Pasak B. Wallace'o, šie kariai pastiprins ten jau esantį 100 britų karių kontingentą, pernai nusiųstą padėti susidoroti su migracijos krize prie Baltarusijos sienos.
Tai bus „dvišalis dislokavimas siekiant pademonstruoti, kad galime dirbti drauge, ir pasiųsti aiškų signalą, kad Britanija ir Lenkija stovi petys į petį“, sakė gynybos sekretorius.
Pranešimas pasirodė po B. Wallace'o ir lenkų gynybos ministro Mariuszo Blaszczako (Marjušo Blaščako) derybų, augant nerimui dėl Rusijos galimos invazijos į Ukrainą, galinčios išprovokuoti didelį pabėgėlių srautą į Lenkiją.
Pernai Baltarusija leido migrantams per savo sieną eiti į Lenkiją, Latviją ir Lietuvą taip išprovokuodama humanitarinę krizę ir paskatindama dislokuoti Lenkijoje 100 britų karių sienos apsaugai pastiprinti.
M. Blaszczakas žurnalistams sakė, kad papildomi britų kariai „bendradarbiaus su lenkų ginkluotosiomis pajėgomis dėl saugumo didinimo“, ypač siekiant atremti grėsmes prie sienos.
„Remdamiesi istorine patirtimi matome, kad tik ryžtinga atgrasymo politika gali sustabdyti bet kokią galimą Rusijos agresiją, o remiantis ta pačia istorija, kurią matome, pataikavimo politika tik skatina potencialius priešus“, – pridūrė M. Blaszczakas.
B. Wallace'as pažymėjo, kad „neseniai Baltarusija ciniškai naudojosi žmonėmis kaip būdu kaimynėms destabilizuoti“.
Pasak jo, Baltarusijai naudojantis nelegalia migracija ir „varant žmones per sieną“, Britanija „stovėjo petys į petį su Lenkija ir nusiuntė 100 Karališkųjų inžinierių korpuso karių“, kad padėtų lenkams atremti „naudojimąsi migrantais“.
JAV pareigūnai yra sakę, kad Rusija prie provakarietiškos Ukrainos sienų sutelkė 110 tūkst. karių, bet žvalgyba negalėjo nustatyti, ar prezidentas Vladimiras Putinas jau iš tikrųjų nusprendė įsiveržti į šią kaimyninę šalį.
Invazija galėtų išprovokuoti iki 5 mln. pabėgėlių srautą, visų pirma – į Lenkiją, sako pareigūnai.
Rusija siekia NATO garantijų, kad Ukraina niekada nebus priimta į šį aljansą, ir nori, kad jis atitrauktų pajėgas iš savo rytinių narių.
B. Wallace'as pirmadienį tvirtino, kad NATO yra gynybinis aljansas ir kad Rusijos agresija duotų priešingus rezultatus – nulemtų „daugiau NATO, kaip tik tai, ko prezidentas Putinas sako nenorintis“.
2014 metais Rusijos įvykdyta nelegali Krymo aneksija nulėmė didesnes priešakines pajėgas Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje, nurodė B. Wallace'as.