„Brexit“ sekretorius Stephenas Barclay sakė, kad derybos turi „judėti pirmyn tinkamu tempu“, mat lemiamas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, per kurį turi būti pasiektas susitarimas, įvyks vos už dviejų savaičių. Jis vengė atsakyti į klausimą, ar Europos Sąjungos atsisakymas pradėti derybas taip greitai, turint omenyje, kad premjero planas susilaukė kritikos, reikštų, jog šis planas sėkmės nesusilauks.
ES reaguoja atsargiai
Tačiau Europos Sąjungos pareigūnai įtaria, kad Jungtinės Karalystės premjero pasiūlymas yra susijęs ne tiek su bandymu pasiekti susitarimą, kiek su pozicijos rinkimams užsiėmimu, rašo politico.eu.
Kad ir ko B. Johnsonas savo „Brexit“ planu siekė, Briuselis neabejoja dėl vieno dalyko: Jungtinės Karalystės premjeras negalėjo rimtai tikėtis, kad su jo pasiūlymu bus sutikta.
Kai kurie tai netgi vertina kaip karo paskelbimą.
B. Johnsono siekį smarkiai nukrypti nuo ES muitų taisyklių kai kurie Briuselio atstovai aiškina kaip ne tik užkertantį kelią bet kokiai galimybei susitarti dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES, bet ir kaip apnuodijantį derybas dėl ateities laisvosios prekybos susitarimo joms dar net neprasidėjus. Dar prieš B. Johnsonui oficialiai pristačius planą Europos Komisijai Airijos premjeras Leo Varadkaras pareiškė, kad „nepanašu, jog planas galėtų padėti pagrindą susitarimui“.
Daugeliui Europos Sąjungos pareigūnų ir diplomatų labiausiai tikėtinas scenarijus būtų toks, kad planas yra sukurtas taip, jog sukeltų ūmų atmetimą, o tada B. Johnsonas kaltę dėl „valdymo nesėkmės“, apie kurią jis užsiminė savo laiške Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude‘ui Junckeriui, kuriame pristato planą, galėtų suversti Briuseliui. Briuselio atstovus ypač suerzino tai, kad paskutinę akimirką pateiktas pirmasis detalus Jungtinės Karalystės pasiūlymas buvo pristatytas ir kaip paskutinis pasiūlymas.
„Nepanašu, kad laiškas būtų skirtas J.-C. Junkeriui – jis visų pirma yra skirtas Didžiosios Britanijos rinkėjams. Toks sprendimas reikalauja didelės nepamatuotos rizikos“, – sakė vienas ES diplomatas.
Kitas ES pareigūnas teigė: „Atrodo, kad jis siekia „Brexit“ be susitarimo, tačiau nėra aišku, kodėl. Panašu, jog jam tiesiog rūpi nauji rinkimai“.
Savo pranešime Europos Komisija teigė, kad ES sveikina teigiamą postūmį, paskatintą B. Johnsono siekio dėl „visiško reguliavimo suderinimo“ visoms prekėms, iš Didžiosios Britanijos patenkančioms į Šiaurės Airiją.
Tačiau išlieka susirūpinimas dėl to, kaip viskas veiks, dar ir todėl, kad tokia sistema priklauso nuo visų prekybininkų, žaidžiančių pagal tam tikras taisykles. „Visas procesas didina kontrabandos gabenimo galimybes“, – aiškino vienas ES pareigūnas.
Pateiks parlamentui naują „Brexit“ planą
Borisas Johnsonas ketvirtadienį paragino parlamentą palaikyti jo naują „Brexit“ planą, tačiau opozicinė Leiboristų partija jau pasisakė prieš jį.
„Tikiuosi, kad [Bendruomenių] Rūmai galės susitelkti dėl nacionalinių interesų ir palaikyti šį naują sandorį, kad atvertume naują mūsų draugystės su Europos kaimynėmis skyrių ir užsiimtumėme prioritetiniais vidaus [politikos] klausimais, įskaitant švietimą, infrastruktūrą ir sveikatos apsaugą“, – parlamente kalbėjo B. Johnsonas.
B. Johnsonas dar kartą pakartojo, kad Europos Sąjungai pateikė „konstruktyvių ir rimtų pasiūlymų“, rodančių Didžiosios Britanijos „rimtus ketinimus“.
Premjeras pabrėžė, kad jo pasiūlymai yra kompromisas.
„Jais nėra realizuojami visi galimi mūsų pageidavimai. Jie yra kompromisas“, – patikino B. Johnsonas.
Vyriausybės vadovas dar kartą perspėjo, kad tuo atveju, jeigu ES nepademonstruos, kad nori susitarti su Londonu, Jungtinė Karalystė spalio 31 dieną pasitrauks iš ES be jokios sutarties, ir ji yra pasiruošusi šiam žingsniui.
Atsakydamas leiboristų lyderis Jeremy Corbynas pareiškė, kad jo partija premjero pasiūlymų nepalaikys.
„Nė vienas Leiboristų partijos parlamento narys negali palaikyti tokios neapgalvotos sutarties, kuri vėliau bus naudojama kaip teisių ir normų pažeidimų šioje šalyje pagrindas“, – sakė J. Corbynas.
Pasak jo, B. Johnsono pasiūlymai „prives iki dar blogesnės sutarties“ nei ta, kurią su Briuseliu suderino B. Johnsono pirmtakė buvusi premjerė Theresa May.
„Tai yra nerealūs ir žalingi pasiūlymai. Manau, kad ministras pirmininkas puikiai žino, jog jie bus atmesti ir Briuselyje, ir Bendruomenių Rūmuose, ir mūsų šalyje“, – pridūrė J. Corbynas.
Pasak jo, Didžiosios Britanijos vyriausybė nori įgyvendinti „Brexit“ JAV prezidento Donaldo „Trumpo sandorio stiliumi“, o tai „sugriaus mūsų ekonomiką bei sulaužys standartus“, saugančius darbininkus, vartotojus ir aplinką.
J. Corbynas taip pat pareikalavo, kad B. Johnsonas paskelbtų visą ES pateikto pasiūlymų dokumento tekstą.
Anksčiau Dauningo gatvė paskelbė B. Johnsono laišką, adresuotą Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui, kuriame išdėstyti pagrindiniai nauji jo pasiūlymai dėl „Brexit“.
Šie pasiūlymai turėtų leisti atsisakyti vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (backstop)" – ES remto ir Th. May suderėto plano, turėjusio užtikrinti, kad siena Airijoje išliktų atvira, numatant, kad Britanija laikinai laikysis Bendrijos muitų taisyklių.
Šią priemonę aktyviai kritikavo britų politikai. Jie buvo nepatenkinti, kad Britanija išstojusi iš ES liktų muitų sąjungoje su bloku, o Jungtinei Karalystei priklausanti Šiaurės Airijos provincija turėtų laikytis daugybės ES teisės normų.
Pagal B. Johnsono planą visa Didžioji Britanija, įskaitant Šiaurės Airiją, pasitrauktų iš ES muitų sąjungos. Dėl to neišvengiamai pasienyje turėtų atsirasti muitinės patikros postai. Tačiau, pagal B. Johnsono planą, vietoje muitinės tikrinimų pasienyje, kurie būtų pradėti vykdyti 2021 metais pasibaigus „Brexit“ pereinamajam laikotarpiui, „apie prekių judėjimą tarp Šiaurės Airijos ir Airijos bus pranešama naudojant deklaravimą“. Tuo metu realūs tikrinimai būtų vykdomi prekiautojų įmonėse arba specialiai paskirtose vietose, o ne prie Airijos sienos su Šiaurės Airija.
B. Johnsono pasiūlymą ES sutiko nevienareikšmiškai. Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras trečiadienį sakė, kad Londono pateikti nauji „Brexit“ pasiūlymai nepadės įgyvendinti tikslų dėl Airijos sienos statuso, kuriems skirtos dabartinės „apsidraudžiamosios priemonės“.