe, todėl stengiasi tai padaryti kiekybe. Pavyzdžiui, jis keliais tūkstančiais padidino savo kariškių skaičių Bachmuto kryptimi ir mėgina išnaudoti sunkiosios artilerijos bei paleistų  sviedinių kiekio pranašumą", – parašė ji „Telegram“ kanale.Kaip pažymėjo H. Maliar, Rusijos kariuomenė toliau atakuoja, patirdama didelių nuostolių, "kurie yra nepalyginamai didesni už mūsų nuostolius“. „Bachmute jie paverčia pastatus pelenais, palieka tik pamatus, kurių neįmanoma ginti. Mūsų kariai Bachmute išlaiko pozicijas „Lėktuvo“ rajone, kuris yra vakarinėje miesto dalyje“, - sakė pareigūnė.Pasak jos, Bachmuto priemiesčiuose šiandien "mūsų kariuomenės judėjimo į priekį tempas šiek tiek sulėtėjo, bet priešui nepavyksta susigrąžinti  prarastų pozicijų, mūsų kariai atremia visas priešo atakas šia kryptimi".„Bachmuto gynėjai atlieka savo karines užduotis: naikina priešą, mažina jo puolamąjį potencialą, laimi laiko kitiems suplanuotiems veiksmams“, – apibendrino Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja.

Zelenskis pasveikino JAV sprendimą paremti „naikintuvų koaliciją“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino „istorinį“ JAV lyderio Joe Bideno sprendimą, kad jo šalis rems pažangių karo lėktuvų pristatymą Kyjivui ir Ukrainos lakūnų mokymą, J. Bidenas tai sakė Didžiojo septyneto (G7) lyderiams.„Džiaugiuosi istoriniu Jungtinių Amerikos Valstijų ir (JAV prezidento) sprendimu paremti tarptautinę naikintuvų koaliciją. Tai labai sustiprins mūsų kariuomenę danguje“, – tviteryje parašė V. Zelenskis.

Rusija dar kartą neleido aplankyti sulaikyto JAV žurnalistoPenktadienį Maskva pranešė dar kartą atmetusi JAV prašymą aplankyti sulaikytą JAV žurnalistą Evaną Gershkovichių, tai padaryta Vašingtonui atsisakius išduoti vizas Rusijos žurnalistams.„JAV ambasados Maskvoje prašymas dėl konsulinio vizito pas žurnalistą Evaną Gershkovichių, suimtą už šnipinėjimą, dar kartą atmetamas“, – pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.Ministerijos teigimu, toks sprendimas priimtas „atsakant į JAV atsisakymą išduoti vizas Rusijos žurnalistams“, praėjusį mėnesį turėjusiems lydėti užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke.

Rusija uždraudė atvykti 500 JAV piliečių, įskaitant ObamąPenktadienį Rusija paskelbė uždraudusi atvykti į šalį 500 amerikiečių, įskaitant buvusį prezidentą Baracką Obamą, taip ji reagavo į Vašingtono įvestas sankcijas.„Atsakydami į antirusiškas sankcijas, kurias nuolat taiko Bideno administracija (...) atvykti į Rusijos Federaciją uždrausta 500 amerikiečių“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad tarp sąraše esančių asmenų yra ir B. Obama.

JAV ir sąjungininkės planuoja Ukrainai tiekti lėktuvus F-16Atsižvelgdamas į anksčiau pateiktus pranešimus, kad Joe Bidenas pritarė planams apmokyti ukrainiečių pilotus naudotis JAV pagamintais naikintuvais F-16, aukšto rango pareigūnas dabar sakė, kad JAV ir jų sąjungininkai kada nors planuoja tiekti lėktuvus Ukrainai.Pareigūnas sakė „Skynews“ seseriniam tinklui „NBC News“, kad šis žingsnis yra dalis pastangų sustiprinti ilgalaikį Ukrainos saugumą.Jie taip pat pažymėjo, kad F-16 nebūtinai bus iš JAV.Kol kas neaišku, kada Ukraina gaus F-16 ir iš kokių šalių jie bus atvykę.„Diskusijos apie Ukrainos oro pajėgų tobulinimą atspindi mūsų ilgalaikį įsipareigojimą Ukrainos savigynai“, – sakė aukšto rango administracijos pareigūnas.Mokymai, pasak pareigūno, „vyks už Ukrainos ribų, vietose Europoje ir jiems baigti prireiks mėnesių“.

Žiniasklaida: „Vagner“, nepaisant sankcijų, sugebėjo nusipirkti 20 tūkst. apsauginių šalmų KinijojeBendrovės, susijusios su „Vagner“ samdinių grupės įkūrėju, ir toliau sėkmingai apeina Vakarų sankcijas, teigia „Financial Times“ tyrimas.Visų pirma, „Vagner“ fronto kompanija praėjusių metų pabaigoje iš Kinijos nusipirko dešimtis tūkstančių apsauginių šalmų, o Jevgenijus Prigožinas verbavo kalinius karui Ukrainoje.Su „Wagner“ susijusi Rusijos bendrovė „Broker Expert“ praėjusių metų lapkritį ir gruodį iš nedidelės Kinijos bendrovės „Hangzhou Shinerain Import And Export Co“ nusipirko 20 000 polimerinių šalmų. Kinijos bendrovė teigia, kad jie skirti žaidimams.J. Prigožinas pakomentavo „Financial Times“ tyrimą, sakydamas, kad niekada negirdėjo šių kompanijų pavadinimų, ir pasiūlė atsiųsti maišą su savo nešvariais skalbiniais.„Financial Times“ taip pat nustatė, kad bendrovės, kurias J. Prigožinas naudojo operacijoms Afrikoje remti, ir toliau laisvai eksportavo ir importavo prekes per tarptautines rinkas, nepaisant daugybės Vakarų sankcijų.

Joe Bidenas palaiko idėją mokyti Ukrainos pilotus naudoti F-16JAV prezidentas Joe Bidenas per Septynių šalių grupės viršūnių susitikimą Hirošimoje sąjungininkams sakė, kad pritaria sprendimui mokyti Ukrainos pilotus naudotis amerikietiškais naikintuvais F-16. Apie tai praneša AP ir CNN, remdamosi savo šaltiniais.„Tie, kurie kalbėjo su mumis su anonimiškumo sąlyga apie J. Bideno privačius pokalbius su sąjungininkais, sakė, kad jis paskelbė, jog patvirtino mokymus, kurie greičiausiai vyks Europoje artimiausiais mėnesiais“, – rašo AP.Pasak agentūros pašnekovų, J. Bidenas G7 lyderiams sakė, kad sprendimas, kada ir kiek F-16 bus perduota Ukrainai, kurios šalys juos perduos, taip pat bus priimtas artimiausiais mėnesiais – kol pilotai bus mokomi.Apie ketinimą išmokyti Ukrainos pilotus skraidyti F-16 anksčiau paskelbė Didžioji Britanija, Prancūzija ir Nyderlandai. Šios šalys kuria „naikintuvų koaliciją“, kurios tikslas – aprūpinti Ukrainą šiuolaikiniais Vakarų koviniais orlaiviais.CNN penktadienį pranešė žinanti, kad Joe Bideno administracija Ruropos sąjungininkams aiškiai pasakė, jog Jungtinės Valstijos leis jiems eksportuoti amerikiečių pagamintus naikintuvus F-16 į Ukrainą.

Medvedevas: 2023 m. Rusija užverbavo daugiau nei 100 tūkst. kareiviųŠiais metais į Rusijos kariuomenę įstojo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, penktadienį pranešė buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Maskvai ieškant savanorių savo puolimui Ukrainoje.Pastaraisiais mėnesiais Maskva vykdo agresyvią verbavimo kampaniją, ypač netylant kalboms, kad po kelis mėnesius trukusios aklavietės Rytų Ukrainoje Kyjivas rengiasi puolimui.„Nuo sausio 1 iki gegužės 19 d. į ginkluotųjų pajėgų gretas pagal sutartis ir į savanorių junginius priimta 117 400 žmonių“, – sakė D. Medvedevas, jis dabar yra Kremliaus saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas. D. Medvedevo teigimu, Rusijos pareigūnai ir toliau verbuoja kareivius pagal sutartis.Rugsėjo mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę“ karinę mobilizaciją, pirmąją Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai sukėlė šoką, dešimtys tūkstančių žmonių puolė bėgti iš šalies. Maskva nenori skelbti antrosios mobilizacijos, verčiau renkasi viešųjų ryšių kampaniją, tikėdamasi suvilioti rusus finansinėmis paskatomis. Valdžia neatskleidė savo tikslo, bet, įvairiais skaičiavimais, galimai mėgina užverbuoti 400 tūkst. savanorių.Gynybos ministras Sergejus Šoigu gruodį pareiškė, kad kovinį personalą būtina padidinti iki 1,5 milijono.Rusijos valdžia taip pat neskelbia Ukrainoje patiriamų nuostolių, nors rugsėjį Gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainoje žuvo beveik 6000 Rusijos kareivių. Vakarų vertinimais, žuvo ir buvo sužeista apie 150 tūkst. Rusijos ir maždaug tiek pat Ukrainos karių.

Rusija įtraukė TBT prokurorą Khaną į ieškomų asmenų sąrašąRusijos valdžia įtraukė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokurorą Karimą Khaną į „ieškomų“ asmenų sąrašą. Kovo mėnesį šis Hagoje įsikūręs teismas išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.K. Khano nuotrauką penktadienį buvo galima pamatyti Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje. Pranešime jis apibūdintas kaip 1970 m. kovo 30 d. Edinburge, Škotijoje, gimęs asmuo, tačiau jo nusikaltimas nenurodytas.

Reznikovas: rusai per parą paleidžia 25–30 tūkst. įvairaus kalibro sviediniųOkupantai rusai šiuo metu per parą prieš ukrainiečius panaudoja 25–30 tūkst. įvairaus kalibro sviedinių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, praneša „Interfax-Ukraina“.„Mūsų skaičiavimais, rusai dieną ir naktį paleisdavo į ukrainiečius iki 60 tūkst. įvairaus kalibro sviedinių. Dabar, mūsų duomenimis, jie per parą panaudoja jau 25-30 tūkst. įvairaus kalibro sviedinių. Bet tai irgi labai labai daug“, – pažymėjo ministras, sakydamas kalbą Ukrainos ir Amerikos forume.Jis taip pat pareiškė, kad NATO šalys nebuvo pasirengusios karui Ukrainoje logistikos požiūriu.„Šiuo metu NATO taikomos procedūros yra teisingos, logiškos, išmintingos, bet ne karo metui. NATO šalys nebuvo pasirengusios režimui, kuriuo turėjome aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Laimė, jos tai jau suprato“, – pridūrė O. Reznikovas.

Per Rusijos kariuomenės apšaudymą žuvo trys energetikaiPenktadienį Sumų srityje per Rusijos kariuomenės apšaudymą žuvo trys bendrovės „Sumioblenerho“ darbuotojai.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuru.„Tyrimo duomenimis, 2023 metų gegužės 19 d. apie 11 val. 45 min. okupantai, naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo būdus, apšaudė bendrovės „Sumioblenerho“ automobilį, važiavusį Sumų rajono Junakivo bendruomenės lauko keliu. Žuvo vairuotojas ir du elektrikai“, – rašoma pranešime.Prokurorai, bendradarbiaudami su kitais teisėsaugos pareigūnais, fiksuoja nusikaltimo padarinius ir renka įkalčius.Sumų srities prokuratūrai vadovaujant, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438-ojo straipsnio 2-oji dalis).Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė per parą atakavo 10 Ukrainos sričių.

Rusija paskelbė „Greenpeace“ „nepageidautina“ organizacijaPenktadienį Rusija priskyrė klimato gynimo grupę „Greenpeace“ „nepageidautinoms“ organizacijoms – šis apibūdinimas kriminalizuoja organizacijų veiklą, jų nariams gresia baudžiamasis persekiojimas.„Tarptautinės nevyriausybinės ne pelno organizacijos „Greenpeace International“ veikla Rusijos Federacijos teritorijoje (...) pripažinta nepageidautina“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.Rusija apkaltino organizaciją prieš Maskvą nukreipta propaganda ir siekiu „pakeisti valdžią šalyje“.Generalinė prokuratūra teigė, kad aplinkosaugos grupė kelia „grėsmę šalies konstitucinei santvarkai ir saugumui“. Jos pranešime sakoma, kad nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios „Greenpeace“ aktyvistai užsiima „antirusiška propaganda“ ir ragina izoliuoti Rusijos ekonomiką.„Greenpeace“ pastangos „nukreiptos destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį, siekiama nekonstituciniu būdu pakeisti valdžią šalyje“, pareiškė Generalinė prokuratūra. „Greenpeace“ aplinkosauginę veiklą lydi aktyvus politinės pozicijos propagavimas, bandymai kištis į valstybės vidaus reikalus, siekiama pakirsti jos ekonominius pamatus“, – teigiama pranešime.Rusijos valdžia, daugiau nei prieš metus pradėjusi karą Ukrainoje, ėmėsi ir precedento neturinčio susidorojimo su kitaminčiais, uždaroma nepriklausoma žiniasklaida ir teisių gynimo grupės, dauguma opozicijos veikėjų sukišti į kalėjimus arba pabėgo iš šalies.Kovo mėnesį teisingumo ministerija „užsienio agentu“ paskelbė Pasaulio laukinės gamtos fondą. „Užsienio agento“ etiketė siejasi su sovietmečiu ir plačiai naudojama prieš Kremliaus kritikus. Tačiau šis apibūdinimas ne toks griežtas kaip žyma „nepageidaujama organizacija“ ir leidžia tęsti veiklą šalyje.

Reznikovas: žinome, kad Ukraina Vilniuje netaps NATO nareUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Ukraina iš vasarą Vilniuje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo tikisi „realaus signalo“ dėl būsimos partnerystės, o Ukrainos priėmimą į Aljansą pavadino politinės valios klausimu, praneša „Interfax-Ukraina“.„Kai sakome partneriams, kad iš viršūnių susitikimo Vilniuje tikimės realaus signalo dėl būsimos partnerystės, mes turime omenyje ne „atvirų durų“ režimą. Kaip pareiškė mūsų prezidentas Volodymyras Zelenskis: „Durys mums buvo atidarytos 2008 metais Bukarešto viršūnių susitikime, tik niekas nežino, kur tos durys yra“, – teigė ministras, penktadienį sakydamas kalbą Ukrainos ir Amerikos forume.O. Reznikovas pabrėžė, kad Ukraina dabar atlieka NATO funkciją, „naikindama agresyvius Rusijos imperijos gebėjimus“.„Mes šiandien mažiname jų galimybes tiek žmogiškojo potencialo, tiek techninės įrangos požiūriu“, – pridūrė pareigūnas.Jis pabrėžė, kad Ukraina yra „rytinis NATO skydas“ ir „rytinis Europos šalių skydas“.„NATO šalys, mano nuomone, turi būti suinteresuotos nukreipti savo išteklius bent jau Ukrainos, kaip savo rytinio skydo, gynybiniam pajėgumui stiprinti. Todėl mūsų priėmimo į NATO de jure klausimas yra politinės valios klausimas. Mes suprantame, kad tai neįvyks viršūnių susitikime Vilniuje iki pergalės, bet tai vienareikšmiškai turi įvykti po pergalės“, – sakė O. Reznikovas.Ministras pažymėjo naujos saugumo architektūros poreikį pasaulyje, konstatuodamas, kad Budapešto memorandumas neveikia, nepaisant visų garantijų.„Todėl ukrainiečiai netikės vien tik žodžiais, pažadais ir „atviromis durimis“. Ukrainiečiai tikės tik savo jėgomis ir savo ginklais“, – pridūrė žinybos vadovas.Anksčiau O. Reznikovas priminė, kad, pagal Budapešto memorandumą, Ukraina mainais į saugumo garantijas savo noru atsisakė trečiojo pagal dydį branduolinio arsenalo pasaulyje.

Putinas: Vakarai bando suskaldyti Rusiją į dešimtis daliųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad Vakarai esą mėgina suskaldyti Rusiją į dešimtis dalių ir įkalti pleištą tarp skirtingų šalies etninių grupių.Kaip penktadienį pranešė „Sky News“, V. Putinas tai pareiškė pirmininkaudamas Tarpetninių santykių tarybos posėdžiui „naujų regionų“, t.y. neteisėtai „aneksuotų“ Ukrainos sričių integracijos klausimu.Kremliaus šeimininkas posėdyje taip pat nurodė, kad kuo daugiau Vakarų sankcijų Rusija susilaukia, tuo didesnė Rusijos visuomenės sanglauda.Anksčiau penktadienį Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė, kad įves Rusijai naujas sankcijas, kurių taikinyje – 86 subjektai, susiję su karu prieš Ukrainą.

Ukrainiečiai raginami vakare taupyti elektrą – nuo apšaudymų nukentėjo magistralinės linijosElektros energijos gamyba 2023 metų gegužės 19 d. visiškai patenkina vartotojų poreikius, tačiau per dar vieną okupantų ataką nukentėjo magistralinės linijos, todėl vakaro valandomis reikia taupyti elektrą, kad būtų išsaugotas balansas.Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“.„Dar viena naktinė rusų ataka raketomis ir dronais magistralinių tinklų nepažeidė, tačiau šią popietę per apšaudymus nukentėjo magistralinės linijos, kuriomis elektra tiekiama iš vienos jėgainės šalies rytuose“, - sakoma pranešime.Energetikos bendrovės atstovai pridūrė, kad dėl apšaudymų taip pat nukentėjo skirstomieji tinklai pafrontės ir pasienio srityse. Jie atstatomi, daugelyje atominių ir šiluminių elektrinių tęsiama remonto darbų kampanija.„Dėl šių veiksnių sumažėjo elektros energijos gamyba. Šiuo metu vartotojų poreikiams patenkinti jos pakanka, tačiau, norint išlaikyti balansą, vakaro valandomis elektros energiją reikia taupiai vartoti“, – pažymėjo bendrovės atstovai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, penktadienį dėl apšaudymų elektros neturėjo 15 gyvenviečių Zaporižios ir Donecko srityse. Taip pat sutriko elektros tiekimas Mykolajivo ir Dnipropetrovsko srityse.Dėl ankstesnių apšaudymų elektros neturi dalis Donecko, Zaporižios, Sumų, Charkivo, Chersono ir Černihivo sričių gyventojų.

Ukrainos pareigūnai apie belaisvius: galimybė apsikeisti pagal formulę „visi į visus“ gerokai išaugoGalimybė apsikeisti belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos pagal formulę „visi į visus“ gerokai padidėjo.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Koordinaciniu štabu elgesio su karo belaisviais klausimams.Koordinaciniame štabe įvyko susitikimas su 503-iojo atskirojo jūrų pėstininkų bataliono karių šeimomis. Jo metu buvo aptarta galimybė apsikeisti belaisviais pagal formulę „visi į visus“.„Šiandien ji realesnė nei, pavyzdžiui, prieš tris mėnesius. Tai taip pat priklauso nuo kontrpuolimo sėkmės ir mūsų mainų fondo papildymo", - sakė Koordinacinio štabo atstovas Bohdanas Ochrimenka.Kariškių artimieji pažymėjo, jog per Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK) dažniau gaunama patvirtinimų dėl rusų nelaisvėje esančių ukrainiečių.Pasak Koordinacinio štabo atstovo, dabar TRKK dirba kur kas efektyviau negu Rusijos plataus masto invazijos pradžioje, jo vaidmuo labai svarbus.Anksčiau Koordinacinis štabas pažymėjo, jog jei Ukraina ir Rusija susitars dėl apsikeitimo karo belaisviais „visi į visus“, tai jis neįvyks per vieną dieną.Portalas primena, kad gegužės 6 d. Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviais, tada namo grįžo 45 „Azovo“ pulko kariai.

Zelenskis pareiškė, kad „kai kurie“ arabų lyderiai „užmerkia akis“ į Rusijos invazijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį sakydamas kalbą per Arabų lygos viršūnių susitikimą Saudo Arabijoje, apkaltino kai kuriuos arabų lyderius ignoruojant siaubą, kurį sukėlė Rusijos invazija į jo šalį.„Deja, pasaulyje ir čia, tarp jūsų, yra tokių, kurie užmerkia akis į tuos kalėjimus ir nelegalias aneksijas“, – sakė V. Zelenskis viršūnių susitikimo dalyviams ir ragino juos laikytis „sąžiningo požiūrio“ į karą.

Lenkija paragino Kiniją pasmerkti Rusijos agresiją prieš UkrainąLenkija penktadienį paragino Kiniją pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, pranešė Užsienio reikalų ministerija Varšuvoje.Kaip teigiama, atitinkamą raginimą Lenkijos sostinėje šiuo metu viešinčiam Kinijos specialiajam pasiuntiniui Eurazijos reikalams Li Hui pateikė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wojciechas Gerwelis. Remiantis pranešimu, jis „išreiškė viltį, kad Kinija... pasmerks Rusijos agresiją ir spaus Rusiją, kad ši vėl paisytų tarptautinės teisės principų“.

Prie Bachmuto žuvo penki Konstantino Kalinausko baltarusių pulko kovotojaiPrie Bachmuto per mūšį su okupantais rusais žuvo penki Konstantino Kalinausko baltarusių pulko kovotojai, praneša UNIAN.Oficialiame pulko „Telegram“ kanale sakoma, kad „Volato“ bataliono kariai gynė pozicijas Bachmute. Jie atmušinėjo okupantų ataką ir kovojo šaulių mūšyje, kai Rusijos pajėgos smogė jų pastatui.Pastatas sugriuvo, dalis kovotojų atsidūrė po nuolaužomis. Antroji grupė atskubėjo jiems į pagalbą. Jos vadas žuvo, dengdamas grupės atsitraukimą. „Jis savo gyvybės kaina suteikė galimybę evakuoti sužeistuosius“, - pažymima pranešime.Vėliau buvo nusiųsta trečioji grupė, kuri turėjo evakuoti žuvusiųjų kūnus. Dėl intensyvios ugnies ir apšaudymų pastatas visiškai sugriautas. Mūšiai tęsiasi, galimybės paimti žuvusiuosius nėra.UNIAN primena, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Konstantino Kalinausko baltarusių batalionas buvo suformuotas 2022 metų kovo mėnesį. Praėjusių metų gegužę jis buvo reorganizuotas į pulką, kurį sudaro „Litvino“ ir „Volato“ batalionai.Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pavadino pulko kovotojus „išprotėjusiais piliečiais“.

Rusija skelbia, kad Šoigu apsilankė UkrainojeRusija penktadienį paskelbė, kad gynybos ministras Sergejus Šoigu esą apsilankė Pietų Ukrainos Zaporižios srityje ir čia inspektavo vadavietę bei karius.Gynybos ministerija nepatikslino, kada S. Šoigu lankėsi Ukrainoje. Tačiau apie ministro vizitą pranešta Ukrainos kariuomenei ruošiantis inicijuoti puolimą ir intensyvinant veiksmus fronto linijoje. „S. Šoigu Zaporižios kryptimi inspektavo vieno karių grupės „Vostok“ dalinio vadavietę“, – tvirtinama ministerijos pranešime.Paskelbtame vaizdo įraše karinę aprangą dėvintis S. Šoigu užfiksuotas esantis vadavietėje, aukšto rango kariuomenės vadų apsuptyje. Kaip teigiama, susitikime ministras gyrė karius už „karinės irangos bei priešo karių susitelkimo vietų aptikimą ir likvidavimą“. Anot pranešimo, vadams buvo pavesta „aktyviai“ tęsti žvalgybines operacijas, siekiant „iš anksto atskleisti priešo planus ir užkardyti jų įgyvendinimą“.Ministerija nurodė, kad S. Šoigu per apsilankymą kariams įteikė valstybinius apdovanojimus.Zaporižia yra viena iš keturių Rusijos pernai neteisėtai „aneksuotų“ Ukrainos sričių.

Rusija Kremliaus kritikui Roizmanui už komentarus apie Ukrainą skyrė baudąRusija penktadienį skyrė baudą žinomam Kremliaus kritikui Jevgenijui Roizmanui už jo komentarus apie karą Ukrainoje – tai palyginti švelnus nuosprendis po virtinės teismų, kuriuose buvo teisiami opozicijos veikėjai.Centriniame Rusijos Jekaterinburgo mieste teismas skyrė 260 000 rublių (apie 3 250 JAV dolerių) baudą už Rusijos kariuomenės diskreditavimą, pranešė Rusijos naujienų agentūros.60 metų buvęs meras praėjusį mėnesį prasidėjusiame teismo procese savo kaltės nepripažino. Už kaltinimus numatyta maksimali galima bausmė – penkeri metai už grotų.J. Roizmanas buvo kaltinamas kariuomenės diskreditavimu vaizdo įraše, kurį 2022 metų liepą paskelbė „YouTube“ ir kuriame kritikavo Maskvos karą Ukrainoje.„Mano nuomone, šiomis aplinkybėmis tai yra išteisinimas“, – po nuosprendžio paskelbimo, pasak valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“, sakė J. Roizmanas ir pridūrė, kad neketina teikti apeliacijos.J. Roizmanas yra vienas iš nedaugelio žymių opozicijos veikėjų, kurie dar nėra kalėjime ar tremtyje. Opozicijos politikas Vladimiras Kara-Murza praėjusį mėnesį buvo įkalintas 25 metams, o kitas žinomas vyriausybės kritikas Ilja Jašinas buvo nuteistas aštuoneriems su puse metų už „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą.2013 metais J. Roizmanas užėmė aukščiausias pareigas kaip opozicijos atstovas – tapo Jekaterinburgo meru ir penkerius metus ėjo šias pareigas. Jis yra populiarus šiame Uralo mieste, taip pat yra įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno draugas.

Zelenskis netikėtai atvyko į Saudo ArabijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netikėtai atvyko į Džidą (Saudo Arabija), kur vyks Arabų lygos aukščiausiojo lygio susitikimas.„Pradedu pirmąjį istorijoje savo vizitą į Saudo Arabijos Karalystę, kad sustiprinčiau dvišalius santykius ir Ukrainos ryšius su arabų pasauliu“, – parašė prezidentas tviteryje.Jis rašė, kad aptars „politinius kalinius Kryme ir laikinai okupuotose teritorijose, mūsų žmonių sugrįžimą, taikos formulę ir bendradarbiavimą energetikos srityje“.Saudo Arabija „vaidina svarbų vaidmenį, ir mes esame pasirengę pakelti mūsų bendradarbiavimą į naują lygį“, – tęsė V. Zelenskis.Naujienų kanalas „Al Arabiya“ pranešė, kad jis penktadienį nusileido Džidoje.Diplomatų teigimu, Saudo Arabijos karalius Salmanas pakvietė V. Zelenskį būti garbės svečiu lygos kasmetiniame aukščiausiojo lygio susitikime.Persijos įlankos valstybės dažniausiai palaiko gerus santykius su Rusija ir užima neutralią poziciją Ukrainos kare. Šiame aukščiausiojo lygio susitikime taip pat dalyvaus Sirijos prezidentas Bašaras al Assadas.

G7 lyderiai vėl pareikalavo, kad Rusija pasitrauktų iš UkrainosDidžiojo septyneto valstybių (G7) vadovai dar kartą paragino Rusiją visiškai išvesti savo karius iš Ukrainos.„Rusija pradėjo šį karą ir gali jį užbaigti“, – sakoma pareiškime, kurį penktadienį priėmė valstybių ir vyriausybių vadovai per aukščiausiojo lygio susitikimą Hirošimoje.„Pabrėžiame, kad teisinga taika negali būti įgyvendinta be visiško ir besąlygiško Rusijos kariuomenės ir karinės technikos išvedimo, ir tai turi būti įtraukta į bet kokį raginimą siekti taikos“, – sakoma G7 pareiškime.Pareiškime, paskelbtame iš vietos, kur 1945 metais buvo numesta pirmoji karo metu panaudota atominė bomba, Rusija įspėta, kad net grasinimas panaudoti branduolinį ginklą yra nepriimtinas.G7 šalių vadovai taip pat pažadėjo toliau remti Ukrainą, įskaitant karinės paramos teikimą. Tačiau pareiškime nebuvo paminėtos konkrečios paramos Ukrainai detalės, pavyzdžiui, šalies neseniai pakartoti prašymai gauti pažangių vakarietiškų naikintuvų.

U. von der Leyen G7 viršūnių susitikime reikalavo naujų įrankių UkrainaiEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen G7 viršūnių susitikime Japonijoje ragino toliau plėsti karinę paramą Ukrainai. „Turime dabar duoti Ukrainai instrumentų, kurių jiems reikia, kad galėtų sėkmingai gintis ir atgauti visišką suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – sakė ji penktadienį Didžiojo septyneto lyderių konsultacijose.Pasak U. von der Leyen, Ukrainai būtina karinė ir finansinė parama turi būti teikiama tol, kol reikės.Kalbėdama apie ligšiolines sankcijas Rusijai, U. von der Leyen sakė, kad vien tik ES eksporto draudimas paveikė prekes, kurių prekybos apimtys prieš karą siekė apie 50 mlrd. eurų per metus. Tai atitinka 55 proc. dalį. ES importo draudimas prekėms iš Rusijos paveikė 60 proc. iki karo buvusio eksporto, jo vertė – apie 90 mlrd. eurų.Kartu U. von der Leyen pripažino, kad sankcijos vis dažniau apeinamos. „Aukštųjų technologijų eksportas į trečiąsias šalis – nuo mikroprocesorių ir sensorių rusų sparnuotosioms raketoms iki mikroschemų karinėje ryšių įrangoje – patenka į Rusiją ir mūšio lauke tampa ginklais prieš Ukrainą“, – pabrėžė Komisijos vadovė. Tam esą turi būti padarytas galas.

Iš JAV – palankūs signalai dėl F-16 Ukrainai JAV prezidento Joe Bideno administracija pastarosiomis savaitėmis sąjungininkams Europoje leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos leis jiems eksportuoti į Ukrainą naikintuvų F-16, teigia su diskusijomis susipažinęs CNN šaltinis. Baltieji rūmai patiria didžiulį Kongreso ir sąjungininkų spaudimą padėti su Rusija kariaujančiai Ukrainai gauti reikiamų orlaivių.Administracijos pareigūnai teigia neturintys oficialios informacijos apie formalius sąjungininkų prašymus eksportuoti F-16, o Valstybės departamento pareigūnai, kuriems įprastai tenka tvarkyti dokumentus, pritariančius tokiems perdavimams trečiosioms šalims, kol kas tikina negavę nurodymo imtis darbo.Ne viena Europos šalis turi amerikiečių gamybos naikintuvų F-16, tarp jų ir Nyderlandai, kurie jau davė suprasti esantys pasirengę dalį suteikti Ukrainai. Tik prieš tai Jungtinės Valstijos turi duoti leidimą tokiam perdavimui trečiajai šaliai dėl JAV orlaiviuose naudojamų slaptų technologijų.Nors Jungtinės Valstijos delsia Kyjivui suteikti savų F-16, JAV valdžios pareigūnai CNN sakė, kad administracija pasirengusi pritarti naikintuvų perdavimui Ukrainai, jeigu tik sąjungininkai nutars pasidalinti savo turimais.

B. Pistorius: ginklų tiekimo nutraukimas reikštų Ukrainos pabaigąVokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius aiškiai atmetė abejones dėl tolesnio ginklų tiekimo Ukrainai. „Kas šiandien reikalauja stabdyti ginklų perdavimą Ukrainai, tas palieka Ukrainą likimo valiai, – pareiškė jis vokiečių žiniasklaidai. – Ginklų tiekimo nutraukimas šiandien reikštų Ukrainos pabaigą rytoj“.B. Pistorius patvirtino, kad būtina „Ukrainą remti viskuo, ką mes galime“. Šiame kontekste jis pakartojo Berlyno poziciją netiekti naikintuvų. „Mes neturime naikintuvų, kurie iš karto padėtų Ukrainai“, – pabrėžė jis.

Londonas: ketvirtadienio išpuolis Kryme turės įtakos Rusijos kariniam laivynuiSpėjamas išpuolis prieš svarbų geležinkelio ruožą aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje, britų žvalgybos vertinimu, turės padarinių ir Rusijos Juodosios jūros laivynui. Tai vienintelė geležinkelio jungtis su Sevastopolio uostu, kur dislokuotas laivynas, penktadienį Londone pranešė Gynybos ministerija.„Rusija mėgins greitai sutvarkyti ruožą, tačiau incidentas sutrikdys atsargų, galimai ir ginklų, pavyzdžiui, „Kalibr“ sparnuotųjų raketų, tiekimą laivynui“, – teigiama toliau pranešime.Incidentas ketvirtadienį, per kurį nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys, be to, pasak britų žvalgybos, sustiprins Rusijos susirūpinimą dėl svarbios infrastruktūros Kryme apsaugos. Pusiasalis esą „ir toliau vaidina svarbų psichologinį ir logistinį vaidmenį sudarant sąlygas Rusijos karui Ukrainoje“.

Rusai apšaudė dešimtis gyvenviečių Charkivo ir Zaporižios regionuose, 1 žmogus žuvoRusijos kariai gegužės 19 dieną apšaudė 17 gyvenviečių trijuose Charkivo regiono rajonuose, žuvo vienas žmogus. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.„52 metų civilis vyras žuvo per raketų ataką Cirkunų kaime. Dar du vyrai, 41 ir 57 metų, buvo sužeisti. Kaime sugriauti du privatūs gyvenamieji namai, dar 13 namų apgadinta“, – sakė jis.Pasak O. Syniehubovo, Kupjansko rajono Tešenkivkos kaime per apšaudymą iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių apgadino ūkio pastatus, turtą ir techniką. Čugujivo rajono Vovčansko kaime apgadinti gyvenamieji namai, tvora ir civilinės infrastruktūros objektas, Starycios ir Perkivkos kaimuose dėl apšaudymų kilo miškų gaisrai.O. Syniehubovas pridūrė, kad Charkivo regione vyksta išminavimo darbai. Per praėjusią parą Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos specialistai ištyrė daugiau kaip aštuonių hektarų teritoriją ir neutralizavo 183 sprogmenis.Ketvirtadienį, gegužės 18 dieną Rusijos kariuomenė 80 kartų apšaudė Zaporižios regioną, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško.„Rašistai surengė 80 apšaudymų prieš 17 fronto miestų ir kaimų, iš jų – 70 artilerijos atakų prieš Huliaipolę, Zaliznyčnę, Stepovę, keturias raketų atakas prieš Orichivą, Kamianskę ir Mažąjį Ščerbaką ir vieną oro antskrydį prieš Novodanylivką“, – rašoma pranešime. Huliaipolėje per priešo ataką savo namuose buvo sužeistas 57 metų vyras.Per pastarąją parą buvo apgadinti apie 25 civiliniai objektai.Taip pat ketvirtadienį Rusijos okupantai sudavė 57 smūgius Chersono regione, per juos buvo sužeisti du žmonės.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 201 760 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 201 760 karių (+660 per pastarąją parą). Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 777 (+4) Rusijos tankus, 7 377 (+4) šarvuotąsias kovos mašinas, 3 210 (+12) artilerijos sistemų, 564 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 319 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 308 lėktuvus, 294 sraigtasparnius, 6 083 (+10) automobilius, 18 laivų, 2 769 (+10) dronus, 419 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 1 011 (+21) sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino tris rusų raketas ir 16 dronų „Shahed“Gegužės 19-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino tris Rusijos sparnuotąsias raketas ir 16 kovinių dronų.„2023 metų gegužės 19-osios naktį Rusijos okupantai puolė Ukrainą iš šiaurės ir pietryčių krypčių koviniais dronais „Shahed-136/131“ ir sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ iš laivų Juodojoje jūroje. Užfiksuoti 22 dronų „Shahed“ ir šešių raketų „Kalibr“ paleidimai“, – „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos.Oro gynybos pajėgos ir oro pajėgų „Centro“, „Vakarų“ ir „Pietų“ vadavietės savo priemonėmis sunaikino tris sparnuotąsias raketas ir 16 kovinių dronų.Kaip pranešama, gegužės 19-osios naktį visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus.Buvo sunaikinti visi aptikti oro taikiniai, judėję Kyjivo link.

Ukraina patvirtino, kad V. Zelenskis asmeniškai dalyvaus G7 viršūnių susitikime JaponijojeUkraina patvirtino, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis asmeniškai dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Japonijos Hirošimos mieste.V. Zelenskis vyks į susitikimą, valstybinei televizijai sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. „Ten bus sprendžiama dėl labai svarbių dalykų, ir todėl mūsų prezidento dalyvavimas visiškai būtinas, siekiant apginti mūsų interesus“, – pridūrė jis.

Michelis: G7 viršūnių susitikime bus kalbama apie naikintuvus UkrainaiDidžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Japonijoje, pasak Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio, bus kalbama apie galimą F-16 naikintuvų tiekimą Ukrainai.  Šalys glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos bendro požiūrio dėl karinės paramos Kyjivui, sakė jis penktadienio rytą spaudos konferencijoje Hirošimoje. Šį penktadienį esą bus galimybė aptarti šį klausimą su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kitais susitikimo dalyviais ir kartu įvertinti, kokia papildoma parama reikalinga. „Labai aišku, kad Ukrainai reikia daugiau karinės įrangos“, – pažymėjo Ch. Michelis.Amerikiečių žinių stotis CNN prieš tai pranešė, jog J. Bideno vyriausybė praėjusiomis savaitėmis signalizavo Europos sąjungininkėms, kad JAV leis joms perduoti Ukrainai Jungtinėse Valstijose pagamintus naikintuvus F-16.Jau antradienį Didžioji Britanija ir Nyderlandai patvirtino, jog burs tarptautinę koaliciją, kad padėtų Ukrainai gauti F-16 naikintuvų. Šį žingsnį parėmė ir Prancūzija. Pirmajame etape ketinama apmokyti Ukrainos pilotus. Paklaustas, ar gali patvirtinti CNN pranešimą, Ch. Michelis atsakymo nepateikė.

Žiniasklaida: V. Zelenskis vyksta į G7 viršūnių susitikimąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, anot žiniasklaidos, vyks į G7 viršūnių susitikimą Japonijoje. JAV žiniasklaida, įskaitant laikraštį „New York Times“, kuris remiasi neįvardytais oficialiais šaltiniais, penktadienį pranešė, kad V. Zelenskio savaitgalį asmeniškai laukiama Didžiojo septyneto konsultacijose Hirošimoje.Pradžioje teigta, kad Ukrainos prezidentas susitikime kalbės vaizdo ryšiu. Ir „Financial Times“ rašo, kad V. Zelenskis sekmadienį asmeniškai dalyvaus G7 susitikime. Oficialiai tai kol kas nepatvirtinta.Rusijos invazija į Ukraina yra viena pagrindinių susitikimo Hirošimoje temų. G7 grupei priklauso JAV, Japonija, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Kanada. Susitikimuose dalyvauja ir ES atstovai.V. Zelenskis praėjusiomis dienomis jau lankėsi keliose G7 šalyse. Jis Romoje, Berlyne, Paryžiuje ir Londone prašė tolesnės partnerių paramos.Ukrainos prezidento kelionės dėl karo susijusios su didele rizika ir milžiniškomis saugumo išlaidomis. Jo dalyvavimas G7 viršūnių konferencijoje būtų labai reikšmingas. Jis čia tikriausiai mėgintų užsitikrinti tolesnę paramą savo šaliai.

JAV: Ukrainoje apgadinta „Patriot“ baterija vėl visiškai veikiaUkrainoje apgadinta „Patriot“ oro gynybos sistema, Pentagono duomenimis, vėl visiškai veikia. „Galiu patvirtinti, kad buvo apgadinta „Patriot“ sistema, tačiau dabar ji sutaisyta ir vėl visiškai veikia“, – ketvirtadienį Vašingtone sakė Pentagono atstovė Sabrina Singh.Rusija šią savaitę pareiškė, kad sostinės Kyjivo gynybai skirtą bateriją rusų pajėgos visiškai sunaikino. Trečiadienį Gynybos ministerija Maskvoje, remdamasi „patikimai patvirtintais duomenimis“, dar kartą pareiškė, kad per ataką gegužės 16 d. „Kinžal“ tipo viršgarsinė raketa sunaikino ne tik baterijos radiolokacinę valdymo sistemą, bet ir penkias paleidimo rampas.Kad sustiprintų savo oro gynybą, Ukraina gavo įvairių vakarietiškos gamybos sistemų, įskaitant amerikietiškas „Patriot“. Šios laikomos moderniausiais ginklai šioje srityje. Pastarieji Rusijos oro antskrydžiai pirmiausiai buvo nukreipti prieš Ukrainos oro gynybos sistemas.

Naktį Kyjivas atakuotas dronais 2023 metų gegužės 19-osios naktį per oro pavojaus signalą rusų įsibrovėliai vėl atakavo Kyjivą iš oro. Šį kartą, pasak vietos valdžios, jie paleido iraniečių bepiločius orlaivius „Shahed“, visi jie buvo sunaikinti artėjant prie sostinės, praneša „Unian“.Skelbiama, kad Rusija taktiką taikė „keliomis bangomis“, trumpais intervalais tarp atakų.Tokia taktika rusai bando išsekinti sostinės oro gynybos sistemą ir psichologiškai paveikti civilius, pažymi administracija.„Visi aptikti oro taikiniai, judantys Kyjivo kryptimi, buvo sunaikinti mūsų priešlėktuvinės gynybos jėgomis ir priemonėmis. Smūgiai į Kyjivą nebuvo praleisti! Ačiū dangaus gynėjams už puikų darbą!“ – rašoma adminitracijos pranešime.Tai jau dešimtoji oro ataka prieš Kyjivą per gegužės 19 dienų – tarp paskutiniųjų yra mažiau nei para.Oro pavojus naktį į penktadienį buvo skelbiamas beveik visoje šalies teritorijoje, kai kuriuose regionuose aidėjo sprogimai.

Zelenskis: mes tęsiame darbus, kad išlaisvintume Krymą Kalbėdamas Kijeve vykusiame susirinkime, skirtame masinės sovietmečio Krymo totorių deportacijos iš pusiasalio metinėms paminėti 1944 m., Volodymyras Zelenskis sakė, kad dabar daugiau šalių suprato, kad neįmanoma „sugrąžinti taikos į tarptautinius santykius ir visapusišką tarptautinių pajėgų jėgą, prieš tai negrąžinus Krymo“.„Mes tęsiame savo darbą, kad išlaisvintume Krymą. Tai tikrai įvyks – visavertis jo sugrįžimas į Ukrainos valstybinę sistemą“, – totorių bendruomenės lyderiams ir aukštiems pareigūnams sakė V. Zelenskis.„Ruošiamės reintegruoti Krymą. Pasirašiau dekretą dėl mūsų Krymo ir (Krymo uosto) miesto Sevastopolio reintegracijos ir deokupacijos patariamosios tarybos“, - teigė šalies vadovas.V. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukraina labai stengiasi išlaisvinti Rusijoje laikomus Krymo totorius.1944 metais sovietų vadovo Josifo Stalino įsakymu į Sibirą ir Vidurinę Aziją buvo ištremta apie 200 000 Krymo totorių.Ukrainos pareigūnai ne kartą yra sakę, kad pusiasalio atėmimas iš Rusijos yra vienas iš pagrindinių jos tikslų.

Visoje Ukrainoje – perspėjimas apie galimas atakasKetvirtadienio vakarą visoje Ukrainoje paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio, praneša UNIAN. Pasak alerts.in.ua raketų perspėjimo tarnybos, oro antskrydžio sirena pradėjo skambėti visuose Ukrainos regionuose beveik vienu metu.Pasak stebėtojų, pakilo Rusijos karinių oro pajėgų Rusijos MiG-31K, kurio gabenamos viršgarsinės raketos, o tai kelia grėsmę visiems šalies regionams.

Rusijos studentus norima privilioti kariauti UkrainojeRusijos studentams, norintiems dalyvauti kare Ukrainoje kaip savanoriams, netrukus gali būti leista tai padaryti, vienam Rusijos parlamentarui nusiuntus pasiūlymą Kremliui, skelbia Rusijos naujienų svetainė „Life“.Parlamento narė Yana Lantratova sakė, kad šalies švietimo ministrui Valerijui Falkovui nusiuntė pasiūlymą, kuris leistų studentams nelankyti universiteto, kad „dalyvautų specialioje karinėje operacijoje“.Pranešama, kad Y. Lantratova sakė, kad akademinės atostogos turėtų būti siūlomos iki krizės pabaigos.Pastaraisiais mėnesiais Rusijos valdžia aktyvino savanorių verbavimą karui.O pernai Vladimiras Putinas taip pat sakė, kad už savanoriškai Ukrainoje kariaujantiems rusams bus išsaugota darbo vieta ir suteiktos ilgos atostogos.

Pranešama apie aukas Charkovo ir Belgorodo regionuoseBelgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad dėl Ukrainos apšaudymo viename iš kaimų žuvo du gyventojai, dar vienas „sunkios būklės nuvežtas į ligoninę“.Gubernatorius teigė, kad šie žmonės žuvo „būdami sode ir sodindami bulves“. V. Gladkovas daugiau nepateikė jokių kitų įvykio detalių.Ketvirtadienio popietę Charkovo regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas pranešė, kad dėl vieno iš kaimų apšaudymo netoli Charkovo žuvo 52 metų vietos gyventojas. Kaime buvo visiškai sunaikinti du gyvenamieji pastatai, dar 13 buvo apgadinti.

Podoliakas apie pareiškimus dėl „konflikto įšaldymo“: tai fikcijaBet kokie pareiškimai ir idėjos dėl „konflikto įšaldymo“ Ukrainoje, kurių vis pasirodo žiniasklaidoje, yra fikcija.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai tviteryje pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.„Bet kokios „įšaldytų konfliktų“ idėjos, vis skambančios žiniasklaidoje, yra fikcija, pseudoanalitinis produktas ir Rusijos diplomatijos lobistinių pastangų kryptis“, – pabrėžė jis.Anot pareigūno, iš tikrųjų tokių scenarijų nėra ir jokiuose kabinetuose jie nesvarstomi.„Visi žaidėjai puikiai supranta Rusijos ir Putino elito išteklių ir laiko ribotumą. Kelias nesikeičia. Spausime iki galo", – sakė jis.Pasak portalo, M. Podoliakas sureagavo į leidinio „Politico“ straipsnį, kuriame JAV pareigūnai teigė, jog jie neva ruošiasi tam, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali virsti ilgalaikiu „įšaldytu konfliktu“.Anot leidinio, esą Jungtinėse Valstijose svarstomas klausimas, kur bus nubrėžtos potencialios linijos, kurių Ukraina ir Rusija sutiktų neperžengti. Taip pat daroma prielaida, kad jos gali nesutapti su oficialiomis sienomis.

Maliar: Ukrainos pajėgos kontroliuoja pietvakarinę Bachmuto dalį Ukrainos gynybos pajėgos šiuo metu kontroliuoja pietvakarinę Donecko srities Bachmuto miesto dalį.Kaip praneša „Ukrinform“, tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.„Priešas sutraukė į Bachmutą didžiąją savo rezervų dalį ir gerokai sustiprino grupuotę. Priešas šiandien visą dieną puolė Bachmutą. Visas atakas atrėmė mūsų gynėjai. Šiuo metu mes kontroliuojame pietvakarinę Bachmuto dalį“, – sakė pareigūnė.Anot jos, priešas taip pat atakavo vietovėse į šiaurę nuo Bachmuto, bet atakos buvo atmuštos. Kai kuriuose ruožuose Ukrainos kariai pasistūmėjo 500 metrų.H. Maliar pažymėjo, kad pietiniame Bachmuto priemiestyje dieną vyko įnirtingi mūšiai. „Priešas perėjo į puolimą ir bandė susigrąžinti prarastas teritorijas, tačiau patyrė nuostolių ir negalėjo įvykdyti savo užduočių. Kai kuriuose vietose mūsų kariai pasistūmėjo 1 kilometrą“, – sakė viceministrė.Pasak jos, Bachmuto ir jo priemiesčių gynėjai atlieka karines užduotis. „Mes laimime laiko tam tikriems suplanuotiems veiksmams. Operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ vadovybė, kurios atsakomybės zonoje yra Bachmuto kryptis, kontroliuoja situaciją“, – pabrėžė H. Maliar.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, pastarąją parą Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis įvyko 17 susirėmimų, įnirtingiausi mūšiai vyksta dėl Bachmuto ir Marjinkos.

Wallace'as patvirtino, kad Ukrainos kariškiai naudoja raketas „Storm Shadow“Ukrainos kariškiai jau naudoja didelio nuotolio raketas „Storm Shadow“, kurias jiems perdavė Didžioji Britanija.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis „Sky News“, tai pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as.„Galiu pasakyti tik tiek, kad, kiek suprantu, jos (raketos „Storm Shadow“) buvo naudojamos po to, kai pranešėme apie jų perdavimą Ukrainai, bet nenorėčiau leistis į detales“, – teigė B. Wallace'as.Jis pridūrė, kad ginkluotės sistemos, kurias Ukrainai perdavė Vakarų sąjungininkai, buvo „galingos“ ir „padarė poveikį“.Reikia pažymėti, kad informacija apie raketų „Storm Shadow“ panaudojimą smogiant Rusijos taikiniams Ukrainoje anksčiau pasirodė žiniasklaidoje. Žurnalistai rėmėsi Amerikos pareigūnais.Portalas primena, jog gegužės 11 d. B Wallace'as patvirtino, kad jo šalis Ukrainai perdavė didelio nuotolio raketų „Storm Shadow“, kurios gali naikinti taikinius, esančius už daugiau kaip 250 kilometrų.Vėliau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad tokios raketos padės priartinti karo su Rusija pabaigą.

Žiniasklaida: popiežius nusiųs specialiuosius pasiuntinius į Kyjivą ir Maskvą aptarti paliaubųUkraina ir Rusija sutiko su popiežiaus Pranciškaus pasiūlymu priimti jo specialiuosius pasiuntinius ir aptarti galimas paliaubas.Tai ketvirtadienį pranešė Vatikano portalas „Il Sismografo“, pažymėdamas, kad anksčiau su abiem šalimis buvo pasiektas principinis susitarimas dėl popiežiaus specialiųjų pasiuntinių priėmimo. Gautomis žiniomis, Vatikanui buvo iškelti keli svarbūs klausimai, pavyzdžiui, ar bus du pasiuntiniai, ar tik vienas lankysis dviejose sostinėse. Šalys taip pat paprašė duomenų apie pasiuntinius, kurie leistų susipažinti su jų biografijomis.„Il Sismografo“, nepatikslindamas savo informacijos šaltinių, praneša, kad, preliminariais duomenimis, į Kyjivą vyks Italijos vyskupų konferencijos vadovas kardinolas Matteo Zuppi, o į Maskvą – Rytų bažnyčių kongregacijos prefektas arkivyskupas Claudio Gugerotti. Bet šios kandidatūros nėra galutinės.Claudio Gugerotti buvo apaštališkasis nuncijus Sakartvele, Armėnijoje, Azerbaidžane, Didžiojoje Britanijoje. 2015–2020 metais jis buvo apaštališkasis nuncijus Ukrainoje. 2022 metų lapkritį jis buvo paskirtas Rytų bažnyčių kongregacijos prefektu.Matteo Zuppi – buvęs Bolonijos arkivyskupas ir Romos vyskupas augziliaras 2012–2015 metais. 2019 metais jis buvo įšventintas į kardinolus. Nuo 2022 metų gegužės – Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas.Balandžio pabaigoje popiežius žurnalistams pareiškė, kad esą Vatikanas dalyvauja taikos misijoje, kuria siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Tačiau tiek Ukrainos, tiek Rusijos atstovai pareiškė nežinantys apie jokią misiją, kurioje dalyvautų Vatikanas.Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Vatikane, kur pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Susitikimo metu jie aptarė ukrainiečių vaikų deportacijos klausimą, V. Zelenskis taip pat supažindino popiežių su Ukrainos taikos formule.

Žiniasklaida: NATO šalių gynybos ministrai birželio mėnesį aptars galimą naikintuvų perdavimą Ukrainai\NATO šalių gynybos ministrai birželio mėnesį įvyksiančiame susitikime aptars galimą Vakarų naikintuvų perdavimą Ukrainai.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo interviu Vokietijos leidiniui „Spiegel“.Atsakydamas į klausimą apie galimą Vakarų naikintuvų perdavimą Ukrainai, jis pažymėjo, kad ginkluotės tiekimas evoliucionavo pagal karo eigą. Generalinis sekretorius patikslino, kad iš pradžių ukrainiečiams svarbi įranga buvo prieštankiniai ginklai, vėliau – haubicos, priešlėktuviniai pabūklai, o paskui – tankai.Jis priminė, kad Lenkija ir Slovakija jau perdavė Ukrainai sovietinių naikintuvų MiG-29.„Mes nuolat svarstome, ir Aljanse, ir su Ukraina, ar reikalingi modernūs Vakarų naikintuvai. Tikiuosi, kad ši tema taip pat bus aptarta NATO gynybos ministrų susitikime birželį“, – sakė J. Stoltenbergas.Generalinis sekretorius patikslino, kad svarbu ne tik tiekti ginkluotę, bet ir užtikrinti jos funkcionavimą, o tai reikalauja daugybės šaudmenų ir atsarginių dalių, taip pat techninės priežiūros visą parą.

Prie Bachmuto Ukrainos kariuomenė užėmė daugiau teritorijosUkrainos kariuomenė pasiekė dar daugiau laimėjimų prieš Rusijos pajėgas Rytų Ukrainos Bachmuto miesto rajone, mūšiai dėl šio miesto verda jau kelis mėnesius.„Per dieną pavyko pasistūmėti pirmyn nuo 150 iki 1700 metrų“, – ketvirtadienį Ukrainos televizijai sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas. Pasak jo, tai buvo pasiekta nepaisant Rusijos pranašumo karių skaičiumi, amunicija ir technologijomis. Išsamesnės informacijos apie Ukrainos kariuomenės užimtas vietas S. Čerevatas nepateikė.Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas patvirtino Ukrainos pažangą. Jis sakė, kad Ukrainos daliniai pasistūmėjo beveik 600 metrų į šiaurę nuo Bachmuto. „Neatiduokite Sako ir Vanceti gyvenvietės“, – sakė jis Rusijos kariuomenės vadovybei.J. Prigožinas jau kelias savaites įspėja, kad šiame rajone galimas Ukrainos kariuomenės proveržis. Mažas apleistas kaimas yra maždaug už 16 kilometrų į šiaurę nuo Bachmuto, maždaug už 5 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Soledaro, rusų užimto sausį.

Žiniasklaida: Baltarusijoje, netoli sienos su Ukraina, atsirado „drakono dantų“ linijaBaltarusijoje, už 20 kilometrų nuo sienos su Ukraina, atsirado „drakono dantų“ linija, be to, šalia jų tikriausiai statomi įtvirtinimai.Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“.„Už 10 kilometrų nuo Gomelio, prie magistralės M8, sienos su Ukraina kryptimi, atsirado prieštankinių įtvirtinimų linija – „drakono dantys“. Be to, visai netoli vyksta statybos darbai, tikriausiai statomi įtvirtinimai“, – sakoma pranešime.Pasak stebėjimo grupės, „simboliška“ tai, kad ketvirtadienio rytą Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog pranešimai apie artėjantį Ukrainos kontrpuolimą yra visiška „dezinformacija“.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės vidurio duomenimis, padėtis pasienyje su Baltarusija yra  visiškai kontroliuojama. Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje yra apie 2,5 tūkst. Rusijos kareivių.

Okupuotame Sevastopolyje nugriaudėjo keliolika sprogimųKetvirtadienį rusų okupuotame Sevastopolyje nugriaudėjo keliolika sprogimų.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis tenykščiais „Telegram“ kanalais.Socialiniuose tinkluose rašoma, kad mieste jau suskaičiuota 14 sprogimų. Jie buvo girdėti įvairiuose Sevastopolio rajonuose.Pasak vietos gyventojų, sprogimai panašūs į oro gynybos darbą, be to, prieš miestą galėjo būti surengta „dronų ataka“.Portalas pažymi, kad kol kas oficialiai apie padėtį mieste nepranešė nei Ukrainos, nei Rusijos atstovai.Ketvirtadienio rytą Kryme, prie Bachčisarajaus, buvo susprogdintas geležinkelis. Nuo bėgių nuriedėjo vagonai su grūdais. Pasak žiniasklaidos, sugadinta apie 50 metrų geležinkelio.Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba pažymėjo, kad rusai naudojo geležinkelį Kryme ginklams gabenti.

Žiniasklaida: Vakarai Ukrainai duoda labai mažai laiko pademonstruoti reikšmingus laimėjimusKyjivas turi iki rugsėjo pademonstruoti reikšmingus karinius laimėjimus ir įrodyti, kad iš Vakarų gauta ginkluotė nenuėjo veltui, „Financial Times“ sakė keletas Europos pareigūnų, kurie pageidavo likti anonimiški.Anot jų, Vakarų karinė pagalba Ukrainai greičiausiai artėja prie piko ir netrukus ims mažėti dėl politinės situacijos JAV viduje, todėl Kyjivas turi labai mažai laiko pasiekti lemiamą pergalę.„Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad karinė parama kovai su Rusija artėja prie piko, o aukšti Europos pareigūnai vis labiau nerimauja dėl [galimo] paramos srauto sumažėjimo kitais metais, kai JAV prasidės prezidento rinkimų kampanija“, – rašoma straipsnyje.Leidinyje pažymima, kad JAV buvo pagrindinė ginklų tiekėja Ukrainai. Pasak amerikiečių pareigūnų, jau patvirtintų pagalbos sumų Ukrainai pakaks dar maždaug penkiems karo mėnesiams, įskaitant numatomą didelį kontrpuolimą.Pernai patvirtintas didelis 48 milijardų dolerių vertės JAV pagalbos Ukrainai paketas jau artėja prie išsekimo. Europos sąjungininkai abejoja, ar Vašingtonas vėl galės skirti tokią finansavimo sumą, nes tam reikia balsuoti Kongrese, o ten diskusijos dėl pagalbos Ukrainai tikslingumo vis aštrėja.Aukšto rango pareigūnas leidiniui teigė, kad dabartinį paramos Ukrainai lygį galima išlaikyti metus ar dvejus, bet ne ilgiau.Pasak leidinio šaltinio, jei Ukraina nepadarys reikšmingos pažangos iki rugsėjo, tarptautinis spaudimas priversti Kyjivą derėtis bus milžiniškas.

Žiniasklaida: Ukrainos kariškiai Švedijoje mokėsi valdyti tankus Strv 122 ir pėstininkų kovos mašinas CV90Švedijoje buvo rengiama 3000-5000 Ukrainos kariškių, kurie mokėsi valdyti tankus Strv 122 ir pėstininkų kovos mašinas CV90.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Expressen“.Pažymima, kad mokymai buvo surengti prieš prasidedant Ukrainos kontrpuolimui, o kariai jau grįžo į tėvynę gegužės pradžioje.Švedijos ginkluotosios pajėgos nepatvirtino šios informacijos.Pasak „Expressen“, Ukrainos kariškiai pirmą kartą mokėsi Švedijos teritorijoje. Iki šiol Švedijos karininkai rengė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius Didžiosios Britanijos teritorijoje.Anksčiau buvo pranešta, kad Švedijos vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai aštuonis savaeigius artilerijos pabūklus „Archer“.

Šaltinis: 11-ajame ES sankcijų Rusijai pakete „Rosatom“ nebus11-ajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete nebus šios šalies valstybinės branduolinės energetikos kompanijos „Rosatom“. Kaip praneša CNN, tai pareiškė vienas aukšto rango bloko pareigūnas.Pasak jo, nors ES šalys narės mažina savo priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių, „Rosatom“ nebus oficialiai įtraukta į naujausią baudžiamųjų priemonių paketą. Bendrija esą laikosi nuomonės, kad nepriklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos nebus pasiekta „vien sankcijomis“, esant ir „kitų būdų tam pačiam tikslui pasiekti“.Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Europa buvo pagrindinė rusiškų dujų pirkėja. Skaičiuojama, kad 2021 m. ES importavo rusiškų energetikos išteklių už beveik 100 mlrd. eurų.

Rusija tvirtina per nakties smūgius į Ukrainą „sunaikinusi“ visus taikiniusKetvirtadienį Rusija pareiškė, kad naktį per smūgius į Ukrainą pataikė į visus taikinius. Kyjivas pranešė numušęs 29 iš 30 Maskvos paleistų raketų.„Visi numatyti taikiniai buvo sunaikinti“, – teigė Rusijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad jos pajėgos smogė į „reikšmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ginklų ir amunicijos atsargas“.

Suomija laukia ES rekomendacijos, ką daryti su rusais, pabėgusiais nuo mobilizacijosSuomijos migracijos tarnyba Migri informavo, kad šalyje prieglobsčio prašo 1 109 Rusijos piliečiai, pabėgę nuo mobilizacijos, praneša portalas „Yle“.„Bet kol kas dar nepriimta jokių sprendimų dėl jų prašymų suteikti prieglobstį“, - sakė ketvirtadienį žurnalistams Suomijos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus direktorė Sanna Sutter.Anot pareigūnės, Šiaurės šalys tarpusavyje aptarė susiklosčiusią situaciją ir nusprendė palaukti ES prieglobsčio agentūros rekomendacijos, kaip elgtis su Rusijos piliečiais, pabėgusiais nuo mobilizacijos savo tėvynėje.Kaip rašo „Yle“, kol kas nežinoma, kada ES išdėstys savo poziciją šiuo klausimu.

Rusija permetė prie Minsko 10 naikintuvų Rusija permetė į aviacijos bazę prie Minsko 10 naikintuvų. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.Grupės duomenimis, gegužės 18 d. iš Baltarusijos Baranovičių aerodromo į Mačiuliščių aerodromą prie Minsko buvo permesta 10 Rusijos karinių lėktuvų – aštuoni naikintuvai Su-34 ir du naikintuvai Su-30SM.„Šiuo metu visi 10 naikintuvų yra Mačiuliščių aerodrome“, - sakoma pranešime.Portalas primena, kad Baltarusijos kariuomenė jau kelias dienas palaiko aukštesnio lygio kovinę parengtį. Tai siejama su dviejų Rusijos sraigtasparnių ir dviejų lėktuvų sunaikinimu Briansko srityje gegužės 13 d.

Žiniasklaida: Zelenskis gali skristi į Japoniją dalyvauti G7 viršūnių susitikimeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali vykti į Japoniją dalyvauti Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Hirosimoje, jei leis padėtis mūšio lauke, teigiama Japonijos žiniasklaidos pranešime.Ketvirtadienį Ukrainos vyriausybės pareigūnas Ihoris Žovkva Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo“ sakė, kad Ukrainos prezidentas „atidžiai stebės padėtį mūšio lauke ir tada priims galutinį sprendimą“.Viešėdamas Ukrainoje, Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pakvietė V. Zelenskį internetu dalyvauti penktadienį prasidėsiančiame G7 viršūnių susitikime. Šiuo metu Japonija pirmininkauja G7 šalių grupei, ją sudaro JAV, Vokietija, Prancūzija, Italija, Jungtinė Karalystė, Japonija ir Kanada.I. Žovkva pridūrė, kad prezidentas tikrai dalyvaus G7 viršūnių susitikime, nors kol kas neaišku, kokiu formatu.

Kazachstanas neigia pažeidžiantis sankcijas RusijaiKetvirtadienį Kazachstanas paneigė, kad pažeidžia Vakarų sankcijas, nepaisant smarkiai išaugusio prekių, kurios gali būti panaudotos karinėms reikmėms, reeksporto į Rusiją.Tai buvo paneigta po Europos ir JAV pareigūnų kaltinimų, kad ši Vidurinės Azijos šalis, kurios ekonomika didžiausia, tapo kanalu, per kurį Maskva gauna prekes apeinant sankcijas, įvestas po pernai Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.„Mes neleidžiame savo teritorijoje ar įmonėms išvengti sankcijų“ Rusijai, citavo Kazachstano Senato pirmininką Mauleną Ašimbajevą oficiali naujienų agentūra „Kazinform“. „Mes nepažeidžiame Vakarų sankcijų“, – sakė pareigūnas, pagal rangą antras po prezidento.Kai kurios buvusios sovietinės valstybės, taip pat Kinija, Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, įtariamos padedančios Rusijai įsigyti prekių, kurių ji nebegali tiesiogiai importuoti dėl Vakarų sankcijų. Šių šalių įmonės importuoja prekes, o vėliau jas reeksportuoja į Rusiją. Netgi iš tokių gaminių kaip šaldytuvai, kompiuterių spausdintuvai ir skaičiuotuvai gali būti išimtos mikroschemos ir panaudotos ginkluose.Anksčiau šią savaitę Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko (EPRB) vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik sakė, jog regioninės plėtros bankas pastebėjo, kad Vakarų Europos eksportas į Rusiją persikėlė į buvusias sovietines valstybes.„Vakarų Europos eksportas į Rusiją (...) sumažėjo maždaug 60 proc., ir staiga matome, kad eksportas iš Vakarų Europos į Vidurinę Aziją ir Kaukazą didėja, o šios šalys daugiau parduoda Rusijos rinkoje“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP. „Ypač ryškus padidėjimas tų prekių, kurioms visiškai arba iš dalies taikomos sankcijos“, – pridūrė ji.Kazachstanas, artimas Rusijos sąjungininkas ekonomikos ir karinėje srityje, su Rusija turintis bendrą 7 500 kilometrų sieną, teigia, kad balandžio mėnesį įdiegė internetinę prekių sekimo sistemą.Vakarų valstybės, svarstydamos toliau griežtinti sankcijas Rusijai, taip pat susiduria su problema, kaip išvengti antrinio poveikio tokioms valstybėms kaip Kazachstanas, kad nepastūmėtų jų labiau suartėti su Maskva.Mėnesio pradžioje Europos Komisija patvirtino 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą ir siekdama neleisti, kad sankcijos būtų apeinamos, į jį pirmą kartą įtraukė Armėnijos, Kinijos, Irano, Sirijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Uzbekistano įmones.

Rusija permetė prie Minsko 10 naikintuvųRusija permetė į aviacijos bazę prie Minsko 10 naikintuvų. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.Grupės duomenimis, gegužės 18 d. iš Baltarusijos Baranovičių aerodromo į Mačiuliščių aerodromą prie Minsko buvo permesta 10 Rusijos karinių lėktuvų – aštuoni naikintuvai Su-34 ir du naikintuvai Su-30SM.„Šiuo metu visi 10 naikintuvų yra Mačiuliščių aerodrome“, - sakoma pranešime.Portalas primena, kad Baltarusijos kariuomenė jau kelias dienas palaiko aukštesnio lygio kovinę parengtį. Tai siejama su dviejų Rusijos sraigtasparnių ir dviejų lėktuvų sunaikinimu Briansko srityje gegužės 13 d.

Wallace'as: darbas NATO vadovo poste „būtų fantastiškas“Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace‘as atskleidė, kad norėtų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kai šis postas vėliau šiais metais atsilaisvins.„Visada sakiau, kad tai būtų geras darbas. Tai darbas, kurio norėčiau“, – sakė B. Wallace‘as agentūrai dpa Berlyne.„Bet man patinka ir tas darbas, kurį dirbu dabar. Turiu omenyje tai, kad esu britų vyriausybės gynybos sekretorius reformų ir investicijų laikotarpiu, kaip ir Borisas Pistoriusas“, – sakė jis, turėdamas omenyje Vokietijos gynybos ministrą.Pasak jo, po 30 metų išlaidų mažinimo „smagu matyti“, kaip dabar kariuomenei skiriami pinigai.„NATO generalinis sekretorius dirba fantastišką darbą, o NATO yra nepaprastai svarbi visų mūsų saugumo užtikrinimo priemonių dalis, – sakė jis. – Tačiau ne aš tai sprendžiu. Tai sprendžia visi sąjungininkai“.Paskutinė J. Stoltenbergo kadencija NATO vadovo poste buvo pratęsta siekiant padėti užtikrinti stabilumą aljanse Rusijos invazijos į Ukrainą fone. Dabartinė jo kadencija baigiasi rugsėjo pabaigoje, ir jis atmetė pranešimus apie galimą tolesnį pratęsimą.Aljanso valstybės narės paprastai užkulisiuose susitaria, kas bus kitas NATO vadovas.Britų laikraštis „The Sun“ pranešė, kad buvusi Vokietijos gynybos ministrė ir dabartinė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat turi šansų užimti šias pareigas. Tačiau ji paneigė pranešimus apie planus keisti darbą ir imti vadovauti gynybos aljansui.

„Politico“: Pentagonas neprieštaraus naikintuvų F-16 perdavimui iš trečiųjų šalių UkrainaiJAV gynybos departamento atstovai pareiškė, kad neprieštaraus, jog trečiosios šalys perduotų Ukrainai naikintuvų F-16. Taip teigia leidinys „Politico“, kuris remiasi Pentagono atstovu spaudai.Pasak leidinio, nors Baltieji rūmai ne kartą atmetė galimybę siųsti JAV karinių oro pajėgų naikintuvų F-16, jie niekada neatmetė galimybės pritarti jų perdavimui iš trečiųjų šalių.Paprašytas pakomentuoti galimybę kitoms šalims siųsti naikintuvų F-16 į Ukrainą, Pentagono atstovas spaudai nurodė sausio mėnesį paskelbtą „Politico“ straipsnį, kuriame cituojamas aukšto rango Gynybos departamento pareigūnas, sakantis, kad „nemanau, jog mes prieštaraujame“ trečiųjų šalių perdavimo idėjai.Tačiau Pentagono pareigūnas pabrėžė, kad sprendimas dar nepriimtas.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 482 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. Ukrainoje jau žuvo 482 vaikai, o dar daugiau kaip 978 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (459), Charkivo (277), Kyjivo (128), Chersono (102), Zaporižios (90), Mykolajivo (89), Černihivo (70), Dnipropetrovsko (70) ir Luhansko (66) srityse.

Ukrainos gynėjai pernakt numušė 29 iš 30 Rusijos paleistų raketųNuo gegužės 17 d. 21 val. iki gegužės 18 d. 5 val. 30 min. Ukrainos gynėjai sunaikino 29 iš 30 Rusijos paleistų sparnuotųjų raketų. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.V. Zalužnas tinkle „Telegram“ parašė, kad tai buvo „Kh-101/Kh-555“, „Kalibr“ ir „Iskander-K“ modelio sparnuotosios raketos. Rusai jas paleido pasitelkdami strateginius lėktuvus „Tu-160“ ir „Tu-95“, Juodojoje jūroje dislokuotus karo laivus ir antžemines operatyvines-taktines raketų sistemas.Negana to, anot V. Zalužno, buvo sunaikinti dar du dronai „Shahed-136/131“ ir du žvalgybiniai bepiločiai.Kiek anksčiau ketvirtadienį skelbta apie sostinėje Kyjive ir kituose šalies regionuose aidėjusius sprogimus.

Siera Leonės lyderis ragina nutraukti karą Ukrainoje „dėl žmonijos“Siera Leonės prezidentas interviu AFP išreiškė viltį, kad naujai paskelbtos Afrikos tarpininkavimo pastangos užbaigs Rusijos karą Ukrainoje „dėl žmonijos“.„Mes visi kenčiame dėl karo Ukrainoje... Dėl žmonijos, dėl to, kas vyksta, užbaikime karą“, – sakė prezidentas Julius Maada Bio, kuris buvo išrinktas 2018 metais ir kitą mėnesį sieks antrosios kadencijos.„Manau, kad net tie, kurie simpatizuoja Rusijai, pasisako už šio karo nutraukimą“, – sakė jis trečiadienį paskelbtame interviu.Kitą mėnesį Zambijos, Senegalo, Kongo Respublikos, Ugandos, Egipto ir Pietų Afrikos Respublikos vadovai pradės misiją į Maskvą ir Kyjivą, kad pabandytų tarpininkauti siekiant taikos.Afrikos šalys, kurios jau ir taip kovojo su COVID-19 pandemija, smarkiai nukentėjo nuo karo ir jo poveikio tiekimo grandinėms bei kainoms.Jungtinėse Tautose Afrikos šalių nuomonės dėl karo išsiskyrė, tačiau Siera Leonė kartu su Vakarų valstybėmis balsavo už rezoliucijas, smerkiančias Rusijos veiksmus.Praėjusių metų liepą Siera Leonė nubraukė tris nulius nuo savo valiutos, taip tikėdamasi atkurti pasitikėjimą infliacijos kamuojama leone.Pernai rugpjūtį šalyje kilo riaušės dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų, per jas žuvo 27 civiliai gyventojai ir šeši policijos pareigūnai.„Esame suinteresuoti, kad karas kuo greičiau baigtųsi... ypač kaip šalis, kuri pati yra išgyvenusi karą, bet taip pat ir dėl jo poveikio mums“, – sakė J. M. Bio.

Žiniasklaida: po sprogimo Kryme nuo bėgių nuvažiavo traukinysRusijos 2014 metais aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas patvirtino, kad Simferopolio rajone nuo bėgių nuvažiavo vagonai su grūdais. Šia informacija jis pasidalino savo „Telegram“ kanale. S. Aksionovo duomenimis, per incidentą niekas nenukentėjo.Krovininio traukinio su grūdais nuvažiavimas nuo bėgių įvyko „pašaliniams asmenims įsikišus į geležinkelio darbą“, rašo „RIA Novosti“, remdamasis „Krymo geležinkeliais“.Anksčiau apie tai, kad nuo bėgių nuvažiavo vagonai su grūdais, skelbė ir užsienio žiniasklaida. „Telegram“ kanalas „Baza“ tikina, kad avarija įvyko dėl sprogimo.Elektrinių traukinių judėjimas Simferopolio-Sevastopolio linija laikinai sustabdytas, patvirtino S. Aksionovas.https://t.me/nexta_live/52707

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 201 100 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 201 100 karių (+510 per pastarąją parą). Tai ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 773 (+2) Rusijos tankus, 7 373 (+8) šarvuotąsias kovos mašinas, 3 198 (+32) artilerijos sistemas, 563 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 318 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 308 lėktuvus, 294 sraigtasparnius, 6 073 (+6) automobilius, 18 laivų, 2 759 (+11) dronus, 418 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 990 (+8) sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Kinijos pasiuntinys Kyjive: „nėra panacėjos“ karui Ukrainoje užbaigtiKinijos specialusis pasiuntinys Li Hui pareiškė Ukrainai, kad „nėra panacėjos krizei išspręsti“, ir pakartojo raginimus Kyjivui bei Maskvai pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas, ketvirtadienį pranešė Pekinas.Kinija, strateginė Rusijos sąjungininkė, susilaikė nuo Maskvos invazijos pasmerkimo ir vietoj to stengėsi pateikti save kaip neutralią tarpininkę, kuri galėtų padėti užbaigti konfliktą.Antradienį ir trečiadienį Li lankėsi Ukrainoje, kur susitiko su užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir kitais pareigūnais. Li – aukščiausio rango Kinijos pareigūnas, apsilankęs Ukrainoje po 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos.„Nėra panacėjos krizei išspręsti, todėl visos šalys turi pradėti nuo savęs, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, sudaryti sąlygas nutraukti karą ir kalbėtis“, – sakė Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.Li vizitas į Kyjivą yra dalis kelionės po Europą, kurios tikslas – propaguoti Pekino pasiūlymus karui užbaigti.Per pokalbius su Ukrainos pareigūnais, įskaitant D. Kulebą, Li pridūrė, kad Kinija „ir toliau teiks Ukrainai pagalbą pagal savo galimybes“.Kinijos vadovas Xi Jinpingas kovo mėnesį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Balandį jis valandą telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Ukrainos sąjungininkės Vakaruose kritikuoja Xi už tai, kad jis atsisakė pasmerkti invaziją ir kad toliau išlaiko Kinijos strateginę sąjungą su Rusija, nors Maskva patiria vis didesnę tarptautinę izoliaciją.

Sprogimai Kyjive: surengtas devintas išpuolis šį mėnesįKetvirtadienio ryte Kyjivo valdžia pranešė apie sprogimus keliuose sostinės rajonuose.Pirminiais duomenimis, nuolaužų kritimas užfiksuotas sostinės Darnicos rajone. Duomenys apie aukas ir žalą šiuo metu tikrinami.Sprogimai griaudėjo miesto Desnyan rajone. Dėl krintančių nuolaužų užsiliepsnojo negyvenamas pastatas. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė apie gaisrą garažų kooperatyve dėl krintančių nuolaužų Darnickio rajone.Šiandieninė Rusijos ataka prieš Kyjivą – jau devintoji nuo gegužės pradžios.Šį kartą ataką vykdė strateginiai bombonešiai Tu-95MS, Tu-160 iš Kaspijos regiono, greičiausiai X-101/555 tipo sparnuotosiomis raketomis. Preliminariais duomenimis, visi priešo taikiniai Kyjivo oro erdvėje buvo aptikti ir sunaikinti. Didžiausia žala užfiksuota Darnickio rajone – garažų kooperatyvo teritorijoje kilo gaisras. Gaisras užgesintas. Nuolaužos galėjo kristi ant stovinčių automobilių, gyvenamųjų rajonų ar miško parkų teritorijų. Informacija apie aukas dar negauta.Ketvirtadienį, 4 val. ryto, Ukrainoje paskelbta didelio masto oro pavojaus signalas.Šį rytą sprogimai nugriaudėjo Kyjivo, Chmelnickio ir Žitomyro regionuose.

Rusija atakuoja Odesos regionąTrečiadienį, apie 23 val., Rusijos kariuomenė pradėjo raketų ataką prieš Odesos regioną. Tai jau trečia naktis iš eilės, kai Rusijos pajėgos atakuoja kurį nors Ukrainos regioną. Daugelis vietos visuomenės ir socialinės žiniasklaidos vartotojų rašė apie kelis sprogimus, kai kurie vartotojai paskelbė vaizdo įrašus apie galingus sprogimus tolumoje, tačiau sunku nustatyti fotografavimo laiką ir vietą.Kol kas nėra patikimos informacijos apie atakos pasekmes.Odesos regione, taip pat kaimyniniuose Mykolaivo ir Chersono regionuose jau buvo paleista oro antskrydžio sirena.Tuo tarpu į rytus ir šiaurę nuo šio regiono esančiuose regionuose – Zaporožėje, Dniepropetrovske, Kirovogre ir Poltavoje buvo paskelbtas oro reido įspėjimas. Iš Dniepropetrovsko ir Kirovogrado regionų yra nepatvirtintų pranešimų apie „Shahed“ dronų judėjimą.

Siūlo kone padvigubinti paramą UkrainaiEuropos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pasiūlė papildyti fondą, skirtą karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, dar 3,5 mlrd. eurų, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė ES šaltiniai. Fondas jau skyrė daugiau kaip 4,5 milijardus svarų karinės pagalbos Kyjivui.

Ukraina: Avdijivkoje liko daugiau nei tūkstantis gyventojųAvdijivkos mieste, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo vienas karščiausių fronto linijos taškų, vis dar yra daugiau nei tūkstantis civilių, sakė Ukrainos kariuomenės atstovas.„Avdijivkoje yra daugiau nei tūkstantis žmonių. Yra pagalbos taškas, jame yra maistas, internetas. Chaotiškas miesto apšaudymas tęsiasi, nors iš pirmo žvilgsnio jų yra mažiau. Žvalgyba sako, kad apkasuose yra minimalus [rusų] pėstininkų skaičius, taip pat sumažėjo įrangos judėjimas, apšaudymai daugiausia vyksta iš minosvaidžių“, – „Ukrinform“ citavo Gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro Tavria kryptimi atstovą Valerijų Šeršnį.Prieš pusantros savaitės Avdijivkos vietos valdžios atstovas sakė, kad mieste liko beveik 1800 civilių.Avdijivka yra visai šalia Donecko, už dviejų kilometrų nuo šiaurinio pakraščio, ir nuo pat didžiojo karo pradžios buvo apšaudyta ir užpulta. Per pastaruosius kelis mėnesius ji kartu su Bachmutu, Maryinka ir šiauriniu fronto sektoriumi tapo nuožmiausių kovų vieta.Mūšiai Avdijivkoje ir jos pakraštyje vyko 2014–2015 m.Prieš visus šiuos įvykius Avdijivkoje gyveno beveik 40 tūkstančių žmonių, o prieš didįjį karą, 2021 m., remiantis oficialiais duomenimis, buvo šiek tiek daugiau nei 30 tūkstančių gyventojų.

Rusijoje įšaldytos Suomijos ir Danijos bankų sąskaitos Suomijos ir Danijos bankų sąskaitos Rusijoje buvo įšaldytos, todėl jų ambasados pradėjo atsiskaityti grynaisiais, pranešė abiejų šalių pareigūnai. Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto sakė, kad banko sąskaitos buvo įšaldytos balandžio 27 d., o Danijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad jos banko sąskaitos apribotos nuo praėjusios vasaros. „Suomijos ambasados sąskaitos Rusijoje buvo įšaldytos ir šiuo metu jomis negalima naudotis“, – sakė P. Haavisto ir pridūrė, kad Suomijos ambasada ir konsulatas Rusijoje sąskaitoms apmokėti naudojo grynųjų pinigų atsargas. Danijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Rusijos valdžios nustatyti apribojimai reiškia, kad jos ambasados banko kortelės buvo užblokuotos. „Padidinti dokumentacijos reikalavimai prieš visus mokėjimus konkrečiai reiškia, kad ambasada jau ilgą laiką moka atlyginimus darbuotojams ir apmoka sąskaitas grynaisiais“, – teigia ministerija. Rusijos centrinis bankas situacijos nekomentavo. Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Suomijos diplomatinių atstovybių sąskaitų įšaldymas yra atsakomoji priemonė.

Baltarusijos raketų kariuomenės ir artilerijos daliniai grįžo į nuolatinio dislokavimo vietasBaltarusijoje buvo atliktas kompleksinis ginkluotųjų pajėgų dalinių, pasitelkiamų reaguojant į krizines situacijas, kovinės parengties patikrinimas.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.Gautomis žiniomis, buvo patikrintos Baltarusijos ginkluotosios pajėgos, dislokuotos Gardino, Bresto ir Minsko srityse.Pranešama, kad gegužės 17 d. į nuolatinio dislokavimo vietą Osipovičiuose grįžo 465-osios raketų brigados 308-asis atskirasis raketų divizionas ir 336-osios reaktyvinės artilerijos brigados 77-asis atskirasis divizionas.Baltarusijos kariuomenė jau kelias dienas palaiko aukštesnio lygio kovinę parengtį. Tai siejama su dviejų Rusijos sraigtasparnių ir dviejų lėktuvų sunaikinimu Briansko srityje gegužės 13 d.

Kirgizija įkalino samdinį, Ukrainoje kovojusį už RusijąKirgizijos teismas skyrė 10 metų kalėjimo bausmę vyrui, Ukrainoje kovojusiam už Rusiją. Šiuo metu Maskva kaip tik mėgina verbuoti karui Ukrainoje žmones iš buvusių sovietinių Vidurinės Azijos šalių.Pastaraisiais mėnesiais Ukrainoje žuvo dešimtys Vidurinės Azijos šalių piliečių, pasak vietos žiniasklaidos, dauguma jų prisijungė prie Rusijos kariuomenės ar privačios karinės grupuotės „Vagner“.Kirgizijos sostinės Biškeko teismas antradienio vakarą paskelbė pripažinęs samdiniu buvusį 32 metų vyrą kaltu ir nuteisė kalėti 10 metų.Teismas nustatė, kad vyras, neigęs dalyvavęs karo veiksmuose, pernai nuo birželio iki lapkričio mėnesio buvo rytiniame Ukrainos Donbaso regione, jam per mėnesį buvo mokama po 180 tūkst. rublių (2 250 JAV dolerių) ir pažadėtas Rusijos pasas.Anksčiau niekur nedirbęs iš Kirgizijos Džalalabato srities kilęs kaltinamasis buvo Maskvoje, kai prisijungė prie vadinamosios Luhansko liaudies respublikos, Rusijos remiamų separatistų regiono Rytų Ukrainoje, pajėgų.Žmogaus teisių organizacijos „Kylym Shams“ vadovė Gulšayr Abdirasulova trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai pirmasis Kirgizijos pilietis, nuteistas už tai, kad buvo samdiniu kare Ukrainoje.Migrantai iš Vidurinės Azijos ir toliau vyksta į Rusiją, būdami nepasiturintys, toli nuo savo šalies, kalbantys rusiškai, jie tapo prioritetiniais Rusijos kariuomenės ir samdinių grupuotės „Vagner“ taikiniais. Vidurinės Azijos vyriausybės, tradiciškai Rusijos sąjungininkės, ne kartą ragino savo piliečius nedalyvauti kare Ukrainoje.

Daugybė valstybių sutiko sukurti registrą dėl Rusijos žalosDaugiau nei 40 valstybių sutiko sukurti registrą, kuris apskaičiuotų Rusijos padarytą žalą Ukrainoje.Ši idėja sulaukė didelio palaikymo Islandijoje vykusiame 46 valstybių narių Europos Tarybos viršūnių susitikime.Ukrainos karo aukos galės kataloguoti savo patirtą žalą.Viršūnių susitikime dalyvaujančios valstybės taip pat aptarė galimą būsimą tribunolą, kuriame Rusija būtų apkaltinta dėl invazijos į savo kaimynę.„Šis Reikjaviko viršūnių susitikimas aiškiai parodo, kad Putino skaičiavimai nepasiteisino – jis norėjo padalyti Europą, o sulaukė priešingos reakcijos“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

CNN: žala Ukrainoje esančiai „Patriot“ sistemai yra minimali„Patriot“ priešlėktuvinių raketų sistema, apie kurios sunaikinimą pranešė Rusijos gynybos ministerija, patyrė tik nedidelę žalą ir jos nereikia išvežti remontui, teigia CNN, cituodama savo šaltinius.Sistema vis dar veikia, sako pareigūnai, o radaro komponentas, vienas iš svarbiausių, yra nepažeistas. JAV pareigūnai mano, kad „Patriot“ komplekso nereikės išvežti iš kovinių pozicijų remontui.Po antradienio vakarą įvykusios didžiulės raketų atakos prieš Kijevą ir jo apylinkes Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad „Patriot“ kompleksui smogė hipergarsinė raketa „Kinžal“.Ukrainos kariuomenė sakė, kad „Patriot“ numušė visas šešias Rusijos paleistas „Kinžal“ raketas, o Rusijos gynybos ministerijos pareiškimas buvo melas.CNN primena, kad „Patriot“ kompleksą sudaro keli komponentai: radaras, komandinė transporto priemonė, generatoriai ir keli paleidimo įrenginiai. Kaip paaiškino ekspertai, kovinėje padėtyje jie visi yra tam tikru atstumu vienas nuo kito, ir vargu, ar įmanoma juos pasiekti viena raketa.

Atnaujino duomenis apie žuvusiuosius ChersoneNaujausiais duomenimis, trys žmonės žuvo dėl Chersono regiono kaimo apšaudymo – penkerių metų berniukas ir du vyrai, teigia Ukrainos generalinė prokuratūra. Be to, buvo sužeisti du žmonės – vienas vyras ir nepilnametis berniukas.Tyrimo duomenimis, Rusijos pajėgos gegužės 17 d., apie 16 val., apšaudė kaimą. Vienas iš sviedinių nukrito netoli parduotuvės, kurioje buvo vietiniai gyventojai.Prokuratūros pranešime kaimo pavadinimas nenurodytas. Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad buvo apšaudytas Zelenovkos kaimas, kuris yra Chersono dalis.

Bachmute – nauja Ukrainos karių pažanga Ukrainos kariuomenė teigia padariusi naują pažangą sunkiose kovose netoli rytinio Bachmuto miesto.Vienetai pasistūmėjo į priekį iki pusės kilometro, Ukrainos televizijai sakė kariuomenės atstovas Serhijus Čerevatijus.„Sėkmingai vykdome gynybinę operaciją, kontrpuolimą ir per šią dieną mūsų daliniai kai kuriose Bachmuto fronto vietose prasiskverbė iki 500 metrų“, – sakė jis.Teiginiai, kad Rusijos pajėgoms trūksta amunicijos, yra neteisingi, pridūrė jis.„Priešas siekia užvaldyti miestą, smogdamas visomis savo atsargomis, apie jokį amunicijos badą negali būti nė kalbos. Jie ten (į Bachmutą) perkelia naujus dalinius – pirmiausia desantininkus – bandydami pasiekti tam tikros tarpinės sėkmės“, – tvirtino S. Čerevatijus.

Ukraina: nepriimsime pasiūlymų perleisti teritoriją RusijaiUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį per derybas Kijeve vyriausiam Kinijos pasiuntiniui sakė, kad Kijevas nepritars jokiems pasiūlymams nutraukti karą su Rusija, jei dėl to teks atsisakyti savo teritorijų arba įšaldyti konfliktą, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.Li Hui, Kinijos specialusis atstovas Eurazijos reikalams ir buvęs ambasadorius Rusijoje, gegužės 16–17 dienomis lankėsi Ukrainoje ir susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba, sakoma ministerijos pranešime.

Žiniasklaida: Japonija priims gydytis sužeistus Ukrainos kariškiusJaponija priims gydymui ir reabilitacijai sužeistus Ukrainos kariškius. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis naujienų agentūra „Kyodo“.Gautomis žiniomis, jau kitą mėnesį keli Ukrainos kariai bus paguldyti į Savigynos pajėgų centrinę ligoninę Tokijuje, kur jiems bus teikiama medicinos pagalba ir atliekamos fizioterapijos procedūros.Pranešime pažymima, jog Japonijos vyriausybė siekia plėsti paramą Ukrainai prieš Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą, prasidėsiantį gegužės 19 d.Pasak šaltinio Japonijos vyriausybėje, šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Ukrainos paklausimą.Manoma, kad sužeistų karių gydymo planas bus svarstomas ketvirtadienį per Japonijos gynybos ministro Yasukazu Hamados ir Ukrainos ambasadoriaus Tokijuje Serhijaus Korsunskio susitikimą.

Estijos parlamentas paragino pakviesti Ukrainą į NATOEstijos parlamentas priėmė pareiškimą, remiantį Ukrainos siekius įstoti į NATO, ir paragino pakviesti ją į Aljansą jau liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime.Tai trečiadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis Riigikogu spaudos tarnyba.Pareiškimas buvo priimtas 92 balsais, iš viso Estijos parlamente posėdžiauja 101 deputatas.Dokumente pažymima, kad „įtakos sferų“ sampratos toliau kelia grėsmę taikai ir saugumui žemyne.Deputatai primena, jog NATO viršūnių susitikimo Bukarešte deklaracijoje buvo pareikšta, kad Ukraina turi tapti NATO nare, o Ukraina paraišką dėl narystės Aljanse pateikė pernai.„Estija kartu su kitomis Baltijos valstybėmis visada reiškė paramą Ukrainos stojimui į NATO ir mano, kad NATO viršūnių susitikime liepos 11-12 dienomis Vilniuje reikia numatyti konkrečius žingsnius, kaip Ukraina prisijungs prie NATO“, - sakoma komunikate.Riigikogu ragina viršūnių susitikime Vilniuje suformuluoti konkrečius žingsnius, kaip vyks Ukrainos integracija į NATO, ir pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso.Pareiškime taip pat pažymima, kad nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pergalė ir jos įstojimas į NATO yra vienintelis būdas garantuoti tvirtą taiką Europoje ir išsaugoti taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką.Portalas primena, jog NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad nėra „prasmės diskutuoti, kada ir kaip Ukraina gali tapti Aljanso nare“, jei ji nenugalės kare su Rusija.

Erdoganas: susitarimas dėl Ukrainos grūdų pratęstas dviem mėnesiamsTrečiadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad Jungtinių Tautų (JT) remiamas susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą į pasaulines rinkas pratęstas dviem mėnesiams. „Mūsų šalies pastangomis, su mūsų draugų rusų parama ir mūsų draugų ukrainiečių indėliu nuspręsta pratęsti grūdų eksporto per Juodąją jūrą sutartį dar dviem mėnesiams“, – paskelbė R. T. Erdoganas, likus vienai dienai iki ankstesnio susitarimo pabaigos.Rusija sutiko neblokuoti laivų, išplaukiančių iš dviejų Ukrainos uostų, sakė R. T. Erdoganas, pareiškęs viltį, kad susitarimas bus „naudingas visoms šalims“.Jis padėkojo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui ir JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui už jų vaidmenį pratęsiant susitarimą.Prieš Rusijos įsiveržimą pernai vasarį Ukraina buvo viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų. Rusijos karo laivai blokavo Ukrainos Juodosios jūros uostus, todėl pasaulinėse rinkose maisto kainos smarkiai išaugo ir neproporcingai smogė skurdžiausiems pasaulio gyventojams.Turkija ir JT pirmą kartą tarpininkavo susitarimui tarp kariaujančių šalių 2022 m. liepos mėnesį. Susitarimas leido sukurti saugius Ukrainos produkcijos eksporto koridorius, siekiant numalšinti krizę. Tačiau nuo to laiko jam nuolat kilo pavojus, nes Rusija nesutiko pratęsti sutarties.Ukrainos pastangos eksportuoti daugiau žemės ūkio produkcijos sausumos keliais sukėlė trintį su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis, jų ūkininkai buvo nepatenkinti, kad Ukrainos žemės ūkio produktai muša jų produkcijos kainas.

Rusai apšaudė kaimą Chersono srityje, žuvo vaikasTrečiadienį Rusijos kariuomenė paleido ugnį į Chersono srities Zelenivkos kaimą, per apšaudymą žuvo vaikas, dar du žmonės buvo sužeisti.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Chersono srityje rusai nužudė vaiką. Tai atsitiko per apšaudymą Zelenivkoje. Tėvas ant rankų atnešė jį į ligoninę. Dar du žmonės buvo sužeisti. Jie visi buvo prie parduotuvės. Teroristai rusai toliau ciniškai žudo civilius“, – pažymėjo A. Jermakas.Anksčiau buvo pranešta, kad, gegužės 17-osios ryto duomenimis, Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto agresijos pradžios žuvo 481 vaikas, o dar 977 vaikai buvo sužeisti.

PAR: kitą mėnesį Afrikos lyderiai vyks į Kyjivą ir MaskvąGrupė Afrikos lyderių, mėginsiančių tarpininkauti taikai Ukrainoje, savo misiją Maskvoje ir Kyjive pradės kitą mėnesį, trečiadienį pranešė aukštas Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vyriausybės pareigūnas.PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa antradienį paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „sutiko priimti“ Afrikos valstybių vadovus Maskvoje ir Kyjive.Iniciatyvai vadovaus Zambijos, Senegalo, Kongo Respublikos, Ugandos, Egipto ir PAR vadovai, ją pasveikino Jungtinės Tautos.„Datos dar turi būti patvirtintos“, – įstatymų leidėjams sakė PAR užsienio reikalų ministerijos generalinis direktorius Zane‘as Dangoras. „Tačiau tai įvyks birželio pradžioje, kai šeši valstybių vadovai keliaus į abi sostines, kad paskatintų taikos derybas ar bent jau pasiektų paliaubas“, – sakė jis. „Mes taip pat bendradarbiaujame su kitais veikėjais, įskaitant JAV. Ši iniciatyva visuotinai remiama“, – pridūrė jis.PAR palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi dar nuo kovos su apartheidu metų ir atsisako pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, teigia esanti „neutrali“ ir teikianti pirmenybę dialogui.Taikos plano pasiūlymas gali padėti Pretorijai sustiprinti savo, kaip neutralios žaidėjos ir tarpininkės, įvaizdį, nors pastaruoju metu PAR sulaukė kaltinimų palankumu Rusijai.Pranešimas paskelbtas kitą dieną, kai paaiškėjo, kad PAR sausumos pajėgų vadas viešėjo Maskvoje ir aptarė karinį bendradarbiavimą. Dar anksčiau JAV ambasadorius Pretorijoje apkaltino PAR gruodį pasiuntus Rusijai ginklų ir šaudmenų. Šių metų pradžioje PAR surengė prieštaringai vertinamas bendras su Rusija ir Kinija karines pratybas.Rugpjūčio mėnesį PAR vyks BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir PAR) viršūnių susitikimas, į jį pakviestas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau neaišku, ar atvyks, nes pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotą arešto orderį PAR turėtų jį suimti.

Žiniasklaida: Bachmute žuvo JAV armijos veteranasBuvęs JAV armijos kariškis Nicholas Maimeris žuvo šią savaitę per Rusijos artilerijos apšaudymą Bachmuto mieste, kuriame vyksta įnirtingi mūšiai.Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas CNN, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak atsargos pulkininko leitenanto Perry`io Blackburno, ne pelno organizacijos „AFGFree“ įkūrėjo, N. Maimeris buvo pastate, kuris sugriuvo dėl artilerijos apšaudymo.„Rusų artilerijai pradėjus šaudyti, pastatas ėmė griūti. Daugelis jame buvusių amerikiečių ir ukrainiečių spėjo iš jo išbėgti. Deja, Nicholui to padaryti nepavyko“, – sakė žurnalistams žuvusiojo draugas amerikietis.

JK ministras: sprendimas suteikti Ukrainai naikintuvus F16 „priklausys nuo Baltųjų rūmų“Bet koks sprendimas siųsti Ukrainai naikintuvus F16 „priklausys nuo Baltųjų rūmų“, sakė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as, trečiadienį Berlyne susitikęs su kolega iš Vokietijos Borisu Pistoriusu.Nepaisant to, kad Didžioji Britanija ir Nyderlandai šią savaitę paskelbė buriančios naikintuvų „koaliciją“, „sprendimas, ar naikintuvai gali būti suteikti (...) priklauso nuo Baltųjų rūmų“, pridūrė B. Pistoriusas.

Vengrija blokuoja naujas ES lėšas, skirtas ginklams Ukrainai įsigytiVengrija blokuoja dar 500 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) fondų ginklų Ukrainai išlaidoms padengti, pranešė Budapeštas ir Europos diplomatai.ES šalys skyrė maždaug 5,6 mlrd. eurų finansavimą, kad padėtų apginkluoti Ukrainą kovai su pernai vasarį įsiveržusia Rusija. Neseniai bloko valstybės narės susitarė panaudoti 2 mlrd. eurų planui per ateinančius metus suteikti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių. Tai reiškia, kad didžioji dalis iš beveik 8 mlrd. eurų, šiuo metu skirtų į biudžetą neįtrauktam fondui „Europos taikos priemonė“, jau atiteko Ukrainai.Vengrija yra glaudžiausius ryšius su Rusija palaikanti ES šalis ir pareiškė nepritarianti naujam išmokėjimui, nes, jos teigimu, lėšos skirtos paremti partneres visame pasaulyje, ne tik Ukrainą.„Vengrijos vyriausybė nesutinka, kad Europos Sąjunga, turėdama kitų priemonių, naudotų „Europos taikos priemonę“ vien Ukrainai“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Vengrijos vyriausybė. „Vengrijos vyriausybei labai svarbu, kad šie klausimai būtų išaiškinti, todėl ji nepatvirtino dar vieno pervedimo iš Europos taikos fondo,“ – aiškino Budapeštas.Keli Europos diplomatai trečiadienį patvirtino, kad Vengrija stabdo naują lėšų dalį, skirtą kompensuoti ES šalių Ukrainai suteiktų ginklų išlaidas. Diplomatai vis dar siekia susitarti iki ES užsienio reikalų ministrų susitikimo pirmadienį Briuselyje. Diskusijos dėl finansavimo kyla Ukrainai atkakliai prašant ginkluotės savo pajėgoms, telkiančioms pajėgumus kontrpuolimui.Pernai ES narės susitarė, kad iki 2027 m. iš esmės galėtų padidinti fondo lubas dar 3,5 mlrd. eurų.

Prancūzija svarsto galimybę perduoti Ukrainai didelio nuotolio raketų „Scalp“Prancūzija svarsto galimybę perduoti Ukrainai didelio nuotolio raketų „Scalp“. Jos yra analogiškos Didžiosios Britanijos Kyjivui pristatytoms raketoms „Storm Shadow“.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Prancūzijos laikraščiu „Le Monde“.Leidinys pažymi, kad, neseniai duodamas interviu televizijos kanalui TF1, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, jog Paryžius aiškinasi galimybes nusiųsti Ukrainai raketų „Scalp“.Eliziejaus rūmai komentaruose laikraščiui „Le Monde“ teigė, kad „nagrinėjami visi variantai“, bet kol kas „to daryti dar neplanuojama“.Pažymima, kad prancūzų ir britų sukurta raketa „Scalp“ yra „Storm Shadow“ analogas. Tai valdoma „oras-žemė“ klasės raketa, skirta fiksuotiems taikiniams dideliu atstumu naikinti. Jos veikimo spindulys - 250 km, tačiau, priklausomai nuo versijos, jis gali būti padidintas iki 500 ir net 700 km.„Scalp“ naudojama smogti užnugaryje esantiems strateginiams taikiniams – vadavietėms, šaudmenų sandėliams ir logistikos centrams.Portalas primena, jog  gegužės 11 d. Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as patvirtino, kad Ukrainai buvo perduota didelio nuotolio raketų „Storm Shadow“.

D. Kuleba įsitikinęs, kad lėktuvų koalicija tikrai bus sudaryta dar šiais metaisUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba neabejoja, kad lėktuvų koalicija bus sudaryta dar šiemet. Ukrainos diplomatijos vadovas tai pareiškė per nacionalinį „United News“ telemaratoną, pranešė „Ukrinform“.„Galiu pateikti ir mažą staigmeną: yra šalių, kurios iš principo teigia, kad bus pasirengusios tiekti šiuos Vakarų lėktuvus, būdamos koalicijos narės. Visa tai yra prezidento ir mūsų visų, dirbančių diplomatiniame fronte, tarptautinių kontaktų rezultatas“, – sakė D. Kuleba.Jo teigimu, partnerės supranta Ukrainos logiką pirmiausia apmokyti pilotus, kad nebūtų gaištamas laikas, kai bus priimtas sprendimas suteikti Ukrainai lėktuvus. Ministras pabrėžė, kad naikintuvai F-16 yra didžiausias jo šalies prioritetas, bet Ukraina neatsisako galimybių gauti ir kitų lėktuvų.„Šiais metais lėktuvų koalicija tikrai bus sudaryta. Dabar dėl to neabejoju, tačiau tai, kada mūsų lakūnų valdomi Vakarų lėktuvai pradės kontroliuoti Ukrainos oro erdvę, yra klausimas, į kurį dar nėra atsakymo. Tačiau sudarius koaliciją tai nutiks labai labai greitai“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas.Pirmadienį susitikęs su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku, prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie svarbius sprendimus dėl lėktuvų koalicijos. Savo ruožtu JK vyriausybė paskelbė, kad Ukrainos lakūnų mokymai prasidės šią vasarą.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 977 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. Ukrainoje jau sužeisti 977 vaikai. Dar 481 žuvo. Tai trečiadienį pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (459), Charkivo (277), Kyjivo (128), Chersono (100), Zaporižios (90), Mykolajivo (89), Černihivo (70), Dnipropetrovsko (70) ir Luhansko (66) srityse.

Vokietija nedalyvauja derybose dėl „naikintuvų koalicijos“Vokietija nėra aktyvi derybų buriant „naikintuvų koaliciją“ Ukrainai dalyvė, bet laiko naudingais visus žingsnius, padedančius Ukrainai atremti agresorę, trečiadienį per spaudos konferenciją sakė federalinės gynybos ministerijos atstovas, pranešė „Ukrinform“.„Mums šis klausimas nekyla, Vokietija nedalyvauja derybose dėl tokios koalicijos sukūrimo. Tačiau sveikiname visas iniciatyvas, padėsiančias Ukrainai gintis“, – sakė atstovas.Pareigūnas paaiškino, kad Vokietija neturi atitinkamos technologijos, neturi lėktuvų, kuriuos galėtų perduoti, ir neturi galimybės šalyje mokyti valdyti tokio tipo lėktuvus. Kartu atstovas pažymėjo, kad naikintuvų tema tikrai bus įtraukta į Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso ir Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o derybų, vyksiančių vėliau šią dieną Berlyne, darbotvarkę.Apskritai, pasak atstovo, Ukrainos oro erdvės apsauga yra prioritetas. Vokietija prisideda perkeldama efektyvias oro gynybos sistemas, atliekančias svarbų vaidmenį. Be to, Ukrainos pajėgų vykdomų operacijų patirtis naudinga gerinant pačios Vokietijos gynybinius pajėgumus.Atstovas priminė, kad Vokietija yra antra po JAV pagal pagalbai Ukrainai skirtą pinigų sumą.Pasak jo, sąjungininkės ir partnerės kartu su Ukraina nuolat diskutuoja apie gynybos pagalbos optimizavimo būdus. Ramšteino formatu tiekiant pagalbą vyrauja principas, kad kiekviena šalis prisideda geriausiai, kaip gali. Tai šio formato stiprybė, pabrėžė atstovas.Neseniai Vokietijos vyriausybė patvirtino iki šiol didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą – daugiau nei 2,7 mlrd. eurų.

Ukrainos pareigūnas apie naujus laimėjimus prie Bachmuto: tęsiasi įnirtingi mūšiaiPastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos įvairiuose Bachmuto krypties ruožuose pasistūmėjo iki 500 metrų.Tai trečiadienį televizijos kanalo „Freedom“ laidoje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas, praneša UNIAN.Kariškis pažymėjo, kad Bachmute tęsiasi įnirtingi mūšiai.„Priešas mėgina žūtbūt paimti šį miestą. Todėl jis tiesiog šluoja nuo žemės paviršiaus statinius, kad Gynybos pajėgos negalėtų jų naudoti kaip įtvirtinimų“, - sakė S. Čerevatas.Anot jo, priešas pastarąją parą 456 kartus apšaudė Ukrainos gynėjų pozicijas iš įvairių artilerijos pabūklų ir reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. „Tai tik patvirtina, kad apie jokį „sviedinių badą“ negali būti net ir kalbos“, - pareiškė S. Čerevatas.Pasak pareigūno, okupantai rusai supranta, kad iniciatyvą pamažu perima Ukrainos gynybos pajėgos. „Neturėdami didelių rezervų, neturėdami technikos ir personalo kiekio persvaros prieš rusus, mes vis dėlto juos mušame. Mes tęsiame sėkmingą gynybos operaciją ir kartkartėmis atakuojame flanguose. Ne išimtis ir pastaroji para – Gynybos pajėgos įvairiuose Bachmuto krypties ruožuose pasistūmėjo iki 500 metrų, vaduodamos Ukrainos žemę“, - pabrėžė S. Čerevatas.Antradienio duomenimis, Ukrainos kariai Bachmute jau išvadavo 20 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Lenkija neturi pakankamai lėktuvų F-16, kad galėtų duoti UkrainaiLenkija negali duoti Ukrainai naikintuvų F-16, nes jai pačiai trūksta pažangių kovinių lėktuvų, trečiadienį per Europos Tarybos viršūnių susitikimą Reikjavike sakė Lenkijos prezidentas. Andrzejus Duda pridūrė, kad Lenkija ir toliau teiks karinę paramą savo rytinei kaimynei.Lenkija turi maždaug 48 naikintuvus F-16, nors ne visi jie parengti kovai.Per viršūnių susitikimą Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų ministrai pirmininkai Rishi Sunakas ir Markas Rutte susitarė burti tarptautinę koaliciją, kuri nupirktų Ukrainai kovinius lėktuvus F-16.Prezidentas A. Duda trečiadienį žurnalistų buvo paklaustas, ar Lenkija prisidės prie tokios koalicijos, jei ji bus sudaryta. „Lenkijos turimų F-16 orlaivių skaičius yra nepakankamas, kad juos būtų galima perduoti Ukrainai“, – atsakė A. Duda, bet pabrėžė, kad Lenkija pasirengusi mokyti ukrainiečių pilotus.Lenkija jau perdavė Ukrainai aštuonis naikintuvus Mig-29 ir yra pasirengusi padovanoti dar šešis.

Kremlius pareiškė nesileisiantis į hipotetines diskusijas apie galimą situaciją pasibaigus Ukrainos grūdų susitarimo galiojimuiKremlius pareiškė nesileisiantis į hipotetines diskusijas apie galimus Rusijos veiksmus, jei ketvirtadienį pasibaigs Ukrainos grūdų eksporto susitarimo galiojimas.„Nemanau, kad būtų tinkama leistis į bet kokias hipotetines diskusijas, – naujienų agentūra „Reuters“ trečiadienį cituoja Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą. – Kaip žinote, sprendimas kol kas nepaskelbtas. Turėsite jo palaukti.“Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta 2022 m. liepą. Dėl jos buvo susiderėta tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai. Šis susitarimas padėjo nutraukti pernai kelis mėnesius Rusijos vykdytą Ukrainos grūdų eksporto blokadą.Kovą iniciatyva buvo pratęsta 60 dienų, iki gegužės 18-osios. Nors iki tol susitarimas įprastai būdavo pratęsiamas 120 dienų, Rusija iniciatyvos tąsai po gegužės vidurio iškėlė virtinę sąlygų. Šalis reikalauja pašalinti kliūtis jos pačios grūdų ir trąšų eksportui.

Ukraina neigia praradusi priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“ Ukraina trečiadienį paneigė, kad Rusijos hipergarsinė raketa „Kinžal“ sunaikino jai siųstą amerikietišką priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“. Rusijos gynybos ministerija apie tariamą „Patriot“ sunaikinimą skelbė antradienį po naktinės oro atakos prieš Ukrainos sostinę Kyjivą. Kiek vėliau du JAV pareigūnai pareiškė, kad priešraketinės gynybos sistema galimai patyrė tam tikrą žalą, tačiau nebuvo sunaikinta. Agentūra „Reuters“ cituoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovą spaudai Jurijų Ihnatą, kuris Ukrainos televizijai tvirtino: „Nesijaudinkite dėl „Patriot“ likimo.“ Pareigūnas atmetė, kad „Kinžal“ raketa galėtų sunaikinti „Patriot“ sistemą. „Tai neįmanoma. Viskas, ką jie ten sako gali likti jų propagandos archyve“, – nurodė J. Ihnatas. JAV pareigūnai antradienį pranešė, kad priešraketinės gynybos sistema „Patriot“, kurią naudoja Ukraina, tikėtina, patyrė tam tikrą žalą dėl Rusijos smūgio, tačiau ji nebuvo sunaikinta.

Ekspertas: Putinas įsakė Kyjive sukelti chaosą ir panikąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kariuomenei įsakė terorizuoti Kyjivą raketų atakomis.„Įsakymą (apšaudyti – UNIAN) davė Putinas. Ypač kalbant apie Kyjivą ar kitus didelius miestus. Manau, kad tai turėtų būti vyriausiojo vado Putino įsakymas. Atneškite į sostinę chaosą ir paniką“, – savo nuomonę išsakė karo ekspertas Olehas Ždanovas.Anot jo, jei Ukrainos oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemos nebūtų suveikusios, tai priešui galėjo pasisekti. O. Ždanovas pridūrė, kad atakų taikinius skiria Rusijos generalinis štabas, o įsakymą paleisti raketas duoda departamento vadovas Valerijus Gerasimovas.

Britų žvalgyba: rusų „Kinžal“ numušimas – skaudi nesėkmė RusijaiPastarieji Ukrainos laimėjimai prieš rusų raketų atakas, britų žvalgybos vertinimu, yra skaudus smūgis Rusijai. Ukraina numušė kelias „Kinžal“ tipo hipergarsines raketas, kuriomis Rusija taikėsi į užpultos šalies oro gynybą, pareiškė Gynybos ministerija Londone.„Akivaizdus „Kinžal“ pažeidžiamumas Rusijai tikriausiai yra ir netikėtas, ir gėdingas: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią sistemą gyrė kaip neįveikiamą“, – teigiama pranešime.Be to, tai, kad per vieną dieną Vakarų Rusijos Briansko srityje buvo numušti du rusų naikintuvai ir du sraigtasparniai, kelia nerimą Rusijos karinei aviacijai, sakoma toliau.Britų Gynybos ministerija nuo Rusijos invazijos pradžios kasdien skelbia informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną dezinformacijos kampanija.

Kyjivas: Ukrainoje dislokuota apie 400 000 rusųUkrainos karinės žvalgybos vertinimu, šiuo metu šalyje dislokuota apie 400 000 rusų. Grynai karinį komponentą sudaro 370 000 kareivių, antradienį per valstybinę televiziją sakė žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. Be to, dar yra apie 20 000 Rusijos nacionalinės gvardijos – sukarinto Rusijos Federacijos elitinio dalinio – narių bei beveik 7 000 privačių grupių kovotojų. Pastariesiems, pavyzdžiui, priklauso Jevgenijaus Prigožino vadovaujama „Vagner“.Pasak K. Budanovo, Rusijos pusėje kovoja tik labai nedaug užsieniečių. „Jie niekada nesistengė, kad kovotų užsieniečiai, – teigė jis. – Jie veikiau laikėsi pozicijos nuostolius Ukrainoje kompensuoti kaliniais“.Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos šiuo metu neturi pakankamai personalo, kad galėtų rengti plataus masto puolimą. Jos esą rengiasi užkariautų teritorijų gynybai.Trečiadienį pranešta, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvusių rusų karių skaičius viršijo 200 000. Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų gegužės 17 dienos Ukrainos gynybos pajėgos nukovė apie 200 590 rusų užpuolikų, feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusija neigia Ukrainos informaciją apie numuštas „Kinžal“ raketasRusija paneigė Ukrainos informaciją apie numuštas modernias rusų hipergarsines raketas. Gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė, kad Rusija nepaleido tiek hipergarsinių raketų, kiek, anot Ukrainos vyriausybės, naktį prieš tai buvo numušta.Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad per Rusijos atakas prieš Kyjivą naktį į antradienį buvo numuštos šešios „Kinžal“ tipo rusų hipergarsinės raketos. „Dar viena neįtikėtina Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų sėkmė“, – tviteryje rašė O. Reznikovas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kalbėdamas Europos Tarybos viršūnių susitikime sakė, kad numušta „100 proc.“ rusų raketų, naktį į antradienį paleistų į Ukrainos teritoriją. Kokiais ginklais raketos buvo numuštos, kariuomenė kol kas nepaskelbė. Praėjusią savaitę Ukraina pirmą kartą pranešė apie „Kinžal“ hipergarsinės raketos numušimą. Pasak ukrainiečių, ją numušė „Patriot“ sistema.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2018 m. pristatė „Kinžal“, pavadindamas jas „neįveikiamomis“.

Žuvusių Rusijos karių skaičius Ukrainoje viršijo 200 000Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų gegužės 17 dienos Ukrainos gynybos pajėgos nukovė apie 200 590 rusų užpuolikų, iš jų 610 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 3 771 (+9 per praėjusią parą) tanką, 7 365 (+17) šarvuotas kovos mašinas, 3 166 (+16) artilerijos sistemas, 562 daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 318 (+2) oro gynybos sistemų, 308 karinius lėktuvus, 294 sraigtasparnius, 2 748 (+16) operacinio ir taktinio lygmens bepiločius orlaivius, 982 (+9) sparnuotąsias raketas, 18 karo laivų/ katerių, 6 067 (+19) sunkvežimius ir degalų cisternas, 417 (+7) specializuotos įrangos vienetų.Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.

Austinas: karas Ukrainoje – pamoka TaivanuiUkrainos karas prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas yra pamoka Taivanui, parodanti, kaip mažesnė kariuomenė gali sėkmingai apsiginti nuo didesnės, antradienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.„Iš Ukrainos karo su Rusija išmokome daug svarbių pamokų“, – sakė L. Austinas Senato posėdyje, paklaustas apie Taivano gynybos nuo galimų Kinijos karinių veiksmų strategijas.„Viena iš pamokų – ta, kad, turėdamos asimetrinius pajėgumus ir naudodamos asimetrinę taktiką bei techniką, mažesnės pajėgos gali atlikti tikrai gerą darbą gindamosi nuo didesnių pajėgų“, – sakė jis.Su tarptautine parama ginklų, atsargų ir mokymų pavidalu Ukrainos pajėgos ne tik neleido Rusijos kariuomenei užimti šalies, bet ir susigrąžino Maskvos užgrobtas teritorijas.L. Austinas taip pat sakė įstatymų leidėjams, kad Kongreso suteikta teisė paimti ginklus iš JAV atsargų ir suteikti juos Taivanui, kaip tai buvo padaryta su Ukraina, yra „labai svarbios mūsų pastangos suteikti Taivanui tai, ko jam reikia“, kad jis galėtų apsiginti.„Dirbame su šia iniciatyva ir tikimės, kad artimiausiu metu bus imtasi veiksmų“, – sakė jis, nenurodydamas konkrečios datos.Kinija demokratinį ir savarankišką Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną planuoja susigrąžinti, jei prireiktų, ir panaudojant jėgą. Saloje nuolat jaučiama Kinijos invazijos baimė, o Pekinas pastaraisiais metais sustiprino savo retoriką ir karinę veiklą aplink salą.

Zelenskis Europos Tarybos posėdyje pabrėžė Europos susitelkimo galiąPo atsinaujinusio smarkaus Kyjivo apšaudymo raketomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Europos Tarybos posėdyje padėkojo savo šalininkams ir pabrėžė Europos susitelkimo galią.„Rusija labai stengiasi pagerinti savo gebėjimą žudyti. O mes labai stengiamės pagerinti savo žmonių apsaugą“, – kalbėjo jis per vaizdo ryšį  į ET aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkusiems vadovams.„Ir aš dėkoju visoms šalims ir lyderiams, kurie padeda mums apskritai gerinti mūsų oro gynybą. Mes parodome, ką reiškia mūsų 100 procentų ir ką reiškia laisvojo pasaulio galia“, – sakė jis.Europos Taryba buvo įkurta 1949 metais kaip demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės Europoje sergėtoja ir yra nepriklausoma nuo Europos Sąjungos.Rusija buvo pašalinta iš organizacijos po to, kai 2022 metų vasarį Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Baltarusija, artima Rusijos sąjungininkė, šiame viršūnių susitikime dalyvauja tik kaip stebėtoja.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino sudaryti tarptautinį Ukrainos karo padarytos žalos registrą. Jis teigė, kad labai svarbu, jog „sukurtume žalos registrą, kuris leistų mums kolektyviai fiksuoti Rusijos agresijos karo Ukrainoje padarytą žalą“. Tai sukurtų pagrindą Ukrainos atstatymui, sakė jis.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas parėmė šią idėją. „Raginu visas valstybes prisijungti ir aktyviai prisidėti prie žalos registro rengimo“, – sakė jis.Tarptautinė bendruomenė turi ir toliau teikti nepalaužiamą paramą Ukrainai, „mūsų Europos demokratinės šeimos narei... tol, kol ji bus reikalinga“, – sakė E. Macronas.Jis taip pat paragino su Europos Tarybos plėtros banko pagalba Ukrainoje steigti psichikos sveikatos centrus, „kad būtų galima padėti visiems, kasdien kenčiantiems nuo sunkių traumų, kurias sukėlė šis smurtinis karas, ir kaip reikalavo patys ukrainiečiai“.Reikjavike vykstančio ET viršūnių susitikimo pradžioje O. Scholzas taip pat paragino išlaikyti ryšius su Rusija, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vyriausybės.Pasak O. Scholzo, Rusijos karas Ukrainoje kada nors baigsis. „Ir vienas dalykas yra aiškus. Jis nesibaigs Putino stiliaus imperializmo pergale“, – sakė jis. Ukrainai bus teikiama parama tol, kol bus pasiekta teisinga taika, sakė O. Scholzas.„Iki tol mes, kaip Europos Taryba, turėtume išlaikyti tiltus su kitos Rusijos, kitos Baltarusijos atstovais ir taip išsaugoti demokratinės, taikios ateities abiejose šalyse perspektyvą, kad ir kokia mažai tikėtina ji mums šiandien atrodo“, – sakė kancleris.Reikjavike vykstantis susitikimas yra pirmasis ET aukščiausiojo lygio susitikimas nuo 2005 metų ir tik ketvirtas tokio pobūdžio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas. Pagrindinė dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo tema – karas Ukrainoje ir Rusijos atsakomybė už šio karo sukėlimą.

Prigožinas paskelbė, kad Rytų Ukrainoje žuvo JAV savanorisRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pranešė, kad kovodamas Kyjivo pusėje Rytų Ukrainoje žuvo savanoris iš JAV. Rusų karinių tinklaraštininkų paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip J. Prigožinas rodo kario, kuris esą yra JAV pilietis, kūną tarp griuvėsių ir ironiškai sako: „Jis atvyko susitikti su mumis“.Be to, „Vagner“ vadovas parodo tariamai asmeninius kario dokumentus, tačiau jo pavardės nenurodo. „Mes jį išsiųsime atgal į JAV“, – pridūrė J. Prigožinas. Jis esą su savo vyrais įdėsiąs kūną į karstą su Amerikos vėliava. „Su pagarba, nes jis mirė ne senelio lovoje, o kare“, – kalbėjo J. Prigožinas.Ši J. Prigožino informacija kol kas nepriklausomai nėra patvirtinta. Antradienio vakarą jo spaudos tarnybos paskelbtame pranešime J. Prigožinas patvirtino, kad bet kokiu atveju perduos žuvusįjį JAV institucijoms. „Ypač tai padarysiu dėl „Washington Post“, – teigė jis. Šis JAV laikraštis prieš kelias dienas rašė, kad J. Prigožinas siūlė Ukrainos žvalgybai atskleisti informaciją apie Rusijos kariuomenės dalinių pozicijas. Jis pirmadienį šį pranešimą pavadino „juokingu“.

JAV pareigūnai: priešraketinės gynybos sistema „Patriot“ Ukrainoje patyrė žalą JAV gamybos priešraketinės gynybos sistema „Patriot“, kurią naudoja Ukraina, tikėtina, patyrė tam tikrą žalą dėl Rusijos smūgio, tačiau ji nebuvo sunaikinta, antradienį pranešė du JAV pareigūnai.Pasak „Reuters“, sistema „Patriot“ yra viena iš daugybės sudėtingų oro gynybos įrenginių, kuriuos Vakarai tiekia Ukrainai, kad padėtų atremti Rusijos oro atakas prieš svarbią infrastruktūrą, energetikos ir kitus objektus.Vienas JAV pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga ir remdamasis pradine informacija, sakė, kad Vašingtonas ir Kyjivas jau kalbasi apie geriausią būdą, kaip sutaisyti sistemą, ir kol kas atrodo, kad sistemos nereikės išgabenti iš Ukrainos. Pasak jo, artimiausiomis dienomis JAV turės daugiau žinių, o informacija laikui bėgant gali keistis.„Patriot“ laikoma viena pažangiausių JAV oro gynybos sistemų, be kita ko, prieš orlaivius, sparnuotąsias ir balistines raketas. Ją paprastai sudaro paleidimo įrenginiai kartu su radaru ir kitomis pagalbinėmis transporto priemonėmis.Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad per naktinį smūgį Ukrainoje sunaikino žemė-oras tipo gynybos sistemą „Patriot“ su „hipergarsine“ raketa „Kinžal“.Ukraina antradienį savo ruožtu teigė, kad per naktį numušė 18 Rusijos raketų, įskaitant visą šešių „Kinžal“ raketų salvę. Paklaustas apie Ukrainos teiginį, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu jį atmetė, pranešė naujienų agentūra RIA.Nebuvo aišku, kokį Vakarų ginklą Ukraina panaudojo. Pentagonas iš karto nieko nekomentavo.

Rusai naktį į Mykolaivą paleido dvi raketas „Kalibr“Rusija gegužės 17-osios naktį civilinei Mykolaivo infrastruktūrai smogė dviem raketomis „Kalibr“, rytiniame pranešime patikslino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, dvi Rusijos S-300 raketos pataikė į civilinę Kostiantynivkos infrastruktūrą Donecko srityje.Taip pat per parą įsibrovėliai surengė 57 oro antskrydžius ir 96 apšaudymus iš daugkartinių raketų sistemų.https://t.me/uniannet/98413

Žiniasklaida: Rusija gali surengti didelio masto atakas, kad nukeltų kontrpuolimąRusija surengti didelio masto oro atakas prieš Ukrainą, kad priverstų Kijevą atidėti ilgai laukto kontrpuolimo pradžią.Kaip rašo CNN, remdamasis JAV pareigūnu, Rusijos kariai pastaruoju metu pradėjo naudoti daugiau sviedinių nei įprastai. Taigi priešas bando suklaidinti Ukrainos oro gynybą.Šaltinis pažymėjo, kad Rusija įvykdė daugiau didelio masto oro atakų prieš Ukrainą vienu metu iš kelių krypčių. Įsibrovėliai nusitaikė į valdymo centrus Kijeve ir kitose svarbiose vietose.

Rusai surengė naują raketų ataką: sprogimai griaudėja Ukrainos pietuose 12-oje pietų ir centrinės Ukrainos regionų naktį iš antradienio į trečiadienį paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio, Ukrainos stebėjimo kanalai praneša, kad rusai galimai paleido sparnuotąsias raketas „Kalibr“ iš Juodosios jūros.Pranešama ir apie sprogimus Mykolaive. Mykolaivo meras Oleksandras Senkevičius teigė, kad po sprogimų mieste kilo gaisrai.Meras nepateikė daugiau detalių, o tik dar kartą ragina bendrapiliečius neskelbti nuotraukų ir vaizdo įrašų apie vietas, kur pataikė raketos.Kiek vėliau vakariniuose Ukrainos regionuose taip pat paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio.

Didžioji Britanija ir Nyderlandai sutarė sudaryti koaliciją pirkti naikintuvus UkrainaiDidžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas per susitikimą su Nyderlandų premjeru Marku Rutte sutarė kurti tarptautinę koaliciją naikintuvams Ukrainai įsigyti, praneša R. Sunako atstovai. „[Didžiosios Britanijos] ministras pirmininkas ir ministras pirmininkas M. Rutte sutarė, kad jie sieks sukurti tarptautinę koaliciją, kuri aprūpintų Ukrainą koviniais oro pajėgumais, teikdama paramą viskam, pradedant [pilotų] mokymu ir baigiant naikintuvų F-16 pirkimu“, – sakoma pareiškime.„Premjeras dar kartą patvirtino savo įsitikinimą, kad Ukrainos teisėta vieta yra NATO, o lyderiai sutarė dėl ilgalaikės sąjungininkų pagalbos svarbos užtikrinant Ukrainos saugumą, kad būtų užtikrinta, jog jie gali atgrasyti nuo būsimų atakų“, – pridūrė britų premjero biuras.Europos Tarybos viršūnių susitikime Islandijoje R. Sunakas taip pat susitiko su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.„Premjeras informavo Ursulą von der Leyen apie prezidento Zelenskio vizitą JK. Vadovai susitarė, kad šiuo lūžio momentu reikia toliau remti Ukrainą, be kita ko, taikant sankcijas Rusijai. Jie sutarė, kad šią savaitę Japonijoje vyksiantis G7 viršūnių susitikimas bus vienybės ir tarptautinės paramos Ukrainai demonstravimo momentas“, – tvirtino britų premjero biuras.Septynių grupės viršūnių susitikimas vyks gegužės 19-21 dienomis Hirošimoje.

Vengrija patvirtino, kad blokavo 500 milijonų eurų skyrimą UkrainaiVengrija nepatvirtino kitos karinės pagalbos dalies Ukrainai iš Europos taikos priemonės (EPF) skyrimo, elektroniniame laiške „Reuters“ patvirtino Vengrijos vyriausybės spaudos tarnyba.„Vengrija nesutinka, kad Europos Sąjunga kartu su kitomis esamomis priemonėmis naudoja Europos taikos priemonę tik Ukrainai remti, nes tai neleidžia skirti pakankamai lėšų ES interesams kitose srityse skatinti“, – nurodė spaudos tarnyba.Dieną prieš tai Italijos naujienų agentūra ANSA, remdamasi šaltiniu, pranešė, kad Vengrija netikėtai užblokavo aštuntosios karinės pagalbos dalies skyrimą Ukrainai 500 milijonų eurų sumai. Pagalba turėjo būti išmokėta kitą pirmadienį.Budapeštas, kaip anksčiau pranešė „Ukrainian News“, pareikalavo garantijų, kad pinigai iš EPF nebus išleisti tik ginklų pirkimui Ukrainai.Europos taikos priemonė buvo sukurta 2021 m. ir yra finansuojama ES šalių įnašais.

„Enerhoatom“: Rusija gerokai padidino kareivių skaičių Zaporižios atominėje elektrinėjeRusija sutelkė Zaporižios atominėje elektrinėje kelis tūkstančius savo kareivių. Dabar jų ten daugiau negu jėgainės darbuotojų.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos energetikos bendrovės „Enerhoatom“ atstovais.„Rusų užimtoje Zaporžios atominėje elektrinėje ginkluotų okupantų skaičius gerokai išaugo: dabar čia yra per 2500 Rusijos kariškių, ir jų jau netgi daugiau negu jėgainės personalo“, – pažymi „Enerhoatom“ atstovai „Telegram“ kanale.Pasak Ukrainos energetikų, priešai paverčia Zaporižios AE įtvirtinta karine baze. Rusų kareivių padaugėjo ir laikinai okupuotame Enerhodare.Pranešama, kad į Enerhodarą grįžo ir vadinamosios valdžios atstovai, kurie dviem savaitėms buvo išvykę „atostogauti“ Azovo jūros kryptimi.„Taip, grobikai tebėra atominėje elektrinėje ir atomininkų mieste, tačiau jau labai greitai Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengs į niokojamą Enerhodaro žemę“, – pabrėžė bendrovės atstovai.Anksčiau portalas „rbc.ua“ rašė, kad Ukrainos energetikos bendrovė „Enerhoatom“ ruošiasi operatyviai pakeisti Zaporižios AE personalą, kai tik jėgainė bus išvaduota.

Skelbiama, kad Putinas prarado viltį įtraukti Lukašenką į karą prieš UkrainąUkrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovas Kyrylas Budanovas neatmetė, kad Baltarusija ateityje gali prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą.Tai jis sakė interviu laidai „Skirtingi žmonės“. Pasak jo, dabar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „jau prarado viltį pritraukti Lukašenką į karą“ prieš Ukrainą.Pasak jo, 2022 m. vasario 24 dienos Ukraina dėjo daug pastangų, kad užkirstų kelią Baltarusijai prisijungti prie šio karo. „Mes išnaudojome visus įmanomus bendravimo būdus, visas galimybes, net įtraukėme vieno žmogaus pavaduotoją, kad Baltarusija, kaip šalis, nebūtų įtraukta į šį karą. Tai yra pirmasis tikslas. Antrasis – kai Rusijos kariuomenė buvo išstumta, siekiant užkirsti kelią pakartotiniams bandymams patekti į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos ar bandymams smogti. Kol kas tai pasiekta“, – sakė K. Budanovas.Į paaiškinantį klausimą, apie kurį pavaduotoją jis kalbėjo, Gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovas atsakė: „Visi supranta, kad tai yra ... Jevgenijus Ševčenka“.„Mes išnaudojame jo bendravimo galimybę, jo ryšius. Iš esmės tai niekada nebuvo labai paslėpta. Ir tai yra veiksminga šiame procese. Ponas Ševčenka mums padėjo ilgą laiką ir niekada neatsisakė, kai jam pateikėme tam tikrus prašymus“, - sakė K. Budanovas.

Ukraina įvardijo, kodėl dar negali pradėti kontrpuolimoUkraina neturi pakankamai karinės technikos, kad galėtų pradėti kontrpuolimą prieš Rusiją, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. Jis teigė, kad jo šaliai reikia šarvuočių ir tankų, jei nori išlaisvinti Maskvos užgrobtas teritorijas.Jis pridūrė, kad pastarosiomis dienomis V. Zelenskio vizitų pas Europos kaimynes, įskaitant JK, Vokietiją ir Italiją, pagrindinis tikslas buvo prašyti papildomų karinių paketų.I. Žovkva sakė „Sky News“, jog „deja, mūsų turimos įrangos dar nepakanka, kad būtų galima pradėti kontrapuolimą. Norint pradėti kontrpuolimą, kurio rezultatas būtų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas, reikia pakankamai artilerijos sistemų ir amunicijos. Mums reikia šarvuočių ir tankų. Norime, kad šis kontrpuolimas būtų kuo sėkmingesnis. Sėkmė reikštų visų užgrobtų Ukrainos sričių išlaisvinimą“.

CNN: JAV vertina „Patriot“ sistemai po Rusijos smūgių padarytą žalą Amerikiečių priešlėktuvinių raketų sistema „Patriot“ greičiausiai buvo apgadinta, bet nesunaikinta per Rusijos raketų ataką Kijeve, CNN sakė vienas JAV pareigūnas.Pasak jo, Jungtinės Valstijos vis dar vertina padarytos žalos mastą ir bando nustatyti, ar įmanoma sistemą vietoje suremontuoti Ukrainos specialistams.Rusijos gynybos ministerija anksčiau sakė, kad „JAV pagamintai priešlėktuvinių raketų sistemai „Patriot“ smogė didelio tikslumo smūgiu „Kinčal“ hipergarsinėmis raketomis“.Ukrainos pareigūnai sakė sėkmingai sunaikinę visas šešias rusų paleistas hipergarsines raketas, bet atsisakė komentuoti smūgį į „Patriot“ kompleksą.„Palikime tai be komentarų. Rusijos šaltinių nekomentuosime“, – per pasitarimą sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų spaudos atstovas Jurijus Ihnatas.Šiuo metu Ukrainoje yra du „Patriot“ kompleksai: vienas buvo perkeltas iš JAV, o kitas – Vokietijos ir Nyderlandų. Kuris iš jų gali būti pažeistas, neaišku.

Lyderių susitikime – dėmesys tribunolui Rusijai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sustiprins raginimus sukurti specialų tribunolą, kuris teistų Rusiją už agresijos nusikaltimą.Kalbėdamas prieš antradienį Reikjavike vyksiantį Europos lyderių susitikimą, Ursula von der Leyena sakė, kad Rusijos atsakomybė už agresijos nusikaltimą bus didelė tema. Anksčiau šią savaitę ji pažadėjo „tvirtai remti tam, kad būtų sukurtas specialus tribunolas Rusijos agresijos nusikaltimui“.Lyderiai iš viso žemyno renkasi Islandijos sostinėje į Europos Tarybos viršūnių susitikimą, tik ketvirtąjį per 74 metų organizacijos istoriją. Vėliau antradienį kalbas sakys Volodymyras Zelenskis, Olafas Scholzas, Emmanuelis Macronas, Rishi Sunak ir U. von der Leyen.Rusija pernai kovą buvo pašalinta iš Europos Tarybos po plataus masto invazijos į Ukrainą.

Generalinis štabas patikslino numuštų Rusijos raketų skaičiųPer ataką prieš Ukrainą naktį į antradienį Rusija panaudojo šešias raketas „Kinžal“, devynias raketas „Kalibr“ ir 10 antžeminio bazavimo raketų. Jas visas sunaikino Ukrainos gynėjai.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.Anksčiau buvo pranešta, kad per naktinę ataką iš šešių Rusijos lėktuvų MiG-31K buvo paleistos šešios aerobalistinės raketos Ch-47M2 „Kinžal“, iš laivų Juodojoje jūroje – devynios sparnuotosios raketos „Kalibr“ ir trys antžeminio bazavimo raketos (S-400, „Iskander-M“). Tuo metu informacija dar buvo tikslinama.

Žiniasklaida: Ukraina jau naudoja prieš okupantus raketas „Storm Shadow“Ukrainos kariškiai jau naudoja prieš okupantus rusus Didžiosios Britanijos perduotas didelio nuotolio raketas „Storm Shadow“.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis CNN.Gautomis žiniomis, informaciją apie raketų „Storm Shadow“ naudojimą patvirtino du JAV ir dar vienas Vakarų pareigūnai. CNN jų neįvardija.Bet išsamesnės detalės neatskleidžiamos.Ukrainos gynybos ministerija atsisakė komentuoti šią informaciją.Portalas primena, jog gegužės 11 d. Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as patvirtino, kad Ukrainai buvo perduota didelio nuotolio raketų „Storm Shadow“.Vėliau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad tokios raketos padės priartinti karo su Rusija pabaigą.

Ukrainos žvalgybos vadovas: dauguma Prigožino žodžių yra „gryna tiesa“Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas generolas majoras Kyrylo Budanovas sako, kad 80 proc. to, ką teigia liūdnai pagarsėjusios samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, yra gryna tiesa. K. Budanovas tai sakė interviu laidai „Rizni Liudy“, pranešė „Ukrinform“.„Baisiausia, jog tai, ką sako J. Prigožinas, daugiausia yra tiesa. Yra dalykų (...) kuriuos galima suvokti dvejopai, bet 80 proc. to, ką jis sako, yra gryna tiesa“, – teigė žvalgybos agentūros vadovas.Pasak K. Budanovo, grupė „Vagner“ veikia maksimaliai efektyviai, kitaip nei reguliariosios Rusijos pajėgos. „Tai irgi tiesa. Ir dėl to esami konfliktai dar labiau sustiprėjo. O tai, kad J. Prigožinas dabar sako, jog nėra šaudmenų, nėra paramos, tam tikru mastu susiję su karinės vadovybės, dabar atstovaujamos (gynybos ministro Sergejaus) Šoigu ir (Generalinio štabo viršininko Valerijaus) Gerasimovo, pavydu“, – sakė K. Budanovas.Jis pabrėžė, kad Rusijoje yra ir kitų generolų, kurių nuomonė kiek kitokia. „Tačiau jų komanda daro viską, kad fiziškai išnaikintų visus šiuos dalinius. Ir tai taip pat tiesa. Deja, turiu pripažinti, kad „Vagner“ yra pats veiksmingiausias padalinys. Niekas Rusijoje jiems neprilygsta karo veiksmų efektyvumu“, – apibendrino žvalgybos vadovas.Anksčiau J. Prigožinas pareiškė, kad išves savo samdinius iš Bachmuto Donecko srityje ir tai padarysiąs dėl Rusijos gynybos ministerijos atsisakymo aprūpinti jo grupuotę pakankamu šaudmenų kiekiu.

Ukrainos karinė žvalgyba: Rusijos puolimo potencialas „išsemtas“Rusijos puolimo potencialas jau visiškai išsemtas, tačiau gynybiniai pajėgumai išlieka stiprūs. Tai laidai „Rizni Liudy“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas generolas majoras Kyrylo Budanovas, pranešė „Ukrinform“.K. Budanovo žodžiais, Rusijos puolimo potencialas yra visiškai išnaudotas, dabar jie turi rimtą gynybos potencialą. „Tai tiesa. Jie sukūrė ešeloninę, teisingą ir galingą gynybą. Bet tai jau nebėra ta Rusijos kariuomenė, kuri galėtų vykdyti rimtas puolimo operacijas“, - sakė K. Budanovas.Jo teigimu, Rusijos karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje tiesiogiai dalyvauja beveik 370 tūkst. kareivių bei apie 20 tūkst. nacionalinės gvardijos karių ir maždaug 7 tūkst. įvairių sukarintų grupuočių narių.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, jog karinės žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo teigimu, Rusija pereina į gynybą visoje fronto linijoje, šiuo metu priešai nepajėgūs imtis didelio masto puolimo.

Maskvos teismas skyrė kolumbiečiui penkerių metų kalėjimo bausmę už „kariuomenės diskreditavimą“Maskvos teismas skyrė penkerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę kolumbiečiui už tariamą „Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą“.Kaltinamasis bausmę turi atlikti bendrojo režimo įkalinimo įstaigoje Rusijoje, antradienį iš teismo salės pranešė naujienų agentūra „Interfax“.Tai pirmas žinomas atvejis, kai užsienio pilietis Rusijoje nuteistas kalėti už „kariuomenės diskreditavimą“.Rusija netrukus po invazijos pradžios 2022 m. vasarį įvedė griežtas taisykles, reglamentuojančias, kaip apibūdinamas jos karas Ukrainoje. Maskva primygtinai reikalauja vadinti karą „specialiąja karine operacija“. Kovo mėnesį už kariuomenės „šmeižtą“ ar „diskreditavimą“ buvo įvestos griežtesnės bausmės, numatančios laisvės atėmimo bausmes iki 15 metų. Ne vieneriems kalėjimo metams jau nuteistas ne vienas karo priešininkas, nors daugelis jų tarptautiniu mastu laikomi politiniais kaliniais.Maskvoje prokuroras sakė, kad kolumbietis pernai sostinės prekybos centre paslėpė mobiliuosius telefonus, kurie vėliau buvo naudojami skleisti „melagingas žinias apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, įskaitant civilių žudynes“. Jis apkaltintas tariamai veikęs užsienio organizacijos, susijusios su JAV valstybės departamentu, užsakymu ir jam už tai neva buvo sumokėta.Žmogaus teisių aktyvistai kaltina Rusijos kariuomenę daugybe karo nusikaltimų, įskaitant žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje. Rusijos valdžia ir toliau neigia kaltinimus.Remiantis žiniasklaidos pranešimais, antradienį įkalintas kolumbietis turi leidimą gyventi Rusijoje ir joje gyvena daugelį metų, turi Rusijoje šeimą.Prieš antradienį paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį užsienio piliečiui, Rusijos valdžia iškėlė bylą darbuotojui, atvykusiam dirbti į Sachaliną Tolimuosiuose Rytuose. Už „ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą“ jam paskirta bauda ir jis išvytas iš šalies be teisės grįžti 70 metų.

Vokietijos kompanija „Hensoldt“ pagamins Ukrainai dar šešis radarus TRML-4DVokietijoje planuojama pagaminti dar šešias radiolokacijos sistemas TRML-4D ir perduoti jas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis bendrovės „Hensoldt“ tinklalapiu.Bendrovė ketina patiekti dar šešis radarus TRML-4D, kad sustiprintų Ukrainos oro gynybą.Vykdant daugiau nei 100 mln. eurų vertės užsakymą, radarai bus pristatyti antroje šių metų pusėje po Ukrainos operatorių mokymų.„Hensoldt“ pagal sutartį su Ukraina jau pagamino kelis radarus TRML-4D kaip oro gynybos sistemos IRIS-T SLM dalį.„Mes džiaugiamės galėdami paremti Ukrainą šešiais papildomais radarais TRML-4D, kurie dar labiau sustiprins Ukrainos oro stebėjimo ir oro gynybos tinklą. Didžiuojamės, kad galime greitai pristatyti labai reikalingos įrangos", - sakė "Hensoldt" generalinis direktorius Thomas Mülleris.Radaras TRML-4D naudoja naujausią radiolokacijos technologiją „Active Electronics Scanned Array“ su keliais skaitmeniniais spinduliais.Jis gali operatyviai aptikti ir sekti apie 1500 taikinių ore 250 kilometrų spinduliu.

Vokietijos mieste tiriamas incidentas su Ukrainos vėliavaVokietijos Vismaro mieste (Meklenburgo-Pomeranijos žemė) tiriamas incidentas, per kurį buvo nuplėšta Ukrainos vėliava, ilgai kabėjusi prie merijos kaip solidarumo su ukrainiečių tauta ženklas.Tai pranešė Vokietijos leidinys „Spiegel“.Policijos atstovas papasakojo, kad incidentas įvyko pirmadienio vakarą. Anot mačiusiųjų, nežinomi asmenys nuplėšė ir išniekino Ukrainos vėliavą, kuri jau daug mėnesių plevėsavo prie miesto merijos.Kol kas nežinomi vandalų motyvai ir jų tapatybė, bet policija turi incidento vaizdo įrašą. Pažymima, kad nusikaltimą įvykdė keli jaunuoliai.Tyrimas atliekamas pagal straipsnius dėl materialinės žalos padarymo ir užsienio valstybių vėliavų bei kitų nacionalinių simbolių išniekinimo.

Ukrainos URM kritikuoja skrydžių tarp Rusijos ir Sakartvelo atnaujinimąSakartvelas mėgina gerinti santykius su Rusija tuo metu, kai visas pasaulis izoliuoja šalį agresorę, kad būtų nutrauktas jos karas prieš Ukrainą.Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka, praneša portalas „rbc.ua“.„Pasaulis izoliuoja Rusiją, kad priverstų ją nutraukti karą, bet Sakartvelas sveikina Rusijos aviacijos kompanijas ir siunčia į Maskvą savąsias. O 20 proc. Sakartvelo teritorijos tebėra okupuoti Rusijos. Kremlius tikrai apsidžiaugs tokiais rezultatais“, - parašė tviteryje Ukrainos URM atstovas.Gegužės 10 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panaikino vizų režimą Sakartvelo piliečiams ir atšaukė draudimą Rusijos aviacijos kompanijoms skraidyti į Sakartvelą.Pastarosiomis dienomis Sakartvelas leido dviem aviacijos bendrovėms organizuoti tiesioginius skrydžius į Rusiją.

Ukraina: prie Bachmuto atkovota 20 kvadratinių kilometrų teritorija Pastarosiomis dienomis Ukrainos kariuomenė atkovojo iš Rusijos apie 20 kvadratinių kilometrų teritorijos aplink rytinį Bachmuto miestą, pačiame mieste vyksta įnirtingos kautynės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.Ji pabrėžė, kad informacija apie karo veiksmų eigą turėtų būti vertinama per visų gynybinės operacijos priemonių prizmę ir neturėtų būti ištraukta iš įvykių konteksto, pranešė „Ukrinform“.„Pavyzdžiui, per pastarąsias kelias dienas mūsų kariuomenė išlaisvino apie 20 kvadratinių kilometrų Bachmuto priemiesčių šiaurėje ir pietuose“, – sakė H. Maliar. Ji pridūrė, kad Rusijos kariuomenė pasiekė kai kurių laimėjimų pačiame Bachmute, artilerija visiškai sunaikinusi miestą. Be to, priešas permeta profesionalių desantininkų dalinius. "Vyksta sunkūs mūšiai, jų rezultatai skirtingi. Esant dabartinei padėčiai, mūsų kariai daro viską, ką gali, ir dar daugiau", – sakė ji.Pasak H. Maliar, tai, kad Bachmuto gynyba tęsiasi tiek mėnesių ir kai kuriose srityse yra laimėjimų, lėmė „nepaprastos mūsų kovotojų pastangos ir aukštas gynybos vadovybės profesionalumo lygis“.H. Maliar pabrėžė, kad priešai pranašesni kareivių ir ginklų skaičiumi. Dėl Ukrainos kariškių veiksmų priešų pajėgoms nuo praėjusios vasaros nepavyko įgyvendinti savo planų Bachmuto rajone.

Zaporižios srityje okupantai grasina išjungti elektrą žmonėms, neturintiems Rusijos pasųOkupantai rusai Zaporižios srityje verčia žmones gauti Rusijos pasus, grasindami, kad kitaip jiems bus nutrauktas elektros tiekimas.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.„Okupantai verčia užgrobtos Zaporižios srities dalies gyventojus pasirašyti naujas elektros tiekimo sutartis“, - sakoma pranešime.Šiai procedūrai reikia Rusijos paso, identifikavimo numerio ir būsto nuosavybės dokumentų pagal rusišką „standartą“.„Okupantai duoda 30 dienų visiems „dokumentams“ įforminti ir sutarčiai atnaujinti, grasindami, kad kitaip nutrauks elektros tiekimą“, - pridūrė Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovai.Portalas primena, kad okupantai rusai daro spaudimą Luhansko srities gyventojams, nenorintiems gauti Rusijos pasų. Už tai Svatovės miesto gyventojams darbo užmokestis sumažinamas 30 proc.

Rusija nori įteisinti deportaciją iš okupuotų Ukrainos teritorijųRusijos pareigūnai nori įteisinti ukrainiečių trėmimą iš laikinai okupuotų teritorijų „karinės padėties taisyklių pažeidimo atveju“.Anot „RBC-Ukraina“, remdamasis TASS, tai pareiškė Rusijos Federacijos tarybos konstitucinės teisės komiteto pirmininkas Andrejus Klišas.Pasak jo, Valstybės Dūma pakeitė Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretus dėl karo padėties įvedimo okupuotuose Ukrainos regionuose.Remiantis Rusijos prezidento dekretais, teritorijoje, kurioje įvesta karo padėtis, pažeidus draudimus ir apribojimus, taikomos tokios priemonės kaip administracinis areštas iki 30 parų. Taip pat kontroliuojamas piliečių judėjimas teritorijose, kuriose nebuvo įvesta karo padėtis.

Prancūzijos tyrėjai atvyko į Ukrainą tirti AFP žurnalisto žūtiesPrancūzijos tyrėjai jau atvyko į Ukrainą atlikti tyrimo dėl naujienų agentūros AFP žurnalisto Armano Soldino žūties per Rusijos raketų ataką netoli Časiv Jaro Donecko srityje.Tarptautinės organizacijos „Žurnalistai be sienų“ biuro Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje vadovė Jeanne Cavellier tai sakė naujienų agentūrai „Ukrinform“.Ji priminė, kad Prancūzijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl A. Soldino žūties, jos teigimu, byla juda gana sparčiai. „Palaikome ryšį su prancūzų tyrėjais, nes jie bendradarbiauja su Ukrainos generaliniu prokuroru. Žinome, kad vakar čia atvyko keturi tyrėjai iš Prancūzijos ir pradėjo rinkti parodymus“, - sakė J. Cavellier.Biuro vadovė pridūrė, kad „Žurnalistai be sienų“ skiria šiai bylai daug dėmesio, nes žurnalisto nužudymas nėra tik karo nusikaltimas prieš civilį, o kur kas daugiau, žurnalistų vaidmuo svarbus visuomenei, jis lemiamas informuojant ir pateikiant patikimą informaciją, tai „labai profesionaliai darė A. Soldinas.Anksčiau pranešta, kad Prancūzijos nacionalinė antiteroristinė prokuratūra gegužės 10 d. pradėjo tyrimą dėl AFP žurnalisto A. Soldino žūties, ją klasifikuoja kaip karo nusikaltimą.1991 m. kovo 21 d. Sarajeve gimęs A. Soldinas buvo Prancūzijos pilietis. Jis priklausė pirmajai AFP komandai, atvykusiai į Ukrainą kitą dieną, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Nuo rugsėjo A. Soldinas gyveno Ukrainoje ir nuolat keliavo į fronto liniją.IMI duomenimis, A. Soldinas tapo 57-uoju žiniasklaidos profesionalu, žuvusiu dėl Rusijos agresijos, ir 10-uoju žurnalistu, nužudytu vykdant savo pareigas.

Gynybos ministro patarėjas: Ukraina nori gauti iš sąjungininkių 40–50 lėktuvų F-16Kyjivas tikisi gauti iš sąjungininkių 40-50 naikintuvų F-16, sakė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas.„Ukraina nori gauti iš viso nuo 40 iki 50 naikintuvų F-16, kad sudarytų tris ar keturias eskadriles savo dangui nuo Rusijos bombardavimų apginti“, – leidiniui „Politico“ sakė J. Sakas.Kyjivas sako Vakarų lyderiams, kad modernių lėktuvų poreikis padidėjo, nes kovo mėnesį Rusijos oro pajėgos pradėjo plačiai naudoti valdomas sklendžiančias bombas, didesniu atstumu pasiekiančias taikinius. Šiuo metu Ukraina „neturi nieko, kad sustabdytų“ jas nešančius Rusijos lėktuvus, sakė J. Sakas.„Visi supranta, kad tema subrendusi diskusijoms. Niekas nesakė, kad tai neįmanoma. Palyginus su tuo, kas buvo prieš tris mėnesius, kai vis dar stengėmės gauti tankus, šiandien visi kalba apie lėktuvų koaliciją – tai labai daug žadantis ženklas“, – sakė J. Sakas. „Suprantame, kad mūsų oro gynyba nebus pilna be naikintuvų F-16“, – pridūrė jis.Pasak J. Sako, prezidentas Volodymyras Zelenskis nori, kad naikintuvai Ukrainai būtų svarbiausia Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo Hirosimoje ir NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje liepos mėnesį tema. Ukrainos gynybos ministro patarėjas sakė, kad per pastarąją kelionę po Europą prezidentas gavo Vakarų lyderių „patikinimą“, jog artimiausiomis dienomis jie aptars šį klausimą.Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija ir Vokietija neturi naikintuvų F-16, kuriuos galėtų pasiūlyti Ukrainai, tačiau J. Sakas sakė, kad „jų balsas svarbus tarptautinėje koalicijoje“, Ukraina norėtų, kad šios šalys „paskatintų“ sąjungininkes, tokias kaip JAV ir Turkija.Prieš kelias dienas prezidentas V. Zelenskis lankėsi Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Rusų nelaisvėje dar yra apie 2000 „Azovstal“ gynėjųPer metus Ukrainai pavyko susigrąžinti apie 500 Mariupolio metalurgijos kombinato „Azovstal“ gynėjų, dar apie 2000 tebėra rusų nelaisvėje.Tai antradienį per spaudos konferenciją „Išėjimo iš „Azovostal“ metai: šaukti, nėra jėgų tylėti“ pareiškė nevyriausybinės organizacijos „Moterų ir motinų taryba“ vadovė Natalka Zarycka.„Nors dedamos visos pastangos, per 12 mėnesių pavyko susigrąžinti tik 20 proc. gynėjų, kurie žūtbūtinai kovojo, kol gavo vadovybės įsakymą sudėti ginklus. Tokį įsakymą gavo tik „Azovstal“ gynėjai. Atvirų šaltinių duomenimis, vykdydami įsakymą, kombinato teritoriją paliko apie 2,5 tūkst. gynėjų. Per metus buvo sugrąžinta apie 500 gynėjų. Tai reiškia, kad apie 2000 vaikinų ir merginų tebėra nelaisvės pragare, o kartu su jais nežinios pragare visus metus yra jų artimieji“, – sakė ji.N. Zarycka pabrėžė, kad nelaisvėje kariai visą laiką yra kankinami ir marinami badu.„Praėjusių metų rugsėjį įvyko didelis apsikeitimas belaisviais, į namus grįžo 4 mėnesius nelaisvėje buvę „Azovstal“ gynėjai. Visi žino, kokia buvo jų būklė: vidutiniškai minus 40 kg svorio, pažeisti inkstai, lūžęs stuburas, sužaloti keliai, trūkę raumenys, regėjimo, klausos, dantų praradimas, psichologinės traumos“, – pareiškė organizacijos vadovė.Pasak jos, šių metų gegužės 6 d. buvo susigrąžinti dar 45 „Azovstal“ gynėjai, šie žmonės, dar prieš metus buvę sveiki ir stiprūs, sveikatos neteko visiems laikams.„Priešas negali susitaikyti su tuo, kad Ukrainoje yra drąsių ir laisvę mylinčių žmonių, todėl atsisako juos atiduoti, bandydamas tokiu būdu atkeršyti, ignoruodamas tarptautinės humanitarinės teisės normas ir nepaisydamas Ženevos konvencijos“, – sakė ji.„Ukrinform“ primena, kad Mariupolio gynyba truko 84 dienas. Kovos dėl „Azovstal“ tęsėsi iki 2022 metų gegužės 20 d., kai Ukrainos aukščiausioji karinė vadovybė įsakė sudėti ginklus.

PAR prezidentas: Afrikos šalys siunčia taikos misiją į Ukrainą ir RusijąŠeši Afrikos lyderiai planuoja „kaip įmanoma greičiau“ vykti į Rusiją ir Ukrainą, kad padėtų rasti sprendimą užbaigti „niokojantį“ konfliktą tarp dviejų šalių, antradienį pareiškė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Cyrilas Ramaphosa.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „sutiko priimti misiją ir Afrikos valstybių vadovus tiek Maskvoje, tiek Kyjive“, per spaudos konferenciją Keiptaune sakė C. Ramaphosa.

Šaltiniai: Saudo Arabijos karalius pakvietė Ukrainos prezidentą į arabų šalių viršūnių susitikimą Saudo Arabijos karalius Salmanas pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kaip garbės svečią dalyvauti šią savaitę karalystėje vyksiančiame arabų viršūnių susitikime, dpa sakė diplomatiniai šaltiniai Rijade.Viršūnių susitikimas penktadienį vyks Saudo Arabijos pakrantės mieste Džidoje. Šaltiniai teigė, kad tai bus galimybė Saudo Arabijos sosto įpėdiniui princui Mohammedui bin Salmanui aptarti su V. Zelenskiu būdus, kaip užbaigti karą Ukrainoje, ir ieškoti bendro pamato, kuris leistų pradėti Maskvos ir Kyjivo derybas. Kol kas jokio patvirtinimo iš Kyjivo negauta.Saudo Arabija ne kartą siūlėsi tarpininkauti Rusijai ir Ukrainai. Praėjusiais metais Rijadas teigė tarpininkavęs Rusijai ir Ukrainai paleidžiant 10 belaisvių iš įvairių šalių.Karalystė ir jos Persijos įlankos kaimynės priešinasi Vakarų spaudimui ir toliau palaiko ryšius su Rusija, šiai pernai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.  Penktadienio viršūnių susitikimas taip pat bus pirmasis, kai į Arabų lygą vėl buvo priimta Sirija, daugiau nei po dešimtmečio, kai jos narystė dėl pilietinio karo buvo sustabdyta. Į viršūnių susitikimą pakviestas Sirijos prezidentas Basharas Al Assadas.Vakaruose derybos su Sirijos valdovu vis dar nėra svarstomos. Prieš 12 metų, reaguodamos į B. Al Assado smurtinį susidorojimą su antivyriausybiniais protestais, vėliau peraugusiais į pilietinį karą, Europos Sąjunga ir kitos šalys įvedė Sirijai plačias sankcijas.Viršūnių susitikimas taip pat rengiamas tokiu metu, kai naftos turtinga Saudo Arabija ir jos regioninis varžovas Iranas kovo mėnesį susitarė atkurti ryšius.

Kinijos valdžia paragino ambasadas Pekine pašalinti paramos Ukrainai ženklusKinijos valdžia paprašė užsienio šalių ambasadų ir Pekine įsikūrusių tarptautinių organizacijų nenaudoti savo pastatų išorinių sienų politinei propagandai, matyt, dėl daugybės paramos Ukrainai ženklų.Tai pranešė naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais Kinijos sostinėje, rašo „Ukrinform“.Nemažai ambasadų Pekine iškabino plakatus su Ukrainos vėliavos atvaizdu ir užrašais kinų ir anglų kalbomis, remiančiais Ukrainą, pavyzdžiui, „#StandWithUkraine“.Gautomis žiniomis, Kinijos užsienio reikalų ministerijos laiške, išsiųstame ambasadoms ir tarptautinėms organizacijoms, raginama nenaudoti savo pastatų išorinių sienų politinei propagandai ir „vengti provokuoti konfliktus tarp valstybių“.Šis žingsnis sukėlė neigiamą Europos valstybių ir kitų šalių diplomatų reakciją, plakatų niekas nenuėmė. Didžiausius Ukrainą remiančius plakatus iškėlė Kanados, Vokietijos ir Lenkijos ambasados.Kinijos užsienio reikalų ministerijos laiške taip pat teigiama, kad ambasados ​​ir tarptautinės organizacijos „privalo laikytis Kinijos įstatymų ir taisyklių“, nors Pekinas gerbia diplomatinį imunitetą pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių.Kai kurios ambasados ​​kartais taip pat iškelia vaivorykštės spalvų vėliavas, palaikydamos seksualines mažumas.Vienas iš Europos diplomatų sukritikavo šį Pekino žingsnį, pareikšdamas, kad nėra jokio pagrindo neleisti valstybei parodyti savo pozicijos ir kad jie neįvykdys Kinijos prašymo.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kinijos vyriausybės specialusis atstovas Eurazijos reikalams Li Hui pirmadienį pradėjo savo misiją. Jis lankysis Ukrainoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje, kad  aptartų „krizės Ukrainoje“ politinio sureguliavimo būdus.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 974 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. Ukrainoje jau sužeisti 974 vaikai. Dar 481 žuvo. Tai antradienį pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (459), Charkivo (277), Kyjivo (128), Chersono (97), Zaporižios (90), Mykolajivo (89), Černihivo (70), Dnipropetrovsko (70) ir Luhansko (66) srityse.

Britų žvalgyba: Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos kariuomenę į šiaurės vakarus nuo BachmutoSurengusi kontrataką, Ukrainos kariuomenė sugebėjo ne tik išsiveržti į pietus nuo Bachmuto, bet ir pastūmėjo fronto liniją į šiaurės vakarus nuo miesto. Tai sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos tviteryje paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.Pažymima, kad grupės „Vagner“ pajėgos ir toliau daro laipsnišką pažangą puldamos ukrainiečių pozicijas Bachmuto centre. Vis dėlto per pastarąsias keturias dienas Ukrainos pajėgos padarė taktinę pažangą, savo naudai stabilizavusios Bachmuto flangus.„Be pažangos piečiau miesto, Ukrainos puolimai atstūmė fronto liniją į šiaurės vakarus nuo miesto. Tai greičiausiai leido Ukrainos pajėgoms saugiau naudotis pagrindiniu tiekimo keliu 0506“, – sakoma pranešime.Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Ukraina sulaiko Rusijos puolimus vakaruose palei Doneco ir Donbaso kanalo liniją, paversdama vandens kelią kliūtimi ir gynybos zonos aplink toliau esantį Časiv Jaro miestą dalimi.Ankstesnėje suvestinėje Didžiosios Britanijos žvalgyba teigė, kad Rusijos oro gynyba ir toliau lieka pažeista po dronų atakos, surengtos prieš strategiškai svarbią Rusijos oro bazę Seščioje.

Rusija tvirtina, kad, kalbant apie Ukrainos grūdų susitarimą, esą dar lieka neatsakytų klausimųRusija antradienį pareiškė, kad dar nėra apsisprendusi, ar atnaujins savo dalyvavimą Ukrainos grūdų eksporto susitarime.Šios iniciatyvos galiojimas baigiasi gegužės 18 d.„Yra daugybė neatsakytų klausimų, susijusių su mūsų susitarimo dalimi... dabar turime priimti sprendimą“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta 2022 m. liepą. Dėl jos buvo susiderėta tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai. Šis susitarimas padėjo nutraukti pernai kelis mėnesius Rusijos vykdytą Ukrainos grūdų eksporto blokadą.Kovą iniciatyva buvo pratęsta 60 dienų, iki gegužės 18-osios. Nors iki tol susitarimas įprastai būdavo pratęsiamas 120 dienų, Rusija iniciatyvos tąsai po gegužės vidurio iškėlė virtinę sąlygų. Šalis reikalauja pašalinti kliūtis jos pačios grūdų ir trąšų eksportui.

Ukrainos pirmoji ponia Zelenska Seule susitiko su Pietų Korėjos prezidentuUkrainos pirmoji ponia Olena Zelenska antradienį Seule susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-Yeol kaip savo vyro, prezidento Volodymyro Zelenskio, specialioji atstovė.Pasak Pietų Korėjos naujienų agentūros „Yonhap“, O. Zelenska sakė siekianti „radikalesnės“ paramos Ukrainai kovoje prieš Rusiją.Pietų Korėja, devinta pagal dydį pasaulyje ginklų eksportuotoja, siuntė humanitarinę pagalbą Ukrainai, taip pat pardavė tankų ir haubicų Lenkijai. Tačiau ji jau seniai laikosi politikos netiekti ginklų į aktyvių konfliktų zonas.Interviu agentūrai „Yonhap“ O. Zelenska taip pat teigiamai atsakė į klausimą, ar Ukraina planuoja pakviesti prezidentą Yoon į Kyjivą. Ji atsakė, kad Ukraina „visada laukia atvykstant draugų“.„Toks vizitas būtų didelis palaikymas ukrainiečiams, nes tai būtų būdas pasidalyti mūsų išgyvenamo karo patirtimi, bent jau vieną mūsų gyvenimo dieną“, – sakė O. Zelenska interviu.Yoon išreiškė Pietų Korėjos žmonių „paramą ir solidarumą Ukrainai ir mūsų gilią užuojautą aukų šeimoms“, nurodė jo biuras.„Jokiomis aplinkybėmis nebus toleruojamas jėgos naudojimas ir nežmoniški veiksmai, dėl kurių siaubingai nukenčia nekalti žmonės, ypač moterys ir vaikai“, – sakė Yoon.Prezidento kanceliarija praėjusį mėnesį pareiškė, kad Seulo sprendimas, ar siųsti karinę pagalbą Kyjivui, priklausys nuo Rusijos veiksmų. Pasak jos, didelis išpuolis prieš civilius gyventojus gali pakeisti požiūrį.Antradienį Rusija dronais ir balistinėmis raketomis smogė sostinei Kyjivui. Ukrainos gynybos pajėgos šį smūgį pavadino itin sudėtingu. Naujausia ataka prieš Ukrainos sostinę surengta po to, kai V. Zelenskis iš Berlyno, Paryžiaus ir Londono gavo daugybę naujų pažadų dėl ginklų tiekimo.„Kai namuose yra nusikaltėlis, šeimininkams akivaizdžiai reikia ne tik humanitarinės pagalbos, maisto ir vaistų, bet ir kažko radikalesnio, kad nusikaltėlis būtų išvytas, – sakė O. Zelenska agentūrai „Yonhap“. – Mes visiems sakome – duokite mums priemonių, ir mes išvarysime nusikaltėlį iš savo namų“.

Ukrainos sausumos pajėgų vadas vadina Bachmutą „spąstais“ rusamsUkrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis „spąstais“ rusams pavadino Bachmuto miestą, dėl kurios jau daug mėnesių vyksta smarkūs mūšiai. „Vagner“ samdiniai įlindo į Bachmutą kaip žiurkės į spąstus“, – sakė jis antradienį, kai vėl apsilankė fronto teritorijoje. „Aktyviai gindamiesi“ Ukrainos daliniai esą keliuose ruožuose prie Bachmuto perėjo į kontratakas.„Priešas turi daugiau resursų, tačiau mes griauname jo planus“, – kalbėjo O. Syrskis. Jis apdovanojo ordinais karius. Prieš tai Ukrainos kariuomenės daliniai į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo Bachmuto kai kur per kelis kilometrus atstūmė rusų pajėgas.Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas tuo tarpu pareiškė, kad jo kovotojai daro pažangą užimdami paskutiniąsias gatves Bachmute. Jis antradienį parodė vaizdo įrašą, kur žemėlapyje rodo dar ukrainiečių kontroliuojamas miesto dalis.Ukraina daugiau kaip 14 mėnesių ginasi nuo Rusijos invazijos. Mūšis dėl strategiškai svarbaus Bachmuto Donecko srityje, kuriame prieš karą gyveno daugiau kaip 70 000 žmonių, yra kruviniausias ir ilgiausias kare.

Buvęs NATO vadovas A. F. Rasmussenas pasisako už Ukrainos narystę Aljanse ir ESBuvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pasisakė už Ukrainos priėmimą į Vakarų gynybinį aljansą ir Europos Sąjungą (ES). „Be jokių bet: Ukraina turi prisijungti prie NATO ir ES“, – pareiškė A. F. Rasmussenas pirmadienį jo organizuotame demokratijos viršūnių susitikime Kopenhagoje.„Ukraina išvystė reikšmingus karinius pajėgumus ir kaip narė sustiprintų NATO“, – sakoma dokumente, kurį A. F. Rasmussenas pristatė susitikime.Dokumente jo organizacija „Alliance of Democracies Foundation“ ragina Ukrainos partneres Vakaruose teikti pirmenybę Ukrainos stojimo į NATO ir ES procesams. „Karas parodė, kad visuomet išliks nestabilumas ir Rusijos puolimo grėsmė, kol Ukraina nepriklausys euroatlantinėms struktūroms“, – sakoma toliau. Tvari taika esą realybe taps tik tuomet, kai Ukraina tvirtai bus šiose struktūrose. Aiškus stojimo į ES procesas, be to, paspartintų reformas Ukrainoje ir sustiprintų jos demokratijos pagrindą.

Ukraina numušė visas 18 Rusijos paleistų raketų, įskaitant 6 „Kinžalus“Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė visas 18 įvairaus tipo raketų, kurias Rusija naktį iš pirmadienio į antradienį paleido į šalį, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.2023 metų gegužės 16 dieną, apie 3.30 val. ryto rusai atakavo Ukrainą iš šiaurės, pietų ir rytų, paleisdami 18 įvairaus tipo oro, jūros ir sausumos raketų, rašoma atnaujintame pranešime.„Šešios oro balistinės raketos Kh-47M2 „Kinžal“ buvo paleistos iš šešių lėktuvų MiG-31K, devynios sparnuotosios raketos „Kalibr“ – iš karo laivų Juodojoje jūroje, dar trys raketos – iš sausumos bazių (S-400, „Iskander-M“)“, – rašoma pranešime.Visas 18 raketų sunaikino Ukrainos oro gynyba.Be to, tą pačią naktį priešas paleido „Shahed-136/131“ tipo atakos dronus, taip pat vykdė oro žvalgybą trimis operatyviniais-taktiniais dronais „Orlan-10“ ir „SuperCam“. Visi jie taip pat buvo sunaikinti, teigiama pranešime.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjivo karinės administracijos duomenimis, ankstyvą antradienio rytą raketų nuolaužos nukrito penkiuose miesto rajonuose. Meras Vitalijus Kličko pranešė apie tris sužeistus žmones.

Rusija surengė „išskirtinai intensyvią“ oro ataką prieš KyjivąAnkstyvą antradienio rytą Rusija surengė itin intensyvią oro ataką prieš Kyjivą, panaudodama dronus, sparnuotąsias ir tikriausiai balistines raketas, pranešė miesto pareigūnai – tai jau aštunta oro ataka prieš Ukrainos sostinę šį mėnesį, pranešė „Reuters“.„Jis buvo išskirtinė savo intensyvumu – didžiausias raketų skaičius per trumpiausią laiką“, – „Telegram“ rašė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. – Remiantis preliminaria informacija, didžioji dauguma priešo taikinių Kyjivo oro erdvėje buvo aptikti ir sunaikinti!“Iš karto nebuvo žinoma, kiek objektų buvo numušta virš miesto ir ar kuriam nors iš jų pavyko smogti į taikinį. Pranešta apie krintančias nuolaužas Kyjivo Obolonskio, Ševčenkivskio, Solomjanskio ir Darnickio rajonuose.Po kelias savaites trukusios pertraukos Rusija balandžio pabaigoje atnaujino tolimojo nuotolio raketų smūgius ir pastarosiomis dienomis surengė virtinę atakų, dažnai nukreiptų į Kyjivą. Kol kas Ukrainai pavyko atremti didžiąją dalį atakų.Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad krintančios nuolaužos padegė kelis automobilius ir apgadino pastatą Solomjanskio rajone sostinės vakaruose. Trys žmonės buvo sužeisti.V. Kličko sakė, kad į pietus nuo Borispolio oro gynybos sistemos atrėmė dronų ataką. Borispolio mieste, esančiame į pietryčius nuo Kyjivo, yra pagrindinis sostinės keleivinis oro uostas, kuris šiuo metu uždarytas.Ankstyvą antradienio rytą beveik visoje Ukrainoje kaukė oro pavojaus sirenos, o virš Kyjivo ir jo regiono jos buvo girdimos ilgiau nei tris valandas.

Pentagonas: į Vokietiją atvyko 31 JAV tankas „Abrams“Pentagonas paskelbė, kad 31 JAV tankas „Abrams“ atvyko į Grafenwoehr armijos bazę Vokietijoje, kur netrukus Ukrainos tankų įgulos pradės treniruotis su jais.Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis sakė, kad Ukrainos įguloms skirta „plati mokymo programa“ buvo „skirta paruošti juos svarbiems vaidmenims“.Mokymosi metu naudojami tankai skirsis nuo tų, kuriuos JAV siųs naudoti mūšio lauke, sakė P. Ryderis.Jis pridūrė: „Tankai, kuriuos tieksime Ukrainai, šiuo metu yra atnaujinami. Jie bus atnaujinti, patobulinti ir paruošti eksportui į Ukrainą“.Į Ukrainą jie turėtų atvykti vėliau šiais metais.

Macronas: Prancūzija pasirengusi mokyti Ukrainos pilotusPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad jo šalis yra atvira Ukrainos pilotų mokymams valdyti naikintuvus. Tai jis pareiškė kitą dieną po Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio vizito į Paryžių.„Atidarėme duris pilotų mokymams su keliomis kitomis Europos šalimis, kurios taip pat yra pasirengusios tai padaryti. Manau, kad vyksta derybos su amerikiečiais“, - sakė jis interviu „TF1“.Atsakydamas į klausimą apie kovinių lėktuvų tiekimą Ukrainai, E. Macronas sakė, jog apie su V. Zelenskiu per jo vizitą nediskutavo. „Aš to nedariau. Kalbėjau apie lėktuvus, kalbėjau apie raketas, kalbėjau apie [pilotų] mokymą. Treniruotės gali prasidėti jau dabar“, – sakė E. Macronas.

Žiniasklaida: Vengrija blokavo 500 mln. eurų skyrimą UkrainaiVengrija netikėtai blokavo aštuntosios karinės pagalbos dalies skyrimą Ukrainai iš Europos fondo, skieto taikai (ETP), praneša ANSA, cituodama šaltinį.Pažymima, kad išmokos suma yra 500 milijonų eurų, ir ji turėjo būti sumokėta kitą pirmadienį.Budapeštas, kaip praneša ANSA, pareikalavo garantijų, kad ETP išlaikys savo pasaulinį statusą ateityje ir nebus naudojamas tik Kijevo apginklavimui.Minimas Europos fondas buvo įkurtas 2021 m. ir yra finansuojamas iš ES valstybių narių įnašų.

Netoli Kremliaus vėl praskrido dronai Kremliaus rajone vėl buvo pastebėtas dronas. Vietos gyventojai objektą danguje užfiksavo savo telefono kameromis, praneša UNIAN. Portalas skelbia, kad apie tai praneša „Cheka-OGPU“, remdamasi viešai neatskleistais duomenimis apie dronų skrydžius virš Maskvos ir Maskvos regiono. „Cheka-OGPU“ taip pat paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose rodomi dronų skrydžiai virš Maskvos žiedinio kelio ir Kutuzovo prospekto. Dronai taip pat buvo pastebėti Kremliaus rajone. „Gegužės 14 dieną, 22.42 val., buvo gauta informacija: fiksuotojo ryšio telefonu paskambino pilietis, kuris pasakė, kad prieš 2 minutes danguje matė šviesas, kryžius danguje atrodė kaip kvadrokopteris, o po minutės skrido lėktuvas, abu Kremliaus link", – sakė kanalo šaltinis. Buvo apžiūrėta teritorija, besiribojanti su Kremliumi, tačiau dronų nerasta. Tačiau jau kitą dieną maskviečiai vėl pamatė droną netoli Kremliaus. Gegužės 15 d., 00:02, policininkas danguje pastebėjo orlaivį. Ištyrus teritoriją, esančią šalia Kremliaus, dronas nebuvo rastas.

Lenkija iš JAV gavo HIMARS sistemas dislokuoti pasienyje su RusijaPirmoji HIMARS daugkartinio paleidimo raketų sistemų partija jau atgabenta į Lenkiją ir bus įrengta netoli Rusijos sienos, pirmadienį sakė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.„Šiandien mes priimame HIMARS. Ši technika įrodė savo vertę mūšyje ukrainiečių rankose“, – sakė M. Blaszczakas.Pasak ministro, šios sistemos keliaus į šiaurės rytinę šalies dalį, kur jų užduotis bus „sulaikyti agresorių ir sustiprinti Lenkijos kariuomenę rytiniame Lenkijos flange ir rytiniame Šiaurės Atlanto aljanso flange“.Kaip pranešė Lenkijos gynybos ministerija, Lenkijos valdžios institucijos susitarė dėl šių įrenginių pirkimo iš JAV 2019 m. Pagal šią sutartį Lenkija nusipirko 414 kovinių ir du HIMARS mokymo įrenginius už 18 milijonų dolerių, taip pat šaudmenų jiems. Sutartyje buvo numatytas kariuomenės mokymas.

Ukraina: Rusijos kariai nebepajėgia vykdyti didelio masto puolamųjų operacijųUkrainos gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad Rusijos kariai neturi išteklių didelio masto puolamosioms operacijoms ir jie daugiausia orientuoti į gynybą, o Maskva vis dar sugeba išlaikyti dabartinį raketų smūgių tempą.„Jie visi pasiruošę gynybai, ir tai yra rimtas veiksnys. Mūsų komanda, žinoma, į tai atsižvelgia, rengdamasi Ukrainos teritorijos išlaisvinimui“, - A. Jusovą citavo CNN. Pasak A. Jusovo, Rusijos raketų smūgių tikslai taip pat pasikeitė, o jų intensyvumas gerokai sumažėjo nuo žiemos, kai Ukrainos energetikos infrastruktūrai buvo suduotas galingas smūgis.Kijevo duomenimis, Rusijos kariuomenei taip pat trūksta tam tikrų tipų raketų, tokių kaip „Kalibr“.„Jie aktyvūs jie ieško būdų, kaip kompensuoti ir pakeisti ne tik „Shahed“. Jie ieško ginklų visame pasaulyje. Kol kas šie bandymai nebuvo labai sėkmingi“, – sakė A. Jusovas. Nepaisant to, pasak jo, Rusijos kariai sugeba išlaikyti atakų intensyvumą, nes jie vis dar turi dideles S-300 raketų atsargas.

Rusijos karinės išlaidos per metus išaugo 282 proc. Remiantis Rusijos Federalinio iždo duomenimis, Rusija vien šių metų sausį ir vasarį gynybai išleido du trilijonus rublių (apie 20 mlrd. svarų). Tai 282 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Rusijos iždo internetinio portalo duomenimis, gynybos išlaidos sausį siekė 1,18 trilijono rublių, o vasarį – 822,4 mlrd. Tačiau jos išlaidų plane visiems 2023 metams numatyta išleisti 4,98 trilijono rublių. Taigi per pirmuosius du metų mėnesius ji išleido kiek daugiau nei 40 proc. savo planuotų asignavimų. Praėjusiais metais Rusija gynybai išleido 5,51 trilijono rublių arba 17,1 proc. visų savo išlaidų, palyginti su 3,57 trilijono rublių arba 14,4 proc. 2021 metais. 2023 m. sausio–vasario mėnesiais krašto apsaugai skirtos išlaidos sudarė 36,2 proc. visų biudžeto išlaidų, beveik dvigubai daugiau nei socialinei politikai ir beveik keturis kartus daugiau nei „nacionalinei ekonomikai“.

Užsieniečiai, kovojantys už Rusija, lengviau gaus pilietybęPranešama, kad Vladimiras Putinas palengvino užsienio piliečių, kovojančių su Rusijos kariuomene, galimybę tapti Rusijos piliečiais.Ši tvarka galioja tiems, kurie nuo karo pradžios pasirašė karinės tarnybos sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, pranešė CNN.Įstojusieji „vienerių metų laikotarpiui“, pagal oficialioje svetainėje paskelbtą dekretą, pilietybės gali prašyti supaprastinta tvarka, pridūrė transliuotojas.Naujasis dekretas, matyt, iš dalies keičia ankstesnįjį, pagal kurį užsieniečiai turi tarnauti mažiausiai metus ir aktyviai dalyvauti kovose mažiausiai šešis mėnesius.Taip pat yra supaprastintas procesas karinio personalo šeimoms, pranešė CNN.

Lukašenka paskelbė Baltarusijos pajėgose aukštos parengties režimąBaltarusijos autokratinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Baltarusijos karinėse pajėgose paskelbtas aukštos parengties režimas, ir pridūrė, kad Rusijos pietuose buvo numušti keturi orlaiviai.68 metų A. Lukašenka apsilankė buvusios sovietinės šalies oro pajėgų centrinėje vadavietėje, jis vėl pasirodė viešumoje, prieš tai dingęs beveik savaitę, tai paskatino pranešimus, kad jis prastos sveikatos.A. Lukašenka vilkėjo karinę uniformą, atrodė niūrus, su tvarsčiu ant rankos.A. Lukašenka sakė, kad padidinta parengtis Baltarusijos pajėgose paskelbta trims dienoms po incidento pietiniame Rusijos regione prie Ukrainos sienos. „Praėjo trys dienos po įvykių netoli mūsų, turiu omenyje Briansko regioną, kur buvo numušti keturi orlaiviai“, – sakė A. Lukašenka, bet daugiau informacijos nepateikė. „Turėjome reaguoti“, – pridūrė jis.Šeštadienį Rusijos socialiniuose tinkluose pasklido filmuota medžiaga, kurioje matyti Briansko srityje sudužę keli Rusijos lėktuvai. Viename vaizdo įraše buvo matyti, kaip užsidegė, atrodo, kliudytas sraigtasparnis.Rusijos gynybos ministerija nekomentavo, bet Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas pranešė, kad sraigtasparnis sudužo Klincų mieste. Prieštaringame pareiškime Vladimiras Rogovas, Maskvos primestas pareigūnas Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios dalyje Pietų Ukrainoje, sakė, kad danguje buvo numušti keturi Rusijos lėktuvai: du sraigtasparniai MI-8, naikintuvas SU-35 ir bombonešis SU-34.

JAV: Iranas ir Rusija „plečia“ karinį bendradarbiavimąJungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį pareiškė, kad Iranas ir Rusija „plečia precedento neturinčią partnerystę gynybos srityje“, Maskva glaudina ryšius su Teheranu, dėl invazijos į Ukrainą patirdama Vakarų sankcijas.„Naudojame turimas priemones, kad atskleistume ir sužlugdytume šią veiklą, ir esame pasirengę padaryti daugiau“, – žurnalistams sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.

Islandija padovanos Ukrainai lauko ligoninęIslandijos parlamentas pritarė pasiūlymui perduoti Ukrainai lauko ligoninę, taip parodant savo solidarumą su Rusijos užpulta šalimi.Kaip rašo portalas „eurointegration“, tai pirmadienį tviteryje pranešė Islandijos premjerė Katrín Jakobsdóttir.Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad visos partijos Islandijos parlamente pritarė pasiūlymui padovanoti Ukrainai lauko ligoninę.„Mes laikomės sprendimo remti Ukrainos žmones: šis gestas yra mūsų tvirto solidarumo simbolis“, – pažymėjo K. Jakobsdóttir.Portalas primena, kad kovo mėnesį Islandijos premjerė lankėsi Kyjive, o gegužės pradžioje dalyvavo Šiaurės Europos ir Ukrainos lyderių susitikime Helsinkyje.

Chersono srityje numušti keturi Rusijos dronaiGegužės 15 dieną Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai Chersono regione sunaikino keturis Rusijos bepiločius orlaivius.Tai „Facebook“ paskelbė Pietų operatyvinė vadovybė, praneša „Ukrinform“ korespondentas.Primename, kad gegužės 14 d. Ukrainos oro pajėgos numušė keturis priešo dronus „Shahed-136/131“ ir vieną žvalgybinį droną „Orlan-10“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar pasistūmėjo Bachmuto kryptimiPer pastarąsias dvi dienas Ukrainos kariuomenė pajudėjo iki dviejų kilometrų Bachmuto kryptimi.UNIAN korespondento teigimu, apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės pranešėjas Sergejus Čerevatijus.Anot jo, per pastarąsias dvi dienas kariai sugebėjo pasistūmėti nuo 50 metrų iki 2 kilometrų įvairiomis kryptimis, nepaisant nuožmaus priešo pasipriešinimo.„Priešas atakavo mūsų pozicijas 479 kartus, surengė 4 antskrydžius. Kovų metu mūsų kariškiai sugebėjo sunaikinti 149 užpuolikus, sužeisti 160, taip pat šeši buvo sugauti. Sunaikinta dvi priešo pėstininkų kovos mašinos, du šarvuočiai, trys bepiločiai orlaiviai, taip pat lauko sandėlis su amunicija“, – sakė S. Čerevatijus.

Apklausa: kaip pasikeitė čekų požiūris į ukrainiečius, praėjus metams nuo karo pradžiosČekijoje buvo atliktas tyrimas, kaip pasikeitė čekų požiūris į ukrainiečius, praėjus metams nuo karo pradžios. Sociologai konstatuoja, kad ryžtas teikti pagalbą mažėja, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „novinky.cz“.Tyrimą Čekijos televizijos užsakymu atliko bendrovė „Kantar TNS“. Balandžio 17–gegužės 5 dienomis vykusios apklausos rezultatai rodo, kad per metus paramos ukrainiečiams lygis sumažėjo.Apklausos duomenimis, tik pusė Čekijos gyventojų mano, kad jų šalis turi rūpintis visais pabėgėliais.Pernai į klausimą, ar Čekija turi rūpintis visais pabėgėliais, teigiamai atsakė 65 proc. respondentų. Šįmet taip mano 49 proc. apklaustųjų.Mažėja ir ryžtas remti Ukrainą. 2022 m. kovą 61 proc. čekų palaikė pagalbos teikimą Ukrainai, įskaitant karinės technikos ir ginklų tiekimą (36 proc. buvo prieš). Šį pavasarį už paramą Ukrainai yra 51 proc. apklaustųjų (prieš – 46 proc.).44 proc. tyrimo dalyvių netiki sankcijų Rusijos ekonomikai efektyvumu. Šiek tiek daugiau – 47 proc. apklaustų čekų – mano, kad sankcijos duoda rezultatų.Beje, antirusiškoms sankcijoms pritaria 73 proc. čekų ir tik 19 proc. pasisako už jų atšaukimą.„Dauguma Čekijos gyventojų pritaria taikomoms sankcijomis, o pusė jas dar labiau sugriežtintų“, – sakė analitikė Nikola Kopačeva.

Baiminamasi, kad Rusija panaudos cheminius ginklus, jei kontrpuolimas bus sėkmingasDidžiosios Britanijos įstatymų leidėjai išgirdo, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus, jei Ukrainos kontrpuolimas atgauti teritoriją bus sėkmingas.Gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad Jungtinė Karalystė „labai atidžiai stebi, kas nutiks toliau“, prieš tai pareiškus nuogąstavimų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasielgti tikrai „bjauriai“ ir panaudoti Ukrainoje nekonvencinių ginklų sistemas.B. Wallace'as atkreipė dėmesį, kad Rusija panaudojo cheminius ginklus Sirijoje, o 2018 m. Rusijos valstybė surengė nuodijimą Britanijos žemėje, Solsberyje.Konservatorių įstatymų leidėjas Tobiasas Ellwoodas, pirmininkaujantis Bendruomenių rūmų gynybos komitetui, pasveikino pirmadienį vykusį Volodymyro Zelenskio vizitą Jungtinėje Karalystėje ir pabrėžė tarp Ukrainos prezidento ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Rishi Sunako užsimezgusius „šiltus santykius“.T. Ellwoodas paklausė, ar Ukrainai bus suteikti „greitieji reaktyviniai lėktuvai“, ir pridūrė, jog daug kalbama apie kontrpuolimą. Jis paprašė gynybos sekretoriaus pakomentuoti grupės „Vagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino, dabar atvirai kritikuojančio prezidentą Vladimirą Putiną dėl amunicijos stygiaus ir taktikos mūšio lauke, pasisakymus. „Ar jis sunerimęs, kad jei šis kontrpuolimas bus sėkmingas atgaunat žemes, tuomet Rusija, Putinas pasielgs tikrai bjauriai ir griebsis nekonvencinių ginklų sistemų, tokių kaip cheminiai ir biologiniai ginklai, kaip padarė Sirijoje?“, - klausė T. Ellwoodas.B. Wallace'as atsakė: „Visuomet turime būti budrūs dėl Rusijos kariuomenės ir paties prezidento Putino elgesio. Teisingai pastebėta, kad cheminių ginklų panaudojimas Sirijoje buvo dar vienas lūžis, taip pat cheminiai ginklai buvo panaudoti čia, Jungtinės Karalystės gatvėse per Skripalių apnuodijimą Solsberyje. Esame budrūs, tarptautinė bendruomenė nuolat bendrauja, esame pasirengę su NATO, didiname savo pasirengimą ir investicijas į savo pajėgumus (...) bet jis teisus, turime būti labai budrūs dėl to, kas nutiks toliau“.44 metų Dawn Sturgess mirė, 2018 m. liepą paveikta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, palikta išmestame kvepalų buteliuke Eimsberyje, Viltšyro grafystėje. Tai įvyko po pasikėsinimo nužudyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį, jo dukrą Juliją ir buvusį policijos pareigūną Nicką Bailey, visi jie tų metų kovą buvo apnuodyti netoliese esančiame Solsberyje. Visi trys išgyveno, kaip ir D. Sturgess vaikinas Charlie Rowley. Didžioji Britanija nustatė, kad šį nuodijimą suorganizavo Rusijos valstybė.

Generalinis štabas: Kryme įsibrovėliai vykdo reidus geležinkelio ir autobusų stotyseLaikinai okupuotame Kryme rusai rengia reidus geležinkelio ir autobusų stotyse.Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo informacija. Taip siekiama sustiprinti gyventojų kontrolę laikinai okupuotame Kryme.Kaip pažymėjo Generalinis štabas, pirmiausia tikrinami Krymo totoriai.Anksčiau „RBC-Ukraina“ pranešė, kad okupacinės administracijos atstovai ir kolaborantai palieka Krymą ir kitas okupuotas Ukrainos teritorijas. Plačiajai visuomenei ir toliau sakoma, kad viskas vyksta pagal planą.

JK suteiks Ukrainai šimtus tolimojo nuotolio raketųJK išsiųs į Ukrainą šimtus tolimojo nuotolio raketų ir atakuojančių bepiločių orlaivių.Šis žingsnis reiškia, kad JK žengia toliau nei bet kuri kita šalis, tiekdama ginklus Ukrainai prieš jai pradedant didelį atsakomąjį puolimą, praneša BBC.Neseniai prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku. Ukrainos vadovas atkreipė dėmesį į naikintuvų svarbą. Tačiau R. Sunakas teigė, kad aprūpinti naikintuvais „nėra lengva užduotis“, tačiau jis pažadėjo, kad JK bus pagrindinė tarp koalicijos šalių, kuri suteiks tokią paramą.Ukraina toliau ruošiasi ilgai lauktam atsakomajam puolimui prieš Rusijos kariuomenę.

Ukrainos ambasada sureagavo į Serbijos prezidento žodžius, kad „Maidano Belgrade nebus“Ukrainos ambasada Serbijoje pasmerkė Orumo revoliucijos įvykių minėjimą neigiamame kontekste užsienio pareigūnų pareiškimuose, vertindama tai kaip mėginimą kištis į Ukrainos vidaus reikalus.Tai sakoma feisbuke paskelbtame Ukrainos ambasados ​​Serbijoje pareiškime dėl Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus žodžių, kad „Maidano Belgrade nebus“, praneša „Ukrinform“.Diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad pastaraisiais metais Orumo revoliucija Ukrainoje nuolat minima Serbijos politinėje ir informacinėje erdvėje, ir dažnai – neigiamame kontekste.„Šie metai nebuvo išimtis, nes Ukrainos Maidanas vėl buvo prisimintas neigiamai. Todėl Ukrainos ambasada Serbijoje dar kartą oficialiai pareiškia, kad Ukrainos valstybė nesikiša į vidaus politinę situaciją Serbijos Respublikoje. Tuo pat metu ambasada laiko nepriimtinais mėginimus kištis į Ukrainos vidaus reikalus, ypač bet kokio rango užsienio pareigūnų viešai pateikiamus neigiamus ukrainiečių tautos sąmoningo europinio pasirinkimo vertinimus“, – sakoma ambasados pareiškime.Ukrainos diplomatai pabrėžė, jog tai, ką kartais mėginama pateikti neigiamame kontekste kaip „Ukrainos scenarijų“, iš tikrųjų yra Ukrainos žmonių kova už savo teises su korumpuota ir totalitarine valdžia.„Tai daugumos ukrainiečių europinis pasirinkimas, už kurį mes brangiai sumokėjome ir mokame. Bet koks šio pasirinkimo vertinimas – teigiamas ar neigiamas – yra tik Ukrainos žmonių reikalas“, – pabrėžiama dokumente.Ukrainos ambasada pareiškė viltį, kad visi, kurie remia Serbijos europinę integraciją, gerbs draugiškos slavų tautos – ukrainiečių – europinį pasirinkimą.„Negana to, mes iš Serbijos tikimės ne viešo Ukrainos žmonių europinio pasirinkimo pasmerkimo, o žiaurios Rusijos Federacijos agresijos pasmerkimo. Rusijos vadovybė nusprendė pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą, kad nubaustų ją už jos laisvės troškimą ir teisę pasirinkti savo kelią“, – pareiškė ambasados atstovai.Kaip buvo pranešta, Serbijos prezidentas A. Vučičius neseniai pareiškė, jog nors protestuotojai jį ragina atsistatydinti, „Maidano Belgrade nebus“.

Astravo AE antrasis energoblokas įjungtas į Baltarusijos jungtinę energetikos sistemąPagal etapais realizuojamą energetinio paleidimo programą gegužės 13 d. pirmą kartą buvo įjungtas į tinklą Baltarusijos atominės elektrinės (Astravo AE) antrasis energoblokas – jis patiekė šalies jungtinei energetikos sistemai pirmąsias kilovatvalandes elektros energijos.Tai pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, remdamasis Energetikos ministerija.Pasak žinybos atstovų, prieš sinchronizuojant jėgainės antrojo bloko turbogeneratorių su energetikos sistema buvo atlikta daug darbų, leidusių pasiekti reaktoriaus kritinę būseną, vėliau – minimalų kontroliuojamą galios lygį, kuris paskui buvo padidintas iki 40 proc.Pranešime teigiama, kad „visos technologinės operacijos buvo atliktos laikantis reglamento ir būtinų saugumo reikalavimų“.„Antrasis blokas sėkmingai įjungtas į jungtinę energetikos sistemą, jo gaminama elektra tiekiama  vartotojams šalyje“, - sakė žurnalistams Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius.Anot ministerijos atstovų, specialistai etapais paleis reaktorių visu pajėgumu. Pradėti bloko pramoninę eksploataciją planuojama šiais metais.Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies specialistų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.

Ukrainos karinė žvalgyba: priešo sabotažo ir žvalgybos grupės zonduoja Ukrainos sienąUkrainos šiaurėje priešo sabotažo ir žvalgybos grupės mėgina tikrinti sieną, per žinių telemaratoną sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.„Apskritai priešai pradeda gintis išilgai visos fronto linijos. Jie neturi pakankamai galimybių, išteklių ir rezervų pakartoti plataus masto puolimo veiksmus, todėl rengiasi gynybai. Ir tai rimtas veiksnys, į kurį tikrai atsižvelgia Ukrainos vadovybė, rengdamasi įgyvendinti okupuotų Ukrainos teritorijų išlaisvinimą“, – patikslino jis.Kalbėdamas apie tai, kad per dvi gegužės savaites Rusijos Federacija paleido į Ukrainą apie 150 kovinių bepiločių orlaivių, karinės žvalgybos atstovas teigė, jog dabar rusai aktyviai ieško kompensavimo priemonių. „Turiu omenyje, kad Rusija tikrai yra sunkioje padėtyje, o atsižvelgiant į sankcijas ir ribotas jos karinės pramonės galimybes, ieško (reikalingų išteklių) visame pasaulyje. Kol kas jiems ne itin sekasi. Tiesą sakant, tie patys Irane pagaminti dronai „Shahed“ yra vienas iš nedaugelio sisteminių okupantų laimėjimų pritraukiant užsienio išteklius“, - sakė A. Jusovas ir pridūrė, kad „jie, žinoma, mėgins ką nors rasti“.A. Jusovo teigimu, rusai ypač aktyviai naudoja slankiąją ginkluotę ir ginkluotę su GPS navigacijos sistemomis. Be to, Rusija turi pakankamai dideles raketų S-300 atsargas, jos ilgai gali daryti žalą Ukrainai, ypač pasienio ir fronto teritorijoms, pastaruoju metu tai ir vyksta.Karinės žvalgybos atstovas pareiškė, kad priešai turi mažiau nei žiemą galimybių surengti masinius didelio intensyvumo raketų smūgius. „Energetinis žaibiškas karas žlugo, žiema baigėsi, o dabar pagrindiniai jų taikiniai yra nebe energetikos objektai, o viskas, kas susiję su pastangomis sutrukdyti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tęsti Ukrainos teritorijų išlaisvinimą“, – sakė A. Jusovas.Jo teigimu, priešai atsižvelgs į bet kokios naujos rūšies ginklų tiekimą Ukrainai, įskaitant savo pajėgų išdėstymą ir dislokavimą.Be to, A. Jusovas pareiškė, kad priešo sabotažo ir žvalgybos grupės mėgina zonduoti šiaurinę Ukrainos sieną, Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos tai analizuoja ir į tai atsižvelgia įgyvendindamos tolesnius planus išlaisvinti okupuotas teritorijas ir apsaugoti Ukrainos sieną.

Žiniasklaida: nepaisant sankcijų, Rusija per karą gavo milijonus dolerių vertės lėktuvų daliųDėl sankcijų vengimo schemų per plataus masto karą Ukrainoje į Rusiją atkeliavo „Boeing“, „Airbus“ ir kitų aviakompanijų lėktuvų dalių, kainuojančių milijonus dolerių, rašo „The New York Times“.Iš Rusijos muitinės dokumentų matyti, kad pernai iš JAV į Rusiją buvo sėkmingai išsiųsti tūkstančiai orlaivių dalių siuntų. Gavėjai buvo subsankcionuotos oro linijos: „Aeroflot“, „Rossiya“, „Pobeda“, „Ural“, „UTair“, „S7 Airlines“.Yra žinoma apie daugiau nei 5000 siuntų į Rusiją, į kuriuos buvo įtrauktos įvairios orlaivių dalys – nuo ​​paprastų sraigtų iki šimtų tūkstančių dolerių vertės variklių.Iš viso per aštuonis 2022 metų mėnesius į Rusiją buvo išsiųsta JAV pagamintų orlaivių dalių už 14,4 mln JAV dolerių. Didžioji dalis yra amerikiečių orlaivių gamintojo „Boeing“ produktai, kurie buvo parduodami per trečiąsias šalis. Taip pat buvo tiekiamos dalys „Airbus“  lėktuvams. Ekspertai pastebi, kad „Boeing“ ar „Airbus“ nebūtinai buvo kalti dėl to, kad dalys į Rusiją pateko apeinant sankcijas.Didžioji dalis produkcijos buvo išsiųsta per tokias šalis, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija, Kinija ir Maldyvai.

Apklausa: beveik trečdalis Rusijos gyventojų tikisi Putino branduolinio smūgio UkrainaiBeveik trečdalis (29 proc.) Rusijos gyventojų mano, kad jų vadovybė yra pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą „jei reikės“, o 60 proc. laikosi priešingos nuomonės.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Levados centro surengtos apklausos rezultatais.Daugiausia respondentų, matančių Rusijos vadovybės pasirengimą smogti Ukrainai branduoliniu ginklu, yra tarp 25-39 metų amžiaus piliečių (34 proc.) ir tų, kurie mano, kad jų šalis eina klaidingu keliu.Beveik trečdalis (29 proc.) apklaustųjų pateisintų Rusijos sprendimą panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Tačiau kiek daugiau nei pusė (56 proc.) rusų yra įsitikinę, kad tokio ginklo panaudojimo negalima pateisinti.Levados centro apklausa buvo surengta 2023 metų balandžio 20-26 dienomis, joje dalyvavo 1623 žmonės.Levados centro duomenimis, šių metų balandžio mėnesį palyginti su kovu Rusijos piliečių parama karui prieš Ukrainą išaugo 3 proc. – iki 75 proc.

Rusija teigia neva jau numušusi vieną Kyjivo paleistą Jungtinės Karalystės raketą „Storm Shadow“Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė neva numušusi Ukrainos pajėgų paleistą ilgojo nuotolio raketą „Storm Shadow“. Šias raketas Kyjivui ką tik suteikė Jungtinė Karalystė.„Oro gynybos sistemos perėmė septynias raketas HARM, skirtas sutrikdyti radiolokatorių veiklą, vieną tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą „Storm Shadow“, taip pat 10 iš sistemų HIMARS paleistų sviedinių, teigė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas, pranešęs apie tai, kas neva įvyko per pastarąją parą.I. Konašenkovo pareiškimai dažnai prasilenkia su realybe, jų nepriklausomai patikrinti neįmanoma.„Storm Shadow“ yra naujo tipo ginklas, kurį gavo Ukraina, šalis tikisi gauti pakankamą jų kiekį, per telemaratoną sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, pranešė „Ukrinform“.Pasak J. Ihnato, sprendimas perduoti šias raketas jau priimtas ir paskelbtas Vakarų partnerių, problemų dėl jų panaudojimo ir pritaikymo Ukrainos ginkluotei nekils. „Ši moderni sparnuotoji raketa naudojama pirmaujančių pasaulio šalių. Vakarų gamintojai praktikoje pamatys, kokie veiksmingi jų ginklai karo veiksmų Ukrainoje kontekste. O mes savo ruožtu prašysime jų kuo daugiau“, – sakė J. Ihnatas.Vis dėlto jis neatsakė į klausimą, ar tai vienkartinė pagalba, ar raketos bus perduodamos nuolat. Tačiau jis pareiškė viltį, kad raketų bus perduota pakankamas kiekis, kad būtų galima įvykdyti visas dabartines valstybės apsaugos užduotis, o ateityje - kaip atgrasymo priemonę.Anksčiau pranešta, kad Jungtinė Karalystė patvirtino perdavusi Ukrainai raketas „Storm Shadow“, jų veikimo nuotolis siekia iki 250 kilometrų.

Vengrijos URM vadovas: Budapeštas remia Kinijos „taikos planą“ UkrainaiVengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad Budapeštas remia Kinijos „taikos planą“ dėl karo Ukrainoje.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis ministro pareiškimu jo „Facebook“ paskyroje.„Mes palaikome jūsų (Kinijos) pastangas taikos labui. Esame jums dėkingi už jūsų taikos planą ir tikimės, kad jis taps diskusijų apie taikos užtikrinimą mūsų regione pagrindu“, - teigė P. Szijjártó.Ministras pabrėžė, kad Vengrija yra už taiką Ukrainoje ir „ragina kuo greičiau ją pasiekti“. Jis taip pat ragino stiprinti „taikos stovyklos balsą“.Pasak URM vadovo, šioje „taikos stovykloje“ Vengrija didelę reikšmę teikia Kinijos vaidmeniui.Kaip buvo pranešta, Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjártó išvyko į Pekiną aptarti Kinijos „taikos plano“ dėl karo Ukrainoje.Portalas primena, jog Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gang pareiškė, kad Pekinas neketina siekti naudos iš Rusijos karo prieš Ukrainą ir tikisi tolesnių diskusijų dėl Kinijos „taikos plano“.

Zelenskis teigia esąs patenkintas savo vizitų Europos šalyse rezultataisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako esąs patenkintas savo pastarųjų vizitų Europos šalyse rezultatais.Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė bendroje spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Rishiu Sunaku.„Prioritetas buvo mūsų puolamieji veiksmai. Esu labai patenkintas mūsų pasiekimais ir susitarimais“, – tvirtino Ukrainos vadovas. Jis kartu padėkojo jį priėmusiems JK, Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams ir pabrėžė „galingų gynybinių paketų“, dėl kurių esą ir buvo susitarta, svarbą.V. Zelenskis nurodė, kad pastarosiomis dienomis, be kitų temų, buvo diskutuojama apie lėktuvų koaliciją ir pasirengimą Didžiojo septyneto (G7) susitikimui.Ukrainos lyderis pirmadienį su vizitu atvyko į JK. Sekmadienį valstybės vadovas lankėsi Prancūzijoje ir Vokietijoje, o šeštadienį viešėjo Italijoje.

Ukrainos pareigūnas apie orlaivių kritimą Rusijoje: galbūt lakūnai rūkėUkrainos žvalgyba pakomentavo Rusijos lėktuvų ir sraigtasparnių kritimą Briansko srities teritorijoje.Tai per televizijos maratoną padarė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, atsakydamas į klausimą, kas prisidėjo prie Rusijos orlaivių sudužimo, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Prie to pirmiausia prisidėjo pats Putinas, pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą. Jis užpuolė dar 2014 metais, aneksuodamas Krymą ir pradėdamas karą Donbase. Jei šio įsiveržimo nebūtų buvę, tai nekristų lėktuvai ir sraigtasparniai. Galime tęsti alegorijas apie priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, apie rūkymą – galbūt šį kartą buvo rūkoma sraigtasparniuose... Yra oficialių pareiškimų, kad atsakomybė už tai tenka Rusijos oro gynybai“, – patikslino pareigūnas.Anot A. Jusovo, svarbiausia, kad šie lėktuvai krenta „ir toliau kris“.Kaip jau buvo pranešta, gegužės 13 d. Rusijos Briansko srityje sudužo du sraigtasparniai Mi-8, taip pat lėktuvai Su-34 ir Su-35.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pareiškė, kad prie šių aviacijos katastrofų prisidėjo Rusijos oro gynyba.

Zaporožės okupantai nustatė naują terminą priverstiniam ukrainiečių pasų išdavimuiRusijos okupantai Zaporožės srityje nustatė naują privalomo pasų išdavimo terminą: iki rugsėjo 1-osios vietos gyventojams turi būti įskiepyta „meilė Rusijai“.Apie tai „Telegram“ kanalu rašė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. „Zaporožės srities okupantams nepavyko su netikra „evakuacija“, todėl jie grįžo prie senos temos – priverstinio pasų išdavimo. Nustatė kitą terminą – iki rugsėjo 1 dienos visiems gyventojams įskiepyti „meilę Rusijai“, – pranešė jis.

Rusijos žiniasklaida: Maskvoje lankosi Pietų Afrikos Respublikos karinė delegacijaĮ Maskvą derybų atvyko Pietų Afrikos Respublikos (PAR) sausumos pajėgų vadas, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. Prieš kelias dienas Vašingtonas apkaltino Pretoriją slapta tiekus Rusijai ginklus.Generolas leitenantas Lawrence'as Mbatha vadovauja delegacijai, kuri su Rusijos kolegomis aptarė „karinio bendradarbiavimo ir sąveikos klausimus“, nurodė agentūros, jos rėmėsi Rusijos gynybos ministerija.Praėjusį ketvirtadienį JAV ambasadorius Pretorijoje Reubenas Brigety sakė, kad, JAV manymu, į Rusijos krovininį laivą, gruodį prisišvartavusį Keiptauno karinio jūrų laivyno bazėje, buvo pakrauta ginklų ir amunicijos. PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa sakė, kad šis reikalas „nagrinėjamas“ ir „atėjus laikui galėsime apie tai kalbėti“. JAV palankiai įvertino pažadus ištirti įtarimus.PAR atsisako pasmerkti karą Ukrainoje, tarptautinėje arenoje smarkiai izoliavusį Maskvą. Šalis, įtakinga Afrikoje, taip pat ir morališkai dėl pergalės prieš apartheidą, tvirtina norinti išlikti neutrali. Tačiau kritikai mini daugybę pastarojo meto incidentų, rodančių jos palankumą Kremliui.Penktadienį po kilusio skandalo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su C. Ramaphosa. Kremliaus teigimu, abu lyderiai susitarė „stiprinti abipusiai naudingus ryšius“. O pirmadienį L. Mbatha „lankėsi Rusijos sausumos pajėgų mokymo įstaigoje ir karinio pramoninio komplekso įmonėse“, pranešė agentūros. „Buvo pasiekti susitarimai toliau didinti sausumos pajėgų bendradarbiavimą įvairiose srityse“, – teigė „Interfax“.

Ukrainos pareigūnas: Baltarusijos teritorijoje yra apie 2,5 tūkst. Rusijos kareiviųGegužės 15 d. duomenimis, padėtis Ukrainos pasienyje su Baltarusija tebėra visiškai kontroliuojama. Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje dislokuota apie 2,5 tūkst. Rusijos kareivių.Tai pirmadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, šiuo metu Baltarusijos teritorijoje yra apie 2,5 tūkst. Rusijos kareivių. „Rusijos kariškių skaičius gerokai mažesnis nei buvo prieš kelis mėnesius. Tada jų skaičius galėjo siekti 10-11 tūkst.“, – pabrėžė A. Demčenka.Jis pažymėjo, kad Rusijos kariškiai paprastai dalyvauja mokymuose ar pratybose ir yra poligonuose. A. Demčenka pridūrė, kad Baltarusijoje parengtus dalinius Rusija veža į savo teritoriją. Vėliau šie kareiviai siunčiami frontą Ukrainos rytuose, kad papildytų okupantų pajėgas.„Šiuo metu matome, kad iš Baltarusijos išvedama daug dalinių, tačiau poligonai nepasipildo“, – sakė tarnybos atstovas.Kaip buvo pranešta, Generalinio štabo duomenimis, Voluinės ir Polesės kryptimis priešo puolamųjų grupių formavimo požymių nepastebėta. Rusija toliau naudoja Baltarusijos teritoriją ir jos materialinę-techninę bazę Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, suformuotų paskelbus mobilizaciją, rengimui. Vėliau šie daliniai dalyvauja karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje.

Su JK premjeru susitikęs Zelenskis: artimiausiu metu išgirsite apie labai svarbius sprendimusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Rishiu Sunaku pasikalbėjęs apie lėktuvų koaliciją.V. Zelenskis pirmadienį lankosi JK.„Artimiausiu metu išgirsite apie, mano galva, labai svarbius sprendimus, tačiau dar turime kiek padirbėti“, – po susitikimo su R. Sunaku pareiškė V. Zelenskis, kurį cituoja „The Guardian“. Ukrainos lyderis tvirtino, kad lėktuvų klausimas yra labai svarbus jo šaliai, nes „mes negalime kontroliuoti padangių“.V. Zelenskis pridūrė, kad Ukraina ir JK yra „tikros partnerės“.Kiek anksčiau britų vyriausybė pranešė, kad šią vasarą JK pradės Ukrainos pilotų apmokymo programą. Nepaisant to, Londonas kol kas dar nėra įsipareigojęs perduoti Rusijos užpultai šaliai modernių naikintuvų.

Kremlius užsipuolė MacronąPirmadienį Kremlius sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymą, kad dėl konflikto Ukrainoje Rusija tampa Kinijos vasale.„Mes su tuo kategoriškai nesutinkame. Mūsų santykiai su Kinija turi ypatingos strateginės partnerystės pobūdį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Pasak jo, E. Macrono komentarai atspindi „absoliučiai neteisingą supratimą apie tai, kas vyksta“.Sekmadienį paskelbtame interviu E. Macronas sakė, kad Rusija, izoliuota dėl puolimo Ukrainoje, „įžengė į pavaldumo formą Kinijai“. Interviu, kurį paskelbė laikraštis „Opinion“, E. Macronas taip pat sakė, kad Rusija jau patyrė „geopolitinį pralaimėjimą“.Kinija siekia vaizduoti save neutralia karo Ukrainoje atžvilgiu, bet niekada nepasmerkė Rusijos invazijos. Kinijos lyderis Xi Jinpingas prisistatė kaip tarpininkas, kuriam rūpi išlaikyti stabilumą, kai kovo mėnesį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Kinijos ir Rusijos santykiai grindžiami „abipusiais interesais, nauda, artima pasaulėžiūra ir bendrai atmetamais bet kokiais mėginimais diktuoti“, ką šalis turi daryti, sakė D. Peskovas.Xi Jinpingas taip ir neatvyko į Kyjivą, bet balandžio pabaigoje telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – tai buvo pirmasis nuo puolimo pradžios žinomas abiejų lyderių pokalbis telefonu.Antradienį Kinijos specialusis pasiuntinys Li Hui turėtų atvykti į Kyjivą dviejų dienų vizito. Jis bus aukščiausio rango Kinijos diplomatas, apsilankęs šalyje nuo pernai Maskvos pradėto puolimo. Jis taip pat lankysis Rusijoje ir Europos Sąjungos narėse Lenkijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje.

Putinas šaukia skubų Saugumo tarybos posėdįRusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengia neplanuotą susitikimą su Saugumo tarybos nariais. Šis susitikimas įvyks po naujų Rusijos kariuomenės nesėkmių Ukrainoje, kur rusų kariai buvo priversti užleisti keletą pozicijų prie Bachmuto, o sekmadienį neteko vienos oro pajėgų grupės, kurią sudarė du naikintuvai ir du sraigtasparniai.Tradiciniai Saugumo tarybos posėdžiai paprastai rengiami kiekvieną penktadienį, tačiau šią savaitę susitikimas įvyks jau pirmadienį, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas (jo žodžius citavo „Interfax“).Jame dalyvaus nuolatiniai tarybos nariai – 12 aukšto rango pareigūnų, tarp kurių yra visų saugumo struktūrų (Gynybos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, FST, Užsienio žvalgybos tarnybos) vadovai, abiejų parlamento rūmų vadovai, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir sekretorius Nikolajus Patruševas.Paskutinį kartą Saugumo taryba posėdžiavo gegužės 12 dieną, penktadienį, ir, kaip teigiama Kremliaus pranešime, svarstė Rusijos dalyvavimo „keliose tarptautinėse organizacijose“ klausimus.Naujas, iš esmės skubus posėdis įvyks pasirodžius pranešimams apie augančias Rusijos kariuomenės problemas prie Bachmuto, kurį Rusijos pajėgos nesėkmingai šturmuoja jau daugiau kaip pusmetį.

Ukraina teigia negalinti atmesti galimybės, kad grūdų susitarimo galiojimas nebus pratęstas po gegužės 18 d.Ukraina negali atmesti galimybės, kad ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimo galiojimas nebus pratęstas po gegužės 18 d. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Olha Trofimceva, kuria remiasi „Reuters“.Pareigūnė pažymėjo, kad šią savaitę papildomų pokalbių grūdų klausimu nenumatyta. Pasak jos, po praėjusią savaitę Turkijoje vykusių diskusijų Ukraina sulaukia nenuoseklių signalų dėl susitarimo ateities. „Bendra situacija (po derybų) pasikeitė nedaug, gauname ganėtinai nenuoseklią informaciją apie grūdų susitarimą ir galimą jo tąsą“, – tvirtino O. Trofimceva.Rusija yra pagrasinusi pasitraukti iš šios sutarties po gegužės 18 d., jei nebus įvykdyta virtinė jos sąlygų. Šalis reikalauja pašalinti kliūtis jos pačios grūdų ir trąšų eksportui.„Rusijos pasitraukimas iš grūdų iniciatyvos yra įmanomas, tačiau tai visiems, o ypač Rusijos pusei reikš padėties eskalavimą. Jie apsunkins savo pačių būsimą derybinę poziciją“, – kalbėjo O. Trofimceva.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta 2022 m. liepą. Dėl jos buvo susiderėta tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai. Šis susitarimas padėjo nutraukti pernai kelis mėnesius Rusijos vykdytą Ukrainos grūdų eksporto blokadą. Kovą iniciatyva buvo pratęsta iki gegužės 18 d.

Per Rusijos oro smūgį į Avdijivkos ligoninę žuvo keturi civiliaiAnkstyvą pirmadienio rytą per Rusijos oro smūgį Avdijivkoje, Donecko regione, žuvo keturi civiliai gyventojai. Apie tai „Telegram“ pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.„Per raketų ataką Avdijivkoje žuvo keturi žmonės. Rusai šį rytą atakavo miestą raketomis ir pataikė į ligoninę“, – rašė regiono gubernatorius.Jis paragino visus civilius gyventojus evakuotis, nes, pasak jo, kiekviena nauja diena, praleista Donecko regione, didina riziką tapti Rusijos agresijos auka.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad sekmadienį dėl Rusijos atakų Donecko regione buvo sužeisti septyni civiliai gyventojai.https://t.me/pavlokyrylenko_donoda/7979

Ukrainos gynėjai Bachmuto sektoriuje sunaikino Rusijos patranką ir amunicijos sandėlįUkrainos gynėjai Bachmuto sektoriuje sunaikino Rusijos patranką ir amunicijos sandėlį. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos dalinių vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Puikus 45-osios atskirosios artilerijos brigados darbas. Jie efektyviai sunaikino priešo patranką ir amunicijos sandėlį“, – tinkle „Telegram“ parašė O. Syrskis.Kaip jau rašė „Ukrinform“, O. Syrskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgų daroma pažanga Bachmuto kryptimi yra pirmoji puolamųjų operacijų vykdant šio miesto gynybą sėkmė. Tačiau ji kol kas esą tėra „dalinė“.https://t.me/osirskiy/69

Į Kyjivą atvyks Kinijos specialusis pasiuntinysAntradienį į Kyjivą dviejų dienų vizito atvyks Kinijos specialusis pasiuntinys. Vizito į Ukrainą, o vėliau ir į kitas Europos šalis tikslas – rengti dirvą Pekino vadovaujamoms taikos deryboms dėl karo Ukrainoje.Ukrainos vyriausybės pareigūnas sakė AFP, kad Kinijos aukšto rango diplomatas Li Hui „gegužės 16 ir 17 dieną lankysis Kyjive“. Pekinas apie jo vizitą paskelbė praėjusią savaitę, sakydamas, kad Li Hui taip pat lankysis Rusijoje ir kitose Europos valstybėse.Glaudžius ryšius su Rusija palaikanti Kinija bando tapti taikos tarpininke dėl karo Ukrainoje.Ši kelionė planuojama praėjus trims savaitėms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.Li bus aukščiausio rango Kinijos diplomatas, apsilankęs karo draskomoje šalyje nuo Maskvos invazijos pradžios praėjusiais metais. Nuo 2009 iki 2019 metų jis ėjo Kinijos ambasadoriaus Rusijoje pareigas.Jis taip pat lankysis Rusijoje, taip pat Europos Sąjungos narėse Lenkijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.Pekinas teigia, kad kelionės tikslas – „bendrauti su visomis šalimis dėl politinio Ukrainos krizės sureguliavimo“.Kovo mėnesį Xi lankėsi Maskvoje ir buvo kritikuojamas už tai, kad atsisakė pasmerkti Maskvos karą prieš savo kaimynę.Po mėnesio jis pirmą kartą nuo karo pradžios kalbėjosi su V. Zelenskiu. Ukrainos vadovas šį pokalbį apibūdino kaip „ilgą ir prasmingą“.

Zelenskis atvyko į JKhttps://www.delfi.lt/news/daily/hot/delfi-trumpai-sveikas-sugrizes-jk-premjeras-pasitiko-atvykusi-zelenski.d?id=93353653

Britų žvalgyba kalba apie rusų oro gynybos spragasDronų ataka prieš strategiškai svarbų aerodromą Rusijos vakaruose, pasak britų žvalgybos, dar kartą atskleidė rusų oro gynybos spragas. Gegužės 3 d. keli dronai atakavo Seščios aerodromą Briansko srityje ir tikriausiai apgadino „Antonow An-124“ tipo transportinį lėktuvą, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija Londone. Rusijos vadovybė esą turėtų būti sunerimusi, kad oro gynyba toliau yra pažeidžiama ir kad kyla grėsmė svarbiems strateginiams objektams, pavyzdžiui, oro bazėms.Seščia yra už 150 km nuo Ukrainos sienos. Tai, britų duomenimis, svarbi Rusijos karinių oro pajėgų bazė. Be kita ko, iš čia prieš taikinius Ukrainoje leidžiami vadinamieji dronai kamikadzės.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 199 460 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 199 460 karių (+580 per pastarąją parą). Tai pirmadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 759 (+3) Rusijos tankus, 7 336 (+11) šarvuotąsias kovos mašinas, 3 137 (+21) artilerijos sistemas, 562 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 316 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 308 lėktuvus, 294 sraigtasparnius, 6 034 (+16) automobilius, 18 laivų, 2 720 (+24) dronų, 407 (+3) specialiosios technikos vienetus ir 973 (+3) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Ukraina pasveikino pirmąją puolimo aplink Bachmutą sėkmęUkraina pirmadienį pasveikino savo karių pažangą vietovėse netoli fronto linijos miesto Bachmuto, kur vyko ilgiausi ir įnirtingiausi mūšiai per visą Rusijos invaziją.„Mūsų pajėgų žengimas Bachmuto kryptimi yra pirmoji puolimo sėkmė vykdant Bachmuto gynimo operaciją“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, kartu pridurdamas, kad tai tik „dalinė sėkmė“.Pramoninis rytinis miestas, kuriame kadaise gyveno apie 70 tūkst. gyventojų ir kuris dabar tapo Rusijos invazijos centru, po daug mėnesių trukusių žiaurių kovų virto griuvėsiais.„Kelios pastarosios dienos parodė, kad galime judėti į priekį ir sunaikinti priešą net tokiomis itin sudėtingomis sąlygomis, – sakė O. Syrskis. – Mes kovojame turėdami mažiau išteklių nei priešas. Kartu mums pavyksta sugriauti jo planus“.„Priimti visi gynybai būtini sprendimai. Visus galimus įvykių raidos scenarijus vadai parengė tiesiogiai karo veiksmų vietoje“, – pabrėžė O. Syrskis.O. Syrskio komentarai pasirodė po to, kai Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“, kuri vadovauja Rusijos puolimui Bachmute, vadas pareiškė, kad reguliariosios Rusijos pajėgos bėga iš miesto flangų ir atidengia jo pajėgas miesto centre.„Ukrinform“ pranešė, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, priešas ir toliau pagrindines pastangas telkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marinkos sektoriuose – per pastarąją parą čia užfiksuoti 46 koviniai susirėmimai. Bachmuto ir Marinkos sektoriai išlieka karo veiksmų centre.

V. Zelenskis pirmadienį lankysis LondoneUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad pirmadienį lankysis Didžiojoje Britanijoje. Jis Londone susitiks su britų premjeru Rishiu Sunaku, tviteryje pranešė V. Zelenskis. Anot jo, Didžioji Britanija yra viena lyderių, plečiant Ukrainos karinius pajėgumus sausumoje ir ore.V. Zelenskis jau vasarį lankėsi Didžiojoje Britanijoje ir, be kita ko, susitiko su ukrainiečių kariais, kurie čia dalyvavo mokymuose. R. Sunakas tada pareiškė, kad Didžioji Britanija taps pirmąja šalimi, kuri perduos Ukrainai didelio nuotolio raketų. „Storm Shadow“ sparnuotosios raketos, JAV stoties CNN informacija, jau perduotos. Perduoti naikintuvų Londonas kol kas nesutinka, tačiau siūlo apmokyti Ukrainos pilotus.Savaitgalį V. Zelenskis lankėsi Romoje, Berlyne ir Paryžiuje.

Rusai vėl atakavo Chersono, Donecko ir Charkivo regionus, yra žuvusiųRusijos kariuomenė sekmadienį 86 kartus atakavo Chersono regioną, per ataką žuvo šeši žmonės ir dar trys buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.„Per praėjusią parą priešas surengė 86 atakas, iš sunkiosios artilerijos, tankų, bepiločių orlaivių ir lėktuvų paleido 381 sviedinį“, – rašė jis.Pasak jo, Rusijos kariuomenė keturis kartus apšaudė Chersono miestą, paleisdama devynis sviedinius.„Rusijos kariuomenė pataikė į gyvenamuosius rajonus regiono gyvenvietėse“, – rašė O. Prokudinas, pridurdamas, kad dėl Rusijos agresijos veiksmų žuvo šeši žmonės ir dar trys buvo sužeisti, o iš išlaisvintos regiono dalies buvo evakuoti dar 56 žmonės.Donecko regione sekmadienį rusų užpuolikai sužeidė septynis gyventojus, „Telegram“ pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.„Gegužės 14 dieną rusai sužeidė septynis Donecko regiono gyventojus: tris Kostiantynivkoje, tris Kurachovėje ir vieną Družkivkoje. Šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus nukentėjusiųjų Mariupolyje ir Volnovachoje skaičiaus“, – rašė jis.Taip pat sekmadienį rusai apšaudė du Charkivo regiono rajonus, žuvo du civiliai gyventojai, „Telegram“ pranešė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.„Pastarąją parą Rusijos okupantai iš artilerijos, minosvaidžių ir lėktuvų apšaudė gyvenamas Kupjansko ir Čugujivo rajonų teritorijas. Ypač priešo apšaudytos Kamiankos, Krasnės Peršės, Novomlynsko, Dvoričnos, Zapadnės, Tabajivkos ir kitos gyvenvietės“, – rašė jis.O. Syniehubovas pažymėjo, kad per artilerijos apšaudymą Starycios kaime Čugujivo rajone žuvo du civiliai gyventojai – 59 metų moteris ir 65 metų vyras.Jo teigimu, smūgių metu viename Kupiansko rajono kaime buvo apgadinti du privatūs namai, kilo gaisras, kitame – per minosvaidžių atakas apgadintas privatus gyvenamasis namas.

Norvegijoje šiemet bus apmokyta 3 200 Ukrainos kariųNorvegijos ginkluotosios pajėgos 2023 metais planuoja apmokyti apie 3 200 Ukrainos karių. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas ir laikinai einantis Norvegijos vidaus gvardijos (Heimevernet) vado pareigas Mortenas Eggenas apsilankė poligone, kur vyko Ukrainos karių mokymai.„Susitikimas su tais, kurie netrukus eis į karą ginti savo tėvynės ir vertybių nuo Rusijos invazijos, daro stiprų įspūdį. Karas priartėja, kai sutinkame karius, kurie atvyksta iš kovų, treniruojasi čia ir vėl grįžta į karą. Tai stiprus priminimas, kad laisvė neateina savaime. Mes remiame Ukrainą ir materialiniais ištekliais, ir mokymais, ir toliau remsime juos tiek, kiek reikės“, – sakė B. A. Gramas, pridurdamas, kad tai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir Norvegijai.Pareigūnai stebėjo, kaip Ukrainos kariai, vadovaujami instruktorių iš Norvegijos vidaus gvardijos, praktiškai mokėsi vykdyti kovos veiksmus apkasuose ir teikti pirmąją pagalbą mūšio lauke.Nuo balandžio pabaigos Norvegijos vidaus gvardijos instruktoriai pradėjo keturių savaičių intensyvius mokymus, kuriuose daugiau kaip šimtas Ukrainos karių mokosi karo medicinos, šaudymo ir vadovavimo komandai.„Mes remsime Ukrainos karių mokymus tiek Norvegijoje, tiek kitose šalyse. Tokia parama tampa vis svarbesnė, nes Ukraina naudoja vis daugiau vakarietiškų materialinių išteklių“, – sakė B. A. Gramas.

Žiniasklaida: J. Prigožinas siūlė Ukrainai atskleisti rusų dalinių pozicijasRusijos samdinių grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas, anot žiniasklaidos, siūlė Ukrainos vyriausybei atskleisti rusų dalinių pozicijas. Apie tai rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis JAV žvalgybos dokumentais. Ukraina, šiais duomenimis, pasiūlymą atmetė, praneša agentūra „Reuters“.J. Prigožinas esą pasiūlymą pateikė per savo kontaktus su Ukrainos žvalgyba. Pranešimas remiasi slaptais JAV dokumentais, nutekintais pokalbių platformoje „Discord“. Baltieji rūmai į „Reuters“ prašymą pakomentuoti šią informaciją kol kas nereagavo.

Prancūzija perduos Ukrainai dešimtis šarvuočių ir lengvųjų tankųPrancūzija aprūpins Ukrainą daugybe šarvuotų mašinų ir lengvųjų tankų, įskaitant AMX-10RC. Šalis taip pat telkia dėmesį Ukrainos oro gynybos paramai, skelbia „Unian“, remiantis informacija, paviešinta Ukrainos prezidento kanceliarijos tinklalapyje.Ši žinia paskelbta bendroje šalių deklaracijoje po Volodymyro Zelenskio ir Emmanuelio Macrono susitikimo sekmadienį.„Artimiausiomis savaitėmis Prancūzija apmokys ir aprūpins kelis batalionus dešimtimis šarvuotų mašinų ir lengvųjų tankų, įskaitant AMX-10RC. Be to, Prancūzija telkia savo pastangas remdama Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad apsaugotų gyventojus nuo Rusijos smūgių. Be nacionalinio indėlio Prancūzijos Respublika aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos ir NATO veikloje dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Ukrainos kariuomenės mokymų“, – rašoma deklaracijoje.Pažymima, kad Prancūzija taip pat suteikė Ukrainai civilinę pagalbą, įskaitant finansinę, humanitarinę ir skubią pagalbą.„Konkrečiai Prancūzija perdavė Ukrainai dvi mobilias DNR laboratorijas, kad sustiprintų Ukrainos galimybes tirti karo nusikaltimus. Ši pagalba ir toliau augs“, – teigiama dokumente.

Zelenskis atvyko į PrancūzijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Prancūziją. Tai sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.Kaip teigiama, V. Zelenskį į pietvakarius nuo sostinės Paryžiaus esančioje Vilakublė oro bazėje pasitiko šios šalies premjerė Elisabeth Borne.Eliziejaus rūmai kiek anksčiau patvirtino, kad Ukrainos lyderis čia susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Numatoma abiejų prezidentų darbo vakarienė. Remiantis rūmų pranešimu, V. Zelenskis ir Macronas aptars Prancūzijos paramą Ukrainai, taip pat taikos grįžimo į Senąjį žemyną perspektyvas.Anksčiau sekmadienį žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad V. Zelenskis netrukus gali atvykti į Prancūziją.Sekmadienio vakarą V. Zelenskis savo tviteryje parašė: „Paryžius. Su kiekvienu vizitu plečiasi Ukrainos gynybiniai ir puolamieji pajėgumai. Ryšiai su Europa stiprėja , o spaudimas Rusijai didėja. Susitiksiu su savo draugu Emmanueliu, drauge aptarsime svarbiausius dvišalių santykių aspektus.“Prancūzija yra jau trečioji Ukrainos vadovo per šį savaitgalį aplankyta Europos šalis. V. Zelenskis šeštadienį viešėjo Italijoje, o sekmadienį su vizitu lankėsi Vokietijoje.

Zelenskiui Vokietijoje įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas už nuopelnus EuropaiUkrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sekmadienį Vokietijos Acheno mieste buvo įteiktas jam ir Ukrainos žmonėms skirtas Karolio Didžiojo apdovanojimas už nuopelnus Europos vienybei.Įteikimo ceremonijoje asmeniškai dalyvavęs V. Zelenskis teigė, kad jam yra „didžiulė garbė“ priimti šį apdovanojimą. Kreipdamasis į susirinkusius žmones, Ukrainos lyderis tvirtino, kad kiekvienas ukrainietis, kasdien kovojantis už savo laisvę ir Europos vertybes, nusipelnė stovėti šalia jo. V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina labiausiai nori taikos, tačiau jai pasiekti būtina Kyjivo pergalė dabartiniame Rusijos sukeltame kare.Į ceremoniją atvykusi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad Ukraina įkūnija Europos idėjos esmę – „drąsą ginti savo įsitikinimus, kovą už vertybes ir laisvę, įsipareigojimą taikai ir vienybei“. Ji kartu pabrėžė, kad Ukraina taip pat kaunasi „už mūsų pačių laisvę ir vertybes“. U. von der Leyen antrino Achene esantis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo ruožtu akcentavo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą aiškiai įtvirtino, jog „Ukraina yra mūsų Europos šeimos dalis“.V. Zelenskis šiuo metu vieši Vokietijoje. Šeštadienį jis lankėsi Italijoje, o vėliau sekmadienį jo dar galimai laukiama Prancūzijoje.

Vokietija „visiškai remia“ Ukrainos stojimą į ESVokietija teikia „visišką paramą“ Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą, pareiškė jos kancleris.Olafo Scholzo žinutė paskelbta po to, kai Ukrainos prezidentas atvyko į Vokietiją pirmojo vizito į šalį nuo Rusijos invazijos pradžios.Kalboje Achene, įteikiant Ukrainos žmonėms prestižinę Karolio Didžiojo premiją, Scholzas pasakė: „Vladimirai Zelenski, mes visiškai palaikome jus jūsų kelyje į Europos Sąjungą“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko atsiimti apdovanojimo visų ukrainiečių vardu.

Ukraina praneša, kad jos kariuomenė Bachmuto apylinkėse perėmė daugiau nei 10 Rusijos pozicijųUkrainos kariuomenė rytinio Bachmuto miesto apylinkėse perėmė daugiau nei 10 Rusijos pozicijų. Tai sekmadienį pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.„Mūsų daliniai šiandien perėmė daugiau nei dešimt priešo pozicijų šiauriniame ir pietiniame Bachmuto pakraščiuose“, – socialiniuose tinkluosė nurodė H. Maliar.Anot pareigūnės, į nelaisvę buvo paimta „priešo karių iš įvairių dalinių“.„Visi tie, kurie žino tikrąją situaciją ir šiuo metu ten yra, supranta tenykščių įvykių rimtumą“, – pridūrė gynybos ministro pavaduotoja. H. Maliar teigimu, Bachmute tęsiasi nuožmūs mūšiai, rusams mėginant daryti pažangą ir naikinant viską savo kelyje.Kovose dėl Bachmuto kontrolės didelį vaidmenį vaidina Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“. Jos vadovas Jevgenijus Prigožinas yra apkaltinęs kai kuriuos rusų reguliariųjų pajėgų karius apleidus savo pozicijas.

Žiniasklaida: Zelenskis sekmadienį dar lankysis PrancūzijojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėliau sekmadienį lankysis Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Kaip rašo „Sky News“, tai pranešė keletas Prancūzijos žiniasklaidos priemonių.Anot „Le Figaro“, V. Zelenskį „Vélizy-Villacoublay“ oro uoste pasitiks šios šalies premjerė Elisabeth Borne ir užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.Tai būtų jau trečioji Ukrainos lyderio per šį savaitgalį aplankyta Europos šalis. V. Zelenskis šeštadienį viešėjo Italijoje, o sekmadienį atvyko į Vokietiją.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 481 vaikasNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. Ukrainoje jau žuvo 481 vaikas, o dar daugiau kaip 971 buvo sužeistas.Tai sekmadienį pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (458), Charkivo (277), Kyjivo (128), Chersono (97), Zaporižios (89), Mykolajivo (89), Černihivo (70), Dnipropetrovsko (69) ir Luhansko (66) srityse.

Rusija praneša apie dviejų aukštų savo vadų žūtį netoli BachmutoRusijos gynybos ministerija pranešė, kad mūšiuose Rytų Ukrainoje netoli Bachmuto žuvo du aukšti rusų kariniai vadai. Tai 4-osios motorizuotos šaulių brigados vadas Viačeslavas Makarovas ir kariuomenės korpuso kariniam ir politiniam darbui vado pavaduotojas Jevgenijus Brovko, sekmadienį paskelbė ministerijos atstovas.Abu vadai esą žuvo rusų pajėgoms atremiant Ukrainos atakas. Rusijos gynybos ministerija tik labai retai praneša apie savo nuostolius beveik 15 mėnesių trunkančiame kare prieš kaimyninę šalį. Ministerija sekmadienį pranešė ir apie besitęsiančius mūšius dėl Rytų Ukrainos Bachmuto miesto.Ukrainos daliniai, šiais duomenimis, intensyvia mėgino pralaužti rusų gynybines linijas į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto. Tačiau visos ukrainiečių atakos esą buvo atremtos.Ministerija taip pat pareiškė, kad per Rusijos oro antskrydžius prieš Vakarų Ukrainos Ternopilio miestą bei Petropavlivkos vietovę Ukrainos centrinėje dalyje smogta sandėliams su Vakarų Ukrainai perduotais ginklais ir Ukrainos kariuomenės pozicijoms.

Ką reiškia užrašas ant Zelenskio megztinio?Tai jau įprastas vaizdas: lankydamasis užsienyje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis greta kostiumus dėvinčių šalių lyderių stovi vilkėdamas kariško stiliaus drabužius. Taip buvo ir sekmadienį, kai jis Berlyne susitiko su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu ir kancleriu Olafu Scholzu.45-erių V. Zelenskis vilkėjo juodą džemperį ir chaki spalvos kelnes. Ant jo megztinio greta Ukrainos vėliavėlės matėsi užrašas „United24“. Tai lėšų Ukrainai rinkimo platformos pavadinimas. Šią platformą Kyjivas inicijavo 2022 metų gegužės pradžioje.Platforma iki šiol surinko daugiau kaip 337 mln. dolerių (311 mln. eurų) aukų. Lėšas paaukojo žmonės iš daugiau kaip 100 valstybių.Naujausiais oficialiais duomenimis, šios lėšos, be kita ko, skiriamos karinio jūrų laivyno dronų flotilei, taip pat visiems projektams, susijusiems su frontui skirtais bepiločiais. Be karinio sektoriaus surinktos aukos jau naudojamos ir medicinos srityje.

Žuvo du rusų vadaiMūšyje dėl Bachmuto per pastarąsias 24 valandas žuvo du Rusijos vadai, pranešė Rusijos gynybos ministerija.Armijos korpuso vado pavaduotojas kariniam ir politiniam darbui pulkininkas Jevgenijus Brovko mirė nuo daugybinių skeveldrų žaizdų.4-osios motorizuotųjų šaulių brigados vadas pulkininkas Viačeslavas Makarovas buvo sužeistas ir žuvo evakuotas iš mūšio lauko.

Zelenskis: Ukraina nepuls Rusijos teritorijosAtvykęs į Berlyną Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina, vykdydama kontrpuolimą, nepuls Rusijos teritorijos.Per spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu jis žurnalistams sakė, kad Ukraina siekia išlaisvinti teritorijas savo tarptautiniu mastu pripažintose sienose.O. Scholzas prezidentui sakė, kad Vokietija rems Ukrainą „tiek ilgai, kiek reikės“.

„Kyiv Independent“ praneša, kad sekmadienį Chersono srities kaime Miroliubivkoje sprogus Rusijos armijos paliktam nesprogusiam įtaisui, žuvo penki žmonės.Žuvusiųjų yra nuo 27 iki 68 metų, sakė prezidento Volodymyro Zelenskio štabo viršininkas Andrijus Jermakas.

Britų žvalgyba: rusų pajėgos Ukrainoje yra prastos būklėsRusijos invaziniai daliniai Ukrainoje, pasak britų karinių ekspertų, yra prastos būklės, kariai nėra gerai pasirengę iššūkiams. Tai sakoma kasdieninėje žvalgybos ataskaitoje, kurią sekmadienį paskelbė Gynybos ministerija Londone. Karių skaičius ir organizacinė struktūra esą yra panašūs kaip karo pradžioje, tačiau sudėtis smarkiai skiriasi.2022 m. vasarį rusų pajėgas sudarė profesionalūs kariai, dauguma jų buvo aprūpinti pakankamai moderniomis transporto priemonėmis ir reguliariai treniravosi, kad galėtų drauge vykdyti sudėtingas operacijas, sakoma pranešime. Dabar pajėgas pagrinde sudaro „prastai parengti rezervistai“, kurie vis labiau naudojasi pasenusia įranga. Daugelio dalinių pajėgumai esą prasti.Anot britų žvalgybos, mažai tikėtina, jog Rusijos kariuomenei Ukrainoje pavyko sukurti mobilų rezervą, kad galėtų reaguoti į iššūkius 1 200 km ilgio fronte.

Praėjusią parą Donecko srityje žuvo septyni civiliaiRusų agresoriai šeštadienį Donecko srityje nužudė septynis civilius, dar 16 žmonių buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka.„Gegužės 13 d. rusai penkis žmones nužudė Avdijivkoje, du – Kostiantynivkoje. 16 civilių regione buvo sužeisti“, – teigiama žinutėje. Kartu P. Kyrylenka pridūrė, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.

„Eurovizijos“ dalyvių gimtasis miestas vėl atakuotasUkrainos „Eurovizijos“ dalyvių gimtasis miestas Ternopilis buvo užpultas antrą kartą, pranešė Valstybinė pagalbos tarnyba.Anksčiau pranešta, kad du žmonės buvo sužeisti per raketų smūgį Ternopilyje. Dabar gauti pranešimai, kad 5 val. ryto sprogimai apgadino civilius pastatus ir automobilius.„Šiuo metu informacijos apie aukas nėra“, – buvo rašoma „Telegram“.

Zelenskis dėkoja Vokietijos žmonėms už „fantastišką solidarumą“Berlyne viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vokietijai už paramą Ukrainos gynybinėje kovoje su Rusija. „Sunkiausiu Ukrainos šiuolaikinės istorijos metu Vokietija pasirodė esanti tikra mūsų draugė ir patikima partnerė, kovoje už laisvės ir demokratinių vertybių gynimą ryžtingai remianti Ukrainos žmones“, – rašė V. Zelenskis svečių knygoje, kai jį Bellevue rūmuose priėmė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris.V. Zelenskis pridūrė: „Kartu mes laimėsime ir grąžinsime taiką Europai“. Jis taip pat asmeniškai padėkojo F. W Steinmeieriui už paramą. „Ačiū labai, pone prezidente, už jūsų asmeninę paramą Ukrainai ir svetingumą“, – rašė svečias. Jis padėkojo ir Vokietijos žmonėms už jų „fantastišką solidarumą“. „Ačiū, Vokietija!“ – baigė jis įrašą.

Ukrainos gynybos viceministrė: Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau juda Bachmuto kryptimiUkrainos gynybos viceministrė Anna Malyar ryte „Telegram“ paskelbė dar vieną atnaujintą informaciją apie situaciją aplink Bachmutą, sakydama, kad pastarosiomis dienomis pastebėtas Ukrainos karių veržimasis į priekį tęsiasi.„Karo veiksmų Bachmuto kryptimi epicentre padėtis vystosi dinamiškai. Mūsų kariai Bachmuto priemiesčiuose pamažu veržiasi dviem kryptimis“, – rašė Malyar.Ji atkreipė dėmesį, kad dabar teisingų skaičių nebus, nes vyksta aktyvūs karo veiksmai.Pačiame Bachmuto mieste padėtis, pasak jos, yra sudėtingesnė, tačiau likusią jos dalį ir toliau laiko Ukrainos kariai.

Vokietijos prezidentas priėmė ZelenskįBerlyne vizitą pradėjusį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį sekmadienio rytą priėmė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Jis svečią pasitiko Bellevue rūmuose.V. Zelenskis į Vokietiją atvyko naktį į sekmadienį. Tai pirmasis jo vizitas šioje šalyje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį. Karinių oro pajėgų duomenimis, V. Zelenskį iš Romos, kuris jis šeštadienį susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella, vyriausybės vadove Giorgia Meloni ir popiežiumi Pranciškumi, atskraidino Bundesvero lėktuvas.Detalės apie V. Zelenskio vizitą Vokietijoje saugumo sumetimais iš anksto nebuvo skelbiamos.

G7 ir Europos Sąjunga uždraus rusiškų dujų importą maršrutuose, kur Maskva praėjusiais metais nutraukė tiekimą, rašo „Financial Times“.Sprendimas, kurį G7 lyderiai turės priimti penktadienį Hirosimoje prasidėsiančiame viršūnių susitikime, neleis atnaujinti Rusijos dujotiekio dujų eksporto maršrutais į tokias šalis kaip Lenkija ir Vokietija.

Zelenskis: su visa pagarba popiežiui – mums nereikia tarpininkųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nemano, kad Vatikano pastangos užmegzti dialogą su Rusija dėl taikos yra perspektyvios. „Su visa pagarba popiežiui: reikalas tas, kad mums reikia ne tarpininkų tarp Ukrainos ir agresoriaus, okupavusio mūsų teritorijas, o veiksmų plano, kaip užtikrinti teisingą taiką Ukrainoje“, – sakė V. Zelenskis Italijos transliuotojo „Rai 1“ laidai „Porta a Porta“. Jis buvo konkrečiai paklaustas apie galimą popiežiaus tarpininkavimą.Praeitis, anot V. Zelenskio, parodė, kad tarpininkavimas prezidentaujant Vladimirui Putinui yra neįmanomas. „Jokia pasaulio šalis negali to padaryti“, – teigė jis. V. Zelenskis prisiminė vadinamąjį 2014 m. Minsko taikos susitarimą dėl smurto nutraukimo Rytų Ukrainoje. Jis esą daug metų nieko nedavė, o galiausiai Maskva užpuolė Ukrainą. Paklaustas, ar šiuo metu apskritai kalbėtų su V. Putinu, V. Zelenskis teigė: „Ne, apie ką mes kalbėtume?“ V. Putinas esą galėtų teoriškai padaryti diplomatinių nuolaidų. „Tačiau po metų jis vėl pradėtų žudyti iš naujo“, –pabrėžė Ukrainos vadovas.Šeštadienis lankydamasis Romoje V. Zelenskis susitiko su popiežiumi Pranciškumi.

Naktį Ukrainoje aidėjo oro pavojaus sirenosUkrainoje naktį į sekmadienį gaudė oro pavojaus sirenos. Vietos žiniasklaidos teigimu, rusų raketos paleistos iš Kaspijos jūros regiono.Jau šeštadienio vakarą vykstant „Eurovizijos“ dainų konkursui Rusijos pajėgos smogė Ternopiliui, iš kurio kilusi konkurse dalyvavusi ukrainiečių grupė „Tvorchi“.Pranešama, kad sprogimai šį Vakarų Ukrainos miestą sudrebino prieš dueto pasirodymą Liverpulyje. Institucijos paragino gyventojus pasitraukti į slėptuves. Per ataką sužaloti du žmonės, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos institucijos.

Zelenskis sekmadienį lankosi VokietijojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį atvyko pirmojo nuo karo pradžios savo vizito į Vokietiją. „Jau esu Berlyne“, – 0.36 val. tviteryje parašė prezidentas. Tiksli ji vizito programa saugumo sumetimais neskelbiama. V. Zelenskis turėtų susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Popietę Achene jam bus įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas už nuopelnus Europai.Prieš atvykstant V. Zelenskiui, Vokietijos vyriausybė paskelbė apie tolesnę 2,7 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai jos gynybinėje kovoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Be kita ko, Ukrainai bus skirta dar 20 „Marder“ pėstininkų kovos mašinų, 30 tankų „Leopard 1“ ir keturios oro gynybos sistemos „Iris-T-SLM“, pranešė Gynybos ministerija. Ukrainiečių ginkluotosios pajėgos taip pat gaus 18 ratinių haubicų, artilerijos ir oro gynybos sistemų amunicijos, daugiau kaip 100 šarvuotų kovos mašinų ir per 200 žvalgybinių dronų.Pastarąjį kartą V. Zelenskis Vokietijoje lankėsi 2022 metų vasarį – likus kelioms dienoms iki karo jis dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje. Per pirmuosius dešimt mėnesių nuo rusų invazijos pradžios prezidentas iš savo šalies iš viso nebuvo išvykęs. Tai pasikeitė praėjusių metų gale. Nuo tada V. Zelenskis jau lankėsi Vašingtone, Varšuvoje, Paryžiuje, Londone, Briuselyje, Helsinkyje ir Hagoje. Šeštadienį jis Romoje susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir Italijos premjere Giorgia Meloni.

Pranešama apie sparnuotąsias raketas virš Ukrainos ir sprogimus TernopilyjeUkrainos žiniasklaida praneša, kad danguje virš Ukrainos pasirodė sparnuotosios raketos.Anksčiau keli telegramų kanalai, stebintys Rusijos aviacijos veiklą, rašė apie strateginių bombonešių pakilimus iš Rusijos aerodromų.Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus.Ternopilyje girdimi sprogimai, galbūt veikia Ukrainos oro gynybos sistema.

Pranešimai apie naujus smūgius LuhanskeRusijos paskirtos Zaporožės regiono okupacinės administracijos atstovas Volodymyras Rogovas paskelbė apie dvi naujas raketų atakas prieš Luhanską, rašo BBC. Socialiniuose tinkluose taip pat plinta nuotraukos, kuriose matyti iš stadiono kylantys dūmai.Penktadienį save pasiskelbusios Luhansko liaudies respublikos atstovai pranešė apie raketų ataką prieš miestą.

Ukraina skelbia Bachmute po truputį žengianti į priekį: vyksta aktyvūs karo veiksmaiUkrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar sakė, kad Ukrainos kariai toliau žengia į priekį Bachmuto miesto priemiesčiuose, kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos neseniai pradėjo kontrpuolimą ir susigrąžino kelių kilometrų teritorijos kontrolę, rašo BBC. Ji savo telegramos kanale rašė, kad situacija Bachmuto kryptimi vystosi dinamiškai. „Mūsų kariai pamažu žengia į priekį dviem kryptimis Bachmuto apylinkėse. Konkrečių skaičių dabar nebus, nes vyksta aktyvūs karo veiksmai“, - sako viceministrė. „Mūsų kariai naikina priešus ir jau nemažai jų paėmė į nelaisvę”.Ji pridūrė, kad pačiame Bachmute „padėtis sudėtingesnė”, tačiau priešas nesugeba perimti miesto kontrolės.Jevgenijus Prigožinas, kurio daliniai bando užimti Bachmutą, neseniai pareiškė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko atgauti dalies teritorijos, esančios flanguose netoli miesto, kontrolę. Tai svarbu, be kita ko, todėl, kad atlaisvinus flangus, supaprastėja Ukrainos pastiprinimo ir amunicijos pristatymas į Bachmutą.

Zelenskis padovanojo popiežiui neperšaunamą liemenę su Madonos atvaizdu Šiandien po pietų Volodymyras Zelenskis Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi, su kuriuo kalbėjosi apie 40 minučių. Bendraujant 45-erių metų V. Zelenskis įteikė religiniam vadovui Ukrainos kario naudotą neperšaunamą liemenę, ant kurios buvo nupieštas Madonos atvaizdas. https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1657415728427941893?ref_src=twsrc%5Etfw Po susitikimo tviteryje V. Zelenskis sakė esąs dėkingas už popiežiaus asmeninį dėmesį milijonų ukrainiečių tragedijai ir pridūrė, kad pora kalbėjosi apie dešimtis tūkstančių deportuotų vaikų.

Donecko srities Konstantinovkos miesto apšaudymas: du žmonės žuvo, 10 sužeista Rusijos kariškiams apšaudžius Konstantinovkos miestą Donecko srityje, žuvo du civiliai gyventojai, dar 10 žmonių buvo sužeisti, praneša Ukrainos generalinė prokuratūra, rašo BBC. Vietos valdžios institucijų duomenimis, dėl apšaudymo nukentėjo civilinė infrastruktūra: apgadinti daugiaaukščiai gyvenamieji namai, taip pat privataus sektoriaus namai, degalinė, vaistinės pastatas ir kelios parduotuvės. https://twitter.com/DefenceU/status/1657409943060766720?ref_src=twsrc%5Etfw Kaip teigiama Generalinės prokuratūros pranešime, per apšaudymą žuvo 15 metų mergaitė ir 63 metų miesto gyventojas. Tarp dešimties sužeistųjų buvo du paaugliai - 15 ir 16 metų. Sužeistieji buvo nugabenti į miesto ligoninę.

Japonai perspėja: Kinija ir Rusija stiprina karinį bendradarbiavimąJaponija išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos ir Kinijos karinio bendradarbiavimo Azijoje, teigdama, kad abi šalys „stiprina” savo bendras pratybas, rašo skynews.com. Užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi sakė, kad saugumo situacija Europoje ir Indostano regione yra nedaloma nuo karo Ukrainoje pradžios. Rusijos invazija „sukrėtė tarptautinės tvarkos pamatus” ir Vladimiras Putinas turi sulaukti vieningo pasaulio bendruomenės atsako, sakė jis tarptautiniams ministrams Švedijoje. „Be to, Kinija ir Rusija stiprina savo karinį bendradarbiavimą, įskaitant bendrus jų bombonešių skrydžius ir bendras jūrų pratybas netoli Japonijos”, - sakė J. Hayahshi.Kinija, kuri pretenduoja į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros, taip pat į Japonijai priklausančias salas Rytų Kinijos jūroje, teigia turinti teisę ginti savo suverenitetą ir vystymosi interesus.

ES diplomatijos vadovas ragina perduoti Ukrainai ilgo nuotolio ginklųEuropos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis šeštadienį paragino Europos valstybes ne tik pagreitinti ginkluotės tiekimą Ukrainai bet ir perduoti ilgo nuotolio ginklų, kad šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos vykdomų apšaudymų, praneša AFP.„Rusai bombarduoja iš toli, todėl ukrainiečiai privalo turėti pajėgumus galinčius pasiekti tokį patį atstumą, tokį patį nuotolį. Tačiau mes turime paskubėti“, – J. Borrellis sakė šeštadienį Stokholme, Švedijoje, po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.Šeštadienį Vokietija paskelbė apie naują 2,7 mlrd. eurų vertės karinės paramos paketą Ukrainai, kurį sudaro tankai, šarvuočiai ir oro gynybos sistemos.„Sveikinu vokiečių pastangas ir raginu visas ES valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu“, – sakė J. Borrellis.Ketvirtadienį Jungtinė Karalystė paskelbė perduosianti Ukrainai „Storm Shadow“ raketų ir tapo pirmąja valstybe suteikiančia ilgesnio nuotolio ginklų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau ragino Vakarų partnerius tiekti Ukrainai pažangesnių ginklų prieš prasidedant ilgai lauktam kontrpuolimui.Apie tai spaudos konferencijos metu su ES diplomatijos vadovu J. Borrelliu Stokholme kalbėjo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba.„Užuot klausę, kada pradėsime kontrpuolimą, klauskite ar padarėte užtektinai, kad Ukrainos kontrpuolimas prasidėtų ir būtų sėkmingas“, – šeštadienį sakė jis.D. Kuleba pridėjo, kad susitikimų metu su ES užsienio reikalų ministrais Švedijos sostinėje bus aptartas amunicijos tiekimas ilgo nuotolio artilerijos sistemoms ir Ukrainos stojimas į ES artimiausiu metu.V. Zelenskis siekia, kad oficialių derybų procesas dėl Ukrainos prisijungimo prie ES prasidėtų kuo greičiau.

Popiežius susitiko su Zelenskiu Volodymyras Zelenskis Vatikane susitiko su popiežiumi.Tai pirmas jų susitikimas nuo karo pradžios.Jo kelionė vyksta po intriguojančių popiežiaus Pranciškaus komentarų praėjusį mėnesį, kai jis užsiminė apie dalyvavimą slaptame taikos plane – iniciatyvoje, kurios nepatvirtino nei Rusija, nei Ukraina.Pontifikas dažnai kalba apie „nukankintus“ Ukrainos žmones ir yra sakęs, kad norėtų nuvykti į Kyjivą ir Maskvą, jei popiežiaus piligriminė kelionė padėtų siekti taikos. Praėjusį mėnesį Ukrainos ministras pirmininkas Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir sakė, kad paprašė religinio lyderio padėti Ukrainai susigrąžinti per invaziją į Rusiją neteisėtai išvežtus vaikus.

Italija ir toliau tieks ginklus UkrainaiItalija ir toliau tieks Ukrainai ginklus tiek, kiek reikės, pareiškė jos ministrė pirmininkė, rašo „Sky News“. Šiandien susitikusi su Volodymyru Zelenskiu, Giorgia Meloni sakė: „Mes statome už Ukrainos pergalę.“Ji pažadėjo visokeriopą Italijos paramą Ukrainai, siekiančiai atremti „brutalią ir neteisingą Rusijos agresiją“.Šiuo metu V. Zelenskis kalbasi su popiežiumi.

Zelenskis rytoj lankysis VokietijojePranešama, kad Volodymyras Zelenskis po šiandieninės kelionės į Italiją rytoj atvyks į Vokietiją. Vokietijos vyriausybės šaltiniai agentūrai „Reuters“ sakė, kad Ukrainos prezidentas nusileis Berlyne sekmadienį, tačiau neatskleidė, su kuo jis susitiks. V. Zelenskis paskutinį kartą Vokietijoje lankėsi Miuncheno saugumo tarybos posėdyje praėjusių metų vasario mėn. prieš pat prasidedant karui.Tai bus devintoji šalis, kurioje jis apsilankys po Rusijos invazijos - po Jungtinių Valstijų, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Belgijos, Suomijos, Nyderlandų ir Italijos. Anksčiau šiandien jis susitiko su Italijos Ministre Pirmininke Giorgia Meloni, o po pietų tikimasi, kad jis pasėdės su popiežiumi.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos: „Patriot” kompleksas pataikė į „Kinzhal“ Priešlėktuvinių raketų kompleksas „Patriot” suveikė ne ryšio režimu ir dideliame aukštyje pataikė į Rusijos hipergarsinę raketą „Kinžal”, o ar pati „Patriot” buvo Rusijos raketos taikinys, nėra žinoma. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas, rašo BBC. „Tokie taikiniai kaip „Kinzhal” [...] sunaikinami automatiškai. [...] Radaras aptinka, ir raketa skrenda link krentančio „Kinzhal", - sakė jis.

Zelenskis su Italijos prezidentu aptarė paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Italijos prezidentu Sergio Mattarella aptarė tolesnę paramą Ukrainai, taikos formulę, sankcijų spaudimo Rusijai didinimą ir agresoriaus patraukimą atsakomybėn.Tai pranešė Ukrainos valstybės vadovo spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Deja, aš neturiu laiko paspausti ranką kiekvienam italui, apkabinti, padėkoti už tą paramą, kurią nuo pirmos plataus masto agresijos dienos Italija teikia Ukrainai, mūsų žmonėms, perkeltiesiems asmenims, padėkoti už tokį šiltą požiūrį į ukrainiečius“, – sakė V. Zelenskis.Jis išreiškė dėkingumą už nuoseklią Italijos poziciją remiant Ukrainą ir visapusišką pagalbą ginant šalies suverenitetą ir teritorijos vientisumą.„Esame nepaprastai dėkingi Italijai už svarbią karinę pagalbą, kuri leidžia Ukrainai priešintis Rusijos agresijai. Raktas į mūsų sėkmę mūšio lauke – savalaikis reikiamos pagalbos gavimas“, – pabrėžė valstybės vadovas.Prezidentas išsakė viltį, kad Italija ir ateityje teiks Ukrainai visapusišką paramą. Be to, jis pabrėžė, kad reikia toliau stiprinti tarptautinį spaudimą šaliai agresorei, pirmiausia taikant jai naujas sankcijas.„Šiame kare Italija buvo ir yra teisingoje pusėje, tiesos pusėje. Mes žengiame pergalės link. Nes pergalė – tai taika mūsų šaliai. Esu įsitikinęs, kad Italijos visuomenė visiškai pritaria mūsų požiūriui, mūsų teisingai kovai neišprovokuotame kare“, – teigė V. Zelenskis.Be to, dviejų šalių prezidentai aptarė Ukrainos pastangas atkurti taiką pagal Ukrainos taikos formulę.„Labai vertinu Italijos pasirengimą prisijungti prie mūsų taikos formulės įgyvendinimo. Tikiuosi, kad Italija dalyvaus Pasaulio taikos viršūnių susitikime, kuris bus surengtas šiais metais“, – pažymėjo Ukrainos valstybės vadovas.Jis taip pat labai teigiamai įvertino Italijos paramą tarptautinėms pastangoms patraukti Rusiją baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus Ukrainoje.Kaip jau buvo pranešta, prezidentas V. Zelenskis šeštadienį lankosi Italijoje, pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Azerbaidžano sostinėje atidengta žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienaAzerbaidžano sostinėje Baku įvyko žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos atidengimo ceremonija. Šiuo metu žinomi 26 Azerbaidžano didvyrių, kurie žuvo, vaduodami Ukrainos žemę nuo okupantų rusų, vardai.Tai pranešė leidinys „Report“, remdamasis Ukrainos ambasada Azerbaidžane, rašo „Ukrinform“.Renginyje, skirtame žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos atidengimui, dalyvavo žuvusių didvyrių šeimos, taip pat Ukrainos ambasados, ukrainiečių diasporos, kitų Ukrainos institucijų ir Azerbaidžano ukrainiečių bendruomenių atstovai.Pranešama, kad Ukrainos ambasada Azerbaidžane įtvirtina tradiciją kasmet Motinos dienos išvakarėse rengti susitikimus su žuvusių Ukrainos gynėjų šeimomis.„Nuo pat Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžios Ukrainos teritorijoje gyvenantys etniniai azerbaidžaniečiai ryžtingai stojo ginti mūsų valstybės suvereniteto ir teritorijos vientisumo. Šiuo metu žinomi 26 Azerbaidžano didvyrių, kurie žuvo, vaduodami mūsų žemę nuo okupantų rusų, vardai“, – rašoma pranešime.

Ukrainos vadovą Zelenskį priėmė Italijos prezidentas Mattarella Italijos prezidentas Sergio Mattarella šeštadienį savo oficialioje rezidencijoje Romoje priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, atvykusį į Italiją su vizitu.S. Mattarella pasitiko V. Zelenskį Kvirinalo rūmų kieme.Nuskambėjus abiejų valstybių himnams, politikai įėjo į pastatą privačiam pokalbiui.Žiniasklaida pažymi, jog S. Mattarella visada rodė solidarumą su Ukraina jos gynybinėje kovoje su įsibrovėliais rusais.Manoma, kad V. Zelenskis prašys tolesnės Italijos paramos.Po pokalbio su S. Mattarella numatyti V. Zelenskio susitikimai su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir popiežiumi Pranciškumi.

Briansko srityje nukrito dar vienas sraigtasparnisŠeštadienį Rusijos Briansko srityje nukrito dar vienas sraigtasparnis. Antrasis orlaivis „nutūpė“ Starodubo mieste.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalu „112“.„Briansko srityje galėjo nukristi iškart du sraigtasparniai – vienas Klincuose, antrasis Starodube“, - sakoma pranešime.Kol kas Rusijos pareigūnai nepatvirtino šios informacijos. Bet internautai skelbia kadrus iš incidento vietos.O kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės praneša, kad esą Briansko srityje nukrito sraigtasparnis Mi-8 ir lėktuvas Su-34. Klincuose paskelbtas planas „Perėmimas“. Ieškoma diversantų, kurie „gali būti susiję“ su atakomis prieš orlaivius.Socialiniuose tinkluose daroma prielaida, kad rusai patys galėjo numušti sraigtasparnį, nukritusį Klincuose. „Telegram“ kanale skelbiamas vaizdo įrašas, kuriame matyti į sraigtasparnį skriejanti raketa. Manoma, kad sraigtasparnį numušė zenitinis kompleksas „Pancir“.

Rusijos Briansko srityje nukrito sraigtasparnisBriansko srities Klincų mieste, kuris yra už maždaug 50 kilometrų nuo sienos su Ukraina, nukrito sraigtasparnis, praneša UNIAN.„Skrido sraigtasparnis, po to – smarkus sprogimas“, - rašoma viename iš vietinių „Telegram“ kanalų.Pasak mačiusiųjų, orlaivis ilgai suko ratus virš miesto, o vėliau nukrito privačių namų rajone.Sprendžiant iš paskelbtų vaizdo įrašų, sraigtasparnis sprogo ore, galimas daiktas, kad į jį pataikė oro gynybos raketa.Rusijos pareigūnai šios informacijos kol kas nekomentuoja.Tai jau trečias Rusijos sraigtasparnis, nukritęs pastarosiomis dienomis. Penktadienį buvo pranešta, kad Primorės krašte Rusijos Tolimuosiuose Rytuose sraigtasparnis leidosi avariniu būtų ir apgadino naftos perpumpavimo stotį.Rimtesnis incidentas įvyko Kryme. Ten sudužus sraigtasparniui žuvo du lakūnai.https://t.me/uniannet/98059

Zelenskis atvyko į Italiją su vizituUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį su oficialiu vizitu atvyko į Italiją, pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios.Tai V. Zelenskis pranešė „Telegram“ kanale.„Roma. Susitikimai su Italijos prezidentu Sergio Mattarella, ministre pirmininke Giorgia Meloni ir popiežiumi Pranciškumi. Svarbus vizitas Ukrainos pergalei", – parašė jis.Kaip pranešė naujienų agentūra ANSA, Čampino oro uoste V. Zelenskį pasitiko Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajanis.„Italija sveikina Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Mes patvirtiname savo įsipareigojimą kartu su Ukrainos žmonėmis ginti laisvę ir demokratiją“, - parašė ministras tviteryje.Apie 12 val. 30 min. V. Zelenskis atvyks į susitikimą su Italijos prezidentu S. Mattarella. Po to bus surengti atskiri susitikimai su G. Meloni ir A. Tajaniu. Pasak Italijos žiniasklaidos, antroje dienos pusėje Ukrainos prezidentas Vatikane susitiks su popiežiumi.Balandžio mėnesį popiežius Pranciškus priėmė Ukrainos ministrą pirmininką Denysą Šmyhalį. Pats V. Zelenskis Vatikane lankėsi dar 2020 metų vasarį – prieš koronaviruso pandemiją.Savo ruožtu Italijos premjerė G. Meloni pirmąjį vizitą į Ukrainą surengė šių metų vasarį. Jo metu Italijos vyriausybės vadovė pranešė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuris apima kompleksus SAMP/T-MAMBA, taip pat sistemas „Spada“ ir „Skyguard“.Nepatvirtintais duomenimis, vakare V. Zelenskis išvyks į Vokietiją, kur sekmadienį jo laukia keli susitikimai.

Pareigūnas: Ukrainos kariams Bachmuto ruože pavyko dar labiau pasistūmėti į priekįUkrainos kariškiai toliau stumia rusus Bachmuto ruože. Per parą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko pasistūmėti į priekį dar 300 metrų.Tai per televizijos maratoną pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.„Šiandien kai kuriose vietose mūsų daliniams pavyko pasistūmėti iki 300 metrų. Svarbiausias šios gynybos operacijos rezultatas yra tai, kad priešas nuolat atakuojamas, naikinama jo gyvoji jėga ir technika“, - sakė pareigūnas.Jis pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žengimas į priekį yra gynybos operacijos dalis. Ukrainos kariškiai imasi tam tikrų kontrpuolimo veiksmų.Pasak S. Čerevato, Ukrainos karinė vadovybė svarsto galimybę apsupti okupantus rusus Bachmute, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekia tam tikrų laimėjimų flanguose. Bet viskas priklauso nuo situacijos mūšio lauke.Neseniai Gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos kariškiai Bachmuto ruože per savaitę pasistūmėjo 2 kilometrus ir neprarado nė vienos pozicijos.Vėliau S. Čerevatas patikslino, kad gynybos operacijos metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos nubloškė okupantus rusus 250 metrų-1,5 kilometro atstumu.Karo studijų instituto (ISW) analitikai pažymi, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, rengdamos lokalias atakas, pasistūmėjo į Bachmuto šiaurės vakarus.

Žiniasklaida: Vokietija perduos Ukrainai didžiausią nuo karo pradžios karinės pagalbos paketąVokietijos vyriausybė rengia dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, didžiausią nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios. Jo vertė – apie 2,7 mlrd. eurų.Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Vokietijos leidiniu „Spiegel“.„Spiegel“ duomenimis, Ukraina gaus 20 šarvuotųjų transporterių „Marder“, 30 tankų „Leopard 1“, 18 ratinių haubicų, 4 oro gynybos sistemas IRIS-T-SLM, 12 paleidimo įrenginių IRIS-T-SLS, šimtus valdomų raketų šioms sistemoms ir kitos ginkluotės bei technikos.Pasak leidinio, apie paketą bus paskelbta lygiagrečiai su Karolio Didžiojo premijos įteikimu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sekmadienį Achene. Tai simbolizuos Vokietijos solidarumą su Ukraina.Kol kas nėra oficialaus patvirtinimo, kad V. Zelenskis tikrai atvyks į Vokietiją – pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Šeštadienį V. Zelenskis turėtų lankytis Italijoje.

Ukraina: naktį į šeštadienį sunaikinta 17 „Shahed“ tipo dronųNuo gegužės 13-osios vidurnakčio Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 17 Rusijos paleistų iranietiškų dronų „Shahed-136/131“.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, vidurnaktį priešas „Shahed-136/131“ tipo dronais atakavo Ukrainą iš šiaurės ir pietų. Iš viso užfiksuotas 21 paleidimas. Naudojant priešlėktuvinę raketinę ginkluotę, naikintuvus, mobiliąsias ugnies grupes buvo sunaikinta 17 bepiločių skraidyklių.„Deja, priešo dronai smogė infrastruktūros objektams Chmelnyckio srityje. Vietos valdžia ir tarnybos šalina atakos padarinius“, – sakoma pranešime.Be to, naktį į šeštadienį buvo sunaikintas Rusijos operatyvinio-taktinio lygio dronas „Orlan-10“.Praėjusią parą, gegužės 12-ąją, Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino keturias Rusijos „Lancet“ tipo bepilotes skraidykles.Ukrainos oro pajėgų taktinė aviacija atliko dešimtis skrydžių.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, stiklo šukės sužeidė penkis žmones, kai priešo dronas smogė pramonės objektui Chmelnyckio srityje.

Britų žvalgyba: rusų traukimasis iš pozicijų prie Bachmuto byloja apie problemas Rusijos armijojeRusų traukimasis iš pozicijų prie Bachmuto byloja apie problemas Rusijos armijoje, konkrečiai – apie patikimų dalinių stygių.Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.Britų žvalgyba patvirtina, kad per pastarąsias keturias dienas Rusijos 72-osios motorizuotųjų šaulių brigados daliniai tikriausiai atsitraukė iš savo pozicijų pietiniame Bachmuto ruožo flange. Ukrainos pajėgos susigrąžino mažiausiai kilometrą teritorijos.Rusijai šis rajonas turi taktinę reikšmę, kadangi tai – placdarmas vakarinėje Donecko-Donbaso kanalo pusėje.Žvalgyba pažymi, kad 72-oji brigada, priklausanti Rusijos 3-iajam armijos korpusui, buvo nepakankamai pasirengusi mūšiams. Jos permetimas į frontą rodo, kad Rusijos armija susiduria su problemomis.„Jos dislokavimas tokiame svarbiame sektoriuje patvirtina, kad Rusijai labai trūksta patikimų kovinių dalinių“, - konstatuoja Didžiosios Britanijos pareigūnai.Portalas primena, jog Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas neseniai pareiškė, kad 72-oji brigada pabėgo iš pozicijų prie Bachmuto. Vėliau Ukrainos kariai patvirtino šią informaciją.

Per parą Rusijos kariškiai į Chersono sritį paleido 445 sviedinius, žuvo du žmonėsPastarąją parą, gegužės 12-ąją, Rusijos kariškiai 88 kartus apšaudė Chersono sritį, du žmonės žuvo, dar keturi buvo sužeisti.Kaip rašo „Ukrіnform“, Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas tai pranešė šeštadienį „Telegram“ kanale.„Per pastarąją parą priešas surengė 88 apšaudymus, iš sunkiosios artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, dronų ir lėktuvų paleisti 445 sviediniai“, - informavo pareigūnas.Pasak jo, Chersoną Rusijos pajėgos apšaudė 15 kartų.„Rusijos kariškiai pataikė į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, švietimo įstaigos pastatą ir teritoriją Chersone, Bilozerkos kaimo tarybos pastatą Chersono rajone“, – pranešė jis.Dėl agresorių veiksmų du žmonės žuvo, o dar keturi buvo sužeisti.O. Prokudinas pridūrė, kad iš išvaduotos Chersono srities teritorijos evakuoti dar 56 žmonės.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 11 d. Rusijos kariuomenė 80 kartų apšaudė Chersono sritį, vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 198 260 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 590 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gegužės 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 198 260 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 751 tanko, 7 307 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 095 artilerijos sistemų, 561 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 314 oro gynybos priemonių, 308 lėktuvų, 294 sraigtasparnių, 2 665 dronų, 970 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 6 011 automobilių, 402 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Zalužnas papasakojo, kaip jis supranta pergalę kare su RusijaUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas atskleidė, kad jam pergalė kare su Rusija, be Ukrainos teritorijų išvadavimo iš okupantų, taip pat reiškia labai modernios ir galingos Ukrainos kariuomenės, kuri neleistų Rusijai pakartoti tokios agresijos, sukūrimą.Generolas tai papasakojo interviu Ukrainos žurnalistui Dmytro Komarovui, praneša UNIAN.„Mūsų pergalė – tai vienareikšmiškai visos okupuotos Ukrainos teritorijos išlaisvinimas. Turi būti išvaduota visa teritorija, bet to dar nepakanka. Ukrainos valstybė turi padaryti viską, kad tai, kas įvyko ir prasidėjo 2022 metų vasario 24-ąją, niekada nepasikartotų“, – pareiškė jis.Anot vyriausiojo vado, Ukrainoje turi būti sukurta tokia karinė institucija, kuri niekada nesuteiks rusams galimybės viską pakartoti.„Tad mums pergalė – tai išlaisvintos teritorijos ir galingos, itin modernios ir didelės Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios neleis Rusijai pakartoti to, kas atsitiko ir vyksta dabar. Štai kas yra pergalė“, – pabrėžė V. Zalužnas.Jis pridūrė, jog pasaulyje yra valstybių, kurios savo elgesiu parodo, kad jų geriau neliesti, ir kaip tokios šalies pavyzdį nurodė Izraelį. Pasak generolo, jis jau turi idealios Ukrainos kariuomenės viziją.V. Zalužnas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos kariškiai nuo 2014 metų moraliai ir fiziškai ruošėsi naikinti  priešą. Anot jo, aštuonerius metus trukęs karas užgrūdino ukrainiečius ir pagerino Ukrainos kariuomenę. Todėl Ukraina plataus masto invazijos pradžioje įstengė duoti atkirtį priešui, ko rusai nesitikėjo.

Naktį į šeštadienį Lvivo ir Chmelnyckio srityse griaudėjo sprogimaiNaktį į šeštadienį Ukrainos vakaruose esančioje Lvivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus ir griaudėjo sprogimai.Tai pranešė „Ukrinform,“ remdamasi žiniasklaida ir stebėjimo grupėmis.Kaip informuoja „Espresso“, apie 4 val. 25 min. Lvivo srityje pasigirdo du sprogimai, panašūs į oro gynybos darbą. Oro pavojus regione buvo paskelbtas tik vėliau, apie 5 val. 05 min. Po to skirtingose ​srities vietose buvo girdėti dar keli sprogimai.Oficialiai apie sprogimų priežastis ir padarinius nebuvo pranešta. Gyventojai raginami likti slėptuvėse.Neramu ir Chmelnyckio srityje. Apie sprogimus ten pranešė Chmelnyckio miesto vadovas Oleksandras Symčyšynas.Chmelnyckio žurnalistai informavo apie aštuonis sprogimus, kurie buvo girdėti per pastarąsias dvi valandas mieste ir netoli jo.Be to, oro pavojus buvo paskelbtas Odesos, Mykolajivo, Chersono ir Zaporižės srityse.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į šeštadienį okupantai rusai raketomis smogė Mykolajivui.

Melitopolyje nugriaudėjo sprogimas: sutriko elektros tiekimas Melitopolyje, Rusijos aneksuotoje Ukrainos Zaporižios regiono dalyje, nugriaudėjo sprogimas. Apie incidentą praneša „Meduza“, remiantis valstybine Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.Leidinio teigimu, elektra dingo apie 21.50 val. vietos laiku. Netrukus po to pasigirdo sprogimo garsas.Kai kuriose miesto vietose nutrūko elektros ir vandens tiekimas. Sprogimo priežastis kol kas nepranešta.

J. Borellis pagrasino Kinijai, jog santykiai su ES pablogės, jei Pekinas nespaus Rusijos užbaigti karąEuropos Komisijos pirmininko pavaduotojas, ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pagrasino Kinijai apie pablogėsiančius santykius su Europos Sąjunga, jei Pekinas nepadarys spaudimo Rusijos Federacijai nutraukti karo prieš Ukrainą. Anot UNIAN korespondento, Borrellis tai pasakė Stokholme per instruktažą po neformalaus ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimo.„Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai nesivystys normaliai, jei Kinija neprivers Rusijos palikti Ukrainos. Raginame Kiniją, kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę, daryti įtaką Rusijai, kad ji sustabdytų šį karą ir atliktų konstruktyvų vaidmenį siekiant taikos Ukrainai“, – sakė jis.

Luhanske – galingi sprogimai Penktadienio vakarą okupuotame Luhanske nuaidėjo galingi sprogimai. Rusijos žiniasklaida nurodo, kad įvyko du sprogimai, praneša „Unian“.Propagandos agentūra „TASS“, remdamasi okupacinės valdžios pareiškimu, teigia, kad ypač nukentėjo įmonė, tariamai gaminanti polimerinius produktus „Poly-Pack“.Internete paviešinta nemažai nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti dideli dūmai viename iš miesto rajonų. https://t.me/operativnoZSU/96003

V. Putinas kalbėjosi telefonu su PAR prezidentuRusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su kolega iš Pietų Afrikos pareiškė, kad Maskva niekada neatmetė „diplomatinio kelio“ konfliktui Ukrainoje sureguliuoti. Tai po penktadienį vykusio pokalbio pranešė Kremlius, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.V. Putinas, be to, teigė, kad remia Pietų Afrikos prezidento Cyrilo Ramaphosos pasiūlymą į pokalbius dėl taikos proceso Ukrainoje įtraukti Afrikos šalių lyderius. Prezidentas taip pat pakartojo savo pasiūlymą nemokamai Afrikos šalims tiekti rusiškus grūdus ir trąšas.Prezidentų pokalbis vyko tuo metu, kai Pietų Afrikos užsienio reikalų ministerija išsikvietė JAV ambasadorių dėl jo keliamų kaltinimų, esą PAR tiekia Rusijai ginklų ir amunicijos karui Ukrainoje.

Vokietijos ir Ukrainos ginklų gamintojos steigs bendrą įmonęVokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ penktadienį pranešė, kad kartu su Ukrainos valstybine ginklų gamybos įmone įsteigs bendrą įmonę, kuri Ukrainoje prižiūrės karines transporto priemones, o vėliau gamins tam tikrą įrangą.Ukrainos sąjungininkės atsiuntė jai daug karinės technikos, įskaitant šarvuočius ir sunkiuosius kovos tankus, kad padėtų Kyjivui atremti Rusijos puolimą.Pirmasis „Rheinmetall“ ir valstybinės įmonės „Ukroboronprom“ susitarimo etapas apima Ukrainai perduotų transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą. Vėliau planuojama dalį Vokietijos bendrovės įrangos bendrai gaminti Ukrainoje, pranešė „Rheinmetall“.„Rheinmetall“ siekė užtikrinti, kad „pagalba Ukrainą pasiektų kuo greičiau ir veiksmingiau“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Arminas Pappergeris.Įmonė nepateikė daugiau detalių, tačiau finansų dienraštis „Handelsblatt“ pranešė, kad Ukrainoje rengiamasi gaminti tankus.Kovo mėnesį interviu A. Pappergeris teigė, kad bendrovė veda derybas dėl tankų gamyklos statybos Ukrainoje.Abi bendrovės pasirašė pirminį susitarimą, o bendra įmonė, jei bus gautas oficialus patvirtinimas, turėtų pradėti veikti nuo liepos vidurio.Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietija atsisakė tradiciškai pacifistinės pozicijos ir tapo viena didžiausių Ukrainos karinių rėmėjų, tiekianti Kyjivui įvairius ginklus.Šiais metais kancleris Olafas Scholzas, patyręs nuolatinį spaudimą, sutiko, kad Ukrainai būtų siunčiami Vokietijoje pagaminti koviniai tankai „Leopard“.Karas Ukrainoje „Rheinmetall“ išėjo į naudą: bendrovė praėjusiais metais pasiekė rekordinių rezultatų, o kovo mėnesį prisijungė prie Frankfurto „blue-chip“ įmonių indekso DAX.Paskelbus apie susitarimą su „Ukroboronprom“, jos akcijos Frankfurto vertybinių popierių biržoje pabrango maždaug trimis procentais.

Kremlius: „Storm Shadow“ raketų siuntimas Kyjivui – „ypač priešiškas“ žingsnisMaskva penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Karalystės sprendimą tiekti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ laiko ypač priešišku žingsniu.Vertiname šį sprendimą kaip ypač priešišką Londono žingsnį, kuriuo siekiama toliau pumpuoti ginklus į Ukrainą ir sukelti rimtą situacijos eskalavimą“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija.„Storm Shadow“ – iš oro paleidžiamos sparnuotosios raketos, kurių veikimo nuotolis – daugiau kaip 250 kilometrų. Tai reiškia, kad šio tipo raketos galėtų pasiekti taikinius Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Virš Krymo sudužo rusų karinis sraigtasparnisVirš Rusijos aneksuoto Ukrainos Krymo pusiasalio sudužus rusų kariniam sraigtasparniui, Maskvos duomenimis, žuvo abu pilotai.„Mi-28“ tipo sraigtasparnis penktadienį Džankojaus regione atliko planuotą mokomąjį skrydį ir nukrito, kai, pirminiais duomenimis, patyrė gedimą, pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Gynybos ministerija.Džankojus yra Krymo šiaurėje, kur pastaraisiais mėnesiais ne kartą būta dronų smūgių ir sprogimų rusų kariniuose objektuose.

Rados pirmininkas padėkojo už Lenkijos senato rezoliuciją dėl Ukrainos stojimo į NATOUkrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas padėkojo Lenkijos parlamento aukštiesiems rūmams – Senatui – už rezoliuciją dėl jo šalies narystės NATO.Ruslanas Stefančukas penktadienį padėkojo Lenkijos Senatui už priimtą rezoliuciją, kuri, anot jo, yra „labai svarbi Ukrainai Vilniaus NATO aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse“.Rezoliucijoje, kurią Senatas vienbalsiai priėmė ketvirtadienį, teigiama, kad artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje turėtų pasiūlyti Ukrainai „daug daugiau nei ankstesniuose pareiškimuose apie atvirų durų politiką“ ir tapti svarbiu Ukrainos pasirengimo visateisei narystei etapu.„Ukrainos prisijungimas prie NATO turėtų būti politinis sprendimas, kaip Suomijos ir Švedijos atveju – strateginės iššūkių ir grėsmių už rytinės aljanso sienos analizės rezultatas“, – rašoma rezoliucijoje.Lenkijos senatoriai teigė, kad „Ukraina, priešindamasi Rusijai, gina Europą ir yra pagrindinė jungtis, sauganti žemyną nuo agresijos iš Rytų“.„Esu asmeniškai dėkingas [Senato pirmininkui] Tomaszui Grodzkiui už nepaprastai vertingą solidarumo su Ukraina ir ukrainiečių tauta apraišką! Dėkoju už gyvybiškai svarbią paramą mūsų euroatlantinei ateičiai!“ – rašė R. Stefančukas „Telegram“.

Prigožinas teigia, kad Rusijos kariuomenė „bėga“ iš pozicijų prie BachmutoRusijos privačios samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį pareiškė, kad Maskvos reguliarioji kariuomenė palieka savo pozicijas netoli rytų Ukrainos Bachmuto miesto.Jo komentarai pasirodė iškart po to, kai Rusijos gynybos ministerija paskelbė pergrupuojanti pajėgas, kad šios užimtų tvirtesnes gynybines pozicijas į šiaurę nuo Bachmuto.„Tai nevadinama persigrupavimu, tai yra bėgimas“, – sakė J. Prigožinas socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame garso įraše.Kitame vaizdo pranešime J. Prigožinas teigė, kad gynybos ministerijos daliniai „paprasčiausiai pabėgo“ iš pozicijų, esančių į šiaurę ir pietus nuo miesto.„Flangai byra. Frontas žlunga“, – sakė Kremliaus sąjungininkas.Jis sakė, kad Ukrainos pajėgos užėmė pozicijas prie rezervuaro ir taktinėse aukštumose aplink Bachmutą.Kijevo pajėgos taip pat esą perėmė kelio, vedančio į Bachmutą iš kito mažesnio miesto toliau rytuose Časiv Jaro, kurį buvo užėmusios Rusijos pajėgos, kontrolę.AFP negalėjo patikrinti jo teiginių.Anksčiau penktadienį Ukraina teigė atkovojusi didelius žemės plotus netoli Bachmuto, sukeldama svarstymus apie Kyjivo pavasarinį kontrpuolimą.Tačiau Rusija teigė atrėmusi ukrainiečių atakas 95 km ilgio rytinio fronto ruože netoli Bachmuto.„Gynybos ministerijos pastangos informaciniame lauke menkinti situaciją – tai veda ir prives prie visuotinės Rusijos tragedijos“, – sakė J. Prigožinas.„Dėl šios priežasties turime tuoj pat liautis meluoti“, – pridūrė jis.J. Prigožino ir reguliariosios kariuomenės vadų priešprieša išryškėjo per kovą dėl Bachmuto – ilgiausią ir kruviniausią karo etapą.J. Prigožinas ne kartą tvirtino, kad Rusijos gynybos ministerija atsisako tiekti šaudmenis, ir tulžingais pareiškimais kritikavo jos vadus.

Kryme nukrito rusų sraigtasparnis Mi-28, žuvo du pilotaiRusijos gynybos ministerija praneša, kad Kryme nukrito sraigtasparnis Mi-28, žuvo du pilotai.Rusijos ministerija skelbia, kad sraigtasparnis sudužo per planuotą mokomąjį skrydį Krymo Džankojaus srityje.Teigiama, kad sraigtasparnis skrido be amunicijos.Rusija preliminaria incidento priežastimi įvardija techninį gedimą.

Kipras ir Malta iš 45 rusų ir baltarusių atėmė „auksinius pasus“Kipras ir Malta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą iš dešimčių asmenų atėmė vadinamuosius „auksinius pasus“. 43 rusai ir baltarusiai neteko Kipro, o du – Matos pilietybės, rašo Vokietijos leidinys „Spiegel“, remdamasis Europos Komisijos atsakymu į atitinkamą vokiečių europarlamentaro Moritzo Körnerio paklausimą.Šiose šalyse buvo taikoma praktika suteikti pilietybę dideles sumas investuojantiems asmenims. „Auksinių pasų“ turėtojai tada galėdavo apsigyventi visose ES šalyse ir vykdyti čia verslą.Kipras, pavyzdžiui, už pasą reikalavo mažiausiai 2,5 mln. eurų investicijų.Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Komisija dar kartą šią ginčytiną praktiką paskelbė neteisėta ir rekomendavo ES valstybėms įvertinti galimybę atimti tokią pilietybę, visų pirma – jei atitinkami asmenys įtraukti į ES sankcijų sąrašą. Prieš Maltą Komisija ėmėsi teisinių veiksmų, nes ji nutraukė pasų išdavimą tik rusams ir baltarusiams. Kipras šios praktikos visai atsisakė.

„Vagner“: Maskva menkina situaciją aplink BachmutąSamdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas apkaltino Rusijos karinę vadovybę menkinant situaciją aplink nuožmių mūšių apimtą Bachmuto miestą Rytų Ukrainoje.„Gynybos ministerijos bandymai „pagražinti“ situaciją informacinėje erdvėje veda Rusiją pasaulinės tragedijos link, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše tvirtino J. Prigožinas. – Todėl turime nedelsdami liautis melavę.“„Vagner“ samdiniai vaidina didelį vaidmenį kovoje dėl Bachmuto kontrolės.

Rusijos gynybos ministerijos pranešime – užuomina apie atsitraukimą vienoje fronto atkarpojeRusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad šalies pajėgos, esą, sėkmingai atrėmė ukrainiečių atakas, kurias jie rengė prieš rusų pozicijas, bei leido suprasti, kad vienoje teritorijoje Rusijos armijos pajėgos atsitraukė (esą, padarė tai dėl taktinių priežasčių).Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad Ukraina 26 atakų bandymams 95 kilometrų fronto linijos ruože pasiuntė daugiau nei tūkstantį karių ir iki keturiasdešimties tankų.Rusai teigia, kad ukrainiečių atakos vyko Soledaro miesto, kurį kontroliuoja Maskvos pajėgos, kryptimi: „Visos Ukrainos kariuomenės atakos buvo atremtos. Rusijos pajėgos niekur neleido prasiveržti pro Rusijos gynybos linijas.“Tame pačiame ministerijos išplatintame pranešime užsimenama, kad vienoje fronto atkarpoje rusų pajėgos atsitraukė, neva užimdamos, kaip įvardijama, „palankesnes pozicijas“ netoliese Berchivkos Bachmuto šiaurės vakaruose.Ukrainos ginkluotosios pajėgos anksčiau paskelbė, kad prie daug mėnesių smarkių mūšių alinamo Bachmuto joms pavyko pasistūmėti daugiau kaip 2 km. Rusų karo reporteriai jau rašo ir apie gresiančią rusų apsuptį prie Bachmuto.

Borrellis Putinui: „Nustokite laukti, kol mes pavargsime, mes nepavargsime“Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis penktadienį pabrėžė bloko paramos Ukrainai „ilgalaikėje perspektyvoje“ svarbą.„Rusija turi suprasti, Putinas turi suprasti, kad mes nenusileisime“, – sakė J. Borrellis ES užsienio reikalų ministrų susitikime, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.„Taigi nustokite laukti, kol mes pavargsime, mes nepavargsime“, – pridūrė jis.ES dabar turi ne tik tiekti amuniciją, bet ir parengti „daugiametę paramą Ukrainai“, sakė J. Borrellis. „Ukraina turi būti garantuota, kad mes ją remsime ne tik kasdieniame karo mūšyje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigė jis.

O. Danilovas: Ukraina nori užbaigti karą iki žiemosUkrainos valdžios institucijos nori užbaigti dabartinį Rusijos sukeltą karą iki žiemos. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu naujienų agentūrai „Report“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.„Iki žiemos norime visiškai užbaigti karą“, – tvirtino pareigūnas.Atsakydamas į klausimą, ar karo veiksmai baigsis visapusiškai atkūrus Ukrainos teritorinį vientisumą, įskaitant okupuoto Krymo išlaisvinimą, O. Danilovas nurodė: „Turime bendrą planą išvaduoti visas mūsų teritorijas iš mus užpuolusių teroristų. Vienintelis klausimas yra susijęs su laiku.“Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pabrėžė, kad Ukraina kausis „tiek, kiek reikės“.Kaip jau rašė „Ukrinform“, gegužės 11 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kyjivui dar reikia šiek tiek laiko pasiruošti kontrpuolimui prieš įsiveržusias Rusijos karines pajėgas, laukiant papildomos Vakarų paramos.

Žiniasklaida: J. Prigožino samdiniams per Rusijos invaziją vaidmuo nebuvo numatytasLiūdnai pagarsėjusiai samdinių grupuotei „Vagner“ kare Ukrainoje pradžioje vaidmuo nebuvo numatytas. Tokią išvadą leidžia daryti Vokietijos leidinio „Spiegel“ ir Rusijos tyrimų platformos „The Insider“ atliktas tyrimas.Turimais duomenimis, daug svarbesnis vaidmuo turėjo tekti naujai samdinių bendrovei pavadinimu „Redut“, kuri priskiriama buvusiam „Vagner“ žmogui Anatolijui Karazijui. Rusų karinės žvalgybos (GRU) vado pavaduotojas Vladimiras Aleksejevas esą prieš Rusijos invaziją į Ukrainą tiesiog ignoravo „Vagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną. Tuo tarpu, remiantis mobiliojo ryšio duomenimis, jis intensyviai bendravo su A. Karaziju ir kitais svarbiais asmenimis.V. Aleksejevas esą 2022 m. vasario 20 d., likus keturioms dienoms iki karo pradžios, atmetė J. Prigožino skambutį į savo mobilųjį telefoną. Kad jis būtų vėliau perskambinęs ar bendravęs, ryšio duomenys nerodo. Tik vasario 24 d. dienos, kai prasidėjo karas, popietę jie kalbėjosi telefonu – tačiau tik vieną minutę ir 42 sekundes. Ir po to kelias savaites kontaktų telefonu tarp V. Aleksejevo ir J. Prigožino esą nebuvo.Mobiliojo ryšio duomenys patvirtina kelių šaltinių informaciją, kad J. Prigožinui ir jo samdinių grupuotei vaidmuo per Rusijos invaziją nebuvo numatytas. „Redut“ grupuotė tuo tarpu buvo pasamdžiusi tūkstančius vyrų, tarp jų – daug buvusių „Vagner“ narių.„Redut“ samdiniai per pirmąsias karo savaites patyrė didžiulių nuostolių, rašo „Spiegel“. J. Prigožinas tuo metu esą savo rizika telkė pajėgas karui Ukrainoje.Nuo 2022 m. kovo 19 dienos J. Prigožinas ir V. Aleksejevas jau reguliariai bendravo mobiliuoju telefonu. J. Prigožinas kovo 19-ąją viešai įvardijo kaip datą, kai jo samdiniai įsitraukė į karą.

Ukrainos prezidentas šeštadienį Romoje susitiks su Italijos vadovuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį viešės Italijos sostinėje Romoje ir čia susitiks su šios šalies prezidentu Sergio Mattarella.Tai penktadienį patvirtino Italijos vadovo atstovas. „Patvirtiname, kad rytoj įvyks šis susitikimas“, – teigė atstovas, paklaustas apie atitinkamus pranešimus.Tai bus pirmoji V. Zelenskio viešnagė Italijoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį. Naujienų agentūra AFP kiek anksčiau citavo šaltinį Vatikane, kuris tvirtino, kad per savo vizitą V. Zelenskis dar gali susitikti su popiežiumi Pranciškumi, tačiau ši informacija nebuvo patvirtinta. Taip pat būta nepatvirtintų pranešimų apie galimą Ukrainos lyderio susitikimą su Italijos premjere Giorgia Meloni.Italija remia Ukrainą ginklais, teikia šaliai finansinę paramą ir prisideda prie Vakarų sankcijų Rusijai. Praėjusį mėnesį G. Meloni Romoje priėmė Ukrainos premjerą Denysą Šmyhalį. Šis savo vizito Italijoje metu taip pat lankėsi Vatikane ir susitiko su popiežiumi. D. Šmyhalis per audienciją pakvietė 86-erių pontifiką atvykti į Ukrainą. Popiežius Pranciškus dažnai pasisako už taiką Ukrainoje.

V. Zelenskis patvirtino Ukrainos kariuomenės teritorinius laimėjimus prie BachmutoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kaip jau prieš tai Gynybos ministerija, patvirtino kariuomenės teritorinius laimėjimus prie Bachmuto. „Išklausėme generolo (Oleksandro) Syrskio pranešimą, kad jo daliniai didžiulėmis pastangomis sustabdė priešą ir kai kuriuose ruožuose net atstūmė“, – penktadienį po Generalinio štabo posėdžio „Telegram“ tinkle pareiškė prezidentas. Padėtis esą kontroliuojama ir kituose fronto ruožuose. Be kita ko, susitikime, pasak V. Zelenskio, aptarta naujai suformuotų brigadų aprūpinimo technika ir amunicija būklė.Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms prie daug mėnesių smarkių mūšių alinamo Bachmuto  pavyko pasistūmėti daugiau kaip 2 km. Rusų karo reporteriai jau rašo apie gresiančią rusų apsuptį prie Bachmuto.Ukraina daugiau kaip 14 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai.

Vokietiją pasiekė Ukrainos pajėgoms mokyti skirti JAV tankai „Abrams“Ukrainiečių karių mokymams reikalingi JAV tankai „Abrams“ į Vokietiją atvyko šiek tiek anksčiau nei planuota, pranešė „Sky News“.„Vienas JAV pareigūnas teigė, kad mokymams reikalingas 31 tankas „M1A1 Abrams“ praėjusį savaitgalį atplaukė į Vokietijos Bremerhafeno uostą ir į bazę bus atgabentas iki ateinančios savaitės pradžios“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad mokymai prasidės po dviejų ar trijų savaičių.JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas anksčiau sakė, kad Ukrainos pajėgų mokymai naudotis „Abrams“ tankais turėtų trukti apie 10 savaičių.Kaip pranešė „Ukrinform“, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad tikisi, jog JAV tankų „Abrams“ partija Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus pristatyta rudens pradžioje.

Mariupolyje Rusijos kareiviai eina į mokyklas mokyti vaikų priešiškumo UkrainaiLaikinai užgrobtame Mariupolyje ginkluoti įsibrovėliai veda mokyklose vadinamąsias „drąsos pamokas“, per jas moko vaikus „nekęsti Ukrainos“.Taip teigia iš Mariupolio pasitraukusi ir kitur Ukrainoje veikianti miesto taryba, jos spaudos tarnyba paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą, nufilmuotą Mariupolio švietimo įstaigoje.„Įsibrovėliai ateina į mokyklas, atsineša ginklus. Štai kaip vyksta vadinamieji „drąsos užsiėmimai“. Jie pasakoja vaikams apie ukrainiečius žudančius nepilotuojamus orlaivius, verčia vaikus vilkėti rusišką karinę uniformą, prisisegti Georgijaus juosteles (atributiką, dabar siejamą su Rusijos invazija)“, – sakoma pranešime.Ukrainos Mariupolio mero Vadymo Boičenkos teigimu, užimtame Mariupolyje likę apie 10 tūkst. vaikų, jie patiria rusų „psichologinį smurtą“, mokomi „nekęsti“. „Tik tada, kai Ukraina atgaus miestą, šie vaikai vėl bus saugūs“, – pabrėžė V. Boičenka.Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę nelaimę. Per priešo apšaudymą sunaikinta beveik 90 proc. miesto, sunaikinti arba apgriauti gyvenamieji pastatai, ligoninės, mokyklos ir vaikų darželiai. Šiuo metu mieste likę daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Vietoj 16 mokyklų, apie kurių atidarymą išdidžiai paskelbė užpuolikai, nuo mokslo metų pradžios veikia tik penkios. Miestas tebėra itin pavojinga vieta, gatvėse pilna minų. Įsibrovėliai verčia gyventojus, ypač viešojo sektoriaus darbuotojus, gauti rusiškus pasus. Mariupolį ir aplinkinius kaimus užpuolikai pavertė Rusijos kariuomenės kariniu ir logistikos centru.

Reznikovas: Gynybos ministerija užsakys ukrainietiškų tankų „Oplot“Ukrainos gynybos ministerija duos užsakymą valstybiniam koncernui „Ukroboronprom“ pagaminti tankų „Oplot“. Ši mašina buvo išbandyta poligone Charkivo srityje.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.„Esu įsitikinęs, kad tankų koalicijos priešakyje turi būti ukrainietiškas tankas, pavyzdžiui, „Oplot“. Fronte būtinai turi būti šarvuotas kumštis, nes svarbiausia – išsaugoti mūsų gynėjų gyvybes. Todėl priimtas sprendimas, kad Gynybos ministerija užsakys Ukrainos armijai tankų „Oplot“, – pareiškė ministras.O. Reznikovas nepatikslino, kiek tankų turės pagaminti „Ukroboronprom“ ir kada jie bus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Kremlius „griežtai“ paneigė kaltinimus, kad kišasi į rinkimus Turkijoje Penktadienį Kremlius paneigė, kad kišasi į Turkijos prezidento rinkimų kampaniją. Svarbiausias Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano varžovas apkaltino Maskvą platinant prieš jį nukreiptas „suklastotas tikrovės simuliacijas“.„Mes griežtai atmetame tokius pareiškimus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė: „Oficialiai pareiškiame: apie jokį kišimąsi negali būti nė kalbos“

Apklausa: dauguma vokiečių pasisako už Ukrainos derybas su Rusija, kad karas būtų baigtasDauguma vokiečių nori, kad Ukraina pradėtų derybas su Rusija ir karas, Maskvos pradėtas beveik prieš 15 mėnesių, būtų baigtas, rodo dpa užsakymu atlikta apklausa.Nuomonės tyrimų institutas „YouGov“ paklausė respondentų: „Ar manote, kad Ukraina šiuo metu turėtų ar neturėtų derėtis su Rusija, kad karas būtų baigtas?“.55 proc. apklaustųjų buvo už taikos derybas nedelsiant, 28 proc. pasisakė prieš. Dauguma apklaustų vokiečių – 54 proc. – nepritarė tam, kad NATO pakviestų Ukrainą tapti Vakarų gynybos Aljanso nare.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, liepos mėnesį dalyvausiantis NATO viršūnių susitikime Lietuvoje, tikisi, kad lyderiai pateiks Ukrainos kelio į narystę gaires. „Nei dauguma ukrainiečių, nei dauguma europiečių, visos NATO erdvės gyventojų, nesupras Aljanso lyderių, jei per šį viršūnių susitikimą Vilniuje nenuskambės Ukrainos užtarnautas politinis kvietimas į Aljansą“, – balandį sakė V. Zelenskis. Jis spaudžia suteikti Ukrainai „pagreitintą“ stojimą į NATO ir tikisi, kad Ukraina gaus lengvatinį režimą. Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos narės, tokios kaip ir Vokietija, tai vertina santūriai, nes viena sąlygų prisijungti prie Aljanso reikalauja, kad šalis nebūtų tarptautinio konflikto dalyvė.Sekmadienį Vokietijos Acheno mieste V. Zelenskiui bus įteikta prestižinė Karolio Didžiojo premija, skirta Ukrainos žmonėms, tačiau kol kas neaišku, ar jis pats dalyvaus ceremonijoje. „YouGov“ atliko apklausą gegužės 5 ir 10 d., joje dalyvavo 2147 vyresni nei 18 metų Vokietijos gyventojai.

Gynybos ministerija: jau du mėnesiai, kai virš Kyjivo numušamos visos rusų raketosJau daugiau kaip du mėnesius Ukrainos kariškiams pavyksta numušti visas į Kyjivą nutaikytas rusų raketas ir dronus.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerija.Žinybos duomenimis, nuo 2022 metų vasario 24 d. Kyjive oro pavojus buvo paskelbtas 740 kartų. Iš viso pavojaus signalas truko 851 valandą ir 38 minutes.„Jau daugiau kaip du mėnesius Kyjivo padangės sargybiniai dirba be priekaištų – nė viena raketa ar bepilotė skraidyklė nepasiekė savo taikinio“, - pabrėžė ministerijos atstovai.Vis dėlto Kyjivo miesto karinė administracija ragina Ukrainos sostinės gyventojus per kiekvieną oro pavojų eiti į slėptuves, nes nė viena oro gynyba pasaulyje negali užtikrinti visiško saugumo.Portalas primena, kad Ukrainos kariškiai gegužės 4 d. virš Kyjivo numušė Rusijos hipergarsinę raketą „Kinžal“, kurią Kremlius vadina „nesunaikinama“.

Prigožinas jau atvirai tyčiojasi iš ŠoiguRusijos samdinių grupės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pakvietė gynybos ministrą Sergejų Šoigu atvykti į rytų Ukrainos Bachmuto miestą ir tiesiogiai sužinoti apie mūšius šiame Rytų Ukrainos mieste.„Atsižvelgdamas į sudėtingą operatyvinę situaciją ir jūsų ilgametę kovos patirtį, prašau atvykti į Bachmutą, kurį kontroliuoja Rusijos kariniai daliniai, ir pačiam įvertinti padėtį“, – atvirame laiške ministrui, paskelbtame „Telegram“ kanale, parašė J. Prigožinas.„Vagner“ dažnai vadinama privačia prezidento Vladimiro Putino kariuomene ir naudojama Rusijos karinėse operacijose keliose šalyse. Tačiau J. Prigožino pajėgų ir Rusijos gynybos ministerijos santykiai apkarto, kai J. Prigožinas pradėjo skųstis šaudmenų trūkumu ir užsipuolė asmeniškai S. Šoigu.Penktadienio pakvietimas laikomas pasityčiojimu iš S. Šoigu, ypač nuoroda į jo „daugelio metų kovos patirtį“. S. Šoigu turi kariuomenės generolo titulą, nors niekada netarnavo ginkluotosiose pajėgose.Anksčiau šį mėnesį J. Prigožinas grasino, kad jo pajėgos pasitrauks iš Bachmuto, ir teigė, kad jos gali būti visiškai apsuptos, nes stokoja Rusijos kareivių paramos ir amunicijos.Rusijos kariuomenė išvien su „Vagner“ pajėgomis jau daugelį mėnesių puola Bachmutą. Prieš karą mieste gyveno 70 tūkst. žmonių, dabar jis virto sunaikinta dykviete. Ukraina sugebėjo neatiduoti miesto, nors tikslių duomenų apie padėtį Bachmute nėra.

Jermakas: raketų tiekimas nepašalina naikintuvų poreikioDidžiosios Britanijos sprendimas perduoti Ukrainai kelias sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ nepašalina naikintuvų poreikio.Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša portalas „rbc.ua“.„F-16 suteiks Ukrainai galimybę uždaryti savo dangų, atimti iš priešo civilių terorizavimo įrankius“, – parašė A. Jermakas „Telegram“ kanale.Pareigūno nuomone, Rusijos aviacijos neturėtų būti Ukrainos oro erdvėje.„Kuo anksčiau tai padarysime kartu, tuo greičiau ateis pergalė“, – pridūrė jis.Anksčiau CNN pranešė, kad Didžioji Britanija perdavė Ukrainai kelias sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“, suteikdama Ukrainos pajėgoms naują smogiamąjį potencialą artėjant jau seniai laukiamam kontrpuolimui.Vėliau Jungtinė Karalystė oficialiai patvirtino perdavusi Ukrainai raketų „Storm Shadow“. Jos buvo perduotos nemokamai.

Rusija neigia Ukrainos kariuomenės proveržį BachmutePenktadienį Rusijos gynybos ministerija paneigė pranešimus, kad Ukrainos kariuomenė pasiekė laimėjimų mūšyje dėl Bachmuto miesto šalies rytuose.„Atskirų „Telegram“ kanalų skleidžiami pareiškimai apie keliose vietose „pralaužtas gynybos linijas“ neatitinka tikrovės“, – „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos ministerija.Keli Rusijos karo žurnalistai ir tinklaraštininkai anksčiau pranešė apie sėkmingas Ukrainos kariuomenės atakas prie Bachmuto ir spėliojo, kad jau prasidėjo ilgai lauktas Kyjivo kontrpuolimas. „Padėtis specialiosios operacijos rajone kontroliuojama“, – sakė Rusijos karinė vadovybė.Dėl Bachmuto ministerija tik užsiminė apie „tęsiamą Artiomovsko (sovietinis miesto pavadinimas) išlaisvinimą, remiamą oro pajėgų ir artilerijos“. Išsamesnės informacijos Maskva nepateikė.Pastaruoju metu Bachmute kovojančios „Vagner“ samdinių grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas skundėsi didėjančiomis problemomis mūšio lauke dėl šaudmenų ir paramos trūkumo, teigė, kad dėl pastarojo meto Kyjivo kariuomenės laimėjimų iškilo pavojus jo pajėgoms patekti į apsuptį.Tokį patį vertinimą pakartojo valstybinės televizijos žurnalistas, žinomas Maskvos karo korespondentas Jevgenijus Podubnas. Jo teigimu, padėtis prie Bachmuto sudėtinga, Ukrainos pajėgos prasiveržė prie Soledaro, Rusijos užimto tik sausio pabaigoje, po kelias savaites trukusių sunkių kovų.

Turkija teigia, kad artėjama prie susitarimo dėl galimybės pratęsti Ukrainos grūdų iniciatyvąTurkija pareiškė, kad derybose dėl galimybės pratęsti Ukrainos grūdų eksporto iš Juodosios jūros uostų iniciatyvą artėjama prie susitarimo.„Judame link susitarimo dėl galimybės pratęsti grūdų sutartį“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojamas Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras. Jis omenyje turėjo šią savaitę Stambule vykstančius Turkijos, Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų (JT) pareigūnų pokalbius.JAV ir Jungtinė Karalystė (JK) antradienį spaudė Rusiją pratęsti grūdų eksporto susitarimą, apkaltindamos Maskvą naudojantis pasauliniu badu siekiant įgyti pranašumą dabartiniame kare prieš Ukrainą.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta 2022 m. liepą. Dėl jos buvo susiderėta tarpininkaujant JT ir Turkijai. Šis susitarimas padėjo nutraukti pernai kelis mėnesius Rusijos vykdytą Ukrainos grūdų eksporto blokadą.Kovą iniciatyva buvo pratęsta 60 dienų, iki gegužės 18-osios. Nors iki tol susitarimas įprastai būdavo pratęsiamas 120 dienų, Rusija susitarimo tąsai po gegužės vidurio iškėlė virtinę sąlygų

Pekinas: Ukrainoje lankysis Kinijos specialusis pasiuntinysNuo pirmadienio Kinija siunčia į Ukrainą, Rusiją ir kitas Europos valstybes specialųjį pasiuntinį aptarti „politinio karo Ukrainoje sureguliavimo“, penktadienį pranešė Pekinas.„Nuo gegužės 15 d. ambasadorius Li Hui, specialusis Kinijos vyriausybės atstovas Eurazijos reikalams, lankysis Ukrainoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Rusijoje ir kalbėsis su visais atstovais dėl politinio Ukrainos krizės sprendimo“, – per įprastą spaudos konferenciją pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.

Kuleba paragina Lotynų Amerikos valstybes pasmerkti Rusijos agresiją Ketvirtadienį, baigdamas dviejų dienų vizitą Gvatemaloje, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Lotynų Amerikos šalis pasmerkti Rusijos agresiją prieš jo šalį.D. Kuleba kritikavo kai kurių Lotynų Amerikos vyriausybių „neutralumą“ ir sakė, kad Rusijos agresija rodo pavyzdį, kuriuo gali pasekti ir kitos valstybės. „Jei Rusijos įsiveržimas į kaimyninę šalį pažeidžiant sienas ir vykdant žudynes bus sėkmingas, tai gali paskatinti ir kitas valstybes elgtis kaip Rusija“, – per spaudos konferenciją nacionaliniuose rūmuose sakė D. Kuleba.Gvatemala yra viena iš nedaugelio Ukrainą remiančių Lotynų Amerikos šalių. Praėjus penkiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios, Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattei lankėsi Ukrainoje pareikšti solidarumo kolegai Volodymyrui Zelenskiui.„Kai kurios Lotynų Amerikos šalys mano, kad (...) geriausia išlikti neutralioms šio Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu. Kitos sako, kad šis karas vyksta Europoje ir Lotynų Amerikos neliečia, - kalbėjo D. Kuleba. – Dar kitos mėgina likti draugėmis ir su Rusija, ir su Ukraina. Bijau, kad tai nėra tas karas, kai tokie metodai veikia“.D. Kuleba padėkojo Gvatemalai už paramą ir pabrėžė, kad „Gvatemalos žmonės pernelyg gerai žino, kokias kančias ir sunaikinimą atneša karas“, jis turėjo galvoje žiaurų pilietinį karą, šioje Centrinės Amerikos šalyje vykusį 1960–1996 metais.Savo ruožtu A. Giammattei patikino D. Kulebą, kad „Gvatemala toliau teiks politinę ir diplomatinę paramą Ukrainai“. „Tikiuosi, kad karas greitai baigsis ir prasidės Ukrainos atkūrimas“, – sakė A. Giammattei.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 480 vaikų, dar 968 buvo sužeistiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 480 vaikų, o dar 968 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.„2023 metų gegužės 12 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 448 vaikai - 480 žuvo ir daugiau kaip 968 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.Donecko srityje nukentėjo 455 vaikai, Charkivo srityje - 275, Kyjivo srityje - 128, Chersono srityje - 97, Zaporižios srityje - 89, Mykolajivo srityje - 89, Černihivo srityje - 70, Dnipropetrovsko srityje – 69, Luhansko srityje – 66.

Maliar apie padėtį Bachmute: Ukrainos kariai pasistūmėjo į priekįOkupantai rusai pateikia melagingą informaciją apie ginklų stygių, mėgindami pateisinti savo nuostolius ir pralaimėjimus Bachmute. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms per savaitę pavyko pasistūmėti 2 kilometrus Bachmuto kryptimi ir neprarasti nė vienos pozicijos.Tai penktadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, praneša portalas „rbc.ua“.„Pranešimų analizė rodo, kad priešui šis miestas turi itin svarbią reikšmę. Beveik sakralinę. Kaip priešas informuoja apie mūšius Bachmute? Giria save, pasakoja apie tariamus laimėjimus ir sugalvoja siužetus apie mūsų karinę vadovybę“, - konstatavo pareigūnė.Bet, pasak H. Maliar, tikroji padėtis tokia, kad priešui pastarąją savaitę nepavyko įgyvendinti savo planų, jis patyrė didelių gyvosios jėgos nuostolių, mūsų gynėjai pasistūmėjo Bachmuto kryptimi 2 kilometrus ir neprarado nė vienos pozicijos.Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia kontrpuolimo veiksmus Bachmuto rajone, dėl to sumažėjo mūšių intensyvumas pačiame mieste.

Rusija: kilo gaisras įmonėje, gaminančioje variklius lėktuvams MiGNaktį į penktadienį kilo gaisras Maskvos mašinų gamykloje, kurioje gaminami varikliai lėktuvams MiG. Per incidentą nukentėjo trys žmonės.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu SHOT.„Maskvoje kilo gaisras V. Černyševo mašinų gamyklos teritorijoje. Šioje įmonėje gaminami varikliai lėktuvams MiG“, - sakoma pranešime.„Telegram“ kanalo duomenimis, ugnis viename iš įmonės pastatų įsiplieskė apie 4 valandą ryto.„Kabinete antrame aukšte užsidegė asmeniniai daiktai ir baldai maždaug 15 kvadratinių metrų plote, patalpa buvo smarkiai uždūminta“, - rašoma pranešime.Preliminariais duomenimis, gaisras jau užgesintas, nukentėjusiuosius išsivežė medikai.Portalas primena, kad neseniai prie Maskvos degė mokslinio tyrimo institutas.

Lenkija jau perdavė Ukrainai 14 naikintuvų MiG-29 ir daugiau nei 300 tankų Rusijai vykdant plataus masto invaziją į Ukrainą, Varšuva jau perdavė Kyjivui 14 naikintuvų MiG-29 ir 325 tankus. Tai tviteryje pranešė Lenkijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje.Pranešime sakoma, kad iš 575 iki šiol Ukrainai pristatytų tankų net 325 suteikė Lenkija. Antroje vietoje Nyderlandai, pristatę 85 tankus, trečia – Vokietija, suteikusi 80 tankų, JAV pasiuntė 76 tankus. Be to, Kyjivui jau perduoti 28 lėktuvai, Lenkija suteikė 14 naikintuvų MiG-29.Pranešta, kad Lenkija perdavė Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“, taip pat modernizuotų tankų T-72 ir tankų „PT-91 Twardy“. Prezidentas Andrzejus Duda balandį sakė, kad Lenkijos karinė pagalba Ukrainai siekia maždaug 3 mlrd. eurų.

Karą remiančiuose kanaluose – pranešimai apie Ukrainos kontrpuolimo pradžiąKarą remiančiuose rusiškuose „Telegram“ kanaluose gegužės 11 d. vakare pasirodė pranešimų apie Ukrainos kontrpuolimo pradžią. Apie tai rašo meduza.io.Karo korespondentas Jevgenijus Podubnas pranešė, kad Ukrainos kareiviai „pradėjo operaciją“, skirtą Rusijos pajėgoms Bachmuto kryptimi apsupti. Anot jo, taip pat Ukrainos ginkluotosioms pajėgos pavyko surengti prasiveržimą netoli Soledaro.Kitas „karo korespondentas“ Aleksandras Kocas rašo, kad Ukrainos tankų pastebėta Charkivo aplinkkelyje. Jo teigimu, jie juda sienos su Rusija link. A. Kocas padarė prielaidą, kad šio manevro tikslas – priversti rusus labiau išskaidyti savo pajėgas „grėsmei Belgorodo srityje atremti“. J. Podubnas irgi parašė apie Ukrainos karių aktyvumą netoli Charkivo.Tuo tarpu buvęs apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) gynybos ministras Igoris Strelkovas išsakė nuomonę, kad „kol kas kalbama apie vietines (nors ir sėkmingas) kontratakas“. Su privačia karine bendrove „Vagner“ artimai susijęs „Telegram“ kanalas „Grey Zone“ „karo korespondentų“ pranešimus apie Ukrainos kontrpuolimą apibūdino kaip „paniką lygioje vietoje“.Ketvirtadienio vakarą sureagavo ir Rusijos gynybos ministerija. Pasak jos, „Telegram“ kanaluose pasirodę pranešimai apie „prasiveržimus pro gynybą“ kontaktinėje linijoje „neatitinka tikrovės“.„Zaporižios ir Chersono kryptimis aktyvių veiksmų nėra. Bendra situacija specialiosios karinės operacijos vykdymo teritorijoje kontroliuojama“, – pareiškė ministerijos atstovai.

Pasirodė pranešimas, kad prie Bachmuto Rusijos kariuomenei gresia apsuptisPo sėkmingų Ukrainos atakų, surengtų prieš „Vagner“ pajėgų, kovojančių dėl Bachmuto miesto, šoninius flangus, Rusijos kariuomenei gresia visiška apsuptis, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistas.Jevgenijus Podubnas „Telegram“ kanale parašė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko prasiveržti pro Rusijos linijas ties Soledaru, vos už kelių kilometrų į šiaurės rytus nuo Bachmuto.„Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas anksčiau kelis kartus perspėjo, kad dėl neapsaugotų flangų gresia apsuptis.J. Podubno teigimu, „padėtis sudėtinga“. Rusijos pajėgoms pavyko užimti Soledarą tik sausio pabaigoje, po kelias savaites trukusių sunkių kovų.Pranešimų apie Ukrainos pajėgų pažangą kol kas neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Ukrainos karinė vadovybė nepateikė jokios išsamios informacijos, praneša tik apie intensyvias kovas prie Bachmuto.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 197 670 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 750 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gegužės 12 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 197 670 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 745 tankų, 7 295 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 068 artilerijos sistemų, 559 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 312 oro gynybos priemonių, 308 lėktuvų, 294 sraigtasparnių, 2 636 dronų, 970 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 996 automobilių, 393 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Žiniasklaida: savaitgalį Zelenskis gali atvykti į Romą ir VatikanąRemiantis Italijos žiniasklaidos pranešimais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį savaitgalį ketina lankytis Romoje.Jis gali susitikti su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, taip pat jį priimtų popiežius Pranciškus, ketvirtadienio vakarą pranešė naujienų agentūra ANSA.Agentūra rėmėsi šaltiniais Italijos vyriausybėje ir Vatikane bei pranešė, kad Ukrainos lyderio vizitas vis dar svarstomas. Šis pranešimas nėra oficialiai patvirtintas.Taip pat neseniai pasirodė pranešimų, kad savaitės pabaigoje Ukrainos prezidentas vyks į Berlyną.

Rusų okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo stiprus sprogimasRusijos pajėgų okupuotame Melitopolyje (Zaporižios sritis) penktadienio rytą nugriaudėjo stiprus sprogimas.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šio Ukrainos miesto meru Ivanu Fiodorovu.Pareigūnas patikslino, kad sprogimas įvyko Melitopolio centre.„Stiprus sprogimas Melitopolyje. Nugriaudėjo pačiame miesto centre“, - parašė meras „Telegram“ kanale.Sprogimo priežastys ir padariniai kol kas nežinomi.„Aiškinamės, kur konkrečiai okupantai rytais nesėkmingai rūko“, - pridūrė I. Fiodorovas.Portalas primena, kad kovo 27 d. Melitopolyje sprogimai nugriaudėjo dviejuose pastatuose, kuriuose buvo okupantų specialiosios tarnybos būstinė ir bendrabutis.

NATO viršūnėse – aklavietės Ukrainoje baimėĮšaldytas konfliktas, kaip Korėjos pusiasalyje, virš kurio nuolatos kybo branduolinio karo grėsmė – tai blogiausias karo Ukrainoje raidos scenarijus, kuriam Vakarai tikrai negali pritarti.Taip teigė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas žvalgybai ir saugumui Davidas Cattleris ir kiti aukščiausio rango pareigūnai, dalyvavę tarptautinėje konferencijoje Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.Renginyje dalyvavo ir kiti aukščiausio rango Europos, JAV ir Izraelio politikai, kariškiai bei ekspertai. Daugiausiai dėmesio konferencijoje skiriama padėčiai Vidurio Rytuose ir Vakarų valstybių bei Izraelio ryšiams, tačiau kalbama ir apie karą Europoje – Ukrainoje.Konferenciją surengė „Europos lyderystės tinklas“ (ELNET) – viena iš pagrindinių visuomeninių organizacijų, turinti savo padalinius daugelyje Europos šalių, kuri rūpinasi Izraelio ir Europos valstybių partneryste.„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neplanuoja taikos. Jo planuose – daugiau karo. O ir ukrainiečiai, suprantama, nori kariauti dėl savo šalies suvereniteto bei teritorinio vientisumo“, – konferencijos diskusijose sakė D.Cattleris.Pasak jo, jau dabar galima sakyti, kad vyksta „sekinimo karas“, kuris gali tęstis dar neapibrėžtai ilgai. Pirmiausiai, dėl to, jog pati Rusija nebeturi pakankamai pajėgų pasiekti esminio persilaužimo, pergalių ir apskritai judėti į priekį.„Dabar V. Putinas kariauja tiesiog tam, kad nepralaimėtų, jis nebeturi pajėgų laimėti. Bet jis galvoja, kad gali pralaukti, išsekinti ir taip laimėti ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.Diskusijoje dalyvavo ir JAV atsargos keturių žvaigždučių generolas Johnas Allenas, buvęs NATO Tarptautinių saugumo pajėgų vadas ir JAV pajėgų vadas Afganistane.Jis pareiškė, kad karas, iš pradžių priminęs II-ajį pasaulinį, dabar ima priminti I-ajį pasaulinį, įstrigusį pozicinėse kautynėse.Ar gali padėtį iš esmės perlaužti Ukrainos kontrpuolimas?J. Allenas leido suprasti atsargiai vertinantis galimybę, jog net ir tuo atveju, jei Ukrainos pajėgos pralaužtų Rusijos gynybą, pasiektų didelių proveržių, tai reikštų karo pabaigos pradžią.„Manau, kad Ukrainos kontrpuolimas jau prasidėjo, tačiau mes matome tik pačią pirmąją jo fazę – klaidinimo.Priešą reikia nuolatos klaidinti, kur bus pagrindinis smūgis ar smūgiai ir priversti ištempti pajėgas per visą frontą “, – sakė JAV atsargos generolas.Kita fazė, pasak J.Alleno – koncentruotos ir masyvios artilerijos ugnies, naikinant Rusijos priekinių pajėgų aprūpinimo linijas, kuro ir amunicijos sandėlius, vadavietes.Tuo tarpu tai, ar pavyks tiesioginis sausumos pajėgų puolimas, pasak jo, lems pirmos 24 ar, daugiausia, 72 valandos.„Būtent pati ši pradžia ir bus lemiama, esant artilerijos ugnies ir staigaus manevro kombinacijai.Svarbiausia – ar Ukrainos pajėgoms pavyks kuo greičiau vienoje ar keliose vietose pralaužti frontą ir prasiskverbti į priešo užnugarį, taip sukeliant bent dalies fronto griūtį.O tai, savo ruožtu, reikštų ir chaosą Rusijos fronto vadovybėje – to pavyzdžius jau esame matę“, – sakė J. Allenas.Šiuo metu Rusijos propagandiniuose kanaluose ir socialiniuose tinkluose plinta panika dėl to, kad Ukrainos pajėgos esą jau pradėjo kontrpuolimą. Tačiau Ukrainos ekspertai, kariškiai ir žiniasklaida tvirtina, jog greičiausiai kol kas vyksta lokalios sėkmingos operacijos pirmiausia aplink Bachmuto iestą Rytų Ukrainoje, kurių pagrindinis tikslas – apsaugoti aprūpinimo kelius ten esančioms Ukrainos pajėgos ir, galbūt, parengti placdarmą Rusijos pajėgų apsupimui mieste, dėl kurio nuožmiausios kautynės verda nuo praėjusios vasaros.Tuo tarpu J. Allenas leido suprasti manąs, jog lemiamos pergalės Ukrainos pajėgos prasidėjusiame kontrpuolime gali ir nepasiekti.„Aš nemanau, kad ir pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis realiai siekia nokauto. Jis sieks sukurti kuo palankesnes karines sąlygas politinėms deryboms“, – sakė JAV atsargos generolas.Ši jo mintis atspindi Vakarų karinio ir politinio elito viršūnėse paplitusį įsitikinimą, kad Ukraina vis dėlto bent jau šiais metais nesugebės lemtingai sutriuškinti Rusijos kariuomenės ir net priversti palikti užgrobtas teritorijas. Taigi, esą abejoms pusėms vis viena teks pradėti kažkokias „derybas“ ir iš esmės įšaldyti karą.Tuo pačiu NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas D. Cattleris ragino „priešintis karo normalizavimui“.Diskusijos dalyviai taip pat kalbėjo ir apie tai, kad Rusija gali pradėti naują karo eskalacijos etapą ir smogti NATO šalims.Buvęs Izraelio karinės žvalgybos vadovas, atsargos generolas Amosas Yadlinas teigė, kad Rusija, pajutusi artėjantį pralaimėjimą, gali griebtis branduolinės eskalacijos.Jis iškėlė prielaidą, kad ir neseni dronų smūgiai Kremliui galėjo būti tų jėgų Rusijoje, kurie tokios eskalacijos nori jau dabar, provokacija.Tuo tarpu J. Allenas teigė, kad Rusijos ir NATO susidūrimas nebūtinai gali būti „tyčinis“. Taip pat Rusija gali griebtis „hibridinių“ veiksmų, kurie nebūtinai automatiškai aktyvuotų NATO kolektyvinės gynybos 5 straipsnį.Tačiau tyčinės arba atviros Rusijos atakos krypčių, pasak jo, gali būti keletas, o viena iš labiausiai tikėtinų – smūgiai tai infrastruktūrai Lenkijoje, per kurią į Ukrainą keliauja Vakarų karinė parama.JAV atsargos generolo teigimu, Rusijos išpuolių galima tikėtis prieš Baltijos šalis, Baltijos jūroje, taip pat – Juodojoje jūroje.Kita galima Rusijos antpuolio sritis – kibernetinė.O kalbėdamas apie galimą Rusijos branduolinį smūgį Ukrainoje, pavyzdžiui, Ukrianos karinėms pajėgoms, J. Allenas priminė, kad JAV yra pagrasinusi Rusijai „katastrofiškais“ padariniais – pirmiausia, jos pajėgų Ukrainoje sunaikinimu.

Austinas: šį rudenį Ukraina gaus JAV tankus „Abrams“JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas tikisi, kad rudens pradžioje tankai „Abrams“ bus pristatyti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Šiuo klausimu Pentagono vadovas pasisakė per Senato posėdį dėl 2024 m. fiskalinio gynybos biudžeto, pranešė „Ukrinform“.„Darome viską, kad paspartintume šių tankų pristatymą, prognozuojame, kad tai įvyks ankstyvą rudenį“, – į senatorės Susan Collins klausimą atsakė L. Austinas.Jis taip pat sakė, kad Ukrainos kariškiai jau turi kelis tokius tankus, kad galėtų pradėti mokytis valdyti šias kovos sistemas. Mokymams pasibaigus, visi tankai bus naudojami koviniams tikslams.Be to, pasak L. Austino, JAV diegia infrastruktūrą, kad išlaikytų ir paremtų šiuos pajėgumus. JAV gynybos vadovas atkreipė dėmesį į amerikietiškų tankų ypatumus, įskaitant turbininį variklį ir modernias sudėtingas sistemas. „Judame kuo greičiau, kad ukrainiečiai įgytų šiuos pajėgumus“, – sakė gynybos sekretorius.Balandį Pentagonas paskelbė, kad tankus „M1 Abrams“ ketina perduoti Ukrainai iki metų pabaigos.

JAV svarsto ribotą sankcijų Rusijai švelninimąJoe Bideno administracija ieško pasiūlymų, kurie galėtų paskatinti Rusiją paleisti du nelegaliai sulaikytus amerikiečius Evaną Hershkovichą ir Paulą Whelaną.Pasak dabartinių ir buvusių JAV pareigūnų, JAV šiuo metu nėra sulaikytų aukšto rango Rusijos šnipų, todėl reikia kreiptis pagalbos į sąjungininkus.

PAR pasmerkė JAV ambasadoriaus pastabas apie ginklų tiekimą Rusijai Pietų Afrikos Respublika ketvirtadienį pasmerkė JAV ambasadoriaus Pretorijoje pastabas, kuriose šis apkaltino šalį slapta tiekus ginklus Rusijai kartu deklaruojant neutralumą karo Ukrainoje atžvilgiu.„Ambasadoriaus pastabos kenkia abiejų šalių bendradarbiavimo ir partnerystės dvasiai“, – sakoma prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovo spaudai Vincento Magwenya pareiškime ir priduriama, kad „apmaudu“, jog pasiuntinys „užėmė neproduktyvią viešą poziciją“.„Nors iki šiol nepateikta jokių šiuos kaltinimus patvirtinančių įrodymų, vyriausybė įsipareigojo inicijuoti nepriklausomą tyrimą, kuriam vadovaus į pensiją išėjęs teisėjas“, – sakė C. Ramaphosa.JAV ambasadorius PAR Reubenas Brigety ketvirtadienį apkaltino šią šalį slapta tiekus ginklus Rusijai ir tvirtino, kad, JAV nuomone, ginklai ir šaudmenys buvo pakrauti į Rusijos krovininį laivą, kuris gruodžio mėnesį prisišvartavo Keiptauno karinio jūrų laivyno bazėje.„Esame įsitikinę, kad į tą laivą buvo pakrauti ginklai, ir dėl šio teiginio tikslumo galėčiau lažintis iš savo gyvybės, – pasak vaizdo įrašo, sakė R. Brigety. – Pietų Afrikos Respublikos vykdomas Rusijos ginklavimas... yra fundamentaliai nepriimtinas“.Pagrindinė PAR opozicinė partija – Demokratinis aljansas (DA) – apkaltino vyriausybę pamynus šalies vertybes ir interesus „pasaulinio karo kurstytojo ir despoto naudai“ ir perspėjo dėl „rimtų pasekmių“.„Tai reiškia, kad mūsų pagrindiniai investicijų ir prekybos partneriai negali mumis pasitikėti. Tai... išdavystė, nes sukompromituota Pietų Afrika ir mūsų interesai“, – agentūrai AFP sakė DA atstovas parlamente Kobusas Maraisas, šešėlinis gynybos ministras.Pasklidus naujienai apie JAV ambasadoriaus pastabas, pastaruoju metu dolerio atžvilgiu silpnėjusi PAR valiuta randas smarkiai krito ir pasiekė žemiausią lygį per trejus metus.

PAR pasmerkė JAV ambasadoriaus pastabas apie ginklų tiekimą RusijaiPietų Afrikos Respublika ketvirtadienį pasmerkė JAV ambasadoriaus Pretorijoje pastabas, kuriose šis apkaltino šalį slapta tiekus ginklus Rusijai kartu deklaruojant neutralumą karo Ukrainoje atžvilgiu.„Ambasadoriaus pastabos kenkia abiejų šalių bendradarbiavimo ir partnerystės dvasiai“, – sakoma prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovo spaudai Vincento Magwenya pareiškime ir priduriama, kad „apmaudu“, jog pasiuntinys „užėmė neproduktyvią viešą poziciją“.„Nors iki šiol nepateikta jokių šiuos kaltinimus patvirtinančių įrodymų, vyriausybė įsipareigojo inicijuoti nepriklausomą tyrimą, kuriam vadovaus į pensiją išėjęs teisėjas“, – sakė C. Ramaphosa.JAV ambasadorius PAR Reubenas Brigety ketvirtadienį apkaltino šią šalį slapta tiekus ginklus Rusijai ir tvirtino, kad, JAV nuomone, ginklai ir šaudmenys buvo pakrauti į Rusijos krovininį laivą, kuris gruodžio mėnesį prisišvartavo Keiptauno karinio jūrų laivyno bazėje.„Esame įsitikinę, kad į tą laivą buvo pakrauti ginklai, ir dėl šio teiginio tikslumo galėčiau lažintis iš savo gyvybės, – pasak vaizdo įrašo, sakė R. Brigety. – Pietų Afrikos Respublikos vykdomas Rusijos ginklavimas... yra fundamentaliai nepriimtinas“.Pagrindinė PAR opozicinė partija – Demokratinis aljansas (DA) – apkaltino vyriausybę pamynus šalies vertybes ir interesus „pasaulinio karo kurstytojo ir despoto naudai“ ir perspėjo dėl „rimtų pasekmių“.„Tai reiškia, kad mūsų pagrindiniai investicijų ir prekybos partneriai negali mumis pasitikėti. Tai... išdavystė, nes sukompromituota Pietų Afrika ir mūsų interesai“, – agentūrai AFP sakė DA atstovas parlamente Kobusas Maraisas, šešėlinis gynybos ministras.Pasklidus naujienai apie JAV ambasadoriaus pastabas, pastaruoju metu dolerio atžvilgiu silpnėjusi PAR valiuta randas smarkiai krito ir pasiekė žemiausią lygį per trejus metus.

Kyjivas: mūšiai Bachmute ir apylinkėse tęsiasi Nepaisant pastarųjų teritorinių nuostolių, Rusijos daliniai, Kyjivo duomenimis, ketvirtadienį tęsė atakas Rytų Ukrainos Bachmuto mieste ir aplink jį. Rusų pajėgas rėmė kariniai lėktuvai, vakare kasdieninėje padėties ataskaitoje pranešė Ukrainos generalinis štabas. Fronto linija esą liko nepakitusi.Apie naujas rusų atakas pranešta ir iš Marjinkos. Iš viso, anot ataskaitos, fronto rytiniuose ruožuose prie Bachmuto, Marjinkos, Avdijivkos ir Limano ketvirtadienį suskaičiuota apie 30 rusų pajėgų atakų.Rusija prieš daugiau kaip 14 mėnesių įsiveržė į Ukrainą. Rusų pajėgos jau kelis mėnesius mėgina plėsti užkariautas teritorijas šalies rytuose.

Ukraina šiais metais jau sulaukė beveik 17 mlrd. dolerių finansinės paramosUkraina, vyriausybės duomenimis, šiais metais iš Vakarų sąjungininkių jau sulaukė 16,7 mlrd. dolerių (apie 15,2 mlrd. eurų) finansinės paramos, praneša agentūra „Reuters“.„Mes turime ir partnerių patikinimą dėl tolesnės pagalbos finansuojant valstybės biudžeto deficitą 2023 metais“, – sakė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.Ukrainos biudžeto deficitas šiais metais siekia 38 mlrd. dolerių.

Ukraina šiais metais jau sulaukė beveik 17 mlrd. dolerių finansinės paramosUkraina, vyriausybės duomenimis, šiais metais iš Vakarų sąjungininkių jau sulaukė 16,7 mlrd. dolerių (apie 15,2 mlrd. eurų) finansinės paramos, praneša agentūra „Reuters“.„Mes turime ir partnerių patikinimą dėl tolesnės pagalbos finansuojant valstybės biudžeto deficitą 2023 metais“, – sakė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.Ukrainos biudžeto deficitas šiais metais siekia 38 mlrd. dolerių.

JAV ambasadorius: neutralumą deklaravusi PAR slapta tiekė ginklus RusijaiJAV pasiuntinys Pietų Afrikos Respublikoje ketvirtadienį apkaltino šią šalį teikus karinę paramą Rusijai nepaisant deklaruoto neutralumo karo Ukrainoje atžvilgiu, pranešė vietos žiniasklaida.Ambasadorius Reubenas Brigety esą teigė, kad JAV „įsitikinusios“, jog ginklai ir šaudmenys gruodžio mėnesį buvo pakrauti į Rusijos krovininį laivą Keiptaune, ir pridūrė: „Rusų ginklavimas yra labai rimtas, ir mes nemanome, kad šis klausimas yra išspręstas“.

J. Prigožinas: V. Zelenskis meluoja, Ukrainos kontrpuolimas vyksta visu tempuRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį melu, pastarajam pareiškus, kad jo šaliai dar reikia šiek tiek laiko pasirengti kontrpuolimui, praneša CNN.„V. Zelenskis meluoja, – socialiniuose tinkluose tvirtino J. Prigožinas. – Kontrpuolimas vyksta visu tempu.“„Vagner“ vadovas pažymėjo, kad kai kurios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos Bachmuto kryptimi yra sėkmingos.J. Prigožinas savo pastabas išsakė po to, kai anksčiau ketvirtadienį BBC paskelbė interviu su V. Zelenskiu, kuriame Ukrainos lyderis teigė, kad Kyjivui „dar reikia šiek tiek laiko“ pasiruošti kontrpuolimui, laukiant papildomų vakarietiškų ginklų.„Vagner“ vadeiva pareiškė, kad Ukrainos pajėgos iš pradžių turi išspręsti situaciją Bachmute ir jo apylinkėse ir tik tada galėtų mėginti stumtis į priekį kitose vietovėse. „Štai kodėl prasidėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas. Tie daliniai, kurie buvo apmokyti, gavo reikiamus ginklus, įrangą, tankus ir visa kita jau visapusiškai dalyvauja“, – kalbėjo J. Prigožinas.Jis pažymėjo, kad „Vagner“ esą tęsia kovines misijas, tačiau patiria „siaubingą amunicijos ir šaudmenų badą, (Rusijos) Gynybos ministerijai netesint duotų pažadų“.

Britų ministras patvirtino, kad skiria Ukrainai didelio nuotolio raketųDidžioji Britanija patvirtino, kad skiria Ukrainai didelio nuotolio raketų „Storm Shadow“. „Šių ginklų sistemų dovanojimas suteikia Ukrainai geriausią galimybę gintis“, – ketvirtadienį parlamente sakė britų gynybos sekretorius Benas Wallace‘as. Rusų pajėgos Ukrainos teritorijoje esą dabar galės būti atstumtos. Tačiau ministras nepasakė, ar Ukraina jau gavo šiuos ginklus. Amerikiečių stotis CNN prieš tai pranešė, kad Didžioji Britanija jau pristatė kelias raketas.Pasak Dauning Stryto atstovo, ministras pirmininkas Rishis Sunakas per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą vasarį paskelbė, kad Didžioji Britanija bus pirmoji šalis, perduosianti ilgojo nuotolio ginklų ir kad šiuo klausimu niekas nepasikeitė.„Storm Shadow“ – didelio nuotolio sparnuotoji raketa, sukurta Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos specialistų. Ji paprastai paleidžiama iš oro. Jos veikimo nuotolis – daugiau kaip 250 kilometrų. Vadinasi, šio tipo raketos gali pasiekti taikinius Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Pentagonas: tiekti naikintuvus F-16 Ukrainai šiuo metu per branguNorint aprūpinti Ukrainą reikiamu skaičiumi naikintuvų F-16, reikia daugiau finansinių išteklių, nei šiuo metu JAV vyriausybė yra skyrusi. Tai apsunkintų oro gynybos ir artilerijos sviedinių tiekimą gynybos pajėgų reikmėms, interviu „RBC-Ukraina“ pareiškė Jungtinio štabo atstovas spaudai pulkininkas Dave‘as Butleris.„Galiu šiek tiek apie tai pakalbėti kaip amerikietis, o ne tarptautinės bendruomenės vardu. Mums buvo skirta tam tikra pinigų suma Ukrainai, o F-16 yra labai brangūs. Rusai turi daugiau nei 500 naikintuvų. Ir norint aprūpinti ukrainiečius tokiu pat ar bent jau konkurencingu skaičiumi F-16, reikėtų daugiau išteklių, nei mūsų vyriausybė šiuo metu mums suteikė“, – sakė D. Butleris.Jis pridūrė, kad jei JAV pradėtų tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, tai būtų taip brangu, kad nebūtų įmanoma tiekti kitų būtinų ginklų.„...Jei pradėtume tiekti Ukrainai F-16, tai būtų taip brangu, kad mes negalėtume suteikti to, ko Ukrainai reikia dabar: oro gynybos, „Patriotų“, artilerijos sviedinių, pakeliui esančių „Abramsų“ ir t. t. Vietoj to visus savo išteklius išleistume F-16, kurie yra labai techniškai sudėtingi, brangiai kainuoja jų priežiūra ir eksploatacija. Tiesą sakant, reikia balansuoti tarp šių dviejų dalykų. Šiuo atveju tikriausiai ne viską galima padaryti (vienu metu – red.)“, – sakė Pentagono atstovas interviu Ukrainos žiniasklaidai.JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje Pentagono vadovas Lloydas Austinas anksčiau yra sakęs, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ateityje galėtų gauti ketvirtos kartos naikintuvų F-16.

Chersono srityje minos sprogimas pareikalavo aukųNetoli Chersono srities Čornobajivkos bendruomenės Blahodatnės kaimo ukrainietis tapo rusų paliktos minos auka. Jis mirė nuo patirtų sužalojimų.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Chersono srities karine administracija.Pažymima, kad vyras buvo sunkiai sužeistas sprogus minai. Į įvykio vietą atskubėję medikai tegalėjo konstatuoti jo mirtį.Dėl minų ukrainiečiai nuolat raginami laikytis saugumo taisyklių, nesilankyti laukuose, miškuose, upių pakrantėse ir kitose potencialiai užminuotose teritorijose.Portalas primena, kad ketvirtadienio rytą Charkivo srities Iziumo miesto gyventojui rusų minos „Lepestok“ sprogimas nutraukė koją.Trečiadienį Rivnės srityje ant minos užvažiavo traktorius, vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.Balandžio pabaigoje „rbc.ua“, remdamasis analitinio centro „Globesec“ ataskaita, pranešė, kad Ukraina yra didžiausia pasaulyje užminuota teritorija, lenkianti tokius buvusius lyderius kaip Afganistanas ir Sirija.

Simferopolyje įsibrovėliai užgrobė Ukrainos stačiatikių bažnyčios katedrąLaikinai okupuoto Krymo Simferopolio mieste Rusijos kontroliuojama valdžia iškeldina ukrainiečių dvasininkus iš Ukrainos stačiatikių bažnyčios valdomos katedros, pranešė internetinio laikraščio „Krymska Svitlycia“ vyriausiasis redaktorius Andrijus Ščekunas, jis šią žinią paskelbė feisuke, pranešė „Ukrinform“.„Tiesiog šiuo metu okupantai perima Ukrainos stačiatikių bažnyčios katedrą Simferopolio mieste. Okupantai laužia šventovės duris, grobia, vagia Ukrainos bažnyčios Kryme turtą“, – parašė A. Ščekunas.Pasak redaktoriaus, neteisėtam reidui vadovauja vadinamojo „Rusijos Federacijos Krymo Respublikos valstybinio turto fondo“ ir „Rusijos Federacijos Krymo Respublikos oficialių antstolių“ atstovai.A. Ščekunas tokią įvykių raidą pavadino „klastingu“ poelgiu, nes religinės bendruomenės atstovams ir dvasininkams nepateikti jokie paaiškinimai ar įspėjimai.Anksčiau pranešta, kad laikinai okupuotame Kryme įsibrovėliai iš Rusijos „nacionalizavo“ 700 įmonių ir jas parduoda.

„Tikras persilaužimas“: kontrpuolimą ruošiančiai Ukrainai – ilgai laukta siunta iš JKJungtinė Karalystė (JK) perdavė kontrpuolimą ruošiančiai Ukrainai keletą tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“. Tai pranešė CNN, remdamasi keliais aukšto rango Vakarų pareigūnais.Pasak vieno iš CNN pašnekovų, Ukrainos valdžia užtikrino Londoną, kad šiomis raketomis nepuls Rusijos teritorijos. „Storm Shadow“ yra tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa, pasižyminti slapiosiomis savybėmis ir sukurta bendradarbiaujant Jungtinei Karalystei (JK) ir Prancūzijai. Paprastai šios raketos paleidžiamos iš oro. „Storm Shadow“ skrydžio nuotolis viršija 250 km, tačiau nesiekia 300 km, būdingo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pagamintoms „žemė-žemė“ tipo taktinėms raketų sistemoms, arba ATACAMS, kurių seniai prašo Ukraina.Ši raketa yra „tikras persilaužimas, kalbant apie atstumą“, CNN sakė JAV vyresnysis karinis valdininkas, suteikianti Kyjivui pajėgumų, kurių jis prašė nuo pat karo pradžios. Kaip skelbė CNN, šiuo metu Ukrainoje esančių amerikietiškų ginklų didžiausias nuotolis siekia apie 80 km.

D. Peskovas: Rusija „toli“ nuo karinių tikslų UkrainojeKremliaus teigimu, Rusija vis dar „toli“ nuo kai kurių užsibrėžtų 2022 m. vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą tikslų.Svarbiausias uždavinys - apsaugoti Donbaso žmones, trečiadienio vakarą interviu Bosnijos televizijai ATV sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Iš dalies mums pavyko įvykdyti šią užduotį, bet iš dalies dar esame toli nuo tikslo“, – sakė D. Peskovas.Rusija ne kartą tvirtino, kad karo tikslas yra apsaugoti Donbaso srities gyventojus, tuo teisina pernai vasarį pradėtą invaziją.Tai, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija nepasiekė jokių apčiuopiamų laimėjimų, D. Peskovas aiškino teigdamas, kad Rusijos kariuomenė apskritai nekariauja. „Karas yra visai kas kita, tai reiškia visišką infrastruktūros, miestų sunaikinimą. Mes to nedarome“, – sakė D. Peskovas.Jo teiginiai neatitinka tikrovės, nes Rusijos pajėgos raketomis ir bepiločiais orlaiviais nuolat bombarduoja Ukrainos miestus ir infrastruktūros objektus, ypač elektros tinklą, griauna miestus ir žudo tūkstančius ukrainiečių.D. Peskovo pasisakymas priminė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą praėjusį rudenį, kai jis sakė, kad Rusija dar nė nepradėjo kariauti. Tuo metu šis jo pasisakymas buvo laikomas grasinimu išplėsti karą, bet nuo to laiko Rusijai nepavyko pasiekti jokių didesnių laimėjimų.

Išlaisvinus Krymą bus paleisti visi politiniai kaliniaiVisi politiniai kaliniai, Rusijos okupantų sulaikyti pagal išgalvotus kaltinimus, bus paleisti be jokios bylų peržiūros, pareiškė Ukrainos prezidento atstovė Krymo Autonominėje Respublikoje Tamila Taševa straipsnyje internetiniam laikraščiui „Ukrainska Pravda“, pranešė „Ukrinform“.Pasak jos, Rusijos kontroliuojami teismai aktyviai veikia pusiasalyje nuo pat okupacijos pradžios ir skiria Ukrainos piliečiams neteisėtus nuosprendžius suklastotose bylose. Kiekvienas sprendimas turės būti atskirai peržiūrėtas, kad mūsų žmonės sulauktų teisingumo, sakė ji.„Pirmiausia bus peržiūrėtos bylos, susijusios su žmogaus teisių pažeidimais, ir tos, kuriose viena iš šalių buvo okupacinė administracija. Akivaizdu, kad visi mūsų politiniai kaliniai, laikomi įkalinimo vietose pagal suklastotus okupantų kaltinimus, pagal marionetinių teismų nuosprendžius, bus paleisti net ir neperžiūrėjus bylų“, – teigia T. Taševa.Pasak pareigūnės, jau dabar būtina telkti personalo rezervą teisminėms institucijoms, kurios veiks pusiasalyje jį išlaisvinus.Anksčiau Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas pranešė, kad Kryme yra 180 Kremliaus sulaikytų politinių kalinių.

V. Zelenskis: Ukrainai reikia laiko pasirengti kontrpuolimuiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo kariuomenei reikia daugiau laiko pasirengti taip laukiamam atsakomajam puolimui prieš Rusijos pajėgas, sakoma ketvirtadienį BBC paskelbtame interviu.„Turėdami tai, ką turime, galime eiti į priekį ir būti sėkmingi. Tačiau prarastume daug žmonių. Manau, tai nepriimtina. Taigi mums reikia palaukti. Mums dar reikia šiek tiek daugiau laiko“, – cituojamas V. Zelenskis.Ukrainos pajėgos apmoko naują pajėgų kontingentą ir kaupia Vakarų tiekiamų šaudmenų bei technikos atsargas, analitikų teigimu, jos bus labai svarbios siekiant susigrąžinti Rusijos užgrobtą teritoriją. Vis dar neaišku, kada Kyjivas sutelks pastangas susigrąžinti rytines Donecko ir Luhansko sritis, taip pat Chersono ir Zaporižios regionus.Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas praėjusio mėnesio pabaigoje pareiškė, kad Kyjivo pasirengimas „eina į pabaigą“. Vienas aukštas Ukrainos karinis pareigūnas anksčiau šią savaitę sakė, kad po ribotų Ukrainos pajėgų kontratakų prie Bachmuto Rusijos pajėgos pasitraukė iš kai kurių rajonų netoli šio rytinio miesto.

Rusijos generolas: Ukraina gegužės 9-ąją mėgino smogti dronaisRusijoje teigiama, kad esą Ukraina gegužės 9-ąją „mėgino atakuoti“ dronais Maskvos Raudonąją aikštę ir tą dieną surengė apie 100 atakų, praneša UNIAN.Pasak organizacijos „Rusijos karininkai“ prezidiumo pirmininko, aviacijos generolo majoro Sergejaus Lipovojaus, kurį cituoja RIA, dalis bepiločių skraidyklių buvo „sunaikinta“, dalis – „neutralizuota, nutupdyta“.„Tą dieną buvo apie 100 dronų atakų. Bepilotės skraidyklės buvo paleistos tiek iš Ukrainos teritorijos, tiek iš Maskvos srities teritorijos tikintis, kad jos kažkaip pasieks Raudonąją aikštę ir padarys ten žalos“, - tvirtino generolas.Pasak jo, „beveik visos atakos buvo atremtos“. Esą keli dronai buvo „neutralizuoti“ Voronežo, Kalugos ir Kursko sričių teritorijoje, kai kurie „numušti“ Belgorodo srityje.UNIAN primena, jog anksčiau buvo pranešta, kad gegužės 9-osios rytą Rusijos Voronežo srityje, už kelių kilometrų nuo aerodromo, buvo numuštas neatpažinta skraidyklė.Rusijos žiniasklaida taip pat teigė, kad naktį į trečiadienį du dronai atakavo poligoną Voronežo srityje, per incidentą nukentėjo 14 kariškių.

JAV analitikai: Bachmuto rajone Rusijos pajėgų galimybės gintis nuo Ukrainos kontratakų ribotosBachmuto rajone Rusijos kariuomenė patiria kovino pajėgumo problemų, tai dar labiau apsunkina tebesitęsiantis miesto puolimas, reikšmingai ribojantis jos gebėjimą gintis nuo Ukrainos kontratakų šiame rajone, sakoma naujoje Karo studijų instituto (KSI) paskelbtoje ataskaitoje, pranešė „Ukrinform“.„Tikėtina, kad įsisenėjusios Rusijos kovinio pajėgumo problemos, paaštrintos tebesitęsiančių sekinančių atakų Bachmuto rajone, labai varžo Rusijos pajėgų galimybes šiame rajone gintis nuo lokalių Ukrainos kontratakų“, – sakoma ataskaitoje.KSI pateikia 72-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados pavyzdį – ji jau tapo daugelio endeminių pajėgų generavimo problemų, kurias nuolat patiria Rusijos kariuomenė, simboliu.2022 m. rugpjūčio 7 d. KSI pranešė, kad Rusijos Orenburgo regione formuojama 72-oji motorizuotųjų šaulių brigada yra 3-ojo armijos korpuso, naujos 2022 m. sukurtos struktūros, daugiausia sudarytos iš savanorių batalionų, dalis. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, 3-asis armijos korpusas 2022 m. rugsėjį buvo dislokuotas Charkivo srityje, ten per Ukrainos surengtą kontrpuolimą korpuso sudedamosios dalys, tarp jų greičiausiai ir 72-oji motorizuotųjų šaulių brigada, iš esmės buvo sunaikintos.KSI taip pat priminė, kad Ukrainos žiniasklaidos teigimu, išlikę 72-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados elementai po kontrpuolimo Charkivo srityje galėjo persidislokuoti į Mykolajivo sritį, kur dar kartą patyrė nuostolių per Ukrainos kontrpuolimą pietuose 2022 m. spalį.KSI negali patvirtinti, kur buvo dislokuota 72-oji brigada po Rusijos pajėgų pasitraukimo iš vakarinio (dešiniojo) Dnipro upės kranto. Tačiau, pasak analitikų, labai tikėtina, kad ir kokie 72-osios brigados elementai neseniai buvo dislokuoti regione aplink Bachmutą, jie neveikia visa jėga.Pranešime sakoma, jog tai, kad Bachmuto ašyje Rusijos karinė vadovybė vis tiek pasitelkia du kartus iš eilės sumuštos brigados elementus kartu su nualintomis „Vagner“ pajėgomis, tikriausiai suteikia Ukrainos pajėgoms galimybių rengti ribotas kontratakas.

Rusija: Briansko srityje dronas atakavo naftos bazęRusijos Briansko srityje ketvirtadienį bepilotė skraidyklė atakavo naftos bazę. Vietos valdžia dėl to kaltina Ukrainą.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Briansko srities gubernatoriumi Aleksandru Bogomazu.„Ukrainos dronas atakavo bendrovės „Briansknefteprodukt“ Klincų naftos bazę, priklausančią kompanijai „Rosneft“, - parašė jis „Telegram“ kanale.Pasak valdininko, žmonės per incidentą nenukentėjo. Bet „numestas sprogmuo“ apgadino betoninį pamatą ir cisterną naftos produktams laikyti.Incidento vietoje dirba operatyvinės tarnybos.Portalas primena, jog ketvirtadienio rytą rusai pranešė, kad vėl buvo apšaudyta Kursko sritis. Esą buvo pataikyta į elektros pastotę, todėl dalis regiono liko be šviesos.Taip pat buvo pranešta apie sprogimus Briansko ir Belgorodo srityse.

Netoli Bachmuto Rusijos kareivis pasidavė Ukrainos dronui Netoli Bachmuto, Donecko srityje, Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę rusų kareivį, panaudojusios nepilotuojamą orlaivį, „Telegram“ kanale pranešė 92-osios mechanizuotosios brigados, pavadintos Ivano Sirko vardu, nepilotuojamų kovinių orlaivių kuopos vadas Jurijus Fedorenka („Achilas“), pranešė „Ukrinform“. „Bachmutas: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų labdaros aktas gegužės 9 dieną. Dronų kuopos būrys aptiko rusų kareivį, jis paprašė jo nebombarduoti. Mūsų komanda numetė jam raštelį su prašymu pasiduoti ir sekti droną. Jis sutiko, nors jo „draugai“ šaudė jam į nugarą“, – parašė J. Fedorenka. Nepaisant apšaudymo, įsiveržėliui pavyko pasiekti Ukrainos pozicijas. „Tapus belaisviu Ukrainoje yra daugiau galimybių išgyventi nei tarnaujant Rusijos kariuomenėje“, – pridūrė J. Fedorenka. https://twitter.com/Gerashchenko_en/status/1656336587666358281?ref_src=twsrc%5Etfw

O. Danilovas: Ukrainą mėginama „nutempti“ į derybas su RusijaĮvairios šalys mėgina „nutempti“ Ukrainą prie derybų su Rusija stalo. Bet jei valstybė sutiks su tuo, derybos vyks mūsų sąlygomis.Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša portalas „rbc.ua“.„Dabar kaip tik eskaluojama situacija siekiant kuo greičiau susodinti mus prie derybų stalo Rusijos sąlygomis“, – sakė jis.Anot O. Danilovo, dabar šiuo tikslu suaktyvinta labai didelė kampanija. Skamba daug pasiūlymų dėl derybų iš įvairių šalių.„Bet turėkite omenyje, aš esu daugiau nei tikras, jog jei mes apie kažką kalbėsimės ir prezidentas priims tokį sprendimą, tai vyks tik mūsų šalies sąlygomis“, – pabrėžė pareigūnas.Jis taip pat pridūrė, jog niekas neketina atsisakyti Ukrainos nacionalinių interesų, „kad ir kaip to norėtų kai kurių šalių atstovai, aktyviai įsijungę į šį procesą“.Portalas primena, jog JT generalinis sekretorius António Guterresas pareiškė, kad taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos kol kas neįmanomos. Anot jo, Rusija nenori „trauktis iš okupuotų teritorijų“, o Ukraina „tikisi jas susigrąžinti“.

Rusijos nesėkmių simbolis: nuo Bachmuto pabėgusi rusų brigada „pasižymėjo“ ir anksčiauPrie Bachmuto sutriuškinta 72-oji atskiroji motorizuotųjų šaulių brigada praėjusių metų rugsėjo mėnesį, remiantis žiniasklaida, patyrė nuostolių Charkivo srityje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo metu, o 2022 m. spalio mėnesį išlikę brigados elementai „gavo į kailį“ Mykolajivo srityje, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.„Problemos, susijusios su specialiu įvairių nualintų grupuočių permetimu Bachmuto kryptimi, bei akivaizdžios vadovavimo ir kontrolės nesėkmės, tikėtina, trukdo Rusijos pajėgoms vykdyti patikimas gynybines operacijas šiame rajone“, – pažymėjo analitikai.Praėjusių metų rugpjūčio 7 d. ISW rašė apie 72-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados formavimo pradžią Orenburgo srityje.Analitikai teigia, kad ši brigada iš esmės yra daugelio problemų, su kuriomis nuolat susiduria Rusijos kariuomenė, personifikacija.Trečiadienį Ukrainos kariuomenė paskelbė prie Bachmuto kai kuriose vietose iki 2 km atstūmusi rusų dalinius. „Mes ten vykdome efektyvias kontratakas“, – „Telegram“ kanale skelbė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Kai kuriuose fronto ruožuose rusų daliniai esą atsitraukė iki 2 km.Anksčiau „Azov“ pulko įkūrėjas Andrijus Bileckis pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos prie Bachmuto nukovė dvi rusų armijos kuopas po to, kai „Vagner“ vadovas Jevgenijos Prigožinas antradienį tikino, kad rusų kariai išsilakstė, atidengdami frontą.

Britų žvalgyba: balandį į Rusijos armiją buvo užverbuota dar 10 tūkst. kaliniųNuo 2023 metų pradžios Rusijos gynybos ministerija suaktyvino kalinių verbavimą dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje. Vien tik balandžio mėnesį tikriausiai buvo užverbuota iki 10 tūkst. nuteistųjų.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.Kaip pažymima, nuo 2022 metų vasaros kaliniai buvo pagrindinis naujokų šaltinis „Vagner“ samdinių grupės operacijoms Ukrainoje.Bet, britų žvalgybos duomenimis, grupė veikiausiai neteko prieigos prie Rusijos įkalinimo įstaigų sistemos šių metų vasarį, kai padidėjo jos vieša nesantaika su Gynybos ministerija.„Gynybos ministerijos kalinių verbavimo kampanija yra dalis Rusijos ginkluotųjų pajėgų platesnių intensyvių pastangų didinti kariškių skaičių siekiant išvengti naujos privalomos mobilizacijos, kuri būtų labai nepopuliari Rusijos visuomenėje“, - konstatuoja britų pareigūnai.

Rusai per parą Donecko srityje pražudė tris civiliusPraėjusią parą, gegužės 10-ąją, Rusijos kariuomenė pražudė tris Donecko srities gyventojus, o dar du sužeidė.Kaip rašo „Ukrinform“, Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko tai pranešė „Telegram“ kanale.„Gegužės 10 d. rusai pražudė tris Donecko srities gyventojus: du Časiv Jaro mieste ir vieną Novokalynove. Dar du žmonės regione buvo sužeisti“, – pareiškė jis.Kol kas neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje, pabrėžė P. Kyrylenka.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, praėjusią parą rusai smogė raketa S-300 Donecko srities Kostiantynivkos gyvenvietės civilinei infrastruktūrai. Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos ruožuose Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmušė 39 priešo atakas.

Rusija sustabdė okupacinės valdžios Zaporižios srityje finansavimąRusijos okupacinė valdžia laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose liko be finansavimo, nes Rusija netiki, kad pajėgs išlaikyti regioną per artėjantį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, pranešė Nacionalinis pasipriešinimo centras.Darbo užmokesčio įsiskolinimai Rusijos vadinamajai „karinei ir civilinei administracijai“ laikinai užimtose Zaporižios srities teritorijose svyruoja nuo 1 iki 2,5 mėnesio.Anot okupacinės vadovybės, lėšos Rusijos ižde užblokuotos dėl „biurokratinių kliūčių“. Tačiau, pasak Nacionalinio pasipriešinimo centro šaltinių, blokuoti finansavimą nusprendė Maskva. Rusai nusprendė nemokėti okupacinei valdžiai, atsižvelgdami į padėtį mūšio lauke.„Ukrinform“ pranešė, kad prisidengdami „evakuacija“ iš laikinai okupuotų teritorijų, Rusijos įsibrovėliai veža civilius į vietas, kuriose dislokuoja karinę techniką ir dalinius, kad panaudotų žmones kaip gyvąjį skydą.

Pirmą kartą JAV generalinis prokuroras leido perduoti konfiskuotą Rusijos turtą panaudoti UkrainojeJAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas pirmą kartą leido perduoti konfiskuotą Rusijos turtą panaudoti Ukrainoje. Pasak „Reuters“, jis tai pranešė trečiadienį.  Pernai JAV teisingumo departamentas apkaltino Rusijos oligarchą Konstantiną Malofejevą pažeidus sankcijas, įvestas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, ir teigė, kad jis finansuoja rusus, propaguojančius separatizmą Kryme.Tuo metu M. Garlandas taip pat paskelbė, kad konfiskuoti „milijonai dolerių iš JAV finansų institucijos sąskaitos, susijusios su K. Malofejevo sankcijų pažeidimais“. M. Garlandas pabrėžė, kad tai pirmasis JAV konfiskuotų Rusijos lėšų pervedimas Ukrainos atstatymui, bet jis nebus paskutinis.Taip pat pranešta, kad 2023 m. vasario 2 d. Niujorko federalinės apygardos teisėjo sprendimu, prokurorai gali konfiskuoti 5,4 mln. JAV dolerių, priklausančių Rusijos oligarchui K. Malofejevui, tai leis panaudoti lėšas Ukrainos atkūrimui.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 196 920 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 610 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gegužės 11 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 196 920 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 740 tankų, 7 287 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 053 artilerijos sistemų, 557 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 310 oro gynybos priemonių, 308 lėktuvų, 294 sraigtasparnių, 2 627 dronų, 970 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 984 automobilių, 391 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Pastarąją parą rusai 90 kartų apšaudė Chersono sritį, žuvo vienas žmogusPastarąją parą, gegužės 10-ąją, rusai 90 kartų apšaudė Chersono sritį. Vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Chersono srities karinės administracijos vadovu Oleksandru Prokudinu.Okupantai paleido 461 sviedinį iš sunkiosios artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, dronų ir lėktuvų. Chersono miestą priešas apšaudė 10 kartų.„Rusijos kariškiai pataikė į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, gamyklos teritoriją Chersone. Dėl agresorių veiksmų vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas“, – pranešė pareigūnas.Jis taip pat informavo, kad iš deokupuotos regiono teritorijos buvo evakuoti 95 žmonės.Portalas primena, kad dieną prieš tai Rusijos kariškiai paleido į Chersono sritį 354 sviedinius. Buvo sužeistas vienas žmogus.

Rusijos Briansko ir Belgorodo srityse griaudėjo sprogimaiGegužės 10-osios vakarą Rusijos Briansko ir Belgorodo srityse nugriaudėjo sprogimai. Gubernatoriai dėl atakų kaltina Ukrainos bepiločius orlaivius.Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi šių Rusijos regionų vadovais.Pasak Briansko srities gubernatorius Aleksandro Bogomazo, dronas atakavo administracinį pastatą Starodubo mieste.„Nukentėjusiųjų nėra. Operatyvinės tarnybos dirba vietoje“, – pareiškė jis.O Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad virš Belgorodo rajono gyvenamojo sektoriaus detonavo du dronai.„Pirminiais duomenimis, aukų nėra. Apgadinti du gyvenamieji namai: išdaužti langai, suvarpytos tvoros ir vienas automobilis. Į įvykio vietą išvyko operatyvinės tarnybos", – pranešė jis.Po valandos jis informavo, kad Rusijos oro gynyba virš rajono numušė dar vieną droną.Be to, Rusijos „Telegram“ kanalai skelbia vaizdo įrašą, kuriame esą užfiksuoti mūšio garsai, girdimi Belgorodo srities Šebekino rajone.Kaip jau buvo pranešta, praėjusią savaitę Rusijos Krasnodaro krašto teritorijoje esančią Ilsko naftos perdirbimo gamyklą dvi dienas paeiliui atakavo bepiločiai orlaiviai, įmonėje kilo gaisrai.

JK pulkininkas: Rusijos nuostoliai didesni, nei mes manomeRusijos nuostoliai kare Ukrainoje yra didesni, nei skaičiuoja Vakarų analitikai, o ilgalaikės amunicijos sąnaudos Rusijai greičiausiai bus pražūtingos.Pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas, buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės 1-ojo karališkojo tankų pulko vadas, tai pasakė straipsnyje „The Telegraph“, rašo „Ukrinform“.Anot jo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba per Pergalės dienos paradą gegužės 9 d. buvo „beviltiška, netgi kliedesinė“, pareiškęs, kad Vakarai siekia Rusijos „suirimo ir sunaikinimo“.„Vienintelis žmogus, važiuojantis šio tikslo link, yra pats Putinas. Jo kariuomenė yra apgailėtinos būklės, keli pranešimai rodo, kad kariai kaunasi neturėdami tinkamų šarvų. Jauni vyrai yra pašaukti ir įmesti į Donbaso mėsmalę, remiami senovinių tankų. Jie susiduria su pajėgomis, jungiančiomis modernią vakarietišką įrangą su reikšmingomis naujomis taktinėmis naujovėmis. Ir jie yra skerdžiami“, – sakė de H. de Brettoną-Gordoną cituoja „Ukrinform“.Pulkininkas pažymi, kad plataus masto karas Ukrainoje nėra panašus į konfliktus, kuriuos pasaulis matė anksčiau, pabrėždamas dronų įtaką. „Tai yra toks karas, kokį NATO yra patyręs nedaugelis; kai Vakarų vertinimu Rusijos aukų skaičius atrodo perpus mažesnis, nei teigia ukrainiečiai, tikrai gali būti, kad ukrainiečiai teisūs“, – rašoma straipsnyje.Anot autoriaus, tai patvirtina Rusijoje vykstančios grumtynės ieškant karių.H. de Brettonas-Gordonas sako, kad abiem pusėms gali trūkti amunicijos, bet atrodo, kad Kremliui pritrūksta karių, kurie galėtų iššauti. „Ilgalaikės išlaidos Rusijai greičiausiai bus niokojančios“, – apibendrino pulkininkas.

Kremlius: Rusijos karinė operacija yra „labai sunki“Rusijos karinė operacija prieš Ukrainą yra „labai sunki“, tačiau tam tikri tikslai buvo pasiekti, sakė Kremliaus atstovas.Dmitrijus Peskovas sakė, kad Maskva smarkiai apgadino Ukrainos „karinę mašiną“, tačiau jos pajėgos dirba lėtai, nes tai „nėra karas“.Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį, tačiau karą visada vadino „specialia karine operacija“.

„Kol kas nėra sąlygų“: Vokietija įvertino Ukrainos pasirengimą kontratakaiBundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris, grįžęs iš Ukrainos, sakė, kad Ukraina aktyviai ruošiasi puolimui, tačiau kol kas nėra sąlygų jam pradėti.Tuo pačiu metu generolas pažymėjo, kad jis tarp ukrainiečių nejaučia nuovargio nuo karo, bet tik neužgesinamą norą jį užbaigti pergale, rašo „Handelsblatt“.„Jie man paaiškino, kaip vyksta fronto linijos mūšis. Žemė vis dar yra purvina ir drėgna. Kai kuriuose laukuose vis dar yra didelių balų. Sąlygos visapusiškam puolimui pastarosiomis savaitėmis dar nėra sukurtos“, - sakė C. Breueris.„Bet iš visų pokalbių man tapo aišku, kad Ukrainos puolimo planai vyksta“, – pridūrė jis.

Konfiskuotas Rusijos turtas pirmą kartą bus perduotas UkrainaiJAV pirmą kartą leido perduoti konfiskuotą Rusijos turtą Ukrainai. Tai įvyko po to, kai Teisingumo departamentas apkaltino Rusijos oligarchą Konstantiną Malofejevą pažeidus pernai Rusijai skirtas sankcijas.Jis buvo apkaltintas, jog finansuoja rusus, propaguojančius separatizmą Kryme.JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas taip pat paskelbė apie „milijonų dolerių areštą iš sąskaitos JAV finansų institucijoje, kuri siejama su Malofejevo sankcijų pažeidimais“.Vasarį M. Garlandas sakė leidęs tuos pinigus pervesti panaudoti Ukrainoje.„Nors tai yra pirmasis Jungtinių Valstijų konfiskuotų Rusijos lėšų pervedimas Ukrainos atstatymui, tai nebus paskutinis“, – pridūrė jis.

Per Rusijos ataką žuvo moterisUkrainos generalinė prokuratūra pranešė gegužės 10 d., Chersono srities Kachovskio rajone prie Dniepro upės per Rusijos apšaudymą žuvo moteris.Pranešama, kad Rusijos pajėgos rajoną apšaudė apie 17 val. Per išpuolį taip pat apgadinti gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Vyksta tyrimas, o Generalinė prokuratūra pranešė, kad pradėtas karo nusikaltimų tyrimas.

Prancūzija tiria reporterio Soldeno mirtį kaip karo nusikaltimąPrancūzijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl antradienį žuvusio AFP reporterio Armando Soldeno mirties. Skelbiama, kad jis žuvo per Rusijos raketų ataką Bachmute. AFP praneša, kad dėl žurnalisto mirties Prancūzijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo karo nusikaltimo padarymo.Prancūzijos pilietis kilęs iš Sarajevo A. Soldenas kartu su kitais agentūros žurnalistais atvyko į Ukrainą kitą dieną po Rusijos agresijos pradžios ir nuo to laiko jis reguliariai dirbo fronte. „Reporteriai be sienų“ pranešė, kad A. Soldenas buvo 11-as žiniasklaidos atstovas, žuvęs nušviesdamas karą Ukrainoje.

Čekija gali duoti Ukrainai naikintuvųČekija galėtų duoti Ukrainai dalį savo naikintuvų L-159, kad paremtų planuojamą kontrpuolimą, pareiškė šalies prezidentas.Praha buvo viena iš tvirčiausių Kijevo sąjungininkių, tiekianti įvairią įrangą nuo amunicijos iki tankų, kurių vertė milijardai dolerių.L-159 yra Čekijos gamybos lengvas kovinis lėktuvas, skirtas sausumos pajėgų oro palaikymui, žvalgybai ir iš dalies oro kovinėms misijoms.„Verta pagalvoti, ar galėtume aprūpinti Ukrainą savo lėktuvu L-159“, – sakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas. Jis teigė, kad lėktuvai galėtų reikšmingai padėti Ukrainai kontrpuolimo metu.Bet koks sprendimas dėl karinių siuntų tenka vyriausybei.Ukraina, kuri teigia, kad jos pajėgos laukia geresnių orų prieš pradėdamos ilgai žadėtą kontrpuolimą, prašo sąjungininkų tiekti modernius naikintuvus.Slovakija ir Lenkija kovą aprūpino Ukrainai sovietinių laikų naikintuvus MIG-29.

Išlaisvintose Donecko regiono teritorijose policija rado 385 kūnusDonecko regione iš Rusijos karių išvaduotose teritorijose teisėsaugos pareigūnai rado 385 kūnus, ir 282 žmonių tapatybė nustatyta, pranešė Kramatorsko rajono policijos departamentas.„Iš viso Donecko regiono policijos pareigūnai deokupuotose teritorijose rado 385 kūnus, 309 iš jų – civilių gyventojų. Tarp Rusijos agresijos aukų – 174 vyrai, 117 moterų ir šeši vaikai, dar 12 žmonių lytis nenustatyta. Žuvusiųjų tapatybės nustatymo darbai tęsiami. Šiai dienai jau identifikuoti 282 žmonės“, – sakoma pranešime.Teisėsaugos pareigūnai išlaisvintose Lymano ir Sviatohirsko bendruomenėse jau šeši mėnesiai aptinka naujų kapų ir neatpažintų kūnų. Jie tyrinėja apšaudymų vietas, apklausia vietos gyventojus, ieško aukų giminaičių, nustato liudininkus ir atkuria įvykių eigą.Ieškoma ne tik civilių, bet ir karių kūnų. Išlaisvinus Lymaną, miesto kapinėse rasta masinė kapavietė su žuvusiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais, pradėtas kiekvieno iš jų identifikavimo darbas.

Rusija šaukia rezervistus į pratybasKaro įkarštyje Rusija šaukia savo rezervistus į kasmetines pratybas. Trečiadienį oficialiame leidinyje paskelbtas prezidento Vladimiro Putino pasirašytas dokumentas, kuriuo rezervistai įpareigojami dalyvauti šiųmetėse pratybose. Paskelbus įsaką, Gynybos ministerija galės rengti atitinkamus nurodymus kariniams komisariatams, kurie tada šauks čia registruotus rezervistus į pratybas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.Užsienio vertinimu, Rusija turi apie 2 mln. rezervistų, iš kurių iki 150 000 jau turėtų būti dislokuoti Ukrainoje.Dėl karo Ukrainoje daugeliui rezervistų gali kilti abejonių, ar jie tikrai šaukiami į pratybas, ar galbūt bus siunčiami į frontą kaimyninėje šalyje.

Kanada ir Latvija surengs mokymus Ukrainos karininkamsKanada ir Latvija nuo kitos savaitės kartu rengs Ukrainos jaunesniųjų karininkų kovinio vadovavimo mokymus, trečiadienį pranešė abiejų šalių gynybos ministrės.Šie mokymai, kurie vyks Latvijoje, yra grindžiami Kanados karinių pajėgų dislokavimu ir mokymo Didžiojoje Britanijoje bei Europoje patirtimi siekiant sustiprinti NATO gynybą ir paremti Ukrainą.„Šiandien galiu paskelbti, kad Kanada ir Latvija kartu mokys Ukrainos karius Latvijos žemėje nuo gegužės 15 dienos“, – sakė Kanados gynybos ministrė Anita Anand žurnalistams Otavoje, kur lankėsi jos kolegė iš Latvijos Inara Murniecė.Pasak jos, abiejų šalių kariuomenės „rengs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariams lyderystės ugdymo mokymus“.Ukrainos jaunesnieji karininkai gaus instrukcijas apie „atsakomybę mūšyje, planavimo ir įsakymų priėmimo procesą, manevrų koordinavimą, žvalgybą, informacijos rinkimą, planavimą ir vykdymą“.Per pastaruosius metus Otava skyrė Ukrainai daugiau kaip 1 mlrd. Kanados dolerių (750 mln. JAV dolerių) karinės pagalbos, įskaitant tankus ir šarvuočius, raketas žemė-oras, haubicas ir šaudmenis.Nuo 2015 metų Kanada taip pat apmokė dešimtis tūkstančių Ukrainos karių, o anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau aptarė ilgalaikį bendradarbiavimą gynybos srityje.Be to, Kanada yra dislokavusi daugiau nei 1 100 karių Rytų Europoje, įskaitant 800 karių Latvijoje.

Prigožinas vėl kalba apie amunicijos trūkumąRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas vėl apkaltino karinę vadovybę Maskvoje dėl nepakankamo amunicijos tiekimo. Nepaisant visų pažadų, jo pajėgos vis dar negauna pakankamai sviedinių, kad galėtų stumtis į priekį Bachmute Rytų Ukrainoje, sakė jis garso įraše. Biurokratija Gynybos ministerijoje esą stabdo greitą atsargų tiekimą, praneša agentūra „Reuters“.„Mes negauname pakankamai sviedinių, tik 10 proc. reikiamo kiekio“, – teigė J. Prigožinas. Jo samdiniai esą turi verstis su minimaliu sviedinių kiekiu, tačiau ir toliau tęsia atakas.J. Prigožinas pastaruoju metu paaštrino daug mėnesių trunkantį ginčą su Rusijos karine vadovybe ir net pagrasino išvesti savo samdinius iš Bachmuto. Gynybos ministerija pažadėjo jam geresnį aprūpinimą amunicija.

Ukraina patvirtino apie savo kontrpuolimą Bachmuto kryptimi: paviešinta, kaip bėga visa Rusijos brigada Rusijos pajėgos atsitraukė iš kai kurių Bachmuto vietovių po to, kai Ukraina pradėjo daugybę kontratakų, pranešė vienas aukščiausių Ukrainos vadų. Rytiniame mieste, dažnai vadinamame „mėsmale“, jau kelis mėnesius vyksta įnirtingos kovos, kuriose abi pusės patyrė didelių nuostolių. Ukrainos sausumos pajėgoms vadovaujantis generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis sakė, kad Rusijos pajėgos, kaip ir „Vagner“ nariai, atsitraukė iki dviejų kilometrų. „Kai kuriose fronto srityse priešas negalėjo atsispirti Ukrainos gynėjų puolimui ir pasitraukė iki dviejų kilometrų atstumo“, – „Telegram“ rašė jis. „Nepaisant didelės karių koncentracijos ir garsių Rusijos karo nusikaltėlių pareiškimų apie ketinimą užimti Bachmutą iki gegužės 9 d., priešas vis tiek nesugebėjo užimti Ukrainos miesto. Rusija dėjo visas pastangas, kad iki gegužės 9 d. užimtų Bachmutą, kad simboliškai parodytų tautai, kad jai sekasi įsiveržti“, - aiškino O. Syrskis. Ukrainos pajėgos taip pat parodė vaizdus, kaip Rusijos brigada bėga iš Bachmuto. Paskelbtas vaizdo įrašą, kuriame tariamai rodoma, kaip 72-oji atskira motorizuotųjų šaulių brigada apleidžia savo pozicijas pietvakariniame miesto pakraštyje. Maskva pranešimų apie brigados, kurios tipą sudaro keli tūkstančiai karių, išvedimą nekomentavo.

Buvęs Vokietijos kancleris Schroederis dalyvavo Rusijos ambasados surengtame priėmimeBuvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip pranešama, dalyvavo Rusijos ambasadoje Berlyne surengtame priėmime, skirtame pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinėms paminėti.Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderis Tino Chrupalla, kuris taip pat dalyvavo renginyje, sakė, kad matė ten G. Schroederį su žmona So-yeon Schroeder-Kim. Pats H. Schroederis į užklausas apie savo dalyvavimą renginyje neatsakė.Anksčiau apie antradienio priėmimą pranešė laikraštis „Berliner Zeitung“. Dauguma Vokietijos politikų jame nedalyvavo protestuodami prieš Rusijos karą Ukrainoje. Tarp tų, kurie dalyvavo, buvo kraštutinių kairiųjų partijos „Die Linke“ politikas Klausas Ernstas.Trečiadienį Berlyne T. Chrupalla agentūrai dpa sakė, kad jis buvo pakviestas į priėmimą, „kaip, esu tikras, ir visų parlamento frakcijų vadovai“.Pasak jo, dar visai neseniai gegužės 9-oji buvo atmintina diena, „kurioje Vokietijos politikų iš visų Bundestage atstovaujamų partijų dalyvavimas buvo savaime suprantamas dalykas“.Jis pridūrė, kad „dialogas neturėtų nutrūkti krizės metu“, ir teigė, kad susitaikymas ypač svarbus tokiomis istoriškai reikšmingomis dienomis.Vasario mėnesį konservatyvus Bundestago narys Knutas Abrahamas apkaltino AfD parlamentinę frakciją, kad ji kalba apie taiką, o iš tikrųjų yra neatsiejama Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandos ir karo mašinos dalis.

Varšuva iškvietė Rusijos ambasadorių dėl pavojingo naikintuvo manevroLenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl prieštaringai vertinamo Lenkijos lėktuvo perėmimo manevro, kurį pavojingai priartėdamas praėjusią savaitę atliko Rusijos naikintuvas, trečiadienį pranešė ministerijos atstovas spaudai.„Griežtai smerkiame provokuojantį ir agresyvų Rusijos elgesį, nes jis sukėlė rimtą tarptautinį incidentą“, – tviteryje pareiškė Lukaszas Jasina.Lenkijos pasieniečiai penktadienį pranešė, kad Rusijos naikintuvas priartėjo prie lenkų lėktuvo, kuris patruliavo ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ nurodymu  virš Juodosios jūros.Rusijos naikintuvas Su-35 atliko „agresyvius ir pavojingus manevrus“, sakė pasieniečiai.Lenkijos orlaivio įgula laikinai prarado turbosraigtinio lėktuvo kontrolę, šis dėl reaktyvinio naikintuvo sukeltos turbulencijos prarado aukštį.Incidentas įvyko tarptautinėje oro erdvėje, Rumunijos nustatytoje operacijų zonoje.Rusijos karo Ukrainoje metu ES, NATO ir Rusijos orlaiviai ne kartą buvo priartėję vienas prie kito virš Juodosios jūros, dėl to praeityje įvyko keli pavojingi incidentai.FRONTEX laikinai sustabdė patruliavimo skrydžius, kuriuos vykdo Lenkija. NATO taip pat sustiprino oro erdvės stebėjimą.

Odesoje valdžios institucijos surengė reidą į opozicijai palankaus leidinio redakcijąOdesos policija ir slaptoji tarnyba SBU surengė reidą opoziciją palaikančios naujienų svetainės „Dumskaya.net“ redakcijoje.„Tai dar vienas [prezidento partijos] „Liaudies tarno“ bandymas užkirsti kelią bet kokiai kritikai, nukreiptai savo adresu“, – sakoma trečiadienį paskelbtame žiniasklaidos priemonės pareiškime.Žurnalistai įtaria, kad reidas susijęs su jų neseniai parengtais reportažais apie korupciją Odesos regiono administracijoje ir taryboje.Policijos reidas kelioms valandoms sutrukdė redakcijos darbą. Policija ir SBU iš pradžių incidento nekomentavo.Odesoje įtakingas interneto leidinys „Dumskaya.net“ priklauso buvusio prezidento Petro Porošenkos provakarietiškos partijos „Europos solidarumas“ deputatui.

Balandį miške Lenkijoje rastas „karinis objektas“ yra Rusijos raketaBalandį miške Lenkijoje rastas „karinis objektas“, anot žiniasklaidos, yra Rusijos raketa. Tai CH-55 tipo raketa, pranešė stotys RMFFM ir „Polsat News“, remdamosi neįvardytais informatoriais.Lenkijos institucijos balandį pranešė, kad miške prie Zamoščo kaimo netoli šiaurinio Bydgoščiaus miesto aptiko „karinį objektą“, tačiau detalių apie jo kilmę nepateikė. Nuolaužų radimo vieta yra už šimtų kilometrų nuo Lenkijos sienos su Ukraina, Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Kai kurie šaltiniai tada teigė, kad raketa galėjo nukristi jau prieš kurį laiką, o jos nuolaužos vėliau.Lenkija baiminasi, kad jos pasienio teritorija gali nukentėti dėl karo Ukrainoje. Praėjusių metų lapkričio 15 d. Pševoduvo kaime, netoli sienos su Ukraina, nukritusi raketa pražudė du žmones.

JAV patvirtino, kad Ukraina numušė Rusijos hipergarsinę raketą JAV Gynybos departamentas patvirtino, kad Ukraina su „Patriot“ sistema numušė Rusijos hipergarsinę raketą.Ukrainiečiai su JAV oro gynybos sistema numušė raketą, Vašingtone sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis. Jis taip pat patvirtino Kyjivo informaciją, kad tai „Kinžal“ tipo raketa. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė ją kaip „neįveikiamą“ Vakarų gynybos sistemoms.Ukrainos karinės oro pajėgos sekmadienį paskelbė apie sėkmingą tokios hipergarsinės raketos numušimą. Maskvos kaip viena geriausių apskritai išgirta „Kinžal“ esą numušta virš Kyjivo srities panaudojant „Patriot“ oro gynybos sistemą. Labai greitai ir aukštai skriejančias, tačiau manevringas raketas rusų pajėgos mažiausiai nuo kovo naudoja kare Ukrainoje, pavyzdžiui, degalų saugyklų ir ginklų sandėlių naikinimui.Kovoje su Rusija Ukrainos oro gynyba jau turi virtinę moderniausių Vakarų ginklų sistemų, įskaitant JAV pagamintą sistemą „Patriot“

Rusija praneša, kad atakuotas naftotiekis „Družba“Rusijos naftotiekių operatorės „Transneft“ duomenimis, atakuotas naftotiekis „Družba“. Sužeistųjų nėra, pranešė įmonė, kuria remiasi valstybinė naujienų agentūra TASS. Incidentas esą įvyko prie užpildymo punkto Rusijos pusėje netoli sienos su Ukraina.„Transneft“ kalbėjo apie teroristinį išpuolį.„Družba“ jungia Rusijos naftos telkinius su naftos perdirbimo gamyklomis Vidurio Europoje.

Rusija oficialiai trauksis iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties Rusija rengiasi oficialiai pasitraukti iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties. Tai sakoma prezidento Vladimiro Putino potvarkyje, kurį trečiadienį paskelbė Kremlius. Jame nurodoma, kad užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas skiriamas įgaliotuoju atstovu atitinkamoms diskusijoms parlamente. Įstatymo projektas dėl pasitraukimo iš sutarties kol kas Rusijos Valstybės Dūmos nepasiekė.Minėta sutartis numato sunkiosios ginkluotės dislokavimo Europos žemyne viršutines ribas. Tai apima kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas, sunkiąją artileriją, karinius lėktuvus ir sraigtasparnius.Maskva buvo viena iš sutartį 1990 metais pasirašiusių šalių, tačiau jau 2007-aisiais didžia dalimi įšaldė jos įgyvendinimą. Nuo 2015 metų, praėjus metams nuo Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos, Rusija taip pat nebedalyvauja konsultacinės grupės posėdžiuose.

Rusija panaikino vizų režimą Sakartvelo piliečiams ir skrydžių draudimą Prezidentas Vladimiras Putinas panaikino skrydžių į Sakartvelą draudimą ir vizų režimą šios šalies, su kuria Rusija 2008 m. kariavo trumpą karą, piliečiams, trečiadienį pranešė Kremlius.Trečiadienį paskelbtu įsaku V. Putinas nuo gegužės 15 d. įvedė 90 dienų bevizį režimą Sakartvelo piliečiams.

Kremlius pareiškė „liūdesį“ dėl naujienų agentūros AFP žurnalisto žūties neva neaiškiomis aplinkybėmisTrečiadienį Kremlius pareiškė esąs nuliūdęs dėl naujienų agentūros AFP žurnalisto Armano Soldino žūties Rytų Ukrainoje, tačiau jo mirties per apšaudymą raketomis netoli Bachmuto aplinkybės neva neaiškios.„Turime suprasti šio žurnalisto mirties aplinkybes“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Dėl to galime tik pareikšti liūdesį“, – pridūrė jis ir nukreipė užduoti tokius klausimus Gynybos ministerijai.

Žurnalistai paskelbė Krymo žemėlapį, kuriame nurodyta daugiau kaip 220 Rusijos karinių objektųŽurnalistai surinko informaciją apie 223 veikiančius, laikinus ir užkonservuotus Rusijos karinius objektus laikinai okupuotame Kryme ir sukūrė interaktyvųjį žemėlapį.Tai pranešė projektas „Krymas. Realijos“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Kaip sakoma pranešime, tarp šių objektų – kariniai aerodromai su infrastruktūra, laivų ir katerių bazavimo vietos, dokai, arsenalai, ginklų ir produktų sandėliai, kariniai miesteliai, kariniai daliniai, kareivinės, štabai ir valdymo punktai, karinės technikos parkai, oro gynybos priemonių dislokavimo vietos, poligonai ir mokymo centrai, karinio-pramoninio komplekso įmonės.Žemėlapyje nurodomos tikslios šių objektų koordinatės ir pateikiamos jų nuotraukos.Pasak projekto „Schemos“ žurnalisto Kyrylo Ovsiano, žemėlapis sukurtas remiantis 2023 metais darytomis „Planet Labs“ palydovinėmis nuotraukomis.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs įsitikinęs, kad rusai bėgs iš Krymo, kai gynybos pajėgos priartės prie administracinės sienos su pusiasaliu.

Ukrainiečiai skelbia apie sėkmę prie Bachmuto: išlaisvinta dalis teritorijos, sunaikintos dvi rusų kuopos„Azov“ pulko įkūrėjas Andrijus Bileckis pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos prie Bachmuto nukovė dvi rusų armijos kuopas. Anksčiau „Vagner“ vadovas Jevgenijos Prigožinas tikino, kad rusų kariai išsilakstė, atidengdami frontą.Konkrečiai kalbama apie 72-ąją Rusijos Federacijos sausumos pajėgų trečiojo armijos korpuso motorizuotų šaulių brigadą, kuri Orenburgo srityje buvo suformuota 2022 metais.„Per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų trečios šturmo brigados suorganizuotą puolimą buvo sunaikinti Rusijos Federacijos 72-osios brigados dariniai. Faktiškai nieko neliko iš minimos brigados šeštosios ir aštuntosios kuopos“, – pareiškė A. Bileckis, nepateikdamas jokių savo žodžių įrodymų. Jis pridūrė, kad nemažų nuostolių patyrė ir „Vagner“ organizacija.„Puolimo operacijos buvo vykdomos 3 km pločio ir 2,6 km ilgio juostoje, visa teritorija buvo visiškai išlaisvinta nuo Rusijos okupacinių pajėgų“, – A. Bileckis.Vaizdo medžiaga, nufilmuota, kaip teigiama, per mūšį su 72-ąja brigada, pasidalijo trečioji Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šturmo brigada.„Vagner“ organizacijos lyderis J. Prigožinas anksčiau pranešė, kad Rusijos Federacijos 72-oji brigada strategines pozicijas Bachmute gėdingai apleido gegužės 9 dieną.„Visi dėjo į kojas ir atidengė dviejų kilometrų ilgio ir 500 metrų gylio fronto dalį. Laimei, mums pavyko kažkaip ją spragą užkimšti“, – vaizdo kreipimesi sakė J. Prigožinas.Rusijos Federacijos gynybos ministerija situacijos nekomentuoja.

V. Zalužnas nedalyvaus NATO karinio komiteto posėdyje dėl situacijos fronteDėl sudėtingos operatyvinės situacijos mūšio lauke Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas trečiadienį negalės dalyvauti NATO karinio komiteto posėdyje.Tai pareiškė NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris, pradėdamas Aljanso šalių kariuomenių vadų susitikimą, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Šiandieninėje diskusijoje nuo pat pradžių daugiausia dėmesio bus skiriama agresyviam Rusijos karui prieš Ukrainą. Rusija jau 15 mėnesių kariauja karą, kuris, kaip ji tikėjosi, turėjo trukti tris dienas. Galijotas susvyravo, nes Dovydas rodo išskirtinę ištvermę ir taktinį meistriškumą, remiamas 50 pasaulio šalių“, – sakė admirolas.„Vakar gavau Ukrainos vyriausiojo vado, mūsų draugo Valerijaus Zalužno laišką, kad jo dalyvavimas net ir vaizdo konferencijos būdu yra neįmanomas dėl sudėtingos operatyvinės situacijos atremiant Rusijos agresiją. Nuoširdžiausi linkėjimai Ukrainos gynėjams“, - sakė R. Baueris.Jis pažymėjo, kad Karinio komiteto nariai išklausys Ukrainos karinio atstovo prie NATO generolo majoro Serhijaus Salkucano informaciją.Pasak admirolo R. Bauerio, Aljansas žengia į naują kolektyvinės gynybos etapą.„Mes kolektyviai giname ne tik milijardo mūsų žmonių ir 31 valstybės fizinį saugumą, bet ir demokratines vertybes, kurias visi branginame“, – pabrėžė NATO karinio komiteto vadovas.Kaip rašo „Ukrinform“, R. Baueris pasveikino Suomijos gynybos vadą, kuris pirmą kartą dalyvauja šiame susitikime kaip visateisės Aljanso narės atstovas, ir išreiškė viltį, kad netrukus jis galės tuos pačius žodžius tarti ir Švedijos gynybos vadui, kuris taip pat dalyvauja Karinio komiteto posėdyje kaip pakviestos šalies atstovas.NATO karinis komitetas yra aukščiausias Aljanso karinio valdymo organas, kuris nustato gynybos ir ginkluotųjų pajėgų plėtros poreikius siekiant užtikrinti kolektyvinę sąjungininkų gynybą ir įgyvendinti NATO šalių vadovų politinius sprendimus.

D. Kuleba perspėjo nesitikėti pernelyg daug iš Ukrainos kontrpuolimo, suteikti daugiau ginklųUkrainos užsienio reikalų ministras perspėjo nesitikėti pernelyg daug iš laukiamo Ukrainos kariuomenės pavasario puolimo, tą patį anksčiau sakė šalies gynybos ministras.„Nelaikykite šio kontrpuolimo paskutiniu, nes nežinome jo baigties“, – trečiadienį Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Šis puolimas bus paskutinis tik tuomet, jei per jį pavyks išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas, sakė jis. „Bet jei ne, tai reikš, kad turėsime rengtis kitam kontrpuolimui“, – pridūrė D. Kuleba.Ministras pabrėžė, kad Ukrainai reikia kur kas daugiau ginkluotės kovai su Rusijos okupacinėmis pajėgomis. „Norint laimėti karą, reikia ginklų, ginklų ir dar daugiau ginklų“, – sakė jis. Daug kas priklauso nuo Vokietijos, turinčios ginklų gamybos įmonę „Rheinmetall“, „ginklų pramonės milžinę Europoje ir galbūt visame pasaulyje“. „Rheinmetall“ yra populiarių tankų „Leopard“ gamintoja.Be amunicijos, tankų ir oro gynybos sistemų, Ukrainai labiausiai reikia kovinių lėktuvų. D. Kuleba tikisi Berlyno pagalbos, kad Ukraina įgytų modernius naikintuvus F-16. Kitaip, nei buvo su tankais „Leopard“, sprendimą dėl naikintuvų turi priimti ne Vokietija, o JAV. „Iš Vokietijos tikimės aktyvaus vaidmens kuriant šalių koaliciją. Kas įtikins Jungtines Valstijas paspausti žalią mygtuką?“, – klausė jis.

Pareigūnas: į Mykolajivo sritį grįžo 90 proc. gyventojųĮ Mykolajivo sritį jau grįžo 90 proc. žmonių, kurie buvo išvykę dėl karo. Vietos gyventojai nebijo apšaudymų.Tai televizijos kanalui „Espresso“ pareiškė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak pareigūno, dabartinė padėtis regione nėra labai grėsminga, ypač vietos gyventojams, kurie patyrė nuolatinius apšaudymus Rusijos invazijos pradžioje.„Žmonės grįžta į Mykolajivą, nes mes labai ilgai to laukėme ir buvome ištikti streso. Dauguma gyventojų nelaiko situacijos labai pavojinga. Pastaruoju metu dažniau apšaudoma Odesa ir Kyjivas, ten žmonės neįpratę, jie išvažiuoja“, - teigė V. Kimas.Jis pažymėjo, kad dauguma Mykolajivo miesto ir srities gyventojų jau grįžo į savo namus.„Jie tiesiog pavargo kažkur gyventi ir grįžta. Šiuo metu Mykolajive gyvena daugiau kaip 460 tūkst. žmonių, į sritį grįžo apie 90 proc. gyventojų“, - pridūrė jis.V. Kimas pažymėjo, kad Mykolajive taip pat gyvena apie 30 tūkst. perkeltų asmenų iš Chersono.Portalas primena, kad gegužės 9-ąją ir naktį į gegužės 10-ąją Rusijos pajėgos apšaudė Mykolajivo srities Očakivo benduomenę.

Per devynis mėnesius į saugesnius regionus evakuoti beveik 125 tūkst. ukrainiečiųPer pastaruosius devynis mėnesius Ukrainos valdžia, tarptautinės organizacijos ir savanoriai padėjo beveik 125 tūkst. piliečių pabėgti iš karo zonų Donecko, Chersono ir Charkivo srityse į saugesnius šalies regionus, pranešė Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.Privaloma evakuacija iš Donecko srities vyksta nuo 2022 m. rugpjūčio, per devynis mėnesius į saugesnius regionus persikėlė apie 70 tūkst. piliečių. Tarp jų yra daugiau nei 8 tūkst. vaikų ir 3 tūkst. riboto judumo žmonių, sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime.Taip pat vykdoma pernai rudenį pradėta evakuacija iš išlaisvintų teritorijų. Per aštuonis mėnesius iš Charkivo srities išvyko daugiau nei 25 tūkst. piliečių. Iš neseniai išlaisvintų Chersono srities teritorijų per šešis mėnesius evakuota daugiau nei 23 tūkst. žmonių.Reintegracijos ministerijos teigimu, piliečių perkėlimas į saugesnius Ukrainos regionus planuojamas iš anksto. Valdžios institucijos, tarptautinės organizacijos ir savanoriai deda visas pastangas, kad užtikrintų žmonių saugumą. Vyriausybė kuria koordinacinius centrus, kurie teiks paramą ir pagalbą nuo ginkluoto konflikto nukentėjusiems gyventojams, įskaitant šalyje perkeltus asmenis ir karo veteranus.

Ministras: Švedija neturi pakankamai naikintuvų, kad galėtų jų perduoti UkrainaiŠvedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas pareiškė, kad jo šalis negali perduoti Ukrainai savo naikintuvų, nes neturi jų pakankamai.Tai trečiadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis Švedijos televizijos kanalu SVT.Ministras patvirtino, kad Švedija neplanuoja siųsti į Ukrainą ketvirtosios kartos daugiafunkcinių naikintuvų „Gripen“.„Mes neturime lėktuvų pertekliaus, kad galėtume juos dabar siųsti į Ukrainą“, – sakė jis.P. Jonsonas pridūrė, kad Švedija, remdama Ukrainą, dabar daugiausia dėmesio skirs mokymams ir jau išsiųstos įrangos techninei priežiūrai.Be to, pasak ministro, gali prireikti švedų dalyvavimo bendruose technikos priežiūros ir remonto centruose prie Ukrainos sienų.Anksčiau interviu portalui „eurointegration“ P. Jonsonas teigė, jog naikintuvų „Gripen“ perdavimas Ukrainai būtų iššūkis Švedijai, nes šaliai jų reikia, kad apgintų savo suverenitetą ir apsaugotų savo oro erdvę.Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas vasario mėnesį neatmetė galimybės tiekti Ukrainai karinius lėktuvus, tačiau pažymėjo, kad tokiai pagalbai reikės tarptautinės koalicijos.

Ukraina: okupacinės pajėgos nevykdo pažadų kompensuoti gyventojams už sugriautus namus, perša Rusijos pilietybęLaikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje rusų įsibrovėliai atsisako mokėti gyventojams kompensacijas už sunaikintus per karo veiksmus namus ir butus, pranešė Ukrainos Luhansko srities karinė administracija.„Įsibrovėliai jau daugelį mėnesių žada kompensacijas už sunaikintą turtą, bet tai tik žodžiai. Žmonės ištisas savaites renka būtinus dokumentus ir laukia eilėje. Įveikę visas kliūtis, dauguma išgirsta atsisakymą arba jų dokumentai priimami nepateikus jokios informacijos apie terminus“, – feisbuke parašė pareigūnai.Pasak administracijos vadovo, okupantai taip pat žada, kad jeigu nebus priimtas sprendimas nugriauti namą, kuriame sunaikintas butas, žmonėms bus sumokėta tik 6000 rublių už kvadratinį metrą, tačiau „už šiuos pinigus jie galėtų nusipirkti nebent rūsio prieškambarį“.Užpuolikai taip pat intensyvina priemones, kad priverstų okupuotų vietovių gyventojus gauti Rusijos pilietybę. Labiausiai spaudžiami vietos medikai, jiems liepta iki birželio pabaigos gauti Rusijos pasus, kitaip juos tardys saugumo pajėgos ir jie bus atleisti. „Ir tai daroma neatsižvelgiant į tai, kad medikų trūksta gydyti sužeistus kariškius, ką ir kalbėti apie civilius, kurie daugelyje miestų ir kaimų negali tikėtis net pirmosios pagalbos“, – pabrėžė pareigūnai.Taip pat pranešta, kad Luhanske įsibrovėliai rusai verbuoja savanorius, kurie propaguotų vietos gyventojams Rusijos pilietybę.

Rusai teigia, kad dronai atakavo poligoną Voronežo srityje, nukentėjo 14 kariškiųRusijos žiniasklaida teigia, kad naktį į trečiadienį du dronai atakavo poligoną Voronežo srityje, per incidentą nukentėjo 14 kariškių.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Baza“.„Šiąnakt dvi bepilotės skraidyklės atakavo karinį poligoną Voronežo srityje“, - sakoma pranešime.Teigiama, kad du dronai su sprogmenimis priartėjo prie poligono ir sprogo krisdami.„Nukentėjo apie 14 kariškių. Preliminariais duomenimis, žuvusiųjų nėra“, - rašo „Telegram“ kanalas.Anksčiau buvo pranešta, kad esą Rusijos Kursko mieste trečiadienį oro gynyba „numušė droną“.

Rytų Ukrainoje žuvo naujienų agentūros AFP žurnalistas Armanas SoldinasAntradienį per raketų apšaudymą netoli Časiv Jaro Rytų Ukrainoje žuvo naujienų agentūros AFP žurnalistas Armanas Soldinas, jis buvo atsakingas už vaizdo medžiagą iš Ukrainos, pranešė incidentą matę AFP žurnalistai.Ataka įvykdyta apie 16.30 val. vietos laiku netoli Bachmuto esančio miesto pakraštyje, ten jau kelis mėnesius vyksta didžiausios kovos.AFP komandą, buvusią su grupe Ukrainos karių, apšaudė raketos „Grad“. 32 metų A.Soldinas žuvo raketai pataikius netoli vietos, kur jis gulėjo. Kiti komandos nariai nebuvo sužeisti.„Agentūra sukrėsta Armano netekties, – sakė naujienų agentūros AFP pirmininkas Fabrice'as Friesas. – Jo mirtis yra baisus priminimas apie riziką ir pavojus, su kuriais kasdien susiduria žurnalistai, nušviečiantys konfliktą Ukrainoje“.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tviteryje gyrė A. Soldiną už drąsą. „Jis buvo fronte nuo pirmųjų konflikto valandų ir rinko faktus, kad mus informuotų“, - parašė E. Macronas.Ukrainos gynybos ministerija tviteryje pareiškė „nuoširdžią užuojautą“ A. Soldino šeimai ir bendradarbiams ir sakė, kad jis žuvo per Rusijos raketų ataką prieš Časiv Jarą, rytinėje Donecko srityje. „Jis paskyrė savo gyvenimą tam, kad praneštų pasauliui tiesą “, - sakoma pranešime.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 196 310 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 690 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gegužės 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 196 310 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 736 tankų, 7 275 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 039 artilerijos sistemų, 555 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 308 oro gynybos priemonių, 308 lėktuvų, 294 sraigtasparnių, 2 624 dronų, 970 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 974 automobilių, 389 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Jungtinė Karalystė rengiasi paskelbti Rusijos samdinių grupuotę „Vagner“ uždrausta teroristine organizacijaDidžioji Britanija ketina paskelbti Rusijos samdinių grupuotę „Vagner“ uždrausta teroristine organizacija, sakoma trečiadienį „The Times“ paskelbtame straipsnyje.Laikraštis citavo šaltinį vyriausybėje, sakiusį, kad šis sprendimas greičiausiai bus priimtas per kelias savaites, po dviejų mėnesių parengiamojo teisinio darbo. Paskelbus draudimą, prisijungimas prie „Vagner“, grupuotės rėmimas, viešas logotipo rodymas ir dalyvavimas jos susirinkimuose taptų baudžiamuoju nusikaltimu.Be kitų draudžiamų organizacijų, vyriausybės sąraše yra „Islamo valstybė“, „Al Qaeda“ ir neonacių grupuotė „National Action“.Leiboristai pareikalavo, kad ministrai oficialiai paskelbtų „Vagner“ teroristine dėl jos vykdomų „pasibaisėtinų žiaurumų“. Kremliui artimu laikomo ir verslininku prisistatančio Jevgenijaus Prigožino vadovaujama grupė, sudaryta iš samdinių ir užverbuotų nuteistųjų, Rytų Ukrainoje kariauja išvien su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, aktyviai dalyvauja kovose dėl Bachmuto, mūšis dėl šio miesto laikomas ilgiausiu ir kruviniausiu.Vašingtonui paskelbus „Vagner“ tarptautine nusikalstama organizacija, leiboristai vasarį pareiškė, kad Didžiosios Britanijos ministrai turėtų pasekti JAV pavyzdžiu. Jų pareiškime buvo sakoma, kad „Vagner“ atsakinga už pasibaisėtinus žiaurumus Ukrainoje ir visame pasaulyje, niekam Jungtinėje Karalystėje neturėtų būti leista priklausyti grupei „Vagner“, ją remti ar reklamuoti.Reikalavimą uždrausti „Vagner“ paskatino pranešimas, kad vyriausybės departamentas padėjo grupuotės vadovui milijonieriui J. Prigožinui apeiti britų sankcijas ir 2021 m. paduoti į teismą britų žurnalistą. Šalies finansų ministerija ėmėsi vidinės procedūrų peržiūros, kai buvo pranešta, kad buvo išduotos licencijos, leidusios advokatams padėti J. Prigožinui imtis teisinių veiksmų prieš „Bellingcat“ žurnalistą Didžiojoje Britanijoje, nors Rusijos oligarchui buvo taikomos sankcijos.

Rusai „evakuoja“ Zaporižios AE darbuotojų šeimų nariusEnerhodare okupantai rusai „evakuoja“ Zaporižios atominės elektrinės darbuotojų šeimų narius, bet patiems jėgainės darbuotojams neleidžiama išvykti iš miesto.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Okupacinė „valdžia“  paskelbė žmonių evakuaciją į Berdianską ir Kyrylivką , į poilsio bazes ir viešbučius. Bet tie, kurie sutiko išvykti, buvo nuvežti į Rusijos Rostovo sritį ir apgyvendinti palapinių miesteliuose", – sakoma pranešime.Praėjusią savaitę Velyka Bilozerkoje dauguma kolaborantų išvažiavo iš gyvenvietės savo automobiliais Krymo kryptimi.Kaip jau buvo pranešta, okupantai „evakuacijos“ dingstimi išveža laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus į jų karinių dalinių dislokavimo vietas, kad galėtų naudoti civilius kaip priedangą.

Šiuo metu JAV rengia apie 2 tūkst. įvairių specialybių Ukrainos kariškiųŠiuo metu JAV rengia apie 2 tūkst. įvairių specialybių Ukrainos kariškių. Tai antradienį pareiškė Pentagono atstovas Patrickas Ryderis, praneša portalas „rbc.ua“.„Žinau, kad dabar treniruojasi apie du tūkstančiai žmonių. Konkrečius skaičius jums galėtų pateikti JAV armijos Europoje ir Afrikoje vadovybė", - sakė žurnalistams generolas.Anot jo, JAV treniruos Ukrainos karius tol, kol to reikės, be to, su Ukrainos karine vadovybe aptariamas papildomų pajėgų siuntimo į mokymus klausimas.Anksčiau JAV gynybos departamentas pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai toliau rengs treniruotes Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams ir mokys juos valdyti tankus bei oro gynybos sistemas.Be to, pasak Europos Sąjungos diplomatijos vadovo Josepo Borrellio, daugiau kaip 16 tūkst. Ukrainos kariškių buvo parengti ES šalyse.

Ukrainos kvietimas į NATO Vilniuje – ir toliau migloseNATO vadovybės atstovai vis dar neturi aiškaus atsakymo, ar liepą Vilniuje vyksiančiame aljanso viršūnių susitikime Ukrainai bus pasiųsta aiški žinia dėl jos narystės aljanse ir jei taip, tai kokia ta žinia bus.NATO generalinio sekretoriaus biuro Politikos planavimo grupės vadovė Benedetta Berti tikina, kad aljansas tikrai „pakartos“ norą, kad Ukraina kada nors taptų NATO nare. Tačiau ar gali būti žengta toliau link konkretesnių įsipareigojimų, pasak jos, bus „diskutuojama“.Taip ji atsakė Eltai, paklausta, ar aljansas Vilniuje gali atsiliepti į Ukrainos ir jos sąjungininkų raginimus, jei nepakviesti Ukrainos į aljansą, tai bent suteikti aiškų ir konkretų narystės ateityje planą bei gaires. Taip pat Elta klausė, ar tuo atveju, jei NATO vis dėlto neatsilieps į tokius raginimus, Rusija bei jos sąjungininkė neįvertins to, kaip savo didelio laimėjimo bei padrąsinimo tęsti agresiją.„Aš manau, kad aljansas tikrai pakartos politinį įsipareigojimą ir norą matyti Ukrainą aljanso nare. Žinoma, tai nėra naujas dalykas, tai buvo pasakyta ir anksčiau, pavyzdžiui, Bukarešto viršūnių susitikime, 2008 m.Tačiau aš manau, kad Vilniuje žengsime toliau – pirmiausia, diskutuodami apie labai konkretų praktinį bendradarbiavimą su Ukrainos kariuomene. Tikrai diskutuosime, kaip Ukrainos pajėgas dar labiau sustiprinti – taip, kad būtų užtikrinta, jog tai tikrai paskutinis Rusijos bandymas.O ši paramos Ukrainos kariuomenei programa – labai aiškus politinės valios ir įsipareigojimo pademonstravimas“, – sakė B.Berti.Taip ji kalbėjo Prancūzijos sostinėje vykstančioje konferencijoje, kurioje dalyvauja aukščiausio rango Europos, JAV ir Izraelio politikai, diplomatai, kariškiai ir ekspertai. Daugiausiai dėmesio konferencijoje skiriama padėčiai Vidurio Rytuose ir Vakarų valstybių bei Izraelio ryšiams, tačiau kalbama ir apie karą Europoje – Ukrainoje.Konferenciją surengė „Europos lyderystės tinklas“ (ELNET) – viena iš pagrindinių visuomeninių organizacijų, turinti savo padalinius daugelyje Europos šalių, kuri rūpinasi Izraelio ir Europos valstybių partneryste.Kartu su B.Berti diskusijoje dalyvavęs įtakingas Prancūzijos politologas, buvęs aukštas šios šalies gynybos ministerijos pareigūnas Bruno Tetrais buvo atviresnis – pasak jo, jokio konkretesnio kvietimo ar įsipareigojimo dėl Ukrainos narystės NATO Vilniuje neverta tikėtis.„Ar mes liksime su 2008 m. išsakyta pozicija? Ne. Ar mes tiesiai pakviesime Ukrainą į NATO? Taip pat – ne. Taigi, manau, kad bus kažkas per vidurį.Reikia suprasti, kad svarbiausia – ateities horizontas, kur, pavyzdžiui, yra 2024-ųjų lapkritis, kai JAV vyks prezidento rinkimai. Kaip mes galime kolektyviai įsipareigoti, kai nežinome, kas įvyks tuomet? Na, o Kinijai, mano nuomone, visiškai nesvarbu, ar Ukraina Vilniuje bus pakviesta į NATO, ar ne“, – sakė B.Tetrais.Ukraina jau seniai ragina NATO Vilniuje arba pakviesti ją į aljansą, arba suteikti aiškias gaires ir planą, kokie bus jos ir NATO santykiai iki tol, kada ji bus priimta. Taip pat – kokiomis sąlygomis tai atsitiks. Lietuva, kaip ir kitos didžiausios Ukrainos rėmėjos, pritaria šiems raginimams – Lietuvos Seimas praėjusį mėnesį net priėmė specialią rezoliuciją, raginančią NATO Vilniuje oficialiai pakviesti Ukrainą į aljansą.Ši rezoliucija – bendros visų pagrindinių šalies institucijų bei politinių lyderių valios išraiška. Tačiau kai kurie aukščiausi Lietuvos politikai neoficialiai tvirtina, kad Ukraina iš didžiųjų Vakarų valstybių sulaukia raginimų to bent jau viešai nebereikalauti ir „nebespausti“ aljanso prieš susitikimą, o verčiau kalbėti apie praktinę aljasano paramą savo kariuomenei.

Zelenskis: yra gerų naujienų iš mūsų partneriųAntradienio vakarą savo kalboje Volodymyras Zelenskis teigė, kad turi gerų naujienų iš partnerių. „Iš to, ką galima pasakyti viešai, yra naujas gynybos paketas iš JAV. Bendra suma yra 1 milijardas 200 milijonų dolerių. Artilerija, apsauga nuo teroristinių raketų ir bepiločių orlaivių bei kiti dalykai, skirti sustiprinti mūsų gynėjus. Dėkoju prezidentui Bidenui, Kongresui – abiem šalims – ir kiekvienai amerikiečių šeimai už jų nepajudinamą paramą ir už Amerikos jėgą, kuri daro mus stipresnius“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.Jis pridūrė, kad dirbama ir su kitais partneriais, kuriant papildomus gynybos paketus. V. Zelenskis taip pat padėkojo Prancūzijos parlamentui už tai, kad antradienį pripažino „Vagner“ grupuotę teroristine organizacija. „Tai turėtų priimti visas pasaulis – kiekviena terorizmo apraiška turi būti sunaikinta ir kiekvienas teroristas turi būti nuteistas“, – sakė jis.

Blinkenas: Ukraina turi viską, ko reikia, kad atsikovotų teritorijasUkraina turi visus reikiamus išteklius, kad galėtų susigrąžinti teritorijas, kurias Rusija užgrobė nuo 2022 metų vasario 24 dienos, CNN cituoja JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną.„Jie turi tai, ko reikia, kad ir toliau sėkmingai atkovotų teritoriją, kurią Rusija užgrobė jėga per pastaruosius 14 mėnesių“, – A. Blinkenas sakė per bendrą spaudos konferenciją su britų užsienio reikalų sekretoriumi Jamesu Cleverly gegužės 9 dieną.Jis tvirtino, jog kalba ne tik apie ginklus, bet ir ukrainiečių karių pasirengimą užsienyje vykusiuose mokymuose.A. Blinkeno komentaras pasirodė po to, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie dar vieną 1,2 milijardo dolerių karinės pagalbos paketą Ukrainai. Visų pirma į šį paketą bus įtrauktos oro gynybos sistemos ir šaudmenų Ukrainai pirkimo ir gamybos sutartys.Paskutinį kartą Jungtinės Valstijos paskelbė apie 3 milijonų dolerių karinės pagalbos paketą Ukrainai 2023 metų gegužės 30 dieną. Be kitų dalykų, HIMARS ir Hydra-70 raketų šaudmenys buvo perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Iš Danilovo – netikėtas pareiškimas apie Ukrainos kontrpuolimą Vakarai turi didelių vilčių dėl Ukrainos kontrpuolimo, tačiau Ukraina jau įrodė, kad yra nepriklausoma valstybė, sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, kurį cituoja UNIAN. Anot jo, galutiniai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešpriešos planai dar nepatvirtinti.„Kai kas nors pradeda apie kažką kalbėti, net iš gerbiamų institucijų Vakaruose, patikėkite manimi: žmonių, kurie šiandien tiksliai žino visus mūsų planus (dėl kontrpuolimo – UNIAN), nėra. Nes galutiniai planai dar nepatvirtinti“, – sakė O. Danilovas. – „Turime keletą variantų. Visi jie yra darbuose. Priklausomai nuo aplinkybių vieni ar kiti sprendimai bus priimti.“

Prie Bachmuto žuvo naujienų agentūros AFP žurnalistasAntradienį Rytų Ukrainoje žuvo naujienų agentūros AFP vaizdo žurnalistas.Armanas Soldinas, kuris buvo AFP agentūros Ukrainos vaizdo įrašų koordinatorius, žuvo nuo raketų apšaudymo netoli Chasiv Jaro rytinėje Donecko srityje, pranešė incidentą matę naujienų agentūros AFP žurnalistai.Išpuolis įvyko miesto pakraštyje, netoli Bachmuto.Balandžio mėnesį Tarptautinė žurnalistų federacija pranešė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 12 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, o 18 buvo sužeista.https://twitter.com/AFP/status/1655991467968430084?ref_src=twsrc%5Etfw

Analitikai paaiškino, kaip Kremlius pasinaudojo Pergalės dienaVladimiras Putinas bando panaudoti Maskvos Pergalės dienos paradą, kad parodytų tebesitęsiančią Rusijos įtaką Centrinėje Azijoje, praneša Karo studijų institutas (ISW).Anksčiau antradienį Maskvos Pergalės dienos parade dalyvavo Kirgizijos, Kazachstano, Armėnijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Baltarusijos ir Turkmėnistano lyderiai.Amerikiečių ekspertų grupė pažymi, kad 2022 m. Maskvos Pergalės dienoje nedalyvavo joks užsienio lyderis, todėl šių metų paradas buvo bandymas parodyti Rusijos įtaką Centrinėje Azijoje.Tačiau jame priduriama, kad vėlyvas pranešimas apie Centrinės Azijos lyderių dalyvavimą „greičiausiai rodo, kad jie nenori tiesiogiai ir viešai palaikyti karo, nepaisant Kremliaus pastangų projektuoti valdžią“.

Zaporožės AE – vis prastesnė padėtisSituacija didžiausioje Europoje Zaporožės atominėje elektrinėje Ukrainoje blogėja, pranešė „Funke Media Group“.Ukrainos valstybinės eksploatacinės bendrovės „Energoatom“ teigimu, Rusija į atominės elektrinės vietą atveda daugiau karių ir karinių transporto priemonių, praneša „Reuters“.„Įrangos ir personalo padėtis blogėja“, – „Funke“ sakė „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas.

Dairomasi galingesnių raketų UkrainaiJK vadovaujama Europos šalių grupė paprašė pareikšti susidomėjimą tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas, o tai būtų dar vienas karinės paramos Kijevui žingsnis prieš Rusijos invaziją.Kvietimas įmonėms, galinčioms tiekti šaudmenis iki 300 km (190 mylių) atstumu, buvo įtrauktas į pranešimą, kurį praėjusią savaitę paskelbė Tarptautinis Ukrainos fondas – šalių grupė, įskaitant Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Nyderlandus, Daniją ir Švedija – įsteigta siųsti ginklus į Kijevą, praneša „Reuters“.JK Gynybos ministerija, kuri valdo fondą, paprašė įmonių susisiekti, jei jos galėtų pateikti raketų, kurias būtų galima paleisti iš sausumos, jūros ar oro, kurių naudingoji apkrova būtų nuo 20 iki 490 kg.Pranešime buvo prašoma pateikti kitus pageidaujamus reikalavimus, įskaitant „mažą perėmimo tikimybę“, „misijos planavimo pajėgumą“ ir „oro gynybos įsiskverbimo metodus, siekiant padidinti sėkmingo smūgio tikimybę“. Pranešime teigiama, kad su atsakymą pateikusiomis įmonėmis bus susisiekta nuo birželio 5 d.Didžiosios Britanijos pareigūnas sakė, kad nebuvo priimtas galutinis sprendimas siųsti tokius pajėgumus turinčias raketas į Ukrainą.

„Siaubas“: Sunakas sureagavo į Putino kalbą Pergalės dienąJK premjeras Rishi Sunakas atmetė Vladimiro Putino teiginį, kad „tikrą karą“ prieš Rusiją išprovokavo Vakarų „neprisijaukintos ambicijos“.Sakydamas Pergalės dienos kalbą Raudonojoje aikštėje Rusijos prezidentas pareiškė, kad „civilizacija vėl yra lemiamo lūžio taške“.Jis taip pat sakė, kad Rusija ginasi nuo „tarptautinio terorizmo“.Reaguodamas į tai R. Sunakas sakė, kad JK išliko „tvirta“ palaikydama Ukrainą.„Už neteisėtą ir neišprovokuotą invaziją į Ukrainą atsakingas tik vienas asmuo, tai prezidentas Putinas. Vykdomi nusikaltimai yra pasibaisėtini“, – sakė jis.„Ukrainos žmonėms patiriamos kančios yra pasibaisėtinos. Štai kodėl teisinga, kad mes ir toliau tvirtai palaikome Ukrainos žmones, kad jie atsilaikytų prieš tą agresiją. Tai aš ir Jungtinė Karalystė ir toliau darysime“, - tvirtino R. Sunakas.

Rusai surengė Pergalės dienos paradą Norvegijos SvalbardeDešimtys automobilių su keleiviais, mojuojančiais Rusijos vėliavomis, antradienį, minint sovietų pergalės prieš nacius metines, surengė paradą Norvegijos Svalbardo salyne Arktyje, rodo socialinėje žiniasklaidoje paskelbti vaizdai.Apie 50 visureigių, sunkvežimių ir sniego motociklų, skambant maršo muzikai, pravažiavo gatve, o virš snieguotos Rusijos kalnakasių bendruomenės Barencburgo praskrido sraigtasparnis – tai neįprastas vaizdas NATO šalyje.Kai kurie už Rusijos konsulo automobilio važiavusių transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai buvo apsirengę žalios spalvos apranga, panašia į karines uniformas.Norvegijos interneto portalas „Barents Observer“ tai pavadino „karinio stiliaus propagandiniu paradu“.Svalbardas, dar žinomas kaip Špicbergenas, yra maždaug už 1 000 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio.Teritorija, maždaug dvigubai didesnė už Belgiją, valdoma pagal 1920 metų Paryžiaus sutartį, kurioje pripažįstamas Norvegijos suverenitetas, tačiau kitų ją pasirašiusių šalių piliečiams suteikiama teisė eksploatuoti jos gamtinius išteklius „absoliučios lygybės pagrindu“.Todėl Rusijos valstybinė bendrovė „Trust Arktikugol“ eksploatuoja anglių kasyklą Barencburge, kaime, kuriame gyvena apie 300-400 rusakalbių, daugiausia rusų ir ukrainiečių iš Donbaso, taip pat stovi Lenino statula.Sutartyje taip pat numatyta, kad Svalbardo teritorijos „niekada negali būti naudojamos kariniams tikslams“.Daugelio ekspertų teigimu, Rusijos buvimą Svalbarde iš esmės lemia strateginė salyno padėtis Arktyje, į šiaurę nuo regiono, kuriuo naudojasi jos Šiaurės laivynas, kad pasiektų Atlanto vandenyną.Norvegijos Svalbardo gubernatorius Larsas Fause sakė, kad „per socialinę žiniasklaidą pastebėjo, jog Barencburge buvo surengtas gegužės 9-osios minėjimas“.„Norvegijoje egzistuoja susirinkimų laisvė, – sakė jis pareiškime, atsiųstame AFP elektroniniu paštu. – Bet minėjimas atrodo didesnis ir turintis kitokią raišką nei anksčiau“.L. Fause sakė, kad buvo iš anksto informuotas apie planus, bet ne apie detales, ir atsisakė kvietimo dalyvauti, kaip ir pernai, „dėl karo Ukrainoje“.Norvegijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad „Pergalės dienos minėjimas įgavo kitokią reikšmę, atsižvelgiant į neteisėtą Rusijos karą Ukrainoje“. „Suprantama, kad tai sukelia neigiamų reakcijų“, – sakė atstovė spaudai Ragnhild Simenstad.

JT vadovas: taikos derybos neįmanomosDerybos dėl galimų paliaubų šiuo metu neįmanomos, nes tiek Rusija, tiek Ukraina tiki, kad gali laimėti, sakė JT vadovas.Interviu Ispanijos laikraščiui „El Pais“ Antonio Guterresas sakė, kad JT daugiausia dėmesio skiria deryboms su Maskva ir Kijevu, kad būtų išspręstos tokios problemos kaip ginčas dėl Juodosios jūros grūdų sutarties, kurios galiojimas turėtų baigtis po 11 dienų.„Deja, manau, kad šiame etape taikos derybos neįmanomos. Abi pusės yra įsitikinusios, kad gali laimėti“, – laikraščiui sakė A. Guterresas.„Šiuo metu nematau galimybės iš karto pasiekti – mes nekalbame apie ateitį – visapusiškų paliaubų, taikos derybų“, – pridūrė jis.Paklaustas apie Kinijos ir Brazilijos lyderių pastangas padėti siekti taikos, A. Guterresas pakartojo, kad šiuo metu taikos siekimas kare yra mažai tikėtinas, tačiau tikisi, kad tai gali įvykti „ateityje“.

Cleverly: Ukrainos kontrpuolimas gali nebūti lemiamasJungtinės Karalystės diplomatijos vadovas antradienį perspėjo, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusiją gali nebūti  lemiamas, ir paragino nuosekliai remti Kyjivą.Su vizitu Vašingtone viešintis užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly ragino didinti karinę pagalbą, kad Ukraina kuo greičiau laimėtų, tačiau perspėjo nedėti pernelyg didelių vilčių į būsimą operaciją.„Jie įrodė, kad yra labai, labai efektyvūs savo šalies gynėjai, tačiau turime pripažinti, kad paprasto, greito ir lemiamo proveržio gali ir nebūti“, – sakė J. Cleverly JAV analitiniame centre „Atlantic Council“.„Tikiuosi, kad jiems seksis labai, labai gerai, nes kiek tik mačiau ukrainiečių, jie pranoko lūkesčius. Tačiau turime būti realistai. Tai realus pasaulis, tai ne Holivudo filmas“, – sakė jis.Jis paragino Vakarų valstybes „ryžtis toliau elgtis teisingai“, kad ir kokia būtų karo eiga, įskaitant Rusijos prezidento Vladimiro Putino „eskaluojančius žodžius“. „Jei to nedarysime, [turėkime galvoje, kad] tai, kas pastatyta ant kortos, yra nepaprastai svarbu“, – sakė jis.Ukraina jau kelis mėnesius rengiasi pavasario kontrpuolimui, kuriuo siekiama susigrąžinti 2022 metų vasarį įsiveržusios Rusijos užgrobtą teritoriją.JK visada buvo paramos Ukrainai priešakyje ir pirmoji perdavė Kyjivui vakarietiškų tankų.JAV prezidento Joe Bideno administracija antradienį paskelbė apie dar 1,2 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą, tačiau, siekdama išvengti tiesioginės Vakarų konfrontacijos su Maskva, atidėjo kai kurių Ukrainos pageidavimų, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir naikintuvus, tenkinimą.Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, respublikonų kandidatas dalyvauti kitų metų JAV prezidento rinkimuose, skeptiškai vertino pagalbą Ukrainai ir prognozavo Rusijos pergalę.Tiesiogiai nekomentuodamas 2024 metų JAV rinkimų, J. Cleverly sakė, kad labai svarbu įsipareigoti Ukrainai ilgalaikėje perspektyvoje.„Jei mes duosime pasauliui ženklą, kad turime tik maždaug 18 mėnesių ištvermės ir galios, tuomet tik sukursime pavojingesnę aplinką ateityje“, – sakė jis.

Ursula von der Leyen: Ukraina „nepailsdama“ siekia narystės ESPer Europos dieną Kyjive apsilankiusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė didelę pagarbą Ukrainai už jos pastangas greitai prisijungti prie Europos Sąjungos (ES). Šalis „nepailstamai ir intensyviai“ dirba, kad įvykdytų sąlygas stojimo deryboms pradėti, sakė ji antradienį. Ir tai esą Ukraina daro nepaisant sunkumų įgyvendinti reformas vykstant kruvinam karui.„Už šį nuostabų darbą noriu pareikšti didelę savo pagarbą, – kalbėjo U. von der Leyen. – Jūs žinote, kad viso proceso metu galite kliautis mūsų parama ir mūsų kompetencija“.Europos Komisija, pasak U. von der Leyen, pirmąjį Ukrainos dabartinių reformų pastangų vertinimą jau birželį žodžiu pateiks šalių narių tarybai. Spalį bus parengta raštiška ataskaita, kurios pagrindu tada bus priimamas sprendimas dėl stojimo derybų pradžios.Ukraina jau nuo praėjusios vasaros yra šalis kandidatė. Dėl derybų 27 ES šalys turi nuspręsti vienbalsiai.U. von der Leyen atvyko į Kyjivą, kad kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu paminėtų Europos dieną. „Ukraina priklauso mūsų Europos šeimai“, – pažymėjo U. von der Leyen. Tai, kad ji per Europos dieną vieši Kyjive, esą yra simboliška, tačiau tai kartu rodo, kad ES jau dabar daugelyje sričių ranka rankon bendradarbiauja su Ukraina.V. Zelenskis pirmadienį pasirašė dekretą, kad nuo šiol Europos diena bus minima ir Ukrainoje.

Ukraina užsienio šalių vadovų apsilankymą parade Maskvoje pavadino nedraugišku aktuUkraina pareiškė savo nepasitenkinimą dėl užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų dalyvavimo „Pergalės dienai“ skirtame kariniame parade Maskvoje. „Dalyvavimą viešame renginyje šalia karo nusikaltėlio laikome amoraliu ir nedraugišku žingsniu Ukrainos atžvilgiu ir nepagarbos Ukrainos žmonėms išraiška“, – sakoma antradienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos Kyjive pareiškime. Jame pabrėžiama, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje dėl spėjamų karo nusikaltimų išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.„Centrinės Azijos ir Kaukazo tautos neįkainojamai prisidėjo prie pergalės prieš nacizmą prieš 78 metus“, – teigiama toliau pareiškime. Jos esą nenusipelnė, kad Kremlius išnaudotų jas renginiui, kuris neturi nieko bendra su pergale prieš nacionalsocializmą.Tribūnose greta V. Putino sėdėjo Armėnijos premjeras ir Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnijos, Uzbekijos ir Baltarusijos prezidentai. Ministerija savo pranešime A. Lukašenkos nepaminėjo, dėl kokios priežasties – neaišku. A. Lukašenka po parado anksčiau laiko dėl „sveikatos priežasčių“ paliko Maskvą.

EP palaiko bemuitės prekybos su Ukraina pratęsimą dar metamsEuropos Parlamentas Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje per pirmąjį svarstymą balsų dauguma balsavo už tai, kad bemuitė prekyba su Ukraina būtų pratęsta dar vieneriems  metams – nuo 2023 metų birželio 6 dienos.Pasak „Ukrinform“ korespondento, 537 EP nariai balsavo už, 42 – prieš, o 38 susilaikė.Europos Komisija pasiūlė pratęsti prekybos liberalizavimo priemonių taikymą dar vieniems metams, pradedant 2023 metų birželio 6 dieną. Toks ekonominės paramos Ukrainai pratęsimas yra būtinas atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir į tai, kad 2022 metų birželį Ukrainai buvo suteiktas šalies kandidatės statusas.

Iš Izraelio – Rusijos režimo prilyginimas islamo teroristamsRusijos agresija Ukrainoje ir pats Rusijos režimas – tokia pati grėsmė Vakarų civilizacijai, kaip ir islamiškasis radikalizmas ir terorizmas. Be to, islamiškieji teroristai ir Kremlius – partneriai bei sąjungininkai, stiprinantys savo partnerystę ir su komunistine Kinija.Tai – viena iš pagrindinių minčių, skambanti Prancūzijos sostinėje Paryžiuje vykstančioje konferencijoje, kurioje dalyvauja aukščiausio rango Europos, JAV ir Izraelio politikai, kariškiai bei ekspertai. Daugiausiai dėmesio konferencijoje skiriama padėčiai Vidurio Rytuose ir Vakarų valstybių bei Izraelio ryšiams, tačiau kalbama ir apie karą Europoje – Ukrainoje.Konferenciją surengė „Europos lyderystės tinklas“ (ELNET) – viena iš pagrindinių visuomeninių organizacijų, turinti savo padalinius daugelyje Europos šalių, kuri rūpinasi Izraelio ir Europos valstybių partneryste.Konferenciją vaizdo ryšiu sveikinęs Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas tiesiogiai susiejo geopolitinį konfliktą Vidurio Rytuose bei karą Ukrainoje, pabrėždamas itin svarbų Irano režimo vaidmenį abejuose.„Iranas – pagrindinė destruktyvi jėga Vidurio Rytuose. Kartu jis teikia lemtingai svarbią paramą Rusijai dronais ir kita ginkluote Ukrainoje“, – pabrėžė I.Herzogas.To tarpu Lenkijos Senato vicepirmininkas Michalas Kaminskis sulygino Izraelio ir Ukrainos karius, pavadindamas juos visos Europos gynėjais.„Kai lankiau Izraelio karius Izraelio ir Libano pasienyje, sakiau jiems, kad jie gina Europą ir mano paties šalį nuo terorizmo. Ukrainos kariai, kuriuos taip pat lankiau, šiandien taip pat gina mus nuo terorizmo, nuo barbariško režimo.Nebus laisvos ir saugios Europos be laisvo ir saugaus Izraelio. Nebus laisvos ir saugios Europos be laisvos Ukrainos“, – sakė M.Kaminskis.Dar daugiau paralelių tarp islamiško radikalizmo bei terorizmo ir Rusijos režimo nubrėžė Izraelio parlamento – Kneseto – narys Gideonas Sa‘aras.Jis – buvęs Izraelio vicepremjeras, švietimo, vidaus reikalų, teisingumo ministras, buvęs dešiniųjų lyderio Benjamino Netanyahu konkurentas dėl „Likud“ partijos lyderio posto. Dabar jis vadovauja partijai „Nauja viltis“, atstovauja opozicijai, tačiau yra vienas iš derybininkų, sprendžiant dabartinę aštrią šalies vidaus krizę dėl teismų reformos.Pasak G.Sa‘aro, Vakarai, užliūliuoti liberaliosios demokratijos pergalės po Sovietų sąjungos žlugimo, tik XXI-ojo amžiaus pradžioje suvokė, kokią grėsmę jiems kelia islamiškasis radikalizmas.„Tai – tiesioginis iššūkis Vakarų civilizacijai ir jos vertybėms, kaip tokioms. Islamiškasis terorizmas – tk dalis islamiškojo radikalizmo, kuris tiesiogiai nukreiptas prieš Vakarų demokratiją apskritai“, – sakė Izraelio politikas.O pernai vasarį, Rusijai pradėjo pilno masto invaziją į Ukrainą, pasak G.Sa‘aro, Vakarus ištiko „kitas šokas“.„Prasidėjo karas, kurio pabaigos vis dar nematyti. Tikras karas ant Europos žemės, tarp armijų – atrodo, kad tai prieštarauja visai istorijos logikai ir tėkmei“, – sakė G.Sa‘aras.Priminęs Kinijos grėsmę Europai, Taivanui ir visam Azijos regionui, Izraelio politikas pareiškė, kad liberalioji vakarietiška demokratija jau seniai „nebėra vienintelis žaidėjas“ pasaulyje ir susilaukia kolektyvinio iššūkio iš nedemokratinių režimų bei sistemų.„Rusijos santykiai su Iranu dabar tapo labai artimi, Iranas teikia Rusijai ne tik įvairius dronus, bet ir kitus ginklus. Pasak Vakarų žvalgybos, Iranas net planuoja Rusijoje statyti dronų gamyklą, taip pat dalijasi su Rusija žvalgybos duomenimis.O Rusija ir Kinija padeda Iranui didinti savo įtaką Vidurio Rytuose ir apskirtai tarptautinėje erdvėje“, – kalbėjo G.Sa‘aras.Pasak jo, Irano režimas, turėdamas tolimojo nuotolio raketas ir kurdamas atominį ginklą, taip pat kelia tiesioginę grėsmę ir Europos žemynui.„Europa nesugebėjo sustabdyti atominio ginklo kūrimo Irane ir dabar Iranas ir kiti diktatūriniai bei totalitariniai režimai kelia itin didelę grėsmę ne tik Izraeliui, bet ir jai. Taigi, Europa ir Izraelis turi vienytis prieš šį bendrą pavojų“, – ragino Izraelio politikas.

U. von der Leyen pateikė detalių apie naują sankcijų Rusijai paketąEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį lankydamasi Kyjive pateikė detalių apie pasiūlymus dėl vienuoliktojo sankcijų Rusijai paketo.Šio paketo esmė yra neleisti apeiti jau taikomų baudžiamųjų priemonių, sakė ji bendroje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferencijoje. Pavyzdžiui, sugriežtinus esamus tranzito draudimus, tam tikri aukštųjų technologijų produktai ar lėktuvų dalys per trečiąsias šalis negalės patekti į Rusiją.Be to, U. von der Leyen patvirtino pasiūlymą dėl naujo instrumento kovai su sankcijų apeidinėjimu, apie kurį sužinota jau penktadienį. „Jei matysime, kad prekės iš Europos Sąjungos patenka į trečiąsias šalis ir tada atsiduria Rusijoje, galėsime siūlyti šalims narėms šias prekes sankcionuoti“, – teigė U. von der Leyen. Tačiau šis instrumentas esą būtų naudojamas tik kaip „paskutinė priemonė“ ir tik rūpestingai atlikus rizikos analizę bei pritarus ES šalims narėms.Kaip trečią elementą U. von der Leyen paminėjo prekybos draudimą su įmonėmis iš Rusijos ir trečiųjų šalių, kurios sąmoningai apeidinėja sankcijas.Dėl Europos Komisijos pasiūlymų šį trečiadienį pirmą kartą Briuselyje tarsis nuolatiniai 27 ES šalių atstovai. Tikslas yra vienuoliktąjį sankcijų paketą priimti dar šį mėnesį. Be naujų eksporto kontrolės instrumentų paketas, be kita ko, apims baudžiamąsias priemones dar daugiau asmenų ir organizacijų, remiančių Rusijos invaziją į Ukrainą.

JAV paskelbė apie naują 1,2 mlrd. dolerių karinę pagalbą UkrainaiJAV antradienį paskelbė apie naują 1,2 mlrd. dolerių vertės saugumo pagalbos Ukrainai paketą, kuriuo siekiama sustiprinti šalies oro gynybą ir aprūpinti ją papildoma artilerijos amunicija.Šiuo paketu akcentuojamas nuolatinis JAV įsipareigojimas Ukrainai, „skiriant itin svarbius artimiausio laikotarpio pajėgumus, pavyzdžiui, oro gynybos sistemas ir šaudmenis, kartu didinant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybes ginti savo teritoriją ir atgrasyti Rusiją nuo agresijos ilguoju laikotarpiu“, sakoma Gynybos departamento pareiškime.Ši pagalba teikiama iš Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos lėšų, kuriomis apmokamas technikos įsigijimas iš gynybos pramonės ar partnerių, o ne iš JAV turimų atsargų. Taip išvengiama JAV atsargų išeikvojimo, tačiau tai reiškia, kad pagalba mūšio lauką pasieks per ilgesnį laiką.Į paketą įtrauktos neįvardytos oro gynybos sistemos ir amunicija, taip pat įranga, skirta Vakarų sistemoms integruoti į Ukrainos turimą techniką, kuri daugiausia yra sovietinės gamybos.Ji taip pat apima šaudmenis kovos su dronais sistemoms, 155 mm artilerijos sviedinius ir komercines palydovinių vaizdų paslaugas.JAV buvo tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorės, greitai sukūrusios tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir koordinavusios pagalbą iš dešimčių šalių.Kyjivas reikalavo kai kurių dalykų, kurių jo rėmėjai užsienyje nenorėjo suteikti, įskaitant oro gynybos sistemas „Patriot“ ir pažangius sunkiuosius tankus – šie galiausiai buvo pažadėti – ir kitų, pavyzdžiui, vakarietiškų naikintuvų, kurių iki šiol nepavyko gauti.

Vokietija perspėjo Kiniją, kad „neutralumas“ reiškia Rusijos palaikymą kareVokietijos užsienio reikalų ministrė antradienį perspėjo savo kolegą iš Kinijos, kad „neutralumas“ Ukrainos kare prilygsta Rusijos palaikymui, ir darė spaudimą Pekinui, kad šis dėtų daugiau pastangų karui užbaigti.„Neutralumas reiškia stojimą agresoriaus pusėn, todėl mūsų pagrindinis principas – aiškiai parodyti, kad esame aukos pusėje“, – sakė Annalena Baerbock per spaudos konferenciją Berlyne kartu su Kinijos atstovu Qin Gangu.

Ukrainos vėliava iškelta šalia ES šalių vėliavų prie Europos Komisijos pastatoAntradienį, Europos dieną, Ukrainos vėliava buvo iškelta prie Europos Komisijos pastato Briuselyje šalia ES vėliavų. EK apie tai pranešė tviteryje.„Šiandien Europos širdyje iškeliame Ukrainos vėliavą. Minėdami Europos dieną, dar kartą patvirtiname savo nepajudinamą paramą ir solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms. Mes palaikysime Ukrainos žmones tiek, kiek reikės“, – sakoma EK pranešime.Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo gegužės 9-oji šalyje paskelbta Europos diena.Gegužės 9 dieną Ukrainoje, Europos Sąjungoje ir kitose šalyse švenčiama Europos diena, skirta pažymėti taiką ir vienybę Europos žemyne.Anksčiau Europos lygmeniu Europos diena buvo švenčiama gegužės 5 dieną, tačiau dabar ši data lieka tik kasmetiniu Europos Tarybos įkūrimo priminimu. Pirmą kartą Europos dienos šventimą Europos Taryba surengė 1964 metais.

Europos Parlamentas paspartino šaudmenų tiekimo Ukrainai procesąEuropos Parlamento nariai antradienį balsavo už tai, kad būtų paspartintas teisės akto, kuriuo siekiama 500 mln. eurų suma padidinti šaudmenų gamybą Europoje dėl pastangų tiekti šaudmenis Ukrainai, svarstymas.Po šio sprendimo naujasis teisės aktas, vadinamas Šaudmenų gamybos rėmimo aktu (Act in Support of Ammunition Production, ASAP), turėtų būti priimtas iki metų pabaigos, pranešė EP nariai ir Europos Komisijos pareigūnai.Komisijos inicijuotas pasiūlymas dėl išlaidų pateiktas tuo metu, kai blokas siekia per ateinančius 12 mėnesių patiekti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių ir taip papildyti karinių tiekimų srautą.Tačiau tokio didelio kiekio šaudmenų perdavimas Ukrainai labai sumažino ES šalių narių arsenalų atsargas, todėl atsirado poreikis priimti naują šaudmenų gamybos aktą.EK pirmininkė Ursula von der Leyen bendroje spaudos konferencijoje Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė, kad ASAP „padės valstybėms narėms padidinti gamybą... ir paspartinti šaudmenų tiekimą, kad būtų patenkinti Ukrainos ir valstybių narių poreikiai“.Teisės akto projekte raginama pasinaudoti ES Europos gynybos fondu ir kitu mechanizmu, kurį Komisija pasiūlė sukurti pagal 2022 metų liepos mėnesį pateiktą pasiūlymą, pavadintą Europos gynybos pramonės stiprinimo pasitelkiant bendrus viešuosius pirkimus aktu.Valstybių narių taip pat bus prašoma prisidėti finansuojant naujas šaudmenų gamybos linijas, kuriose bus gaminami haubicų sviediniai ir raketos, didinama parako gamyba ir atnaujinama sena amunicija.

Zelenskis: atėjo laikas pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ESUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų priimti sprendimą oficialiai pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į bloką po to, kai pernai ji oficialiai įgijo šalies kandidatės statusą.„Atėjo laikas pašalinti dirbtinį politinį neapibrėžtumą Ukrainos ir ES santykiuose. Atėjo metas priimti teigiamą sprendimą dėl Ukrainos stojimo į ES derybų pradžios“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Pasak Rusijos, Ukrainai pradėti kontrpuolimo neleidžia drėgni oraiNaujos liūtys, pasak Rusijos okupacinės valdžios institucijų, neleidžia Kyjivui pradėti kontrpuolimo. „Vėl prasidėjo drėgni orai. Žemė turi būti išdžiūvusi 10–12 cm, kad ja galėtų riedėti technika“, – per Rusijos televiziją sakė Maskvos kontroliuojamos Zaporižios dalies administracijos vadovas Jevgenijus Balickis. Nepaisant to, kontrpuolimas gali „prasidėti bet kuriuo metu“, įspėjo jis.Praėjusį penktadienį rusų administracija pradėjo netoli fronto esančių vietovių Zaporižios srityje evakuaciją. Tarp jų yra ir Enerhodaro miestas, kuriame stovi Zaporižios atominė elektrinė.J. Balickis kalbėjo apie laikiną gyventojų iškeldinimą saugumo sumetmais. „Kai išstumsime fašistus atgal prie Vokietijos sienų, tai žmonės galės grįžti į savo gimtąsias žemes“, – teigė jis. Rusų propaganda savo invaziją į Ukrainą dažnai vaizduoja kaip gynybą nuo fašistų grėsmės.Rusija prieš daugiau kaip 14 mėnesių pradėtame kare pirmiausiai Ukrainos rytuose ir pietuose užėmė didesnes teritorijas. Įskaitant 2014 m. aneksuotą Krymo pusiasalį, Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.Kariniai ekspertai artimiausiu metu tikisi Ukrainos kontrpuolimo užimtoms teritorijoms atsikovoti.

Zelenskis kritikuoja ES šalių apribojimus grūdų eksportui iš UkrainosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sukritikavo, anot jo, „nepriimtinus“ kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių apribojimus ukrainietiškiems grūdams, sakydamas, kad tai yra palanku Rusijai.„Bet kokie apribojimai mūsų eksportui šiuo metu yra visiškai nepriimtini. Jie tik sustiprina agresorių, – bendroje spaudos konferencijoje su Kyjive viešinčia Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen teigė V. Zelenskis. – Laukiame, kol ES kuo greičiau atšauks visus apribojimus.“Valstybės vadovas taip pat pavadino šias priemones „žiauriomis“ ir „nuviliančiomis“.Bendrijos narės Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija pastarosiomis savaitėmis susirėmė su Ukraina dėl jos grūdų eksporto. Pernai pradėtai Rusijos invazijai smarkiai sutrikdžius ukrainietiškų grūdų gabenimą tradiciniais kanalais per Juodąją jūrą, atitinkamus krovinius pradėta vežti sausumos keliais pro Ukrainos kaimyninių šalių teritoriją. ES valstybės narės buvo susitarusios netaikyti kai kuriam importui iš Ukrainos kiekybinių apribojimų, muitų ir oficialių inspekcijų.Tačiau vėliau kai kurių bloko šalių ūkininkai pradėjo skųstis krintančiomis kainomis – į tai buvo sureaguota vienašališkomis ribojamosiomis priemonėmis Ukrainos maisto produktų eksportui. Briuselis jas taip pat vadino nepriimtinomis. Praėjusį mėnesį EK pasiekė susitarimą su visomis pusėmis užtikrinti ukrainietiškų grūdų gabenimą pro ES šalis, tačiau ne be suvaržymų.Antradienį kalbėdama V. Zelenskio pašonėje, U, von der Leyen susidariusią grūdų situaciją pavadino „sudėtinga“. „Dabartinis prioritetas yra užtikrinti, kad grūdų tranzitas vyktų sklandžiai ir mažiausia įmanoma kaina, – tvirtino EK pirmininkė. – Tam būtinas glaudus suinteresuotų šalių bendradarbiavimas. Tad drauge įsteigsime koordinavimo platformą.“

„Vagner" vadas teigia, kad Kremlius nepristatė žadėtos amunicijosRusijos samdinių grupuotė „Vagner“ teigia, kad antradienį iš Rusijos gynybos ministerijos vis dar negavo pažadėtos amunicijos frontui rytų Ukrainoje.Iš viso buvo patvirtinta tik pusė prašomų pozicijų, o tada kiekvienu atveju – tik dalis prašomo šaudmenų kiekio, skundėsi „Vagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas vaizdo įraše, kurį jo spaudos tarnyba paskelbė „Telegram“ – tuo metu, kai Maskvoje vyko tradicinis karinis paradas, skirtas 78-osioms sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinėms paminėti.„Pergalės diena yra mūsų senelių pergalės diena. Mes šios pergalės dar nė per milimetrą nenusipelnėme“, – komentavo renginį J. Prigožinas.„Vagner“ samdinių grupė kovoja rytų Bachmuto miesto, tapusio karo Ukrainoje centru, apylinkėse. Miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 70 tūkst. žmonių, dabar yra beveik visiškai sugriautas.

Zelenskis: ES pasirengusi suteikti Ukrainai milijoną artilerijos sviediniųEuropos Sąjunga (ES) pasirengusi suteikti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių, per bendrą su Kyjive viešinčia Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen spaudos konferenciją sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė „Ukrinform“.„Kiekvieną dieną Ukraina demonstruoja veiksmingą gynybą nuo Rusijos agresijos. Kiekviena numušta teroristų raketa, kiekviena mūsų karių sėkmė atremiant Rusijos puolimus yra įrodymas, kad galime nugalėti šią agresorę“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas.Kartu jis pabrėžė, kaip svarbu, kad Ukrainos pajėgumai būtų proporcingi Rusijos Federacijos pajėgumams. „Šiame kontekste šiandien padėkojau Ursulai už ES pasirengimą suteikti Ukrainai taip reikalingą amuniciją - milijoną artilerijos sviedinių“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis pranešė, kad per derybas su U. von der Leyen šalys, be kita ko, aptarė šių šaudmenų įsigijimo ir pristatymo tempą, nes mūšio lauke jų jau dabar reikia.Anksčiau pranešta, jog Europos Sąjungos Taryba gegužės 5 d. pritarė skirti iš Europos taikos fondo 1 mlrd. eurų šaudmenims ir raketoms Ukrainai pirkti.

JT generalinis sekretorius teigia šiuo metu nematantis taikos tarp Rusijos ir Ukrainos perspektyvųJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas tvirtina šiuo metu nematantis taikos tarp Rusijos ir Ukrainos perspektyvų, nes, anot jo, „abi pusės yra įsitikinusios, kad gali laimėti“.Kaip rašo „The Guardian“, tai A. Guterresas pareiškė interviu Ispanijos laikraščiui „El País“.Pareigūnas taip pat pesimistiškai vertino Europos Sąjungos (ES) ir JT galimybes tarpininkaujant padėti nutraukti dabartinį Rusijos karą prieš Ukrainą.„Deja, nemanau, kad taikos derybos šiuo metu įmanomos, – kalbėjo JT generalinis sekretorius. – Abi pusės yra įsitikinusios, kad gali laimėti. Tai buvo Rusijos invazija, prieštaraujanti tarptautinei teisei ir JT chartijai, tačiau neregiu Rusijos ryžto pasitraukti iš jos šiuo metu okupuojamų teritorijų, ir manau, kad Ukraina viliasi jas susigrąžinti.“A. Guterresas nurodė, kad vietoj to JT daro viską, ką gali, kad užtikrintų „dialogą su abiem pusėmis, jog būtų galima spręsti konkrečias problemas“, įskaitant Ukrainos grūdų ir Rusijos maisto produktų bei trąšų eksportą.Pareigūnas interviu didelių vilčių nedėjo ir į Kinijos ar Brazilijos tarpininkavimą siekiant užbaigti karą. „Jau minėjau, kad taikos derybos šiuo metu nevyks, – tvirtino A. Guterresas. – Tačiau viliuosi, kad jos galės įvykti ateityje. Būta kalbų apie Rusijos puolimą žiemą ir Ukrainos puolimą pavasarį. Akivaizdu, kad abi pusės yra visapusiškai įsitraukusios į karą.“

Zaporižioje sulaikyti du Rusijos agentai, planavę išpuolius prieš Ukrainos karinę vadovybęUkrainos saugumo tarnyba (SBU) Zaporižioje sulaikė du Rusijos agentus, planavusius teroro išpuolius prieš Ukrainos gynybos pajėgų vadovybę ir saugumo agentūros specialiąsias pajėgas.Pasak „Ukrinform“, SBU tai pranešė savo „Telegram“ kanale.„SBU kontržvalgybos pareigūnai per kelių etapų specialiąją operaciją Zaporižios regione neutralizavo Rusijos FST (Federalinės saugumo tarnybos) agentų tinklą. Vienas iš grupuotės narių – buvęs tarnybos narys, kitas – asmeninis vietos aukšto rango pareigūno vairuotojas“, – sakoma pranešime.Nusikaltėliai rengė teroro išpuolius prieš Ukrainos gynybos pajėgų vadovybę ir regione dislokuotus SBU darbuotojus. Tam tikslui Rusijos agentai kas valandą rinko informaciją apie Ukrainos gynėjų laikinųjų bazių vietas ir judėjimo maršrutus. Gautą informaciją per uždarą „Telegram“ pokalbių programėlę jie siuntė Rusijos FST.Teroro išpuolių parengimui Rusijos agentai gavo iš FST prižiūrėtojų 4000 JAV dolerių avansą.SBU kontržvalgybos pareigūnai susekė nusikaltėlius ir nedelsdami sulaikė. Tyrimo duomenimis, agentų grupei vadovavo Zaporižios gyventojas, buvęs kariškis. Abu sulaikytieji pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius pripažinti įtariamaisiais. Jie uždaryti į areštinę, tęsiamas tyrimas.

Ukrainos pareigūnas: Iranas tikriausiai nori perkelti dronų gamybą į BaltarusijąIrano valdžia tikriausiai nori perkelti dronų gamybą į Baltarusiją, kad išvengtų kitų šalių sankcijų ir spaudimo.Tai Laisvės radijui pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak pareigūno, į Baltarusiją gali būti perkelta dronų gamyba arba jau pagamintos produkcijos surinkimas.Kaip pažymėjo J. Ihnatas, Rusija gali ir savarankiškai gaminti bepilotes skraidykles, pavyzdžiui, „Lancet“. Tiesa, šie dronai nėra galingi, bet jie vis dėlto „neduoda ramybės Ukrainos oro gynybai ir gynybos pajėgoms priešakinėje linijoje“.„Pagaminti sklandytuvą, variklį, propelerį, kovinę dalį – ne problema, kitas klausimas – technologinė įranga, sumontuota dronuose „Shahed“. Ten yra GPS navigacijos blokas, valdymo blokas, o Rusija pati to negali pagaminti.Nepakenktų sankcijos šioms dvejopos paskirties ir aukštųjų technologijų prekėms, kad jie negautų tokios produkcijos“, - pažymėjo J. Ihnatas.Anot pareigūno, yra požymių, kad Rusija vis dėlto gamina raketas. Ukrainoje jau rasta neseniai pagamintų raketų nuolaužų.„Ant raketų nuolaužų aptikta pastarojo meto gamybos žymų – ir rudens, ir žiemos. Tikimės, kad sankcijos jiems neleis to greitai daryti. Ir vargu ar pavyks greitai, nes sparnuotoji raketa – aukštųjų technologijų produktas, kuris kainuoja milijonus dolerių“, – sakė J. Ihnatas.Portalas primena, jog anksčiau buvo pranešta, kad Rusija ieško galimybių gaminti iranietiškus dronus Baltarusijoje.CNN pranešė, kad Ukrainą atakuojantys dronai „Shahed-136“ yra pagaminti remiantis pavogtomis Vakarų technologijomis.

Prigožinas apkaltino Rusijos kariuomenės dalinį pabėgus iš mūšio lauko BachmuteKremliui artimu laikomas Rusijos privačios samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas antradienį apkaltino Rusijos karinį dalinį pabėgus iš savo pozicijų prie Bachmuto, Rytų Ukrainoje, ten dabar vyksta didžiausios kovos.„Šiandien vienas iš Gynybos ministerijos padalinių pabėgo iš vieno mūsų flangų (...) atidengdamas frontą“, – sakė J. Prigožinas ir pakartojo pažadą, kad jo grupuotė „Vagner“ pasitrauks iš Bachmuto, jei Rusijos kariuomenė neduos daugiau amunicijos.Jis tai pat abejojo ​​Kremliaus gebėjimu  apginti šalį, Ukrainai rengiantis pavasario puolimui.„Kodėl valstybė nesugeba apginti šalies?“, - piktai klausė J. Prigožinas vaizdo įraše ir pridūrė, kad Ukraina „sėkmingai“ smūgiuoja Rusijos pasienio regionams.Jis taip pat sakė, kad Rusijos kareiviai „bėga“ iš kariuomenės, nes Gynybos ministerija „užuot kariavusi, visą laiką užsiima machinacijomis“.

Žiniasklaida: Didžioji Britanija ruošiasi nusiųsti Ukrainai didelio nuotolio raketųDidžioji Britanija tikriausiai ruošiasi tiekti Ukrainai didelio nuotolio raketas, rašo „The Washington Post“.Pasak leidinio, Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kreipėsi į Tarptautinį fondą Ukrainai remti, prašydama „pareikšti suinteresuotumą“ tiekti Kyjivui smogiamąją ginkluotę, kurios veikimo nuotolis – iki 300 km.Didžiosios Britanijos vadovaujamam fondui taip pat priklauso Šiaurės Europos šalys. Jis buvo įsteigtas kaip ginklų tiekimo Ukrainai mechanizmas.Laikraštis, remdamasis britų pareigūnu, pažymi, kad galutinis sprendimas dėl tiekimo dar nepriimtas. Šaltinis taip pat atsisakė patvirtinti ginkluotės tipą, tiekimo terminus ir kiekį. Tačiau karinės žinybos paklausime nurodyti ginkluotės techniniai parametrai ir galimybės visiškai atitinka britų iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ charakteristikas.Anksčiau viename iš nutekintų slaptų JAV žvalgybos dokumentų buvo teigiama, kad Londonas ketino nusiųsti Kyjivui nenurodytą skaičių raketų „Storm Shadow“ kartu su britų personalu, kuris padėtų jas nutaikyti.„The Washington Post“ rašo, kad šias sparnuotąsias raketas galima montuoti sovietinės gamybos Ukrainos lėktuvuose.

D. Šmyhalis: Ukraina kruopščiai ruošiasi kontrpuolimuiUkrainos gynybos pajėgos kruopščiai ruošiasi artėjančiam kontrpuolimui ir pradės jį „tinkamu metu“, kad „pademonstruotų sėkmę“.Tai pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis „Sky News“.„Mes pradėsime (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą), kai bus tinkamas metas, kai jam bus visiškai pasirengta. Mes nedelsdami pradėsime kontrpuolimą, kai mūsų karinė ir politinė vadovybė priims sprendimą“, – sakė jis.Premjeras pridūrė, jog dabar gynybos pajėgos labai kruopščiai ruošiasi kontrpuolimui, kad jis būtų tikrai  sėkmingas.„Ruošiamės labai kruopščiai, nes tai labai svarbi operacija, ir mes suprantame, kad šioje operacijoje turime pademonstruoti sėkmę mūsų visuomenei, mūsų partneriams, visam pasauliui ir mūsų priešui“, – pabrėžė D. Šmyhalis.Pasak gynybos ministro pavaduotojos Hanos Maliar, Ukrainos kariuomenė jau ėmėsi kontrpuolimo veiksmų fronte, įskaitant ir Bachmuto gynybą. Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė turi kelis planus, kaip išvaduoti teritorijas iš okupantų.Portalas primena, jog Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fiodoras Venislavskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgų kontrpuolimas Rusijai bus „staigmena, kurios mažiausiai tikimasi“. Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas gali būti netikėtas ir daugeliui ukrainiečių.

Britų žvalgyba: vandens trūkumas – didėjanti okupuoto Donecko problemaVandens trūkumas tampa vis didesne Rusijos okupuoto Donecko miesto problema, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos tviteryje paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.„2023 m. balandžio 28 d. nepripažintos pasiskelbusios vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovas pranešė, kad vandens tiekimas regione pavojingai sumažėjęs. Nuo 2022 m. Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą vandens trūkumas Rusijos okupuotame Donecke yra vis aktualesnė problema“, – rašoma suvestinėje.Siverskio-Doneco kanalą, kuriuo aprūpinamas regionas, iš esmės kontroliuoja Ukraina, tačiau ilgame jo ruože ne kartą vyko kovos. „Tikėtina, kad Rusijos pajėgos siekia perimti kanalą, kad sumažintų vandens trūkumą Donecke“, – teigia žvalgyba.Siverskio-Doneco kanalas kerta Časiv Jaro  miestą, esantį maždaug už 6 km į vakarus nuo Bachmuto.Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad Rusija, intensyviai naudodama artileriją, kad padėtų užimti Bachmutą ir aplinkines teritorijas, veikiausiai padarė papildomos žalos kanalui ir kitai regiono vandens infrastruktūrai, o tai pakerta jos pastangas aprūpinti regioną vandeniu.„Siekdama kompensuoti nesėkmę užimti ir išlaikyti kanalą, Rusija veikiausiai tiesia vandens vamzdyną, kad sušvelnintų vandens trūkumą Donecko mieste. Vis dėlto mažai tikėtina, kad tai visiškai kompensuotų sumažėjusią prieigą prie vandens okupuotuose regionuose“ – teigia britų analitikai.

Kyjivas: per paradus Rusija galimai rengs provokacijas prieš gyventojusUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas neatmeta galimybės, kad per paradus gegužės 9 dieną Rusija gali vykdyti provokacijas prieš savo pačios civilius.„Ukrinform“ pranešė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuke paskelbtame pareiškime sakoma, jog „provokacijos ir melas yra amžini tironų ir agresorių ginklai. Visa Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą esmė ta, kad mes nesame jie. Mes kovojame mūšio lauke. Jie bombarduoja gimdymo namus ir traukinių stotis, kur susitelkę civiliai“.Pareiškime sakoma, kad Rusijos „pergalei“ nuolat reikia naujų didelio masto aukų ir nusikaltimų, kad sulauktų gyventojų paramos. „Matome, kad daugelis Rusijos miestų gegužės 9 d. planuoja paradus, kuriuose dalyvaus vaikai. Gali būti, kad Rusija rengia provokacijas prieš savo pačios žmones. Jie ne kartą žudė savo žmones politiniais tikslais“, – teigia kariuomenės generalinis štabas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba perspėjo, kad gegužės 9-ąją Rusijos specialiosios tarnybos gali rengti provokacijas Rusijoje ir Baltarusijoje.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 195 620 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 650 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gegužės 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 195 620 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 734 tankų, 7 258 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 031 artilerijos sistemos, 554 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 307 oro gynybos priemonių, 308 lėktuvų, 294 sraigtasparnių, 2 618 dronų, 955 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 969 automobilių, 388 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Į Kyjivą atvyko EK pirmininkė U. von der LeyenEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atvyko į Kijevą, kad kartu su ukrainiečiais atšvęstų Europos dieną ir pademonstruotų, jog Ukraina yra bendros  Europos šeimos dalis.EK vadovė tai parašė tviteryje.„Gera vėl būti Kijeve, kur kasdien ginamos mums svarbios vertybės. Tad čia labai tinkama vieta švęsti Europos dieną. Sveikinu prezidento Zelenskio sprendimą gegužės 9-ąją švęsti Europos dieną ir čia, Ukrainoje“, – pabrėžė U. von der Leyen.Kaip praneša „European Newsroom“ korespondentas, prieš pradėdama vizitą U. von der Leyen kalbėjo apie svarbiausius jo tikslus.„Labai sveikinu prezidento Zelenskio sprendimą gegužės 9-ąją paskelbti Europos diena. Ukraina yra mūsų europinės šeimos dalis. Mano buvimas Kijeve šiandien, gegužės 9-ąją, yra simbolinis, bet jis taip pat yra labai svarbios ir praktinės realybės ženklas: ES daugeliu klausimų dirba petys į petį su Ukraina“, – pabrėžė U. von der Leyen.https://twitter.com/vonderleyen/status/1655801973378019329

Rusai paleido į Ukrainą 25 sparnuotąsias raketas, 23 iš jų sunaikintosNaktį į gegužės 9-ąją Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainą 25 sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir Ch-101/Ch-555. 23 iš jų sunaikino Ukrainos oro gynyba.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Priešas smogė Ukrainos teritorijai jūroje ir ore bazuojamomis sparnuotosiomis raketomis. Gegužės 8 d.  apie 22 val. priešas iš nešėjų Juodojoje jūroje paleido aštuonias sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kurios buvo nutaikytos į rytinius šalies regionus. Visas aštuonias sunaikino Rytų oro gynybos pajėgos ir priemonės“, – pažymėjo jis.Jau gegužės 9 d. apie 4 val., pasak V. Zalužno, rusai iš strateginės aviacijos lėktuvų – keturių Tu-95 MS (Kaspijos rajonas) - paleido 17 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555.„Centro oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 14 sparnuotųjų raketų, dar viena buvo numušta Pietų oro pajėgų vadovybės atsakomybės zonoje. Iš viso buvo sunaikinta 15 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555“, - pridūrė jis.Pasak V. Zalužno, iš viso per dvi Ukrainos apšaudymo bangas naktį į gegužės 9-ąją okupantai rusai paleido 25 sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir Ch-101/Ch-555. 23 iš jų sunaikino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro  gynybos pajėgos, bendradarbiaudamos su Ukrainos gynybos pajėgų daliniais.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad pastarąją parą gynybos pajėgų aviacija smogė 16 smūgių priešo personalo ir karinės technikos telkiniams.

Rusai teigia, kad buvo apšaudytas Belgorodo srities Šebekino miestasRusai teigia, kad buvo apšaudytas su Ukraina besiribojančios Belgorodo srities Šebekino miestas.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šio Rusijos regiono gubernatoriumi Viačeslavu Gladkovu.„Sviedinys nukrito tarp dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų – nukentėjo abiejų pastatų langai, balkonai ir fasadai. Taip pat suvarpyti šeši automobiliai“, - rašo jis „Telegram“ kanale.Portalas primena, jog anksčiau Belgorodo valdžia dėl galimų atakų atšaukė gegužės 9-osios paradą.

Virš Kyjivo oro gynyba sunaikino keliolika taikiniųPirminiais duomenimis, naktį į antradienį oro erdvėje aplink Kyjivą buvo aptikta ir sunaikinta apie 15 priešo oro taikinių.Tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Penktoji oro ataka prieš Kyjivą nuo gegužės pradžios! Maksimalus puolimo intensyvumas ir galia būtent iki gegužės 9-osios! Tai tikrojo „Pobedobesijės“ kulto apraiška – iš ​​Antrojo pasaulinio karo pabaigos dienos susikurti sau šventą datą ir stengtis tą dieną nužudyti kuo daugiau civilių!“ – parašė administracijos vadovas Serhijus Popko.Jo duomenimis, nakties ataką iš Kaspijos jūros rajono surengė keturi strateginiai bombonešiai Tu-95MS.„Priminsiu, kad išvakarėse rašistai sąmoningai panaudojo rekordinį dronų „Shahed“ skaičių, kad aptiktų ir maksimaliai išsekintų Kyjivo oro gynybą.Tačiau, kaip ir fronte, agresoriaus planai žlugo. Paleistos sparnuotosios raketos, greičiausiai Ch-101 (Ch-555) tipo, savo taikinių nepasiekė. Sostinės oro gynyba vėl veikė puikiai!“ – pabrėžė S. Popko.Jis pažymėjo, kad, preliminariais duomenimis, oro erdvėje aplink Kyjivą buvo aptikta ir sunaikinta apie 15 priešo oro taikinių.„Smūgiams buvo užkirstas kelias. Aukų ir didelės žalos dėl krintančių nuolaužų išvengta. Informacija atnaujinama ir tikslinama“, – apibendrino pareigūnas.

Gegužės 9-osios rytą visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojusAntradienio, gegužės 9 d., rytą visoje Ukrainoje paskelbtas raketų pavojus, gyventojai raginti likti slėptuvėse, rašo „Unian“. Oro pavojus buvo paskelbtas visoje šalyje, išskyrus Luhansko sritį ir Krymą.Kaip pranešama, Kyjive privataus namo kieme kilo gaisras dėl krintančių nuolaužų. Apie aukas nepranešama.Sostinėje ryte nuaidėjo labai stiprus sprogimas, tačiau valdžia nuramino: tai oro gynybos darbas. Šiuo metu duomenų apie raketas, pataikiusias į taikinius Kyjivo teritorijoje, nėra.https://t.me/operativnoZSU/95423

Ukrainoje – naujos Rusijos atakos Charkovo srities vadovas Olehas Syniehubovas socialiniuose tinkluose sakė, kad, remiantis preliminaria informacija, Rusijos kariai į miestą ir regioną šaudė raketomis S-300.„Dėmesio! Charkovo ir regiono gyventojai, okupantai vėl stebina! Neignoruokite oro pavojaus, likite slėptuvėse!“ – rašė Charkovo administracijos vadovas.Pasak jo, Ckarkovo regione buvo užfiksuoti mažiausiai šeši smūgiai. Tikslinama informacija apie aukas ir sunaikinimo mastą.Oras pavojaus signalas taip pat buvo paskelbtas Dniepropetrovsko, Černigovo, Sumų ir Poltavos regionuose.

Ukrainiečiams rekomenduojama gegužės 9-ąją neiti į darbą Didžiausia Ukrainos plieno gamintoja „ArcelorMittal Kryvyi Rih“ liepė darbuotojams antradienį nedirbti arba dirbti nuotoliniu būdu dėl Rusijos oro antskrydžių grėsmės.Įmonė, kurioje dirba apie 20 000 žmonių, įsikūrusi centriniame Kryvyi Rih mieste, kuris dažnai yra Rusijos dronų ir raketų atakų taikinys.Įmonės atstovas sakė, kad ši priemonė atspindi „priešo atakų eskalavimą visoje šalyje ir žvalgybinio bepiločio lėktuvo numušimą Kryvyi Rih mieste šeštadienį“.Maskva šį mėnesį suintensyvino antskrydžius, Ukrainai ruošiantis pradėti kontrpuolimą prieš Rusijos invaziją.Ji taip pat pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, kai apkaltino Kijevą dėl akivaizdžios bepiločio lėktuvo atakos prieš Maskvos Kremliaus citadelę, už kurią Ukraina neigė atsakomybę.

Italija primygtinai rekomenduoja piliečiams išvykti iš UkrainosItalijos užsienio reikalų ministerija primygtinai rekomendavo bet kokiems italams, vis dar esantiems Ukrainoje, išvykti.Perspėjimas paskelbtas po „vis sunkesnių raketų atakų Kijeve ir visoje Ukrainos teritorijoje“, pranešė ministerija savo kelionių saugumo svetainėje.„Visos kelionės į Ukrainą, bet kokio pobūdžio, yra griežtai nerekomenduojamos“, – sakoma jame, raginant visus, vykstančius dirbti, imtis „tinkamų rizikos prevencijos ir mažinimo priemonių“ ir elgtis „labai atsargiai“.Pirmadienio rytą pranešta, kad Rusija pradėjo bepiločių orlaivių, raketų ir oro smūgių bangą Ukrainos miestuose.Net 16 raketų smūgių buvo nukreipti į Charkovo, Chersono, Nikolajaus ir Odesos sritis, o 61 aviacijos smūgis į apgyvendintas vietoves ir karines pozicijas.Civiliai žuvo ir buvo sužeisti, o daugiaaukščiams pastatams ir namams padaryta žala, pranešė kariškiai.

„Vagner“ grupė Ukrainoje pradeda gauti amunicijąRusijos samdinių „Vagner“ grupuotės vadas teigė, kad, pirminiais duomenimis, jo kariai pradeda gauti reikalingą amuniciją.Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame garso pranešime Jevgenijus Prigožinas sakė: „Šiandien grupės pajudėjo daugiausiai 130 metrų. Vyksta įnirtingos kovos, tačiau grupės ir toliau žengia į priekį. Pirminiais duomenimis, pradedame gauti šovinių. Praktiškai to (dar) nematėme.“Apgultame rytiniame Bachmuto mieste iki šiol vyksta kruviniausios karo kovos. Praėjusią savaitę „Vagner“ vadas sakė, kad jo kovotojai, kurie vadovavo mėnesius trukusiam Bachmuto puolimui, pasitrauks, nes jiems trūksta amunicijos, ir dėl to jie patyrė „nenaudingų ir nepateisinamų“ nuostolių.Rusijos pareigūnai ne kartą siekė išsklaidyti susirūpinimą, kad jų pajėgos fronto linijoje negavo pakankamų atsargų.

Žiniasklaida: naujausi Rusijos ginklai keičia karo Ukrainoje eigąRusijos Federacijos oro pajėgoms nepavyko perimti dangaus kontrolės virš Ukrainos, o sparnuotosios raketos baigiasi. Okupantai bando prisitaikyti prie naujos realybės ir naudoti sklandančias bombas.„The Telegraph“ rašo, kad sklandančios bombos yra aprūpintos „sparnais“, kad padidintų savo nuotolį, ir skrenda žemai ir pakankamai toli, kad išvengtų kai kurių oro gynybos priemonių.Rusijos sklandančios bombos pateko į antraštes, kai naikintuvas netyčia numetė vieną jų ant Rusijos pasienio miesto Belgorodo, apgadindamas pastatus ir sužeisdamas mažiausiai tris žmones.Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas „The Telegraph“ sakė, kad bombos kėlė „labai rimtą grėsmę“. „Šiuo metu priešas naudoja taktinę aviaciją, kad išspręstų kovines misijas palei sieną su Rusija, fronto liniją ir jūros pakrantę. Visose šiose vietovėse priešas maždaug mėnesį intensyviai naudojo sklandančias bombas“, – sakė pulkininkas J. Ihnatas.Ukrainos pareigūnai apskaičiavo, kad Maskvos pajėgos mūšio lauke per dieną numeta mažiausiai 20 sklandančių bombų.

Lenkija Kijevui jau perdavė 10 naikintuvų MiG-29Lenkija Ukrainai perdavė 10 naikintuvų MiG-29. Tai pareiškė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas per vizitą Kanadoje.Toronte M. Blaszczakas surengė susitikimą su Kanados gynybos ministre Anita Anand. Per susitikimą buvo aptarta tolesnė pagalba Ukrainai, taip pat bendri NATO šalių veiksmai.Anksčiau, balandžio 5-ąją, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda jau perdavė Ukraina 8 tokius naikintuvus. Be to, balandžio 13 d. Vokietijos vyriausybė sutiko su Lenkijos prašymu perkelti MiG-29 kovotojus iš buvusios VDR atsargų į Ukrainą.Dar 13 tokių naikintuvų į Kijevą išsiuntė Slovakija.

Rusijos lėktuvai pastebėti virš Rytų UkrainosKeli Rusijos lėktuvai buvo pastebėti skrendantys virš okupuotų Rytų Ukrainos ir Azovo jūros rajonų, praneša Amerikos įmonių instituto analitikas Brady Africkas.Rytinėje Ukrainos dalyje dabar vyksta aršiausi mūšiai.Rusija tikisi užimti visą rytinį flangą, tačiau tikimasi, kad Ukrainos kontrpuolimas atstums Rusijos pajėgas.

Mariupolyje okupantai pradėjo mobilizuoti vietos gyventojus į Rusijos kariuomenęRusų okupuoto Mariupolio Ukrainos administracija sako, kad Rusijos valdžia pradeda mobilizaciją mieste. Vietos Ukrainos valdžios institucijų „Telegram“ kanaluose publikuota vietos gyventojo gauto šaukimo nuotrauka.Pirmieji, kurie gauna iškvietimą medicininei apžiūrai, gali būti viešosios sferos darbuotojai, teigia miesto taryba.„Okupantai jau ieško piliečių, kurie nevykdo savo „karinės pareigos“. Priešas planuoja paskambinti vyrams iki rugpjūčio. Rusija ir toliau žudo taikius ukrainiečius naujais metodais. Bet mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir laukiame mūsų miesto išlaisvinimo“, – sakė Mariupolio meras Vadimas Boičenka.

Prigožinas žuvusius samdinius vadina „naujais didvyriais“Ukrainai skaičiuojant sužeistuosius po išpuolių bangos, „Vagner“ samdinių grupuotės lyderis Jevgenijus Prigožinas skaičiuoja savo aukas už sienos Rusijoje.Jis atidengė paminklą savo kovotojams, žuvusiems Ukrainoje.Stovėdamas tarp, atrodo, šviežių kapų Jekaterinburgo mieste, jis sakė, kad Rusija turi „naujų didvyrių“.Jo komentarai pateikiami prieš antradienį Rusijos Pergalės dienos minėjimą, per kurią minima pergalė prieš nacius Antrajame pasauliniame kare.„Turime suprasti, kad mūsų šalis turi naujus didvyrius ir naują mūsų istorijos atšaką“, – sakė jis „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.https://t.me/orchestra_w/6552

Berlyne per minėjimus šalia paminklų kabinti Rusijos vėliavas uždrausta, Ukrainos – neBerlyno teismas pirmadienį uždraudė iškelti Rusijos vėliavas ir simbolius prie trijų sovietinių memorialų Vokietijos sostinėje per Antrojo pasaulinio karo minėjimo renginius.Aukštesnysis administracinis teismas pareiškė sutinkantis su policija, kuri baiminosi, kad Rusijos vėliavos ir Šv. Jurgio juostelės gali būti interpretuojamos kaip paramos Rusijos karui Ukrainoje simboliai.„Dabartiniame kontekste jos gali būti suprantamos kaip simpatijų karui pareiškimas“ ir „perteikia norą panaudoti smurtą“, sakoma teismo pareiškime.Iš pradžių policija buvo uždraudusi gegužės 8 ir 9 dienomis, kai minima Antrojo pasaulinio karo pabaiga, šalia paminklų kabinti tiek Ukrainos, tiek Rusijos vėliavas. Ji argumentavo, kad „pagarba šiems memorialams ir paminklams turi būti išsaugota vykstančio Rusijos ir Ukrainos karo fone“.Tačiau šeštadienį žemesnės instancijos Berlyno teismas panaikino draudimą po Ukrainos ir Rusijos organizacijų skundų, motyvuodamas „skirtingu požiūriu į mūsų grėsmės vertinimą“.Ukrainos aktyvistai sveikino galimybę iškelti savo vėliavas, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl to, kad ir Rusijos simboliams uždegta žalia šviesa. Vokietijoje veikianti ukrainiečių jaunimo asociacija „Vitsche“ teigė, kad Šv. Jurgio juostelė „nuo 2014 metų naudojama Rusijos puolimui prieš Ukrainą pateisinti ir šlovinti“.Policija pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo rusiškos simbolikos atžvilgiu, jį pirmadienį patenkino aukštesnės instancijos teismas. Sprendimas leisti Ukrainos vėliavas liko nepakeistas, nes policija neskundė jų draudimo panaikinimo.

Generalinis štabas atskleidė, kiek kartų per dieną smogta UkrainaiRusija, nepaisydama didelių nuostolių, neatsisako planų užimti Ukrainos teritoriją: smogia į karinius ir civilius taikinius, vakariniame pranešime teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Per šią dieną priešas paleido 11 raketų, surengė 59 oro antskrydžius ir įvykdė 76 atakas iš daugkartinių raketų sistemų. Nukentėjo civiliai, buvo sugriauti ir apgadinti privatūs namai ir kita civilinė infrastruktūra“, – sakoma Generalinio štabo pranešime.

Pagrobtų ukrainiečių vaikų globa Rusijoje – pelningas užsiėmimasRusijos žmogaus teisių aktyvistės Olgos Romanovos požiūriu, ši aplinkybė dabar ir ateityje trukdys susigrąžinti karo metu į Rusijos teritoriją išvežtus vaikus.Daugiau skaitykite čia.

Rusija paskelbė „plėtosianti“ savo karinius objektus KirgizijojeRusija „plėtos“ savo karinius objektus savo sąjungininkėje Kirgizijoje, pareiškė Kremlius pirmadienį po abiejų šalių vadovų susitikimo Maskvoje.„Valstybių vadovai pabrėžė Kirgizijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo ir Rusijos karinių objektų plėtros jos teritorijoje svarbą“, – sakoma Kremliaus pranešime.Kirgizijoje, kurioje gyvena beveik septyni milijonai žmonių, daugiausia musulmonų, yra Rusijos karinė bazė, kurią sudaro aerodromas, karinio laivyno įrenginys Issyk-Kulio ežere ir keletas kitų objektų.Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas pirmadienį Maskvoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Pergalės dienos, kuri bus minima kariuomenės paradu Raudonojoje aikštėje, išvakarėse.S. Žaparovas – vienas iš kelių užsienio lyderių, šiemet dalyvausiančių parade.Rusiją ir Kirgiziją sieja Maskvos vadovaujamas karinis aljansas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO).Pasak Kremliaus pareiškimo, abi šalys taip pat tikisi „pagilinti karinį ir techninį bendradarbiavimą“, taip pat ekonominius ir kultūrinius santykius, kad „pasiektų naują integracijos lygį“.Vadovai susitarė stiprinti karinius ryšius, kai Maskvos karas Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus, o Vakarai svarsto naujas sankcijas Maskvai.

Daugiausiai Ukrainos pabėgėlių gyvena VokietijojeDauguma žmonių, kurie dėl Rusijos invazijos pabėgo iš Ukrainos, gyvena Vokietijoje, rodo Eurostato duomenys.Vokietijoje šiuo metu gyvena 1,07 mln. ukrainiečių pabėgėlių arba 27 proc. visų ES įsikūrusių Ukrainos pabėgėlių. Toliau eina Lenkija (976 575 pabėgėliai) ir Čekija (325 245).Kovo 31 dienos duomenimis, ES gyveno 3,9 mln. Ukrainos pabėgėlių, turinčių laikiną apsaugos statusą. Vasario pabaigoje jų dar buvo kiek per 4 mln. Labiausiai pabėgėlių sumažėjo Čekijoje (−122 585), Švedijoje (−23 635) ir Lenkijoje (−17 180). Apsaugos ieškančiųjų skaičius tuo tarpu išaugo Vokietijoje (33 125), taip pat Italijoje (7 430) ir Rumunijoje (6 640).2022 m. kovo 4-ąją ES aktyvavo krizės mechanizmą, kuris leidžia Ukrainos karo pabėgėliams suteikti laikiną apsaugą neteikiant prieglobsčio prašymo. Iš 2023 m. kovą registruotų pabėgėlių, Eurostato duomenimis, 98 proc. buvo Ukrainos piliečiai. Beveik pusė jų buvo suaugusios moterys (47 proc.) ir daugiau kaip trečdalis – vaikai (35 proc.).Lyginant pagal gyventojų skaičių, daugiausiai Ukrainos pabėgėlių priėmė Čekija (30,9 pabėgėlio, tenkančio 1 000 gyventojų). Toliau eina Estija (27,8) ir Lenkija (25,9).

Tbilisio centriniame parke nuplėšta Ukrainos vėliavaPo incidento, kai nenustatytas asmuo nuplėšė Ukrainos vėliavą nuo stiebo Sakartvelo sostinės Tbilisio centriniame parke, Ukrainos ambasada pareikalavo ištirti incidentą, pranešė portalas „Georgia Online“.Atitinkamą vaizdo įrašą išplatino televizijos kanalas „Mtavari TV“. Pasak kanalo,  vėliavą nuplėšęs asmuo pats paskelbė vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose, tačiau vėliau jo paskyra tapo neprieinama. Pasak „Mtavari“, kaltininkas yra prorusiškos organizacijos „Konservatyvusis judėjimas“/ „Alt-Info“ rėmėjas.Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Sakartvele Andrijus Kasjanovas incidentą pavadino „nepriimtinu“.„Situacija, susijusi su mūsų ukrainietiškų simbolių niokojimu, yra absoliučiai nepriimtina. Apie tai informavome Ukrainos užsienio reikalų ministeriją ir bendradarbiausime su Sakartvelo teisėsaugos institucijomis, kad incidentas būtų ištirtas, o kaltieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Sakartvelo įstatymus“, – sakė A. Kasjanovas.Nuo 2022 metų sausio Sakartvele įsigaliojo įstatymas, kuris numato 1 000 larių (apie 365 eurų) baudą už valstybės, su kuria šalis palaiko diplomatinius santykius, vėliavos ar herbo išniekinimą.Opozicinės partijos „Lelo“ lyderis Mamuka Chazaradzė sakė, kad vėliavos nuplėšimas yra provokacija, nukreipta prieš kartvelų ir ukrainiečių tautų brolybę.„Tokie veiksmai yra Rusijos propaganda Sakartvele, ir apskritai „Alt-Info“ ir jos ideologija turėtų būti uždrausta. Nepriimtina, kad mūsų šalyje yra jėgų, kurios atstovauja šalies, okupavusios 20 proc. Sakartvelo teritorijos, interesams“, – sakė M. Chazaradzė.Sakartvelo vidaus reikalų ministerija kol kas nepateikė jokių komentarų šiuo klausimu.

Rusų pajėgoms iš artilerijos apšaudžius Chersoną nukentėjo aštuoni žmonėsPer Rusijos artilerijos atakas dviejuose kaimuose Chersono srityje, Ukrainos duomenimis, buvo sužeisti aštuoni žmonės. Šeši civiliai nukentėjo Stanislavo kaime, sakė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas. Dar du žmonės buvo sužaloti Antonivkoje Chersono miesto pakraštyje, pareiškė karinės administracijos vadovas Romanas Mročka.Ukrainos daliniai srities sostinę Chersoną atsikovojo 2022 m. lapkritį. Rusijos pajėgos, kurios įsitvirtinusios kitoje Dniepro pusėje, dažnai iš artilerijos apšaudo teritoriją.

Ukraina: iš okupuotų teritorijų gyventojus masiškai išvežantys rusai sukėlė siaubingą panikąRusų ginkluotosios pajėgos masiškai veža gyventojus iš Ukrainos okupuotų teritorijų į Rusiją, pirmadienį pranešė Zaporižės srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško. Jo teigimu, evakuacija ne visada vyksta savo noru.Kaip teikia okupuotų teritorijų gyventojai, daugelį iš jų rusai priverstinai išveža į Rusiją. Tokių pranešimų ir filmuotų reportažų pasirodo socialiniuose tinkluose.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pirmadienio rytinėje suvestinėje pranešė, kad vadinamąją vietos gyventojų evakuaciją iš laikinai okupuoto Tokmako Zaporižės srityje priešai vykdo į Berdiansko pusę.„Ši procedūra taikoma vadinamajai „vietos valdžiai“, kolaborantams, vaikams, mokytojams. Nesutinkantiems evakuoti savo vaikų tėvams grasinama neužskaityti mokslo metų. Degalinėse matyti eilės prie degalų, visiems vairuotojams praneša, kad daugiau deglų neveš. Gyvenvietėje Vesiolojė, Zaporižės srityje, uždarytas priešo policijos poskyris. Prieš dieną buvo matyti, kaip šioje įstaigoje naikino dokumentus“, – teigia Generalinis štabas. Maskvos paskirto laikinai eiti regiono vadovo pareigas Jevgenijaus Balickio teigimu, per praėjusį savaitgalį daugiau nei 1600 žmonų, tarp jų – 660 vaikų, buvo evakuoti iš Rusijos okupuotų miestų ir gyvenviečių, esančių netoli fronto linijos Zaporižėje.Prieš dieną Melitopolio meras ukrainietis Ivanas Fiodorovas pareiškė, kad Rusija sukėlė siaubingą paniką, evakuodama Enerhodaro, esančio šalia Zaporižės atominės elektrinės, gyventojus.

Ukrainos karinis atstovas neigia, kad „Vagner“ trūksta amunicijosUkrainos karinis atstovas pirmadienį paneigė, kad Rusijos samdinių grupuotei „Vagner“ mūšyje dėl Bachmuto miesto trūksta amunicijos. „Nėra šaudmenų trūkumo. Tai visiškai netiesa“, – per Ukrainos televiziją sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupuotės „Rytai“ atstovas Serhijus Čerevatis.Jis pabrėžė, kad amunicijos yra daugiau nei pakankamai ir kad „Vagner“ problemos kyla dėl didelių grupuotės nuostolių bei nepakankamo kovotojų papildymo.„Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas penktadienį pagrasino Rusijos kariuomenei pasitraukti iš Bachmuto, nes čia kovojantys jo samdiniai esą negauna pakankamai amunicijos ir taip yra pasmerkti žūti.Sekmadienį J. Prigožinas pareiškė, kad sulaukė Rusijos vadovybės pažadų dėl amunicijos ir įrangos, kad galėtų toliau kovoti.

Rusija vėl blokuoja grūdų koridoriųRusija atsisako registruoti ir tikrinti laivus, plaukiančius grūdų koridoriumi į Ukrainos uostus. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministerija.„Rusija dar kartą sustabdė grūdų iniciatyvą, atsisakydama registruoti laivus įplaukimui ir atlikti patikrinimus. Toks požiūris visiškai prieštarauja galiojančio susitarimo sąlygoms“, – sakoma pranešime.Ministerija pabrėžia, kad dėl destruktyvios Rusijos politikos neįmanoma sudaryti inspektavimo plano pagal Jungtinio koordinavimo centro procedūras. Pastarosiose numatyta, kad inspektavimo planą kasdien tvirtina visos šalys.2023 metų gegužės 8 dienos duomenimis, Turkijos teritoriniuose vandenyse patikrinimo laukia 90 laivų, iš jų – 62 laivai, kuriuos reikia pakrauti. Sustabdyti ir įplaukiančių, ir išplaukiančių laivų patikrinimai.„Ukraina kategoriškai atmeta Rusijos bandymus stabdyti įplaukiančių laivų registraciją ir inspektavimą, kurie turėtų vykti pagal iniciatyvą. Laukiame mūsų partnerių – JT ir Turkijos – pozicijos“, – pabrėžia Infrastruktūros ministerija.Kaip pranešė „Ukrinform“, 2023 metų kovo 18 dieną Ukraina, JT ir Turkija susitarė pratęsti Saugaus žemės ūkio produktų gabenimo per Juodąją jūrą iniciatyvą. Pasak Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministro Oleksandro Kubrakovo, susitarimas pratęstas 120-čiai dienų.2023 metų balandį Rusijos pusė grūdų koridorių blokavo tris kartus. Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas per grūdų koridorių tą mėnesį sudarė mažiau nei 3 mln. tonų.

Ukraina: okupantai Kryme pamažu pakuojasi lagaminusLaikinai okupuotame Kryme juntamas gana didelis nerimas. Rusijos piliečiai pamažu pakuojasi lagaminus, naujienų kanalui „24 Kanal“ pranešė operatyvinės vadavietės „Pietūs“ atstovė spaudai Natalija Gumeniuk.Pasak N. Gumeniuk, tolydžio daugėja „Telegram“ kanalų, kuriais pranešama apie įvairius skrendančius objektus ir jų trajektorijas, informuojama apie atsakomuosius veiksmus dronais, teikiamos rekomendacijos, aiškinama, kaip patekti į slėptuves ir nenukentėti atakos raketomis atveju. Visa, kas vyksta, N. Gumeniuk manymu, rodo, kad nerimo lygis labai aukštas.Blaškosi ir okupantai, sunerimę ne tik dėl savęs, bet ir todėl, kad gali prarasti pasisavintą turtą. Savo automobilius ir pavogtus daiktus jie bando pergabenti į Rusijos teritoriją. Krymo tilto uždarymas juos gerokai išgąsdino, kadangi ne visi suspėjo atsigabenti turtą, kurio prisigrobė.Okupantai, pasak N. Gumeniuk, bando ieškoti kokių nors aplinkkelių, bet vis patenka į ukrainiečių ugnies kontrolės zoną.„Rusijos piliečiai, kaip matyti, ir toliau kraunasi lagaminą, padėsiantį jiems rasti stotį ir Rusiją“, – reziumavo N. Gumeniuk.

Rusai intensyvina Zaporižios regiono apšaudymą iš artilerijos ir raketųOkupantai sustiprino Zaporižios regiono apšaudymą iš artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, o kolaborantai su savo šeimų nariais palieka laikinai okupuotą regiono teritoriją. Apie tai „Telegram“ pranešė Zaporižios regioninės karinės apygardos administracijos vadovas Jurijus Malaško.„Kolaborantai ir jų šeimos palieka okupuotas teritorijas ir ragina tai padaryti žmones, gavusius Rusijos pasus. Okupantai evakuoja civilius gyventojus, išveždami juos į Rusiją per Krymą arba Donecko regioną“, – sakoma pranešime.Pasak J. Malaško, tuo pat metu okupantai padidino atakų iš artilerijos bei daugkartinių raketų paleidimo įrenginių Zaporižios regione skaičių.Regiono karinės administracijos vadovas taip pat pažymėjo, kad Rusijos okupantai iki gegužės 9 dienos atšaukė kai kuriuos renginius ir pratęsė komendanto valandą, įvedė masinių susibūrimų draudimus.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, okupantai laikinai okupuotoje Zaporižios regiono teritorijoje prisidengdami „evakuacija“ rengia provokacijas.

Armėnijos premjeras vyksta į Maskvą švęsti gegužės 9-osiosArmėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimu vyks į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios renginiuose.Tai pranešė Armėnijos vyriausybės atstovai, kuriais remiasi portalas „eurointegration“.N. Pašinianas gegužės 8 d. išvyks su darbo vizitu į Maskvą ir dalyvaus renginiuose, skirtuose, pasak Maskvos, „Pergalei Didžiajame Tėvynės kare“.Anksčiau buvo pranešta, kad stebėti paradą Raudonojoje aikštėje kartu su V. Putinu sutiko tik vienas prezidentas – Kirgizijos lyderis Sadyras Žaparovas.Rusijos miestuose šįmet jau atšaukta nemažai paradų su technika, taip pat visiškai atsisakyta „Nemirtingojo pulko“ eitynių.Kremlius taip pat vėl atšaukė „tradicinį priėmimą“ gegužės 9 d., kuriame V. Putinas paprastai sakydavo kalbą Antrojo pasaulinio karo veteranams ir įteikdavo apdovanojimus.Pastarasis toks susitikimas įvyko 2019 metais. Dėl koronaviruso pandemijos 2020-aisiais ir 2021-aisiais priėmimas buvo atšauktas. Pernai šis renginys taip pat neįvyko.

Antradienį Kyjive lankysis Europos Komisijos vadovė U. von der LeyenAntradienį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen lankysis Kyjive ir susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Europos Sąjungos atstovas.„Per vizitą dėmesys bus sutelktas į visus mūsų santykių su Ukraina aspektus“, – pirmadienį žurnalistams sakė atstovas Ericas Mameris.

Apklausa: daugiau kaip 90 proc. ukrainiečių laiko Putiną šiuolaikiniu HitleriuUkrainiečių požiūris į Rusijos vadovą yra vienareikšmis – 94 proc. apklaustųjų mano, kad Vladimiras Putinas yra šių dienų Hitleris.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasi Razumkovo centro ir Demokratinių iniciatyvų fondo surengtos apklausos rezultatais.Apklausos duomenimis, kaip ir anksčiau, apie 92 proc. ukrainiečių tiki Ukrainos pergale kare prieš Rusiją. Esminių regioninių skirtumų šiuo požiūriu nėra – didžioji dauguma visų Ukrainos sričių gyventojų neabejoja, kad Ukraina nugalės agresorių.Apklausa buvo surengta šių metų kovo 23–30 dienomis, joje dalyvavo 2017 respondentų.Portalas primena, jog Razumkovo centro surengtos apklausos rezultatai rodo, kad 93 proc. ukrainiečių tiki pergale, o pusė (50 proc.) yra įsitikinę, kad ji bus pasiekta iki 2023 metų pabaigos.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje nukentėjo mažiausiai 1 444 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje nukentėjo mažiausiai 1 444 vaikai. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak prokurorų, 480 vaikų žuvo, o dar daugiau kaip 964 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus.Šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (455), Charkivo (275), Kyjivo (128), Chersono (96), Zaporižios (89), Mykolajivo (89), Černihivo (70), Dnipropetrovsko (67) ir Luhansko (66) srityse.

Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, praneša stotis „Sky News“, remdamasi šios šalies pareigūnais.Anot Ukrainos karo tinklaraštininkų, perspėjimo sirenos galimai suveikė pakilus Rusijos naikintuvui, apginkluotam hipergarsiniais ginklais.Apie sirenų gausmą pranešta Ukrainai naktį jau patyrus daugiau kaip 100 atakų.https://t.me/ukrinform_ru/8267

Pareigūnas: naktį į Odesą paleistos maždaug aštuonios sparnuotosios raketos „KH-22“Naktį į pirmadienį Rusijos pajėgos į Odesą paleido maždaug aštuonias sparnuotąsias raketas „KH-22“. Tai televizijos eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, kurį cituoja „Kyiv Independent“ ir „The Guardian“.Pasak pareigūno, „kai kurios jų numatytų taikinių nepasiekė“. J. Ihnatas nurodė, kad tai buvo senesnės sovietinės raketos.Kiek anksčiau Ukrainos oro pajėgos skelbė, kad rusai Odesą puolė iš okupuoto Krymo, naudodami „Tu-22 M3“ bombonešius. Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas nurodė, kad čia buvo smūgiuota į maisto pramonės įmonės sandėlį ir laisvalaikio zoną. Pranešimų apie aukas negauta.

Budanovas: už aukas ir vaikų kančias bus atkeršytaUkrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas kreipėsi į ukrainiečius Atminimo ir susitaikymo dienos proga. Jis pažadėjo, kad Ukrainos kariuomenė ryžtingai kovos iki pergalės, praneša UNIAN.Pasak K. Budanovo, gegužės 8-ąją pagerbiamas ukrainiečių tautos žygdarbis, jos reikšmingas indėlis į antihitlerinės koalicijos pergalę. Bet ir šiandien Ukraina toliau kovoja su blogiu.„Deja, Ukraina vėl yra pasipriešinimo agresoriui epicentras. Dabar mes savo gyvybių kaina giname ne tik save, bet ir visą pasaulį. Sukeldami karą rašistai matė savo imperinį projektą kaip „Ukrainos istorijos“ pabaigą. Tačiau jie susidūrė su precedento neturinčia mūsų didvyrių drąsa, pasiaukojimu ir profesionalumu mūšio lauke, vadų ištverme, kompetentingumu ir ryžtu, o svarbiausia – visišku, visa apimančiu visos ukrainiečių tautos pasipriešinimu. Mes tvirtai laikomės, kovojame ir gyvename! Pergalė bus mūsų!“ – sakė K. Budanovas.Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas pažadėjo, kad už kiekvieną raketą ir bombą, už kiekvieną sugriautą namą, už nesuskaičiuojamas aukas ir vaikų bei motinų kančias, už kiekvieną Ukrainoje padarytą nusikaltimą ukrainiečių kariai atkeršys.„Rusų orda užsprings savo kareivių krauju mūsų žemėje! Nes nė viena pasaulio armija nenugalės tautos, kuri turi nemirtingą troškimą gyventi, nepalaužiama dvasios jėgą ir galingą, narsią kariuomenę! Šlovė visų kartų Ukrainos didvyriams! Šlovė Ukrainai!“ – pabrėžė K. Budanovas.2015 metais Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą „Dėl pergalės prieš nacizmą 1939–1945 metų Antrajame pasauliniame kare įamžinimo“. Šiuo dokumentu buvo įvestas gegužės 8-osios – Atminimo ir susitaikymo dienos ir gegužės 9-osios – Pergalės prieš fašizmą Antrajame pasauliniame kare dienos minėjimas.Pirmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė gegužės 8-ąją švęsti Ukrainoje kaip Atminimo ir pergalės prieš nacizmą 1939–1945 metų Antrajame pasauliniame kare dieną. Jis taip pat pasirašė įsaką, pagal kurį gegužės 9-ąją Ukrainoje bus švenčiama Europos diena – visų nacizmą sunaikinusių europiečių vienybės šventė.

Analitikai: Prigožinas ir Kadyrovas ėmė šantažuoti Rusijos karinę vadovybęPaskelbti Rusijos privačios karinės bendrovės „Vagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino ir Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo planai Bachmuto rajone apsikeisti savo daliniais privertė Rusijos gynybos ministeriją atnaujinti artilerijos sviedinių tiekimą „Vagner“ pajėgoms. Apie tai pranešė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, remdamasi jų ataskaita skelbia „RBC-Ukraina“. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad po tokio J. Prigožino ir R. Kadyrovo šantažo Rusijos okupacinių pajėgų Ukrainoje vadas, generolas Valerijus Gerasimovas galėjo nusileisti šaudmenų tiekimo Bachmuto puolime dalyvaujantiems „Vagner“ kovotojams klausimu. Prieš tai Rusijos gynybos ministerijos atstovas, priešingai, ketino mažinti tokių pastangų prioritetiškumą.Gegužės 7 dieną J. Prigožinas pranešė, kad iš Rusijos gynybos ministerijos gavo dokumentą, žadantį „Vagner“ pajėgas aprūpinti šaudmenimis ir ginklais, kurių reikia puolimo operacijoms Bachmute. Tačiau „Putino virėjas“ pačio dokumento nepaviešino, todėl ISW šiuo metu negali patikrinti jo pareiškimų.Ekspertai nemano, kad Rusijos gynybos ministerija būtų iš esmės pakeitusi savo ketinimus mažinti puolamųjų operacijų prioritetiškumą ir laikyti amuniciją karinių veiksmų teatre.„Tikėtina, kad J. Prigožinas ir R. Kadyrovas faktiškai šantažavo Rusijos gynybos ministeriją, kad ši skirtų išteklių „Vagner“ pajėgoms Bachmute – jie pagrasino išvesiantys R. Kadyrovo čečėnų pajėgas iš kitų karinių veiksmų teatro sričių, kad galėtų jomis pakeisti „Vagner“ pajėgas Bachmute“, – teigiama ataskaitoje. Bendras R. Kadyrovo ir J. Prigožino šantažo pastangas analitikai pavadino „akivaizdžiai sėkmingomis“, be to, tai dar kartą parodo, kad V. Gerasimovas iš tikrųjų nekontroliuoja visų Rusijos okupacinių pajėgų Ukrainoje, nepaisant to, kad yra nominalus karinių veiksmų vadas.Karo tyrimų institutas taip pat išreiškė nuomonę, kad J. Prigožino ir R. Kadyrovo gebėjimas „daryti reikšmingą įtaką“ Rusijos karinės vadovybės sprendimams priklauso nuo Rusijos diktatoriaus V. Putino pasirengimo juos „nuraminti“, taip pat nuo „pasitikėjimo jų sugebėjimais“.„Tikėtina, kad tiek viena, tiek kita po tolesnio šantažo susilpnės“, – teigė analitikai.

Britų žvalgyba: Rusija verbuoja migrantus kariauti prieš UkrainąRusijos kariuomenės verbuotojai nusitaikė į darbo migrantus iš Vidurinės Azijos.Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Didžiosios Britanijos žvalgyba.Verbuotojai lankosi mečetėse ir imigracijos tarnybose. Pareigūnai, kalbantys tadžikų ir uzbekų kalbomis, nuolat mėgina verbuoti migrantus.„Verbuotojai siūlo 2390 dolerių premiją už registraciją ir darbo užmokestį iki 4160 dolerių per mėnesį. Migrantams taip pat žadama greičiau suteikti Rusijos pilietybę. Naujasis jos gavimo terminas – nuo ​​šešių mėnesių iki vienų metų, o ne penkeri metai, kaip dabar“, - sakoma pranešime.Didelis darbo užmokestis ir priemokos skatina kai kuriuos darbo migrantus stoti į tarnybą. Šie naujokai greičiausiai bus siunčiami į frontą Ukrainoje, kur aukų skaičius yra labai didelis.Pranešime pažymima, kad migrantų verbavimas yra dalis Rusijos gynybos ministerijos pastangų pasiekti savo tikslą – užverbuoti 400 tūkst. savanorių dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje.„Rusijos valdžia beveik neabejotinai mėgina kuo ilgiau atidėti bet kokią naują atvirą privalomą mobilizaciją, kad sumažintų vidinius nesutarimus“, – konstatuoja britų žvalgyba.Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos nuo plataus masto karo pradžios jau sunaikino apie 194 970 okupantų rusų, iš jų 540 per pastarąją parą.

V. Zelenskis: Rusija bus nugalėta, „kaip buvo nugalėtas nacizmas“Pirmadienį Europai minint Pergalės dieną, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje pralaimės, kaip nacistinė Vokietija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą.„Visas senasis blogis, kurį sugrąžino šiuolaikinė Rusija, bus nugalėtas lygiai taip pat, kaip buvo nugalėtas nacizmas“, – vaizdo įraše sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė: „Kaip tada kartu sunaikinome blogį, taip ir dabar kartu naikiname tokį patį blogį“.

Rusai per parą 42 kartus apšaudė Chersono sritį, yra sužeistųjųRusijos kariuomenė pastarąją parą 42 kartus apšaudė Chersono sritį, okupantai paleido 282 sviedinius ir sužeidė du civilius.Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Chersoną priešas apšaudė septynis kartus.Rusai smogė regionui sunkiąja artilerija, „Grad“ raketų sistemomis, tankais, dronais ir aviacija.Priešo sviediniai pataikė į srities gyvenviečių gyvenamuosius rajonus ir vienos iš Chersono gamyklų teritoriją.„Dėl agresorių veiksmų buvo sužeisti du žmonės“, – pažymėjo O. Prokudinas.Pasak jo, per parą iš išlaisvintų Chersono srities teritorijų pavyko evakuoti septynis žmones.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iš viso per parą Rusijos kariškiai surengė 16 raketų ir 61 aviacijos ataką, taip pat 52 kartus apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas ir gyvenvietes reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis.

V. Zelenskis paskelbė, kad Ukrainai reikia pagalbos fronto linijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina kartu su partneriais siekia gauti naują pagalbos, kurios šiuo metu reikia fronto linijoje, partiją ir tikisi jos gauti artimiausiu metu. Vakare pasakytoje kalboje prezidentas užsiminė, kad ši pagalba ypač reikalinga „Ukrainos kariuomenės stiprinimui ir Ukrainos dangaus apsaugai“.„Baigiasi ši savaitė – labai vaisinga savaitė Ukrainai. Ir šiomis dienomis mes aktyviai ruošiamės naujiems gegužės ir birželio mėnesio įvykiams. Privalome padaryti šį laiką ne mažiau vaisingą – tiek tiekiant ginklus mūsų kariams, tiek ieškant sprendimų Ukrainai, tiek derantis su partneriais“, – sakė jis.

Turkija atmetė JAV pasiūlymą siųsti Ukrainai Rusijos gynybos sistemas S-400Vašingtonas siūlė Turkijai pasiųsti į Ukrainą priešraketinės gynybos sistemas S-400, kurias šalis nusipirko iš Rusijos, nors JAV tam prieštaravo, tačiau Ankara atmetė šį pasiūlymą, sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.„JAV prašė mūsų pasiųsti S-400 į Ukrainą, bet mes pasakėme ne“, – teigė M. Cavusoglu. Pasak jo, toks pasiūlymas buvo nepriimtinas, nes būtų pažeidęs Turkijos suverenitetą.Turkijos pareigūnai ne kartą sakė, kad šalis įsigijo sistemas S-400 nacionalinio saugumo sumetimais ir jokia kita šalis neturi teisės į tai kištis.2017 m., kai paaiškėjo, kad nuolatinės pastangos įsigyti oro gynybos sistemų iš JAV yra bergždžios, Turkija pasirašė sutartį su Rusija įsigyti moderniausias sistemas S-400. JAV pareigūnai prieštaravo jų dislokavimui, tvirtindami, kad S-400 nesuderinamos su NATO sistemomis. Tačiau Turkija pabrėžė, kad S-400 nebus integruotos į NATO sistemas ir nekels jokios grėsmės Aljansui ar jo ginkluotei.Paklaustas apie programą įsigyti karo lėktuvų F-35, M. Cavusoglu sakė, kad Ankara nenori į ją grįžti, bet norėtų atgauti pinigus, kuriuos už naikintuvus sumokėjo Vašingtonui prieš pasitraukdama iš programos, lėktuvai taip ir nebuvo pristatyti. Dabar Ankara „gamina savo nacionalinius kovinius lėktuvus“, sakė jis.Turkija taip pat nori pirkti iš JAV naikintuvų F-16 ir modernizavimo rinkinių, pridūrė M. Cavusoglu. Pasak jo, Vašingtone prašymas juda lėčiau nei turėtų.Ankara paprašė JAV naikintuvų F-16 ir modernizavimo rinkinių 2021 m. spalį. 6 mlrd. JAV dolerių sandoris apimtų 40 lėktuvų bei modernizavimo rinkinių 79-iems Turkijos oro pajėgų turimiems karo lėktuvams.

Dėl Ukrainoje numuštos rusų raketos – sambrūzdis PentagoneJungtinės Amerikos Valstijos laiko patikimu Ukrainos tvirtinimą, kad prieš kelias dienas ji panaudojo amerikiečių gamybos oro gynybos sistemą „Patriot“ ir perėmė Rusijos hipergarsinę raketą, pranešė CNN, remdamasi su šiuo klausimu susipažinusiu šaltiniu.„Sistema „Patriot“ sėkmingai kovoja su balistinėmis raketomis, tačiau jos gebėjimas sustabdyti hipergarsines raketas iki praėjusios savaitės buvo grynai teorinis“, – teigė CNN. Tai, kad Ukraina perėmė tokią raketą, dabar parodė tokį pajėgumą ir Pentagonas tai vertina kaip reikšmingą pokytį, sakė šaltinis ir pridūrė, kad šis įvykis sukėlė sambrūzdį Pentagone ir yra reikšmingas dėl kelių priežasčių.Visų pirma, paneigti vieši Vladimiro Putino teiginiai, kad Rusijos hipergarsiniai ginklai gali įveikti bet kokias esamas oro gynybos sistemas. Hipergarsinių balistinių raketų gamyba Rusijai visada kėlė iššūkių, o sankcijos tai dar labiau apsunkino.Be to, CNN teigimu, iki praėjusios savaitės Rusija buvo įsitikinusi, kad jeigu panaudos hipergarsinę balistinę raketą, tikrai pataikys į taikinį, į kurį šovė, bet dabar tuo galima suabejoti.Tai, kad raketą perėmė Oklahomoje apmokyta ukrainiečių įgula, tačiau mūšio lauke nebuvo JAV patarėjų, yra laimėjimas, kuriuo Pentagonas gali didžiuotis, tai didelė investicijos grąža, pridūrė šaltinis.Šis perėmimas tikriausiai sukėlė ir didelį netikrumą Rusijai, dabar ji nežino, ar Ukraina turi tvarią atsakomąją priemonę prieš hipergarsines balistines raketas, pridūrė šaltinis.Praėjusį šeštadienį Ukrainos oro pajėgos patvirtino, kad Ukrainos Oro valdymo centro oro gynybos sistema „Patriot“ sunaikino viršgarsinę raketą „Kh-47 Kinžal“, kurią iš Rusijos teritorijos paleido naikintuvas MiG-31K.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 194 970 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 540 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų gegužės 8 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 194 970 kareivių. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 730 tankų, 7 253 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 018 artilerijos sistemų, 554 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 306 oro gynybos priemonių, 308 lėktuvų, 294 sraigtasparnių, 2 614 dronų, 947 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 958 automobilių, 384 specialiosios technikos vienetų. Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Naktį virš Kyjivo numušta daugiau kaip 30 dronųNaktį į pirmadienį virš Kyjivo buvo aptikta ir sunaikinta daugiau kaip 30 rusų paleistų iranietiškų dronų „Shahed-136“.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo srities karinės administracijos viršininku Serhijumi Popko.Pasak pareigūno, nuo gegužės pradžios rusai jau surengė keturias oro atakas. Per pastarąją okupantai mėgino smogti Kyjivui dronais „Shahed“, bet visos bepilotės skraidyklės buvo sunaikintos.„Deja, iki šiol gautais duomenimis, mieste yra sugriovimų ir sužeistųjų“,- pranešė S. Popko.Vėliau jis patikslino, kad krintančios nuolaužos apgadino daugiau kaip 20 automobilių, sužeidė penkis žmones, jiems suteikta medicinos pagalba.Naktį sprogimai taip pat buvo girdėti Odesoje ir Kramatorske.

Naktį apšaudyta Odesa, per drono ataką Kyjive sužeisti žmonėsNaktį į pirmadienį apšaudytas Odesos uostamiestis. Gyventojai pranešė apie girdėtus stiprius sprogimus, skelbiama „Telegram“ kanaluose. „Ukinform“ skelbia, kad Kyjive pirmadienio naktį penki žmonės buvo sužeisti bepiločio orlaivio nuolaužoms nukritus ant Ukrainos sostinės Svjatošinskio ir Solomianskio rajonų. Tai pranešė Kyjivo meras Vitalijus Kličko savo „Telegram“ kanale.Jis rašė, kad sprogimo vietoje Solomianskio rajone buvo sužeisti trys žmonės, o Sviatošinskio rajone – vienas. Vėliau jis patikslino, kad Sviatošinskio rajone hospitalizuojami du asmenys.https://t.me/operativnoZSU/95259

Rusai ieško būdų, kaip „apeiti“ Ukrainos oro gynybą Rusijos kariuomenė, nuolat keisdama taktiką, ieško galimybių „apeiti“ Ukrainos oro gynybą. „Jie mėgina išsekinti mūsų priešlėktuvinę gynybą ir rasti būdų ją apeiti, – sekmadienį per nacionalinę televiziją sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk. – Jie naudoją viską, ką turi“. Esą taupomi tik didelio tikslumo ginklai. Be to, dažnais oro antskrydžiais bei karinės aviacijos aktyvumu priešas, anot N. Hemeniuk, nori padidinti psichologinį spaudimą ukrainiečiams. Ukrainos oro gynyba dabar jau turi moderniausių vakarietiškų ginklų sistemų, įskaitant JAV gaminamą sistemą „Patriot“ bei vokiečių „Iris-T“.