Kaip informuoja BBC, per pastaruosius du dešimtmečius tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, teroristams, organizuotiems nusikaltėliams na ir, žinoma, įstatymų paisantiems piliečiams atsivėrė daugybė būdų bendrauti.

Visada yra rizika, kad tiek slapta, tiek viešai perduodamų žinučių siuntėją gali susekti. Patyrę teroristai puikiai suvokia paliktų „skaitmeninių pėdsakų“ riziką ir saugosi. JAV žvalgybos tarnybos taip ilgai nesusekė Osamos bin Ladeno, nes jis perduodavo ranka rašytas žinias ir duomenis.

Savaime suprantama, internetu galima labai plačiai paskleisti informaciją.

Dar 2001 m., po rugsėjo 11-osios išpuolių „Al Qaedos“ lyderiai iš savo slėptuvių Pakistane išsiuntė kelis filmuotus reportažus į Katare esančią „Al Jazeera“ televiziją. Televizijoje juos gausiai paredagavo ir transliavo tik trumpas ištraukas, todėl „Al Qaedos“ lyderiai ėmė transliuoti savo filmuotus pranešimus internetu.

Nuo tada „Al Qaeda“, Talibanas ir Somalio „Al Shabab“ apsirūpino reikiama įranga ir platina internetu savo žinias. Beje, dalis jų – puikios kokybės.

Jemene vietinis „Al Qaedos“ atitikmuo – AQAP leidžia internetinį vaizdo reportažų žurnalą „Inspire“, kuriame buvo išspausdintas straipsnis verbuojamiems kovotojams Amerikoje „Kaip pasigaminti bombą mamos virtuvėje“.

„Inspire“ populiarus tarp džihadistų JAV ir Didžiojoje Britanijoje, nors britų policija ir įspėjo, kad už „Inspire“ reportažų siuntimąsi gresia sulaikymas ir bausmės.

Mažiausiai pėdsakų palieka veikiantieji pavieniui. Pavyzdžiui, norvegų teroristas Andersas Breivikas beveik ketverius metus su niekuo nebendravo, kol planavo 2011 m. išpuolį.

Skaitytojų dėmesiui – populiariausios teroristų tarpusavio bendravimo priemonės.

SIM kortelės su papildymu. Pigias SIM korteles su papildymu galima anonimiškai įsigyti už grynuosius, įsidėti į mobilųjį, panaudoti, o paskui išmesti. SIM korteles su papildymu naudoja ir rusų bei kinų verslininkai, bijodami, kad nesiklausytų jų pokalbių telefonu.

Viešose vietose paliekami paketai. Dar Šaltojo karo laikais šnipai palikdavo paketus su slapta informacija ar nuotraukomis gyvatvorėse ar šiukšlių konteineriuose, juos paimdavo kiti asmenys. Pvz., 2006 m. Maskvos parke birtų žvalgybos agentūros MI6 darbuotojai įkliuvo su netikru akmeniu su siųstuvu. Informatoriai per jį perduodavo žinutes. Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje žinutės paliekamos internete – parašomas elektroninis laiškas, tačiau neišsiunčiamas, paliekamas juodraščių skiltyje. Gavėjas turi slaptažodį, prisijungia prie e. pašto dėžutės ir perskaito laišką, o prireikus parašo atsakymą.

E. paštas ir trumposios žinutės. Atsargūs teroristai bendrauja koduotomis žinutėmis, metaforomis. Pvz., du rugsėjo 11-osios išpuolio planuotojai – Mohammedas Atta ir Ramzis Binalshibhas vadino Pasaulio prekybos centrą architektūra, Pentagoną – menais, o Baltuosius Rūmus – politikais.

Socialiniai tinklalapiai, pokalbių svetainės ir interneto žaidimai. Šis būdas perduoti žinutes darosi vis populiaresnis. Daugeliui interneto forumų reikia slaptažodžių, norint prisijungti. Kai kuriuose gali būti infiltruotų žvalgybos agentų.

USB atmintinė. Slaptas, nedidelis daikčiukas, kuriame telpa daug duomenų. Tiesa, didelis virusų pavojus.

Steganografija, arba informacijos slėpimas kituose duomenyse. Skaitmeninėse Jpg ar Gifs formato nuotraukas galima siųsti laiškais su nekaltai skambančiais pavadinimais.

Palydovinis telefonas. Juos gana lengva susekti, tad teroristų lyderiai labai atsargiai jais naudojasi, dažniausiai iš tolimų vietų.

Kurjerių perduodamos žinios. Šį metodą ne vienerius metus taikė O. bin Ladenas. Nelieka pėdsakų skaitmeninėje erdvėje, tik, žinoma, reikia patikimo kurjerio.