Pagal JAV kovos su terorizmu įstatymą priteistos žalos suma automatiškai trigubinama, todėl iš Palestinos autonomijos (PA) ir Palestinos išvadavimo organizacijos (PIO) bus reikalaujama sumokėti daugiau negu 650 mln. dolerių (575 mln. eurų).

Izraelis pasveikino šią nutartį kaip „moralinę pergalę“, tuo tarpu palestiniečiai tvirtino, kad ši byla yra politiškai motyvuota, ir pažadėjo apskųsti sprendimą.

Prisiekusieji priėmė nutartį po dvi dienas trukusių svarstymų, užbaigdami svarbų teismo procesą, kuriam vadovavo federalinis teisėjas George'as Danielsas ir kuris Niujorke vyko ilgiau negu penkias savaites.

Per minėtus šešis išpuolius, įvykdytus nuo 2002-ųjų sausio iki 2004-ųjų sausio, žuvo iš viso 33 žmonės, o dar per 390 buvo sužeisti.

Tuos sprogdinimus ir šaudynes per antrąją palestiniečių intifadą (sukilimą) prieš Izraelį organizavo islamistų judėjimas „Hamas“ ir sukarinta organizacija „Al Aksos kankinių brigados“, kuriuos JAV laiko teroristinėmis organizacijomis.

12 prisiekusiųjų vienbalsiai nusprendė, kad PA ir PIO yra atsakingos dėl 25 nusikalstamų veikų, susijusių su tomis šešiomis atakomis.

Teismas amerikiečiams, kurie per šias atakas buvo sužeisti arba neteko artimųjų, paskirstė nuo 1 iki 25 mln. dolerių kompensacijas.

Priteista bendra suma yra gerokai mažesnė negu 1 mlrd. dolerių, kurio siekė advokatai, atstovavę 11 ieškovų šeimų.

Kol kas lieka neaišku, ar PA sutiks sumokėti ir kaip galėtų tai padaryti. Palestiniečių vadovybės finansinė padėtis yra kebli, nes jos vardu mokesčius okupuotose teritorijose renkantis Izraelis yra įšaldęs tas lėšas.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas pasveikino prisiekusiųjų sprendimą kaip „Izraelio valstybės ir terorizmo aukų moralinę pergalę“.

„Terorizmas yra neatsiejama Palestinos autonomijos struktūros dalis“, – teigė A.Liebermanas.

Palestiniečių informacijos ministro pavaduotojas Mahmoudas Khalifa savo ruožtu pareiškė esantis nuliūdintas to sprendimo ir pažadėjo, kad bus teikiama apeliacija dėl „neturinčių pagrindo“ kaltinimų.

Pasak jo, ši byla buvo politiškai motyvuota ir inspiruota „prieš taiką nusistačiusių frakcijų“ Izraelyje, siekiant užkirsti kelią dviejų valstybių sprendiniui Izraelio ir palestiniečių konflikte.