Joje sakoma, kad Rusijos vidaus saugumo tarnyba (FSB) kankino mažiausiai šešis žmones.
Vienas laisvai samdomas žurnalistas buvo priverstas „prisipažinti“ dėl tariamo bendradarbiavimo su Ukrainos slaptosiomis tarnybomis, prisipažinimas vėliau buvo parodytas per Rusijos valstybinę televiziją, rašoma ataskaitoje.
Kaip okupacinė jėga, Maskva neturėtų skatinti rusų persikelti į okupuotą teritoriją, sakė ataskaitos autoriai.
Oficialios Rusijos statistikos duomenimis, nuo 2014 metų į Krymą persikėlė daugiau nei 200 tūkst. Rusijos piliečių.
Tuo pat metu beveik 50 tūkst. buvusių Krymo gyventojų yra registruoti Ukrainoje kaip pabėgėliai.
Kijevas ne kartą kaltino Maskvą tiksliniu gyventojų perkėlimu, siekiant įtvirtinti Rusijos galią šiame regione.
Be to, dar nebuvo pradėtas tyrimas dėl 43 žmonių dingimo, 11 iš jų vis dar yra dingę nuo pat aneksijos pradžios, sakoma ataskaitoje.
Mažiausiai vienas žmogus buvo pagrobtas ir įrodyta, kad jis buvo nužudytas.
Vietos valdytojai aneksijos priešininkus teisia už akių, nesant galimybės tinkamai gintis. Nuosprendžiai priimami, remiantis anoniminių liudytojų parodymais, o teisiamieji turi ribotą prieigą prie advokatų paslaugų.
Rusai taip pat nusitaikė į mažumas, savo nuožiūra suiminėdami žmones ir rengdami reidus prieš religines bendruomenes, įskaitant Krymo totorių musulmonų mažumą ir Jehovos liudytojus, sakoma ataskaitoje.
Vos kelios valstybės visame pasaulyje pripažino Rusijos įvykdytą Krymo, daugelio tebelaikomo Ukrainos dalimi, aneksiją.
