Prieš kelias dienas Ukrainos generalinis prokuroras Viktoras Pšonka netikėtai pareiškė, kad Rados deputato Jevheno Ščerbanio nužudymo 1996 m. byla yra ištirta ir įtariamieji užsakovai nustatyti. Tai – Julija Tymošenko ir jos buvęs bendražygis Pavlo Lazarenka. V.Pšonka konkretizavo, kad J.Tymošenko ir P.Lazarenka sumokėjo samdomiems žudikams apie 2,8 mln. JAV dolerių ir priminė, kad jeigu ekspremjerė bus pripažinta kalta, jai grės įkalinimas iki gyvos galvos.
Opozicijos kalinei – nauji kaltinimai
J.Tymošenko advokatas Serhijus Vlasenka iš karto paskelbė, kad naujieji įtarimai visiškai atskleidžia politinį jo ginamosios persekiojimo pobūdį: „Kaltindama J.Tymošenko dėl J.Ščerbanio nužudymo, valdžia peržengė visas įmanomas ir neįmanomas „raudonąsias linijas“. Pagal jai inkriminuojamą straipsnį, dar prieš 15–20 metų nuteistieji būdavo sušaudomi. Tai – įrodymas, kad Viktoro Janukovyčiaus režimas yra pasiruošęs fiziškai naikinti opoziciją.“ J.Tymošenko advokatai pabrėžia, kad generalinė prokuratūra iki šiol nepateikė jiems jokių dokumentų, susijusių su naujais kaltinimais.
Dar prieš Naujuosius metus Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad pablogėjo J.Tymošenko sveikatos būklė. Aplankiusi politinę kalinę ligoninėje, parlamentarė Liudmila Denisova teigė, kad J.Tymošenko jaučiasi labai silpnai: „Jos būklė yra labai sunki. Ji beveik nesiremia dešine koja. Kai ji ruošėsi miegoti, kūno temperatūra buvo 35,4 laipsnio. Ji sveria 47 kilogramus.“ Sausio pradžioje J.Tymošenko, protestuodama prieš nuolatinį jos stebėjimą – vaizdo kameros yra įrengtos ir procedūrų kabinetuose, ir jos palatoje – atsisakė nakvoti palatoje bei bendrauti su tardytojais. Advokatas S.Vlasenka patvirtino, kad šiuo metu J.Tymošenko gyvena susitikimų su tardytojais kambaryje, kad tai apsunkino gydymo procesą: „Jos savijauta pablogėjo, stiprėja skausmai nugaroje, gydymas nėra vykdomas.“ Nepaisant to, Charkovo centro klinikinės ligoninės vyr. gydytojas Mychailo Afanasjevas teigia, kad jokio žymaus kalinės sveikatos pablogėjimo nėra, stebimi tik su „tam tikrais nesklandumais susiję savijautos pasikeitimai“.
Lietuva susirūpinusi kartu su Europa
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) viceprezidentas Rene Ruke mano, kad ES neverta plėtoti santykių su Ukraina, kol joje tęsiasi teisinis opozicijos persekiojimas. Interviu žurnalui „Ukrainian Week“ jis sakė: „Be jokios abejonės, situacija dėl J.Tymošenko yra anomalija, kurią sunku suprasti. Kodėl Ukrainos valdantieji su prezidentu priešaky prisiima atsakomybę už tai? Net vadovaujantis vien juridine argumentacija akivaizdu, kad V.Janukovyčius savo personalinės valdžios galia galėtų išspręsti problemą. Dauguma Europos politikų nesupranta tokios situacijos.“
Naujoji Lietuvos vyriausybė taip pat prisijungė prie balsų, reiškiančių nerimą dėl Ukrainos ateities. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius „Atgimimui“ atsiųstame atsakyme teigia: „Pasirodžiusi informacija dėl pateiktų naujų kaltinimų J.Tymošenko mums kelia susirūpinimą. Viliamės, kad Ukrainos valdžios institucijos imsis visų įmanomų priemonių užtikrinant sąžiningą ir objektyvų pateiktų kaltinimų tyrimą. Viliamės, kad Ukraina imsis būtinų žingsnių reformuojant teisinę sistemą. Raginame Ukrainos Vyriausybę toliau nuosekliai laikytis europinės krypties bei tęsti būtinas reformas, atversiančias kelią naujam partnerystės etapui su ES, pasirašant ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimą.“
Kova tęsis parlamente
Šiuo metu opozicija ruošiasi sušaukti neeilinę Rados sesiją, kurioje būtų steigiama laikinoji tyrimo komisija Konstitucijos pažeidimams įkalinant J.Tymošenko ir Jurijų Lucenką ištirti, reikalaujama Ukrainos saugumo tarnybos ir Vidaus reikalų ministerijos politinės atsakomybės, generalinio prokuroro atstatydinimo. Komentuodamas šią iniciatyvą, „Batkivščynos“ („Tėvynės“) frakcijos seniūnas Arsenijus Jaceniukas sakė: „Šiandien visas teisėsaugos blokas tapo politinių pasityčiojimų ir politinių persekiojimų įrankiu. Mes turime 150 balsų neeilinei sesijai sušaukti.“
Europą turėtų neraminti tendencijos, susijusios su senos-naujos Mykolos Azarovo vyriausybės formavimu – švietimo, mokslo, jaunimo ir sporto ministru joje tapo Dmytro Tabačnykas, neslepiantis savo neapykantos Vakarų Ukrainai ir puoselėjantis Vladimiro Putino inicijuotą „Rusijos pasaulio“ idėją; vidaus reikalų ministru – Vitalijus Zacharčenka, baigęs milicijos mokyklą Rygoje ir galimai dalyvavęs Rygos OMON susidorojime su Latvijos nepriklausomybės šalininkais 1991 m. sausį; gynybos ministru – iš Rusijos kilęs, joje baigęs karo akademiją Pavlo Lebedevas. Europa, Rusijos disidento, Lietuvos Laisvės premijos laureato Sergejaus Kovaliovo žodžiais, neturėtų aukoti demokratijos principų „protokolinių vertybių“ vardan.
Naujoji Ukrainos Rada – marga ir iki galo neišrinkta
Valdančioji proprezidentinė „Regionų partija“ turi daugiausiai vietų Radoje – 185. Antroje vietoje – opozicinių jėgų blokas „Batkivščyna“ – 101 deputatas. Po jų seka dvi opozicinės politinės jėgos – boksininko Vitalijaus Klyčko vadovaujama partija „UDAR“ („Ukrainos demokratinių reformų aljansas“) – 40 deputatų bei nacionalistinis susivienijimas „Svoboda“ („Laisvė“) – 37 deputatai. Abiem partijoms ši kadencija yra pirma.
Po praėjusių rinkimų savo rezultatą šiek tiek pagerino Komunistų partija, iškovojusi 32 mandatus. Taip pat į parlamentą pateko 7 įvairių smulkių partijų atstovai ir 43 save iškėlę asmenys. Penkiose vienmandatėse apygardose paskelbti pakartotiniai rinkimai, nes objektyvaus rezultato jose nustatyti neįmanoma (būtent šiose apygardose vyko didžiausia režimo ir opozicijos kandidatų priešprieša, lydima muštynių, biuletenių gadinimų ir t.t.).